9818fbf4-c832-47ce-809d-8346c80d5d5f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1427-428/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00849-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)                                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Briedienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Gintarei Sodonienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt. neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo apribotos jo teisės. Bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių.

Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 kv.m. Būriuose, kur gyventojų būdavo nuo 70 iki 90 nuteistųjų, buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais ir 3 pisuarais. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos sudaro apie 10 kv.m., kurios nėra pritaikytos patenkinti (išskalbti ir išdžiovinti) tokio didelio nuteistųjų skaičiaus poreikio. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų.

Baudos izoliatoriaus kameros yra priskiriamos prie maitinimo patalpų, nes maistas tiekiamas tiesiai į kameras, todėl yra pažeidžiamos higienos normos, nes kamerose nėra įrengta šilto vandens. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, pataisos namai neturi higienos paso, kuris yra privalomas. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, nėra evakuacijos išėjimo.

Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos atsirasti graužikams ir tarakonams. Pataisos namai neturi statinio techninio ir techninio energetinio pasų. LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad II-1 vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m., II-2 kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos augos reikalavimai“ 6 punktas nustato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka; maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema, tai numato 27 punktas; 46 punktas nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ ; 60 punktas numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

LR Konstitucijos 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su jo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18,3 ir 18,4 punktuose nurodoma, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatytos minimalios laikymo sÄ lygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ bylos Nr. 20877/04 2007 11 12 nurodė, kad vienam asmeniui kaip tinkama gyvenamojo ploto pataisos namuose turi tekti 4 kv.m. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant pareiÅ¡kėjo orumÄ , dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalÄ .

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t.y. buvo sutrikdyta sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata ir savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės (b.l. 4-7).Teismo Å¡aukimas pareiÅ¡kėjui įteiktas, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Atsakovas su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ , gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , remiantis kuria visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytÄ , administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia sÄ lygų sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Atsakovo atstovė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui prašė taikyti senatį (b.l.12-20).Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kameroje), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 p. nustato minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas ir jo atstovas teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjui vidutiniÅ¡kai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 18). Å iÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindė 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenimis (b.l.91,92). Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Pataisos įstaigos Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o didžiausias nuteistųjų skaičius pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 1449.

To pasėkoje atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius). Teismas pabrėžia, kad toks skaičiavimo bÅ«das nevisiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintos STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi bÅ«ti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas).

Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2008-04-15 buvo paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 3 brigados patalpoje; nuo 2008-08-19 paskirtas gyventi 21-ojo bÅ«rio 1-os brigados gyvenamojoje sekcijoje; nuo 2009-02-17 paskirtas gyventi 1-ojo bÅ«rio 3-os brigados gyvenamojoje sekcijoje (b.l. 94). Atlikus skaičiavimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokio dydžio gyvenamosios patalpos plotas teko vienam nuteistajam, matyti, jog jis nesutampa su atsakovo nurodytais duomenimis.

Apskaičiuojant gyvenamÄ jį plotÄ , prie miegamosios patalpos ploto pridedama virtuvėlės ploto tam tikra dalis, t.y. kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi kelios brigados, todėl virtuvėlės plotas atitinkamai dalinamas iÅ¡ besinaudojančių ja brigadų skaičiaus. Apskaičiavus matyti, jog nuo 2008-04-15 pareiÅ¡kėjui teko 2,6 kv.m. ploto, nuo 2008-08-19 teko 3,6 kv.m. ploto, nuo 2009-02-17 teko 2,9 kv. m. ploto (b.l. 117,122-123, 142-143). Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2008-04-15 iki 2008-08-18 atliko ir nuo 2009-02-17 atlieka laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas atitinkamai 0,5 kv.m. ir 0,2 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

Nuo 2008-07-25 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo 10 parų pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į keturių vietų baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 4 (13,88 kv.m. gyvenamojo ploto patalpa, vienam asmeniui teko 3,47 kv.m.) (b.l. 121). Nuo 2009-02-03 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 15 parų į dviejų vietų baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 12 (6,61 kv.m. gyvenamojo ploto patalpa, vienam asmeniui teko 3,3 kv.m.). Nuo 2009-08-14 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 5 paroms į keturių vietų baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 5 (13,68 kv.m. gyvenamojo ploto patalpa, vienam asmeniui teko 3,42 kv.m.) (b.l. 121).

Pagal Taisyklių 11-1.2 p. pareiÅ¡kėjui nebuvo garantuotas minimalus 3,6 kv.m. kameros plotas atliekant paskirtas drausmines nuobaudÄ . Taisyklių 111.1. ir 111.2.. punktų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau minėtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 27 d. (b.l.9). Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė praÅ¡yti atnaujinti senaties terminÄ (b.l. 109), tačiau jis tokio praÅ¡ymo nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytina senatis. Dėl nurodytos priežasties, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui galimas tik nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog atsakovas pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡ esmės užtikrino gyvenamÄ jį plotÄ , kuris neženkliai (tik 0,2 kv. m.) neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus ploto. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, jo kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms.

Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo gyvenimas Pataisos įstaigos 2-osios valdybos 1 bÅ«rio 3 brigadose gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2009-02-17 jam sukėlė skunde nurodytas neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 57 st.). Teismas laikosi nuostatos, kad mažesnis patalpos plotas nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, sÄ lygojusias sveikatos sutrikdymÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

           Pareiškėjas skunde nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, pirties, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra įrengta permažai sanitarinių mazgų (klozetų, pisuarų), dušų ir dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų - maudytis, skalbti, džiovinti drabužius ir t.t. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamosiose patalpose atsiranda pelėsis, pablogėja vėdinimas, ėmė veistis graužikai, tarakonai ir pan.

Pareiškėjas akcentavo, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių blogai veikia ventiliacija, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių. Taip pat pabrėžė, kad nėra evakuacinių išėjimų. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas pabrėžia, kad žmonių evakavimo iš būrių patalpų planai yra parengti ir iškabinti tam skirtose ir matomose vietose (b.l. 91). Nei Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, nei Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto.

Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011-02-14 atsakovui iÅ¡davė Higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 79) (pareiÅ¡kėjas Å¡ių argumentų ABTÄ® nustatyta tvarka nepaneigė). Bylos įrodymai patvirtina, kad gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011-07-20 PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ TvarkÄ (b.l. 67-68).

Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 30-64). Direktoriaus įsakymais pastoviai sudaromos komisijos, kurios sistemingai tikrina patalpų stovį, dezinfekcijos atlikimÄ ir t.t. (b.l. 65). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezimfa“ pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 26-28).

Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 21-23). Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos taip pat reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis (b.l. 72-76). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog paminėtų sutarčių Å¡alys nesilaiko sutarčių sÄ lygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų aplamai nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t..

Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenys (b.l. 81-89). Vertindamas aukščiau iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo skundų argumentus teismas taip pat akcentuoja, kad tiek LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.).

Pateikti įrodymai taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus. Be to, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo paminėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai atsisakė suteikti informacijÄ apie bausmės atlikimo sÄ lygas, nuteistųjų skaičių, techninį, higienos pasus ir t.t.. Ä®vertinęs atsakovo raÅ¡to (b.l.

95) argumentus bei byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui į jo paklausimÄ buvo atsakyta iÅ¡ esmės iÅ¡samiai bei tinkamai. Teismui nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas vilkino atlikti veiksmus arba nepagrįstai atsisakė juos atlikti (suteikti informacijÄ ) ir to pasėkoje pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau Å¡ie neigiami aspektai nebuvo tokio mÄ sto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas turi omenyje ir tai, jog pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuteistieji tokio tipo įstaigoje gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek dalyje bendro naudojimo patalpų, tiek ir lauke (LR bausmių vykdymo kodekso 117 str.). Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Be to, pareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ iki 2012-06-25 (b.l.

95) nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu (pelėsių, graužikų, tarakonų buvimo patalpose, nepakankamo gyvenamojo ploto ir pan.). Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad neturtinė žala – tai subjektyvus asmens aplinkybių vertinimas, jo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai ir t.t.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Dėl paminėtų priežasčių ir likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).            Teismas taip pat atkreipia proceso dalyvių dėmesį ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2001-07-24 sprendime (byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) akcentavęs, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjui teko atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv.m. gyvenamojo ploto, tačiau patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ galimybę judėti po visÄ lokalinį sektorių ir kiemÄ , Å¡i teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

EŽTT Å¡ioje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad bendros įkalinimo sÄ lygos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. nepažeidė. Spręsdamas klausimÄ dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du.

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos bÅ«klės pablogėjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti pareiÅ¡kėjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (ABTÄ® 57 str.). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog L. S. neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ . Nenustačius Å¡ių vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Jolanta Medvedevienė