98192585-5ea5-4934-b37e-4cf356d8d4e0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                   Administracinio teisės pažeidimo byla                            Nr. A2.6.-232-659/2014                                                    Proceso Nr. 4-06-3-05420-2013-0      Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.;      45.4.4.; 45.4.5.;52.3.            (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda                           Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R.

D., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis „Klaipėdos mediena“, n u s t a t ė :              R.

D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-12-19 d., apie 13.30 val., prie Baltijos pr. namo Nr. 41, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus.             Teismo posėdžio metu R.

D. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad apgadinęs svetimÄ automobilį, ieÅ¡kojo to automobilio savininko, bet neradęs nuvažiavo. Jis negeria, nes turi problemų su sveikata, todėl buvo blaivus, po naktinės pamainos, bet apie eismo įvykį niekam nepranešęs nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ jam paskambino iÅ¡ policijos ir jis parašė paaiÅ¡kinimÄ . Automobilį kliudė dienos metu, apie 12 val. Tai tikrai žino, nes 11:30 val. įsigijo prekę PC „Akropolis“ ir tiesiai nuvažiavo namo.

Teigia, kad kvailai pasielgė, nes galėjo palikti raÅ¡telį už automobilio lango, bet to nepadarė. Kieme buvo autobusas, todėl jis neįtilpo su savo automobiliu. Jo automobilis yra žemas, todėl kitÄ automobilį jis kliudė ratu ir bamperiu. Žala kitam automobiliui nedidelė – perbrauktas Å¡onas. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Jis turi Å¡eimÄ , bet be jo niekas vairuotojo pažymėjimo neturi. UoÅ¡vei yra 90 metų, jai reikalinga priežiÅ«ra, todėl pas jÄ tenka važiuoti kiekvienÄ dienÄ .

Tėvai taip pat senyvo amžiaus.              Liudytojas V. B. paaiÅ¡kino, kad automobilių parkavimas kieme – didelė problema, sunku rasti laisvų vietų. Ä®vykio dienÄ jis buvo prie savo automobilio ir pamatė vaikščiojantį R. D., kuris papasakojo, jog apgadino kitÄ automobilį ir klausė, gal jis žino apgadinto automobilio savininkÄ , bet jis nežinojo. Jie kartu apžiÅ«rėjo tÄ apgadintÄ automobilį, tai buvo VW Golf, tamsios spalvos. Po to jis iÅ¡važiavo. Jis R.

D. pažįsta tik iÅ¡ matymo, jie ne viename kieme gyvena. R. D. nepagalvojo paskambinti į policijÄ , o jis jam nepatarė, nes kiekvienas pats turi apsispręsti, kÄ reikia daryti.             Liudytojas J. B. (J. B.) paaiÅ¡kino, kad su R. D. gyvena viename kieme. TÄ dienÄ jis buvo prie savo automobilio, kuris buvo greta R. D. automobilio. Pastarasis jo paklausė ar jis nežino „VW Golf“ automobilio savininko, nes tÄ automobilį apgadino, bet jis atsakė, kad nežino. Tada R. D. nuėjo toliau ieÅ¡koti to automobilio savininko.

Nematė ar R. D. perstatė savo automobilį.              Liudytoja G. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji dirbo, namuose nebuvo. Apie įvykį sužinojo grįžusi po darbo. Vyras jai pasakė, kad įvyko nelaimė, ieÅ¡kojo automobilio savininko. Vyras neskambino policijai, nes ieÅ¡kojo apgadinto automobilio savininko, jam buvo Å¡okas. Nenori, jog jos vyrui bÅ«tų atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nes jos mamai 90 metų ir ji gyvena I. Simonaitytės g., todėl automobilis jiems labai reikalingas.

Ji yra vienturtė, todėl be jos daugiau nėra kam pasirÅ«pinti mama. SÅ«nÅ«s transporto priemonės nevairuoja.             Liudytojas I. J. (I. J.) paaiÅ¡kino, kad nepamena įvykio laiko, bet ryte vedžiojo Å¡uniukÄ ir pamatė apgadintÄ automobilį, kuris stovėjo kieme. Ėjo pasivaikščioti, tikėdamasis rasti kokių žymių nuo jo automobilio. Netoliese pamatė kitÄ automobilį, kuris taip pat buvo apibraižytas. Keliu iÅ¡simatavo abiejų automobilių apgadinimų aukÅ¡tį, pastebėjo, kad įbrėžimų skaičius atitiko.

Jį pastebėjęs kaimynas paklausė, kÄ jis žiÅ«rinėja, tada jis paklausė, gal kas žino surasto automobilio savininkÄ , tačiau niekas nieko nežinojo. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu – 112 ir pasakė, kad turi įtarimų, kas galėjo apgadinti jo automobilį. Jam buvo pasiÅ«lyta palaukti ir po kiek laiko atvykę policijos pareigÅ«nai paskambino R. D., tačiau Å¡is į kiemÄ neišėjo, iÅ¡kvietė ekspertus. Jei bÅ«tų R. D. išėjęs, bÅ«tų tikrai susitarę, bet pastarasis į kiemÄ neišėjo.

Draudimas jam žalÄ atlygino, todėl jis niekam jokių pretenzijų neturi.              IÅ¡ fotolentelių matyti, kad buvo užfiksuoti automobilio „VW Golf“ apgadinimai, kurie sutampa su automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimais (b. l. 4-6).             IÅ¡ 2013-12-20 M. B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad į Kelių policijos biurÄ kreipėso I. J. dėl automobilio apgadinimo ir nurodė automobilį, galėjusį tai padaryti. ApžiÅ«rėjus „Ford Galaxy“ pastebėjo, kad minėto automobilio bamperio deÅ¡inysis kampas yra apgadintas, apgadinimo vieta padengta riebiu skysčiu.

Å io skysčio buvo aptikta ant apgadinto „VW Golf“ galinio kairiojo rato. Susisiekus su „Ford Galaxy“ automobilio savininku, Å¡is patvirtino, kad parkuodamas automobilį atsitrenkė į stovintį „VW Golf“ automobilį, tačiau, kodėl apie įvykį neinformavo policijos, paaiÅ¡kinti negalėjo (b. l. 7).             Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių priparkavino ir apgadinimo vietos (b. l. 8).              Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.              R. D. kaltė dėl padarytų teisės pažeidimų įrodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojų V. B., J. B. (J. B.), G.

D., I. J. (I. J.) paaiÅ¡kinimais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, M. B. tarnybiniu praneÅ¡imu. Remiantis surinktais ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuotina, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus ir tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. įtvirtintų teisės pažeidimų sudėties požymius. Nors R. D. ir teigia, kad padaręs eismo įvykį kieme bandė ieÅ¡koti apgadinto automobilio savininko, tačiau tai, kad automobilio savininko nesuradęs, apie įvykį nepranešė policijai, neÅ¡alina jo atsakomybės, nes Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato pareigÄ Â su eismo įvykiu susijusiam asmeniui nedelsiant apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

             Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino, padaręs teisės pažeidimus ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Skiriant nuobaudÄ atsižvelgtina į pažeidimų pobÅ«dį – R. D. padaręs eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai ir taip lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – paskutinį kartÄ administracine tvarka baustas 2008 m., tačiau apie paskirtos nuobaudos - baudos sumokėjimÄ byloje duomenų nėra, dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip punktualus, pareigingas, nesudarantis konfliktų, darbÄ atliekantis kokybiÅ¡kai darbuotojas, dėl ko ne kartÄ buvo skatintas ir iÅ¡rinktas geriausiu gamybos darbuotoju (b.l. 23).

             Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, o to paties kodekso 130 str. 1 d. sankcija be baudos numato ir specialiosios teisės atėmimÄ . Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praÅ¡o netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, nurodydamas, jog vairuotojo pažymėjimas jam bÅ«tinas, nes prižiÅ«ri neįgaliÄ Å¾monos motinÄ , gyvenančiÄ I. Simonaitytės g., todėl kiekvienÄ dienÄ tenka pas jÄ važiuoti, rÅ«pinasi savo pensinio amžiaus tėvais, be to jis vienintelis Å¡eimoje turi specialiÄ jÄ teisę vairuoti transporto priemones ir be jo nebus kam pasirÅ«pinti tėvais bei žmonos mama, tačiau teismas nevertina Å¡ių aplinkybių iÅ¡skirtinėmis ir pakankamomis, kad R.

D. bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Tokia teismo nuostata grindžiama tuo, kad tiek P. S., tiek J. D. gyvena Klaipėdos mieste, kur teikiamos vieÅ¡ojo transporto paslaugos, todėl Å¡ių asmenų interesai nebus pažeisti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. normos taikomos esant iÅ¡imtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. taikymo aspektu leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo Å¡iam pažeidėjui neatitikimÄ teisingumo ir protingumo kriterijams.

Tuo tarpu Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios neatitikų teisingumo ir protingumo kriterijų, paskyrus R. D. minimaliÄ nuobaudÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, galinčia bÅ«ti priežastimi Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra naturalus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 3022 str., 3024 str., n u t a r i a :

             R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudÄ -100 Lt (vieno Å¡imto litų) baudÄ .             R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudÄ â€“ 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtÄ sias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudÄ - 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.                          IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtÄ baudÄ bÅ«tina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.                          Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Violeta BalčiÅ«nienė             Â