981669ee-be2e-4d57-a0e7-c9e29caab1cc · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-697-1069/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00129-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.4.5.15.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Šilutė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ atstovui advokatui Rimvidui Valančiui, suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovei L.

D., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, suinteresuoti asmenys Å ilutės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė „Šilutės baldai“.

Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Kintai“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį 2021-04-27 patikslinusi, praÅ¡o teismo nustatyti, kad pareiÅ¡kėja nuo 2005-09-14 valdo inžinerinį statinį – krantinę (1980 m., statybos, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m.) su sudėtine dalimi – aikÅ¡tele (kurios plotas 917 kv. m.) arba nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - krantinę, 1980 m. statybos, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m. su sudėtine dalimi - aikÅ¡tele, kurios plotas 917 kv. m.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiÅ¡kėja iÅ¡ AB „Šilutės baldai“ nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ (pastatÄ , buitines patalpas, medienos džiovyklÄ , gamybos cechÄ , transformatorinę, sandėlius, automobilių remonto dirbtuves, dirbtuves, gamybinius pastatus, kiemo statinius (tvorÄ , kiemo aikÅ¡telę, cisternas (24 vnt.), vandens bokÅ¡tÄ , (su krano bėgiais). Visi pastatai buvo nupirkti kaip vienu adresu esantys pastatai, už juo buvo apmokėta 2005-09-09 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra B030 Nr. 1100006563.

Tačiau pareiÅ¡kėja taip pat nupirko tuo laiku neregistruotinas inžinerinis statinys – Å yÅ¡os krantinę (pardavėjo inventorinis Nr. Å 00154,) už kuriÄ krantinę buvo sumokėta 39 573 Lt. Kadangi krantinė tuo metu buvo neregistruotinas statinys, ji nebuvo įtraukta į 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šį statinį pareiÅ¡kėja įgijo teisėtai. PareiÅ¡kėja krantine pradėjo naudotis, jÄ tvarkyti ir prižiÅ«rėti iÅ¡ karto po to kai įsigijo pastatus ir buvo pasiraÅ¡ytas pastatų perdavimo-priėmimo aktas (t. y. nuo 2005-09-14).

Å iÄ krantinę pareiÅ¡kėja valdo, jÄ prižiÅ«ri iki Å¡iol, krantinė yra įtraukta į pareiÅ¡kėjo ilgalaikio materialaus turto balansÄ . Taigi krantinę pareiÅ¡kėja įgijo sÄ Å¾iningai, bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Civiliniame kodekse nėra apribojimų, įgyti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Nors Å¡i krantinė nebuvo įtraukta į pastatų pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau už jÄ faktiÅ¡kai buvo sumokėta, be to, ji daugiau nei deÅ¡imt metų naudota pareiÅ¡kėjo, kaip teisėto valdytojo.

Å is faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas perkant krantinę, jÄ valdant atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei deÅ¡imt metų. Minėta krantinė gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Ji nepriklauso nei savivaldybei, nei valstybei. Ji nėra registruota kito asmens ar asmenų vardu.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrius atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl pareiÅ¡kėjos nurodomo statinio, todėl praÅ¡o teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

4. Suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėja ginčo objektÄ bÅ«tų įgijusi, t. y. krantinės nėra notariÅ¡kai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o sÄ skaita – faktÅ«ra neįrodo, kad krantinė buvo nupirkta ir už jÄ sumokėti pinigai. PareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės bei pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja yra įgijusi nuosavybės teisę į kitus pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus daiktus, tačiau ne į krantinę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja taip pat yra įgijusi ir ginčo objektÄ â€“ krantinę.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja manė, jog kartu su kitais daiktais įgijo ir krantinę, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja krantinę įgijo. Nepagrįsti teiginiai, kad krantinė tuo metu buvo neregistruojamas statinys, todėl nebuvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį. Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas.

Be to, svarbu nustatyti, ar ginčo objektas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumÄ valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ pareiÅ¡kėjui įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl sÄ Å¾iningo turto valdymo turėtų bÅ«ti nesvarstytini. Savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie krantinės statybÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nepateikė jokių duomenų apie krantinės kilmę, kas yra turto statytojas ir pan.

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog krantinė priklausė AB „Šilutės baldai“. Taip pat atsižvelgiant į krantinės statybos metus (1980 m.) galima spręsti, kad krantinė galėjo bÅ«ti pastatyta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Nėra pagrindų pripažinti esant bÅ«tinas sÄ lygas pareiÅ¡kėjui įgyti krantinę įgyjamosios senaties pagrindu, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo taip pat turėtų bÅ«ti atmestas.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių krantinės statybos laikÄ , iÅ¡skyrus tik tai, kad užfiksuoti statybos metai, padarant įraÅ¡Ä kadastro byloje, tačiau kokiu pagrindu įraÅ¡yta Å¡i data fiksuojant kadastro duomenis, paaiÅ¡kinimo ir įrodymų nepateikta. Byloje nepateiktas Nekilnojamojo turto registro sprendimas, įrodantis, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl krantinės įregistravimo buvo atmestas.

Pareiškėja nurodo, kad ginčo objekto neįsigijo, nes jis nebuvo įtrauktas į pirkimo-pardavimo sutartį, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ginčo daiktas nebuvo registruotas, todėl nebuvo sandorio dalyku. Tikėtina, kad krantinė, kaip statinys tuo metu galėjo būti registruojama, o ne kaip teigia pareiškėja, kad toks statinys, kaip krantinė, buvo neregistruotina. Be to, krantinės įvardinamos kaip naudotinos miestų reikmėms, tad keltinas klausimas ar nurodyta krantinė nėra Šilutės miesto nuosavybės objektas.

Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina ir to, ar pati AB „Šilutės baldai“ buvo teisėta krantinės savininkė, byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys kad krantinę AB „Šilutės baldai“ statė savo lėšomis ir Å¡ia krantine, kuri buvo ne jų, bet Å¡alia jiems priklausančio sklypo, ir kokiu pagrindu ja naudojosi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad AB „Šilutės baldai“ turėjo teisę Å¡iÄ krantinę parduoti, matyt, todėl ir pirkimo-pardavimo sandorio metu į pirkimo-pardavimo sutartį krantinė su minimu priklausiniu – aikÅ¡tele, nebuvo įtraukta.

Jeigu AB „Šilutės baldai“ teisėtai ir pagrįstai valdė ir turėjo tikslÄ parduoti krantinę, visų pirma, turėjo jÄ Ä¯registruoti įstatymo nustatyta tvarka, kÄ patvirtina ir notaro sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje Å¡ios krantinės pardavimo ir įgijimo faktas neįregistruotas. Parduoti buvo tik tie statiniai, kurie priklausė AB „Šilutės baldai“ ir buvo priklausančiame žemės sklype, adresu adresas (duomenys neskelbtini), o minima krantinė yra už Å¡io sklypo ribos, adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi, jeigu pareiÅ¡kėja, siekia įrodyti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kad turtÄ Ä¯gijo už jį sumokėdama sutartÄ kainÄ , privalo įrodyti ne tik faktÄ , kad AB ,,Å ilutės baldai“ pardavė krantinę, bet ir tai, kad Å¡i bendrovė, kaip statinio skirto naudoti vykdytai veiklai, šį teisėtai sukÅ«rė, valdė jį nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvęs turto savininkas.

7. Suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“ atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neturi duomenų apie nurodytos krantinės statybos aplinkybes, taip pat neturi dokumentų, galinčių patvirtinti minėtos krantinės įsigijimo ar nuosavybės teisės perleidimo AB „Šilutės baldams“ faktÄ . Pažymi, kad neturi jokio suinteresuotumo dėl pareiÅ¡kėjos nurodomo statinio – krantinės ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ vertinti byloje esančius duomenis bei sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, 8. Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos ir AB „Šilutės baldai“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymus nagrinėti bylÄ teismo posėdyje jų atstovams nedalyvaujant.

9. PraneÅ¡imas apie UAB „Kintai“ pareiÅ¡kimo dėl įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nagrinėjimo 2021-03-18 paskelbtas specialiame tinklapyje (CPK 532 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas atmestinas. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 10. Nustatyta, kad UAB „Kintai“ 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (notaro registro Nr. 2SD-7315) iÅ¡ AB „Šilutės baldai“ nupirko visÄ eilę nekilnojamojo turto objektų esančių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. y.: pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimame lU2p, gamybines patalpas 3-1; 3-2, (pažymėjimas plane 3-1), turinčias 991,27 kv. m. bendro ploto; buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2H2p, turinčias 798,60 kv. m. bendro ploto; medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 3P1p, 2280,44 kv. m. bendro ploto; gamybos cechÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 4Plp, turintį 1140,02 kv. m. bendro ploto; transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 5Plp, turinčiÄ 62,24 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 6Flg, turintį 692,26 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 7Flg, turintį 949,50 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 8F1 p, turintį 323,46 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). plane žymimÄ 9Flp, turintį 108,46 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ l0Flp, turintį 897,07 kv. m. bendro ploto; automobilių remonto dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 11P1p, turinčias 502,04 kv. m. bendro ploto; dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 12Plp turinčias 513,99 kv. m. bendro ploto; gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 14P1b, turintį 872,05 kv. m. bendro ploto; gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 15P1p, turintį 1627.06 kv. m. bendro ploto; garaÅ¾Ä unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 16Glp, turintį 866.20 kv. m. bendro ploto; garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 17Glp, turintį 182.40 kv. m. bendro ploto; sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 18F3p, turintį 648.03 kv. m. bendro ploto; kiemo statinius (tvora, kiemo aikÅ¡telė, cisternas (24 vnt.), vandens bokÅ¡tÄ , krano bėgiai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),.

11. Kaip nurodyta 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamas turtas AB „Šilutės baldai“ prisausė pagal 1997-03-28 mero potvarkį Nr. 246; 1996-05-14 potvarkį Nr. 334; 1995-05-30 potvarkį Nr. 40; taip pat pagal 2005-08-26 VÄ® Registrų centras iÅ¡duotas pažymas Nr.: 44-835709, 44-835811 bei pažymėjimus Nr.: 50/160128, 50/128538 (sutarties punktas 2). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už bendrÄ 1 200 000 Lt (sutarties punktas 3).

12. Be to, kadangi parduotas nekilnojamasis turtas buvo žemės sklype, kuris AB „Šilutės baldai“ buvo numojamas 1998-09-10 nuomos sutarties pagrindu (nuo 1998-09-15 iki 2097-09-15), pirkėjui UAB „Kintai“ perėjo nuomos teisė ir visos nuomininko teisės ir pareigos (sutarties punktai 11, 11.1.; 12.2.).

13. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad minėtos sutarties pagrindu 2005-09-19 AB „Šilutės baldai“ iÅ¡rašė, o UAB „Kintai“ apmokėjo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija B030 Nr. 1100006563, kurios suma 1 200 000 Lt.

14. Tačiau tarp minėtoje sÄ skaitoje tarp iÅ¡vardintų objektų, skirtingai nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodyta ir Å yÅ¡os krantinė (Inv. Nr. Å 00154), įkainota 39 573 Lt.

15. Pagal UAB „Kintai“ užsakymÄ 2020-10-21 buvo suformuota nekilnojamojo daikto (Å yÅ¡os krantinės) kadastro duomenų byla. Tačiau kaip matyti VÄ® Registrų centras 2021-03-29 sprendimu Nr. SPR-4595(14.4E) atsisakė registruoti Å yÅ¡os krantinės duomenis Nekilnojamojo turto registre, kadangi tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių (nuosavybės teisių) atsiradimÄ .

16. PareiÅ¡kėja UAB „Kintai“ tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Å yÅ¡os krantinė 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutartie sudarymo metu buvo neregistruotinas statinys, ji liko įtraukta į minėtÄ , sutartį. Tačiau už Å yÅ¡os krantinę buvo sumokėta, pareiÅ¡kėja jÄ nupirko, prižiÅ«ri ir naudoja. Todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti, kad pareiÅ¡kėja valdo inžinerinį statinį – krantinę (1980 m., statybos, kurios registro Nr. 44/1390783 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 58 m.) su sudėtine dalimi – aikÅ¡tele (kurios plotas 917 kv. m.) arba nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – krantinę su sudėtine dalimi – aikÅ¡tele.

17. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kimas dėl Å yÅ¡os krantinės su aikÅ¡tele valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisę šį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo 2005-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su AB „Šilutės baldai“ pagrindu, o taip pat praÅ¡oma teismo nustatyti nuosavybės teises į krantinę su aikÅ¡tele įgijimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu. Todėl teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ paminėtų pareiÅ¡kimo pagrindų. Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo 18. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

19. Valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-155/2010).

20. Daiktas gali būti įgyjamas pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tačiau jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio l punktas).

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normÄ , savavaliÅ¡kai arba nesavavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.). Taigi, savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas objektas negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali bÅ«ti ir nuosavybės teisės objektu, ir nuosavybės teisė į tokį objektÄ CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu negali bÅ«ti įgyjama (pvz.

žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį, teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

21. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima tikėtinai spręsti, jog suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“, notarine tvarka 2005-09-14 sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini), esančio nekilojamojo turto objektų, turėjo nuosavybės teises ir į greta Å¡ių objektų ((duomenys neskelbtini)) esančiÄ krantinę (kurios ilgis 58 m) bei jos dalį – aikÅ¡telę (esančiÄ 917 kv.) ploto. Be to, teismas sprendžia, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu siekiamas įvirtinti faktas neatitinka ir Å¡ios – nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka – valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikalingos sÄ lygos.

22. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjos siekiamas įgyti nekilnojamojo turto objektas Å yÅ¡os krantinės su aikÅ¡tele nėra ir niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos užsakymu 2021-10-21 suformuotos kadastrinių matavimų bylos, Å yÅ¡os krantinės statybos pradžia – 1980 m. Tačiau nei pati pareiÅ¡kėja, nei suinteresuotu asmeniu į bylÄ Ä¯traukta AB „Šilutės baldai“ nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti bent tikėtinÄ prielaidÄ apie krantinės su aikÅ¡tele statybos (rekonstrukcijos) teisėtumÄ ir (ar) konstatuoti, kad Å¡is nekilnojamojo turto vienetas yra sukurtas nesavavaliÅ¡kai.

23. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens Å ilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai nurodė, kad ginčo krantinė yra valstybės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurį pareiÅ¡kėja naudoja valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos akcentuojamos aplinkybės, kad 2005-09-14 sutarties sudarymo metu krantinė buvo neregistruotinas statinys ir dėl Å¡ios priežasties neįtraukta į sutartimi perleistų objektų sÄ raÅ¡Ä , tačiau įraÅ¡yta (iÅ¡skirta) PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir už jÄ sumokėta, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡is nekilnojamojo turto vienetas neabejotinai galėjo bÅ«ti civilinės apyvartos ir (ar) privačios nuosavybės teisės objektu.

Suinteresuotas asmuo AB „Šilutės baldai“ kartu su atsiliepimu teismui nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė duomenų nei apie ginčo krantinės įgijimo / sukūrimo, nei apie jos perleidimo UAB „Kintai“ aplinkybes. Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos užklausos pagrindu, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pateikė 1995-05-30 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 40, 1996-05-14 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 334 bei 1997-03-28 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 246, kuriais buvo išduoti leidimai dėl statinių registracijos pagal jų priedus.

Minėtuose prieduose įvardinti įvairÅ«s nekilnojamojo turto objektai (sporto kompleksas, gamybos cechai, sandėliai, transformatorinės, dirbtuvės, ir kt.), tačiau kaip leidžia nustatyti minėto potvarkio priedai, ginčo krantinė nebuvo įtraukta į registruotinų objektų. Taigi byloje nėra duomenų leidžiančių bent tikėtinai spręsti, kad AB „Šilutės baldai“ turėjo nuosavybės teisę ir Å yÅ¡os krantinę (kurios ilgis 58 m) bei jos dalį – aikÅ¡telę (esančiÄ 917 kv. ploto).

24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktÄ ; kt.).

25. Å iuo atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ visumÄ , konstatuoja, kad jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikalingų sÄ lygų (pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nėra dingę ir pareiÅ¡kėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu), todėl Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kimas atmestinas. Dėl įgyjamosios senaties sÄ lygų taikymo sÄ lygų 26.

Spręsdamas dėl kito reikalavimo – nustatyti, kad pareiÅ¡kėja krantinę su aikÅ¡tele nuosavybės teise valdo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 – 4.71 straipsniai), teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos pozicija Å¡ioje vietoje yra prieÅ¡taringa. PareiÅ¡kėja įrodinėjo, kad ginčo krantinę ji nupirko 2005-09-14 iÅ¡ AB „Šilutės baldai“, kÄ , anot pareiÅ¡kėjos, patvirtina Å¡ios krantinės nurodymas ir įkainojimas 2005-09-19 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (39 573 Lt), kuriÄ apmokėjusi pareiÅ¡kėja krantinę įtraukė į įmonės ilgalaikio turto apskaitÄ .

27. Tačiau aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kuriose praÅ¡oma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi bÅ«ti daiktų, į kuriuos praÅ¡o pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktai gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 ir jos 31 punktÄ ).

28. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja įrodinėjo, kad tapo teisėta krantinės valdytoja pirkimo-pardavimo sutarties su prieÅ¡ tai buvusia savininke (AB „Šilutės baldai“) pagrindu, o tai atitinka CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatytÄ nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ (t. y., nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius).

29. Be to, nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. jais nesirÅ«pina, jų neprižiÅ«ri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 ir jos 23 punktÄ ). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 ir jos 29 punktÄ ).

31. Kai jau minėta nei pareiÅ¡kėja UAB „Kintai“, nei suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti AB „Šilutės baldai“ nepateikė jokių duomenų leidžiančių spręsti apie ginčo krantinės kilmę, jos pastatymo tikslÄ (pradinę paskirtį), tam panaudotus finansavimo Å¡altinius ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). AB „Šilutės baldai“ 2021-06-21 atsiliepime nurodė, kad tokių duomenų įmonė neturi. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono savivaldybės administracija, atlikusi užklausÄ Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui, teikė Å ilutės rajono savivaldybės mero potvarkius (Nr. 40, 334, 246) su priedais, kurie Å ilutės rajono savivaldybės administracijos vertinimu, patvirtina, jog krantinės nebuvo tarp AB „Šilutės baldai“ nuosavybės teise valdytų nekilnojamojo turto objektų.

32. Taigi Å¡iuo atveju byloje nepateikta ir teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima tikėtinai spręsti, kad 1980 m. statybos ginčo krantinė buvo pagal įstatymus perleista privataus asmens (pavyzdžiui, AB „Šilutės baldai“) nuosavybėn. Taigi teismas nenustatė pagrindo Å¡ios krantinės vertinti kitaip nei, kaip priklausančios valstybės ar savivaldybės nuosavybei ir konstatuoti, kad Å¡i nuosavybė pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti pripažinta pareiÅ¡kėjos įgijus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo, todėl pareiÅ¡kimas ir Å¡iuo pagrindu atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Lina Nainienė