981db653-ed3e-42fb-83db-0b49efbb157d · Kauno apygardos administracinis teismas

                     Administracinė byla Nr. eI-1610-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01218-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74.KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R.Å ., jo atstovei advokatei A.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui A.b.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu, ir jo atstovė nurodė, kad 2014-07-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė R.P. surašė pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jame nurodė, jog 2014-01-23 14 val. 20 min.

Karaliaus Mindaugo pr. 9, Kaune, pareiÅ¡kėjas, vairuodamas automobilį Å koda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 57 km/val., greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/val., greitį, dėl to prarado techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R.D., ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, kilimu, tuo pažeidžiau KET 9 p., 106 p., 109 p., 111 p., už kurių pažeidimÄ atsakomybė numatyta LR ATPK 127 str. 2 d.

TÄ pačiÄ dienÄ Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo už aukščiau nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskyrė pareiÅ¡kėjui 150,00 Lt (43,44 Eur) nuobaudÄ . Nesutikdamas su nutarimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ . Kauno apylinkės teismas nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant pareiÅ¡kėjo veiksmuose LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas 2015-01-21 nutarime nurodė, kad LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ LR ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (KET pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ) bei priežastim" ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo.

Kauno apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014-11-14 nutarimÄ , netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl nepagrįstai pripažino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2014-02-11 R.D. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2014-07-14 buvo suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 11-722 (14).

Ekspertizės akte ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog „automobilis Volvo V70 ties (duomenys neskelbtini) rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ . Tuo metu iÅ¡ paskos antra eismo juosta apie 57 km/val. greičiu artėjo automobilis Å koda Fabia". Automobilio Å koda Fabia vairuotojas, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, intensyviai stabdė ir neženkliai suko į kairę. Intensyviai stabdydamas automobilis Å koda Fabia, judėdamas apie 21 km/val. greičiu ir kairės pusės ratais ties kelio vidurį žyminčia linija, priekinės dalies deÅ¡ine puse - bamperiu, sparnu, slystamai kliudė apie 15 km/val., greičiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę judanti automobilį Volvo V70, jo Å¡ono galinę dalį.

Po susidÅ«rimo abu automobiliai pajudėjo į priekį ir sustojo. Automobilio Volvo V70 vairuotojo veiksmai - važiuodamas Karaliaus Mindaugo pr. ir rikiuodamasis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , nedavė kelio ir sudarė kliÅ«tį antra eismo juosta iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui Å koda Fabia - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Automobilio Å koda Fabia vairuotojo veiksmai - važiuodamas apie 57 km/val. greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/val., greitį, dėl to prarado techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu Volvo V70 - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastini ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu".

Gavusi ekspertizės aktÄ Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2014-07-22 priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo už KET 9 p., 106 p., 109 p., 111 p. pažeidimÄ vadovaudamasi LR ATPK 127 str. 2 d., paskyrė R.D. 100,00 Lt (28,96 Eur) nuobaudÄ . Pirmosios instancijos teisme nutarimÄ suraÅ¡iusi pareigÅ«nė pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažeidimÄ padarė tik pagal eksperto formaliÄ iÅ¡vadÄ . SuraÅ¡ant pareiÅ¡kėjui protokolÄ ir nutarimu skiriant nuobaudÄ buvo pažeistos LR ATPK 284 str. 1 d, nuostatos.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«nė turėjo atidžiau iÅ¡tirti administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, protokolas ir nutarimas suraÅ¡yti remiantis kažkokiais asmeniÅ¡kumais, akivaizdžiai trÅ«kstant objektyvumo. SuraÅ¡ant nutarimÄ buvo pažeistas ir LR ATPK 286 str. 2 d. reikalavimas, pagal kurį nutarime bÅ«tina nurodytas LR ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimÄ , kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tai iÅ¡ dalies apsunkino pareiÅ¡kėjo gynybÄ nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo.

Dėl minėtų neteisėtų veiksmų patyrė 173,77 Eur dydžio turtinę žalÄ (nuostolius). Å iÄ sumÄ sumokėjo advokatui R.L. už skundo Kauno apylinkės teismui parengimÄ . Nurodyti nuostoliai, susiję su iÅ¡laidomis advokatui, pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Be to, dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis taip pat patyrė stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gyveno nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Neturtinę žalÄ vertina 500 Eur. PraÅ¡o skundÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , tačiau teigia, jog policijos pareigÅ«nai, atlikdami pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiÅ¡kėjas, be to, nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau nekonstatavo, jog pareigÅ«nai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nenustatyti institucijos ar pareigÅ«no neteisėti veiksmai. Pabrėžia, kad reikalaudamas neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad neva dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atsirado CK 6.250 str. nurodytos aplinkybės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos dydį.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nenustatyti institucijos ar pareigÅ«no neteisėti veiksmai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigÅ«no neteisėtų veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir skiriant jam administracinę nuobaudÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti  administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Â Å¾alÄ , remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas.

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8616295 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R.Š. surašytas už tai, kad jis 2014-01-23, 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 57 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. D., tai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 109, 111 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014-07-25 nutarimu R.Å . už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priimdama nutarimÄ , kuriuo jam buvo skirta 150 Lt bauda, nesilaikė imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatidžiai bei nerÅ«pestingai, ne pagal įstatymus, administracinės bylos nagrinėjimÄ vykdė atmestinai, visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visapusiÅ¡kai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiÅ¡kino, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus prieÅ¡taringus įrodymus ir nepaÅ¡alino Å¡ių kilusių esminių prieÅ¡taravimų tarp jų, nerinko papildomų įrodymų, taip pat pirmosios instancijos teisme nutarimÄ suraÅ¡iusi pareigÅ«nė pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažeidimÄ padarė tik pagal eksperto formaliÄ iÅ¡vadÄ .Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014-11-14 nutarimu atmetė R. Å . skundÄ dėl 2014-07-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2015-01-21 nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimÄ ir priėmė naujÄ nutarimÄ â€“ panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014-07-25 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nesant R.Å . veiksmuose ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). 2016-02-23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjo R.Å . administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atnaujintÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko D.Č. praÅ¡ymÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo ir nutarė atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko D.Č. praÅ¡ymÄ atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

Todėl teismas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2015-01-21 nutarime ir 2016-02-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta iÅ¡vada, jog administracinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ .Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 str. 1 d.).ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kauno apygardos teismas 2015-01-21 nutarime nurodė, jog „<...> byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad tiriamas eismo įvykis kilo dėl R. Š.. Priešingai, byloje neabejotinai įrodyta, kad būtent R.

D. vairuodamas automobilį nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ apsisukdamas iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ nedavė kelio antrÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidÅ«rė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. <...> R. Å . veiksmai nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio pasekmėmis, neesant priežastinio ryÅ¡io nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausta R. Piščikaitė (pareigÅ«nė priėmusi nutarimÄ R.Å . atžvilgiu) nurodė, jog buvo įpareigota priimti nutarimÄ vadovaujantis ekspertizės iÅ¡vada. Pradžioje galvojo, kad norima bausti tik dėl greičio virÅ¡ijimo 7 km/h, tačiau vėliau buvo liepta įvertinti sakinį pilnai, t. y. kaip visumÄ veiksmų, kurie įtakojo eismo įvykio sukėlimÄ . Jai buvo sunku įsivaizduoti kaip galėjo tiesiai važiuojantis žmogus turėti įtakos įvykiui.

Kauno apygardos teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad įrodymų visuma, taip pat ir ekspertizės akto iÅ¡vados patvirtina, jog bÅ«tent kito vairuotojo R. D. veiksmai (KET pažeidimai) buvo pagrindinė priežastis Å¡iam eismo įvykiui kilti, jis dėl to buvo nubaustas Kauno apskrities VPK KPV nutarimu, o ekspertizės akte padaryta tikėtina iÅ¡vada dėl R. Å . veiksmų neduoda pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir padarinių buvimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-23 nutartyje nurodė, jog <...> kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina R.

Å . veiksmus buvus tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijus su eismo įvykio pasekmėmis ir dėl to, nesant priežastinio ryÅ¡io, nėra ir R. Å . inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtu Kauno apygardos teismo nutarimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iÅ¡ esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmai, pradedant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir padarinių buvimo), buvo priimtas nutarimas, kuriuo R.Å . buvo nubaustas administracine nuobauda.

Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).Darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , elgėsi nesilaikydamas ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeidžiant bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas, esant byloje esminiams prieÅ¡taravimams tarp eismo dalyvių parodymų, jų nepaÅ¡alino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl vieno iÅ¡ eismo dalyvių kaltų veiksmų, taigi ir jo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Taip pat pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklausta R.

P. nurodė, jog buvo įpareigota priimti nutarimÄ vadovaujantis ekspertizės iÅ¡vada. Pradžioje galvojo, kad norima bausti tik dėl greičio virÅ¡ijimo 7 km/h, tačiau vėliau buvo liepta įvertinti sakinį pilnai, t. y. kaip visumÄ veiksmų, kurie įtakojo eismo įvykio sukėlimÄ . Jai buvo sunku įsivaizduoti kaip galėjo tiesiai važiuojantis žmogus turėti įtakos įvykiui. Tinkamai neiÅ¡tyrus ATP padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylÄ nagrinėjusio pareigÅ«no veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų Å¡aliÅ¡kumo, pripažintini aplaidžiais, pavirÅ¡utiniÅ¡kais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, o tai suponuoja vieno iÅ¡ atsakomybės elementų – pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo - tiesiogiai turėjusio įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams - konstatavimÄ .

PareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 600 Lt (173,77 Eur) nuostolių.Pažymėtina ir tai, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta žala, teismui turi bÅ«ti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ bylos medžiagos turi bÅ«ti nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai turi bÅ«ti nustatytas tokios žalos dydis.

PareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 600 Lt dydžio iÅ¡laidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Å ios jo turėtos iÅ¡laidos pagrįstos ir įrodytos (2014-08-04 teisinių paslaugų sutartis Nr. 1-08/14, 2014-12-01 pinigų priėmimo kvitas). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 500 Eur neturtinės žalos.Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.).

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos medžiagÄ , remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-6616295 medžiaga, nustačius pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡nagrinėjimu ir nubaudimu, neteisėtumÄ , tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjui.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė nepatogumus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, laiko trukdymÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir akivaizdžius iÅ¡gyvenimus, įvertindamas neturtinę žalÄ 500 Eur suma. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų vertintina 100 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibÅ«dinama vien tik bendro pobÅ«džio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, iÅ¡gyvenimai), Å¡ių teiginių visiÅ¡kai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, į tai, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiÅ¡kėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų kontekste nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 procentus palÅ«kanų nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R.Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 173,77 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. liepos 9 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Natalja Zelionkienė