Legislator Case Law & Legislation
98160d6e-dc0b-45fd-8ebc-bb5db932190e AI generated

98160d6e-dc0b-45fd-8ebc-bb5db932190e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 98160d6e-dc0b-45fd-8ebc-bb5db932190e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K; po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)), 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Legislator headnote

AI generated

98160d6e-dc0b-45fd-8ebc-bb5db932190e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos dėl to, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis – gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai. Dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neigiamÄ poveikį sveikatai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-3906-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02074-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; 2.3; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K; po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)), 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjui kalint kamerose Nr. 384 ir Nr. 338 buvo pažeistas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, nes plotÄ mažino kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas. 2.2. Minėtose kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamojo ploto, tokiu bÅ«du pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo nuolat stebimas kitų kameroje kalinčių asmenų, o taip pat – pareigÅ«nų. 2.3. Taip pat skundėsi dėl netinkamos temperatÅ«ros (buvo mažesnė nei 18 laipsnių), kamerose nebuvo jokios ventiliacijos. Langus atidaryti buvo sudėtinga, todėl kameroje tvyrojo nemalonÅ«s kvapai. 2.4. PareiÅ¡kėjas mano, kad dienos metu neteisėtai buvo atimami čiužiniai ir patalynė. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų jis jautėsi pažemintas, nes privalėjo juos neÅ¡ioti į kitÄ patalpÄ . 2.5.

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai buvo laikomas trumpalaikio sulaikymo kameroje, pažeidžiant 2 val. sulaikymo terminÄ . Be to, laikino sulaikymo kameros plotas buvo itin mažas. 2.6. PareiÅ¡kėjui kalint kameroje Nr. 338 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo neveikiantis radijas. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ prašė jį sutvarkyti, tačiau to nebuvo padaryta. 2.7. Dėl paminėtų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė stresu, pažeminimu, depresija ir kitais nepatogumais.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 20 000,00 Eur.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8–13) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. 3.2.

Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, kuriems yra iÅ¡duodamos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės. LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas atitiko teisės aktus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. 3.3. Pasak atsakovės atstovo, nuteistieji yra stebimi pareigÅ«nų, siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokia kontrolė yra numatyta teisės aktuose ir yra svarbi užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. 3.4.

Pabrėžė, kad nuteistųjų sveikatos priežiÅ«ra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiÅ«ros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiÅ«ros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiÅ«ros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai (iÅ¡skyrus dantų protezavimÄ , kuris gali bÅ«ti atliktas nuteistajam pageidaujant iÅ¡ jo asmeninėje sÄ skaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė.

Jeigu kurios nors sveikatos priežiÅ«ros paslaugos negali bÅ«ti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ . LukiÅ¡kių TI-k laikomiems suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. 3.4. PareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jo praÅ¡omas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jo nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ su skundais arba praÅ¡ymais dėl laikymo sÄ lygų ginčo laikotarpiu nesikreipė.

Teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos dėl to, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis – gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai. Dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neigiamÄ poveikį sveikatai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus.

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

6. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

7. Pareiškėjas skundžiasi dėl ploto trūkumo ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Bylos medžiaga patvirtina ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje yra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2019 m. vasario 12 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 kv. m (kameroje su pareiÅ¡kėju buvo dar 1 asmuo). 2019 m. vasario 13 d. buvo perkeltas į 7,72 kv. m kamerÄ Nr. 338 (kameroje buvo dar su vienu asmeniu); nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 338 su dar vienu asmeniu arba vienas (2019 m. kovo 22 d., nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.).

Nuo 2019 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 384, kurios plotas 7,35 kv. m, kurioje buvo iki 2019 m. birželio 6 d. vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. 2019 m. birželio 7 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iki į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Mursič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso: 115 parų. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m plotas nebuvo pažeistas visÄ ginčo laikotarpį. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ iÅ¡ bendro ploto atimant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , matyti, kad taip pat nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo, o kadangi pareiškėjui Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, todėl skundo reikalavimas šiuo pagrindu nepagrįstas.

8. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė atsakovės atstovas, šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Pažymėtina, jog iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo „Dėl A. G. skundo“ (b. l. 20–22) matyti, jog Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiškėjas nė vienoje iš šių kamerų nebuvo kalinamas.

Teismo vertinimu, ginčo laikotarpiu kalinimo įstaiga neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kartu su dar vienu asmeniu, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 21 d., nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. ir nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (iÅ¡ viso: 29 paras). Nesant byloje duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, taip pat įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas dar su vienu asmeniu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista 29 paras, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, susijusių su privatumo pažeidimu, nes jis visuomet jautėsi stebimas, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.

9. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose buvo netinkamas temperatÅ«ros lygis. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o LukiÅ¡kių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡iuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrÄ , kuris atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl bendros kamerų bÅ«klės yra itin abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei kamerų numerių, kuriose pasireiÅ¡kė minėti pažeidimai, nei laikotarpių, kada buvo laikomas netinkamose kamerose, nei kitų aplinkybių, kurios leistų identifikuoti ir nustatyti galimus pažeidimus.

Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais. Todėl, teismo vertinimu, skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų bÅ«kle ir tvarka, yra abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini.

10. Pareiškėjas teigia, kad dienos metu neteisėtai buvo atimami čiužiniai ir patalynė. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, pažymi, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Taigi pareiškėjo teiginys dėl to, kad neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjui dienos metu neišduodama patalynė ir čiužinys, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginio, susijusio su per ilgu laikymu laikino sulaikymo kameroje, pagrįstumÄ , atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 11 punktÄ , kuriame numatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors įrodinėjimo naÅ¡ta dėl buvimo trumpalaikio sulaikymo kamerose trukmės tenka atsakovės atstovui, tačiau bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ nurodyti, kokiais konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais jam buvo padaryta žala. Teismas vertina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai bÅ«tų teikęs praÅ¡ymų ar skundų dėl pernelyg ilgo buvimo trumpalaikio sulaikymo kameroje ir jam dėl to sukeltų neigiamų pasekmių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir nepripažįsta LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų dėl per ilgo laikymo trumpalaikio sulaikymo kameroje. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose asmuo laikomas labai trumpÄ laikÄ , todėl toks sulaikymas negali sukelti ilgalaikių (turinčių sunkias pasekmes) padarinių dėl per mažo kameros ploto, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, ar pan.

12. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi, kad jam kalint kameroje Nr. 338 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo neveikiantis radijas. Teismas, vertindamas šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių administracija nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ (2019 m. kovo 12 d. reg. Nr. 29-992) (b. l. 73, 75) dėl netinkamai veikiančio radijo taÅ¡ko ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kameroje Nr. 338 yra įrengtas ir gerai veikiantis radijo taÅ¡kas. Pažymėtina, kad radijo taÅ¡kų gedimų kamerose Nr. 338 ir Nr. 384 registruota nebuvo (b. l. 68). Tokiu atveju teismas kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl kameroje Nr. 338 neveikiančio radijo taÅ¡ko.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (29 paras) trÅ«kumas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas pakankamai neilgai (115 parų), be to, kameroje pareiÅ¡kėjas didelę laiko dalį buvo vienas (be kitų asmenų), į tai, kad pažeidimo metu su pareiÅ¡kėju vienoje kameroje buvo ne daugiau kaip vienas asmuo, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 75,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis