98177182-4fa5-4355-97ef-4ba5810ce99f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-150-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00014-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10.;21.1.7.;21.1.5.                                                                 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

V. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2018-01-17 nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., 417 str. 8 d., vadovaujantis ANK 38 str., 450 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 12 mėnesių.

Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-01-17 nutarimu A. V. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., 417 str. 8 d. už tai, kad 2017-12-10, 21.15 val., Rotušės a. 5, Kretinga, vairuodamas automobilį BMW 330D, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, stipriai akceleruodamas iš chuliganiškų paskatų privertė automobilį slysti šonu automobilių stovėjimo aikštelėje, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 16 p. reikalavimus.Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi A. V. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad KET įpareigoja transporto priemonės vairuotojÄ pasirinkti saugų greitį, atitinkantį kelio, oro sÄ lygas, transporto priemonės bÅ«klę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimai, kad jam buvo susidariusios ypatingos vairavimo aplinkybės, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant panaikinti ar suÅ¡velninti administracinę atsakomybę, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikta.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, suraÅ¡ytas protokolas negali bÅ«ti laikomas neobjektyviais duomenimis, nes bet kuris policijos pareigÅ«nas, atlikdamas savo pareigas vadovaujantis įstatymais, yra įgaliotas užkardyti ir fiksuoti pažeidimus, byloje nepateikta duomenų, kad pareigÅ«nai kaip nors bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Nurodė, jog teismas nėra įpareigotas vadovautis tais pačiais motyvais nustatant lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kurias nurodė bylÄ nagrinėjusi institucija, ir atkreipė dėmesį, kad pažeidėjas, nurodydamas, jog nuoÅ¡irdžiai prisipažįsta ir gailisi, pagal esmę neprisipažįsta, nes nurodo, kad nepadarė nurodyto nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. (o ne KET 420 str. 2 d., kai nurodyta jo atstovo praÅ¡yme).

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kartu padarė ir kitÄ pažeidimÄ â€“ atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , kas yra kito ANK 417 str. 8 d. numatyto nusižengimo padarymas, ir neginčijamai papildo chuliganiÅ¡ko vairavimo esmę. Apeliaciniu skundu A. V. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas byloje esančius įrodymus vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai, subjektyviai, o skundžiamÄ nutartį priėmė visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjęs bei pilnai ir objektyviai neiÅ¡tyręs visų bylos aplinkybių.

Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir įrodymų vertinimo pažeidimo, nurodo, jog pagal ANK 5 str. 1 d. administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 str. 1 d. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 str. 3 d. numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste pažymi, jog teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Teigia, jog nagrinėjamu atveju A. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo pripažintas remiantis policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu bei suraÅ¡ytu protokolu, be to, teismas nurodė, kad A. V. nepateikė jokių įrodymų, kad tiriamo įvykio metu buvusios oro sÄ lygos buvo sudėtingos ir nulėmusios jo vairavimo bÅ«dÄ , todėl konstatavo, kad jo veika atitinka ANK 420 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtį.

Å iuo aspektu pažymi, kad byloje buvo policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriumi darytas įvykio vaizdo įraÅ¡as, kuris neabejotinai patvirtintų A. V. parodymus apie įvykio metu buvusias eismo sÄ lygas, tačiau administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu teisėja lakoniÅ¡kai nurodė, kad galimybių peržiÅ«rėti šį įraÅ¡Ä nėra, ir šį įrodymÄ iÅ¡ esmės ignoravo, nesiimdama priemonių kitais bÅ«dais nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, pvz., atliekant policijos pareigÅ«nų, dalyvavusių tiriamo įvykio metu, apklausas.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi teigiant, kad pats A. V. nepateikė jį teisinančių duomenų, buvo grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-2791/2009). Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).Pasisakydamas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 str. 2 d. nurodo, jog Å¡iame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiÅ¡kos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį įjuos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.ANK 420 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos.

Taigi, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 420 str. 2 d., Å¡alia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., bÅ«tina nustatyti bÅ«tinÄ jį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas. Nagrinėjamu atveju A. V. neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir vairavęs transporto priemonę, tačiau tvirtina tai daręs ne chuliganiÅ¡kais tikslais. Jau protokolo suraÅ¡ymo metu jis nurodė, kad ant slidžios kelio dangos aikÅ¡telėje jis ėmė slysti, jo atliekami veiksmai buvo daromi siekiant iÅ¡tiesinti automobilį ir jį suvaldyti, o ne siekdamas parodyti nepagarbÄ visuomenei ar prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams.

Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio vairavimo buvo sudaryta kliūtis kitiems eismo dalyviams. Dėl to mano, jog šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas A. V. paskatas ir kuo jos pasireiškė. Nėra įrodyta, kad jis savo neatsargiu vairavimu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį. Todėl mano, jog A. V. veikoje nesant subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), A.

V. atsakomybė pagal ANK 420 str. 2 d. negalima. Teigia, jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad A. V. vairavo automobilį chuliganiÅ¡kai, taigi neįrodyta jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d., sudėtis. Teismo posėdyje A.

V. ir jo atstovas advokatas M. Kepenis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas neginčija jo nubaudimo pagal ANK 417 str. 8 d., bei to, jog įvykio metu jis vairavo, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai, teigia, jog tokį transporto priemonės vairavimÄ nulėmė prastos eismo sÄ lygos, o tai patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kurio pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neiÅ¡tyrė.

Be to, pažeidėjas nesutinka ir su pažeidimo kvalifikavimu, teigia, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad veiksmuose nebuvo tyčios, automobilis paslydo dėl slidžios kelio dangos, jo atliekami veiksmai buvo atlikti siekiant suvaldyti automobilį, t. y. nurodo, jog automobilis nebuvo vairuotas chuliganiÅ¡kai. BÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. V. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡tyrė byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo momentas, ir dėl to, neiÅ¡tyręs Å¡io, apelianto manymu, jį teisinančio įrodymo, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio informacinės pažymos (b. l. 25-26) ir teismo posėdžio garso įraÅ¡o (įraÅ¡o 15.05 min.) matyti, jog teismas informavo administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir jo atstovÄ , jog teismo posėdžio metu iÅ¡ pateiktos laikmenos nėra galimybės peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä ir informavo apie galimybę praÅ¡yti pertraukos, kol bus pateiktas tinkamas peržiÅ«rėjimui vaizdo įraÅ¡as, tačiau A. V. atstovas pareiÅ¡kė, jog byloje esančių duomenų pakanka, ir jog tinkamam aplinkybių nustatymui vaizdo įraÅ¡as nėra bÅ«tinas.

Dėl Å¡ių priežasčių, pažeidėjui ir jo atstovui su tuo sutinkant, pirmosios instancijos teisme Å¡is įrodymas liko neiÅ¡tirtas (vaizdo įraÅ¡as liko neperžiÅ«rėtas). Tačiau apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau nurodė, kad vaizdo įraÅ¡as buvo neperžiÅ«rėtas nepagrįstai, teismas nedėjo pakankamai pastangų pasistengti jį iÅ¡tirti. Apeliaciniame skunde akcentuojama Å¡io įrodymo svarba, teigiama, jog tai yra svarbus pažeidėjo nekaltumo įrodymas, dėl to bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjo žodine apeliacinio proceso tvarka ir pasinaudojant techninėmis priemonėms teismo posėdžio metu šį vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo, leido dėl jo pasisakyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui (b. l. 45).

Vis dėl to, apygardos teismo vertinimu, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys nepatvirtina A. V. teiginių, jog jis administracinio nusižengimo nepadarė ir automobilio chuliganiÅ¡kai nevairavo.Visų pirma pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu A. V. automobilis BMW 330D, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiÅ¡kai, o automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sÄ lygų, po to jis bandė iÅ¡tiesinti automobilį ir jį suvaldyti, o ne tyčia sukėlė slydimÄ , siekdamas parodyti nepagarbÄ visuomenei ar prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, tačiau iÅ¡analizavus byloje esančius duomenis matyti, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai, ant slidžios kelio dangos tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairÄ bei užstabdant automobilio ratus, taip priverčiant automobilį slysti Å¡onu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu bÅ«du sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams.

ANK 420 str. 2 d. numatyta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å io nusižengimo konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiÅ¡kas paskatas.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.Analizuojant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä (b. l.

6) matyti, kad automobilis BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. vairuojamas Rotušės a. 5, Kretingoje, juda tarp greta sustatytų automobilių. Vairuotojas suka automobilį į kairę, taip susikuria daugiau erdvės manevrui į deÅ¡inę (vaizdo įraÅ¡o 21.07.40 val.). Po to vairuotojas koreguoja automobilio pozicijÄ vairu, automobilis pakeičia judėjimo kryptį, pradeda važiuoti deÅ¡iniau ir didina važiavimo greitį (vaizdo įraÅ¡o 21.07.41 val.). Tada vairuotojas staiga sukteli vairÄ Ä¯ kairę, akceleruoja ir automobilis pradeda sukti į kairį posÅ«kį stovėjimo aikÅ¡telėje, greta stovint kitai transporto priemonei (vaizdo įraÅ¡o 21.07.42 val.).

Matyti, jog manevravimo metu automobilis stabdomas pulsuojančiai, tokiu bÅ«du taip pat iÅ¡Å¡aukiant jo nestabilumÄ ant slidžios kelio dangos. Vėliau, dėl susukto į kairę vairo ir staiga paspaustos greičio paminos pradeda slysti galingo, galiniais ratais varomo automobilio galas, automobilis vėl keičia kryptį, ir jo priekis atsiduria visai Å¡alia aikÅ¡telėje stovinčio sidabro spalvos automobilio (vaizdo įraÅ¡o 21.07.43 val.). Tuo metu automobilis stabdomas (užsidega galiniai žibintai), automobilio vairas staiga sukamas į deÅ¡inę, pradeda keistis automobilio važiavimo kryptis ir tuomet vėl staiga akceleruojama, taip priverčiant automobilio galÄ toliau slysti pakeičiant judėjimo trajektorijÄ â€“ pažeidėjo vairuojamas automobilis pradeda slysti nuo pilkos spalvos automobilio ir, automobilio galui praslystant visai Å¡alia minėto stovinčio automobilio, iÅ¡važiuoja iÅ¡ vaizdo kameros stebimo aikÅ¡telės ploto (vaizdo įraÅ¡o 21.07.48 val.).

Tačiau tuo A. V. manevravimas nesibaigia, virÅ¡utiniame kadro kampe matyti, kaip vėliau pažeidėjo vairuojamas automobilis vėl įvažiuoja į vaizdo kameros stebimÄ aikÅ¡telės plotÄ (vaizdo įraÅ¡o 21.08.01 val.). Automobilis susigretina su Å¡alia stovinčia transporto priemone (iÅ¡ jos keleivio durelių pusės), matyti, jog Å¡alia eina pėsčiasis (vaizdo įraÅ¡o 21.08.02 val.). Tuo metu pažeidėjas, važiuodamas itin lėtai, susuka vairÄ Ä¯ kairę ir staiga akceleruoja, priversdamas savo automobilį apsisukti (apie 180 laipsnių) mažame plote, ir atsiduria prie Å¡alia stovėjusio automobilio vairuotojo durelių pusės, t. y. bÅ«damas itin arti Å¡alia stovėjusio automobilio, jį apvažiuoja slysdamas, automobilio galu įvažiuodamas į tarpÄ tarp dviejų automobilių (vaizdo įraÅ¡o 21.08.07 val.).

Matyti, jog minėtas po aikÅ¡telę vaikščiojantis asmuo tuo metu yra vos kelių metrų atstumu nuo pavojingai manevruojančio BMW automobilio. Be to, vaizdo įraÅ¡e matyti, jog A. V. atliekant manevrÄ , jam prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuoja lengvasis automobilis, kurio vairuotojas, pamatęs prieÅ¡ais save pavojingai manevruojantį pažeidėjÄ , pradėjo stabdyti (užsidega galiniai ir papildomas stabdymo žibintai) (vaizdo įraÅ¡o 21.08.05 val.). Apygardos teismo vertinimu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as visiÅ¡kai paneigia apelianto skunde keliamÄ abejonę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraÅ¡e matomÄ automobilio slydimÄ ir jo manevravimÄ po stovėjimo aikÅ¡telę akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akceleravimas, automobilio vairo sukiojimas, staigus stabdymas.

Tai, jog asmuo pats iÅ¡provokavo nevaldomÄ automobilio slydimÄ , patvirtina ir ta aplinkybė, jog pirmÄ kartÄ paslydęs (vaizdo įraÅ¡o 21.07.40 val. – 21.07.48 val.) ir neabejotinai supratęs, jog automobilis pavojingai paslydo dėl slidžios aikÅ¡telės dangos ir jo atliktų veiksmų, pažeidėjas Å¡iuos veiksmus dar kartÄ pakartojo (vaizdo įraÅ¡o 21.08.01 val. – 21.08.07 val.), slysdamas visiÅ¡kai Å¡alia kitų automobilių ir greta stovinčio asmens. Nėra abejonės, jog kelio danga buvo slidi, ir ant jos važiuojantis automobilis galėjo paslysti ir netyčia, tačiau Å¡iuo atveju akivaizdu, jog A.

V. pasinaudojo slidžia kelio danga, jog sukeltų automobilio slydimÄ Å¡onu net kelis kartus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ne vairuotojo tyčiniai veiksmai (vairo sukinėjimas, staigus stabdymas ir akceleravimas), o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės nulėmė automobilio pavojingÄ slydimÄ . Pastebėtina, jog nors A. V. nurodė, jog jis paslydo dėl prastų padangų, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 4), juo nustatyta, jog pažeidėjo automobilio padangų raÅ¡to gylis atitiko KET reikalavimus, o Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, jog automobilio slydimas buvo iÅ¡provokuotas specialiai, valiniais A.

V. veiksmais.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl Å¡io vairavimo buvo sudaryta kliÅ«tis kitiems eismo dalyviams, ar kad pats A. V. manevravimas bÅ«tų sukėlęs kokį nors pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau tokius pažeidėjo teiginius visiÅ¡kai paneigia anksčiau aptarto vaizdo įraÅ¡o analizė. IÅ¡tyrus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog A. V. pavojingo ir chuliganiÅ¡ko manevravimo metu stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjo nemažai automobilių. Pažeidėjas, tyčia automobiliu slysdamas ir manevruodamas aikÅ¡telėje, ne kartÄ pavojingai priartėjo prie Å¡alia stovinčių transporto priemonių, tik laimingo atsitiktinumo dėka į juos neatsitrenkdamas praslysdavo pro Å¡alį.

Pastebėtina ir tai, jog automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ne tik stovėjo pastatyti automobiliai, bet visai Å¡alia pavojingai po aikÅ¡telės teritorijÄ slydinėjančio automobilio vaikščiojo praeiviai. Be to, pažeidėjui atliekant antrÄ jį manevrÄ , prieÅ¡ais jį atvažiavo automobilis, kuris buvo priverstas stabdyti ir laukti, kol A. V. vairuotas automobilis užbaigs savo nenuspėjamÄ manevrÄ slystant Å¡onu. Akivaizdu, jog aptartais pažeidėjo veiksmais Kretingos miesto centre esančioje aikÅ¡tėje, kurioje stovėjo kitos transporto priemonės, kuria judėjo asmenys ir automobiliai, tyčia slystant ant slidžios aikÅ¡telės dangos buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui.

Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o A. V. manevrai, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams (stovėjimo aikštelėje slystama šalia kitų asmenų ir transporto priemonių, aikštelėje judėjo automobiliai ir praeiviai), buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų, o ne atsitiktinio automobilio slystelėjimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taigi, skirtingai nei skunde nurodo A. V., jo veiksmuose buvo ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. sudėties subjektyviosios pusės elementai – kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai ir siekis pasipuikuoti prieš aplinkinius), ir objektyviosios pusės sudėties elementas – pavojinga veika (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas).

Taigi vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas ir kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 2 d.Aptartas vaizdo įraÅ¡as kartu su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais duomenimis – administracinio nusižengimo protokolu ir policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu - visiÅ¡kai paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , jog A. V. automobilio chuliganiÅ¡kai nevairavo, ar kad jo veiksmuose nebuvo visų privalomų ANK 420 str. 2 d. sudėties subjektyviosios ar objektyviosios pusės požymių.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , institucijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. V. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, apeliacinio skundo argumentai A. V. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

Nutartis, patikrinus jÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-01-17 nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas