2019-02-13 Nr. AB-4853-3-61-3-02839-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. L. (I. L.)) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-02-13 Nr. AB-4853-3-61-3-02839-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 1SS-2044-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2016 m. birželio 28 d. raštas); 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. 49SDŽ-287-(14.49.22) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 5 d. raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-35-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02839-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. L. (I. L.)) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 1SS-2044-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2016 m. birželio 28 d. raštas); 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. 49SDŽ-287-(14.49.22) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 5 d. raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. birželio 28 d. rašte NŽT nurodė, kad žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir ginčo žemės sklypai) planuose yra pažymėti servitutai, kurie nėra suprojektuoti teritorijų planavimo dokumentuose, ir kad NŽT skyriaus vedėjas įpareigotinas pakartotinai įvertinti ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priimti sprendimą dėl jų derinimo ar nederinimo. 2016 m. liepos 5 d. raštu NŽT skyriaus vedėjas nederino ginčo sklypų kadastrinių duomenų bylų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 d. perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalis. Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. I-1947-815/2013 organizavo ginčo sklypų kadastrinius matavimus. NŽT skyriui buvo perduoti su ginčo sklypais susiję dokumentai ir Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 30-232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, 2012 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ ir 2012 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 30-79 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymai), kuriais buvo patvirtinti sklypų (duomenys neskelbtini) planai ir pagal kuriuos buvo atlikti kadastriniai matavimai.
4. Pareiškėjas teigė, jog NŽT skyrius 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr. 49SDP(14.49.23)-305 grąžino Savivaldybės administracijai ginčo sklypų bylas, nurodydamas žemės sklypuose pažymėti dalis bei šių dalių plotus, į kurias bus atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas, vykdydamas NŽT skyriaus nurodymą, skubos tvarka patikslino ginčo sklypų kadastrinius matavimus nustatydamas sklypų dalis nuosavybės teisių atkūrimui ir tose sklypų dalyse pažymėjo kelio servitutus, suteikiančius teisę privažiuoti prie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pastatų. Dokumentai NŽT skyriui buvo perduoti 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-98788/14(2.14.2.12-MP8). Bylos 2015 m. vasario mėn. buvo suderintos be pastabų.
5. Pareiškėjas teigė, jog NŽT skyrius 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SDP-4-(14.49.23) nurodė, kad NŽT skyrius pakartotinai patikrino Savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-98788/14(2.14.2.12-MP8) perduotus dokumentus ir nustatė trūkumus. Nurodytas esminis trūkumas – pateiktuose planuose pažymėti servitutai, kurie yra nesuplanuoti teritorijų planavimo dokumentuose (Žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentui). Pareiškėjo teigimu, Įsakymais patvirtintuose žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, servitutai nebuvo suplanuoti, kadangi šių planų rengimo tikslas buvo suprojektuoti žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti, o ne suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus. NŽT skyriui nurodžius pažymėti planuose natūra grąžintinas dalis, atsirado būtinybė pažymėti ir siūlomus servitutus, kurie reikalingi tam, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, kuriuos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės skiria natūra grąžintini žemės sklypai.
6. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad siekdama kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, ji vis tik ketino organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kuriais būtų suprojektuoti siūlomi servitutai. Pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, tačiau NŽT skyrius 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. SFP-108-(14.49.36.) atsisakė juos išduoti dėl to, kad negali būti pertvarkomas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas, ir todėl pasiūlė rengti naują formavimo ir pertvarkymo projektą bei iš naujo formuoti žemės sklypus. Pareiškėjo manymu, toks pasiūlymas nepagrįstas, nes sklypai jau buvo suprojektuoti Įsakymais patvirtintais planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kurie nėra panaikinti. Todėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-368 „Dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 24 įsakymo Nr. 30-232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-367 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ papildymo“ ir 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-366 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 30-79 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymų papildymai) buvo nustatyta, kad sklypų ribos, plotas ir siūlomų nustatyti servitutų ribos ir plotas bei turinys gali būti tikslinami rengiant sklypų kadastrinius matavimus. Šie įsakymai ir pataisytos kadastrinių matavimų bylos NŽT skyriui buvo perduoti 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. A51-14059/16(2.14.2.12-MP8).
7. Pareiškėjas nurodė, jog pagal NŽT skyriaus pastabas kadastriniai matavimai buvo koreguoti ir pataisytos bylose savivaldybės Administracijai buvo pateiktos 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. A51-28937/16(2.14.2.12-MP8) ir 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. A51-40969/16(2.14.2.12-MP8).
8. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba 2016 m. gegužės 26 d. surašė kadastrinių bylų patikrinimo aktus Nr. 49KAM-49524, Nr. 49KAM-49525 ir Nr. 49KAM-49941, kuriuose nebuvo nurodyta jokių trūkumų, todėl Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1228 patvirtino kadastro bylose esančių ginčo sklypų planus. Pareiškėjo teigimu, planuose buvo nurodyti Tvarkos 1061 punkte reikalaujami nurodyti kadastro duomenys, tame tarpe, ir suprojektuoti siūlomi servitutai. Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 30-1228 patvirtini ginčo sklypų planai ir kadastro bylos Tarnybos skyriui buvo perduoti 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-41914/16(2.14.2.12-MP8).
9. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nėra reikalavimo rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, įskaitant ir atvejus, kai projektuojami siūlomi servitutai. Pagal Tvarkos 1061 punktą, siūlomi servitutai pažymimi kadastro duomenų bylose esančiame žemės plane ir šio dokumento pakanka nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Be to, pareiškėjo teigimu, servituto pažymėjimas kadastrinių matavimų plane savaime nesukelia teisinių pasekmių, nes tai yra tik savivaldybės siūlymas Tarnybai. Išimtinę teisę Tarnybai nustatyti servitutus suteikia Tvarkos 1061 punktas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba gali ir nenustatyti kadastrinių matavimų plane pažymėto siūlomo servituto, jei manytų, kad tam nėra būtinybės, tačiau tuo pagrindu nederinti kadastrinių bylų negali atsisakyti ir toks atsisakymas negali būti kadastrinių matavimų bylų panaikinimo pagrindas.
10. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad Tarnyba nenurodė, kodėl šiuo atveju negali būti vadovaujamasi Tarnybos 1061 punktu dėl servitutų suprojektavimo ir nustatymo, o servitutai turi būti nustatyti teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjo manymu, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. I-1947-815/2013, kartu atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį bei į tai, kad Įsakymai, kuriais buvo suprojektuoti ginčo žemės sklypai, nebuvo panaikinti, atliko visus reikalaujamus atlikti veiksmus pagal Tvarkos 1061 punktą.
11. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas nurodė, jog Tarnyba 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 1SS-2044-(8.5) informavo pareiškėją, kad Įsakymų papildymai nėra teisėti, nes ginčo žemės sklypų ribos, plotai bei atitinkami servitutai turi būti pažymėti plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose, bet ne žemės sklypo kadastrinių matavimų planuose. Nors Administracijos Įsakymų papildymuose nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus gali būti tikslinami siūlomų nustatyti servitutų ribos, plotas ir turinys, tačiau Įsakymais patvirtintuose žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planuose nebuvo suprojektuoti jokie servitutai, todėl, atsakovo teigimu, nėra aišku, kokie siūlomi suprojektuoti servitutai galėtų būti tikslinami rengiant sklypų kadastrinius matavimus.
13. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2013 m. birželio 27 redakcija, Nr. XII-407) nustato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami žemės valdos projektams, t. y. iki šio įstatymo priėmimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, laikomi žemės valdos projektais, todėl skundžiamame Tarnybos 2016 m. birželio 28 d. rašte pagrįstai nurodyta, kad Įsakymais patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kurių tikslai buvo ne atkurti nuosavybės teises grąžinant žemės sklypus natūra, bet suformuoti žemės sklypus pastatams eksploatuoti, gali būti keičiami remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, t. y., rengiant naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris leistų pakeisti Įsakymais patvirtintus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planų sprendinius.
14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl Tvarkos nuostatų nesilaikymo, kadangi, NŽT įsitikinimu, sistemiškai vertinant Tvarkos 12, 106 punkto nuostatas, NŽT skyrius, gavęs iš pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, turi išimtinę teisę spręsti dėl servituto, tačiau priimdamas sprendimą dėl servituto turi vadovautis ne žemės sklypo planu, o teritorijų planavimo dokumentu, kurio pagrindu ir yra parengtas žemės sklypo planas. Pabrėžė, kad pagal teisinį reglamentavimą, servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas buvo suplanuotas.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo servitutų grąžintinuose sklypuose nereikalingumą. Teigė, kad norint šiuo konkrečiu atveju suprojektuoti servitutus, reikia registruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre pagal esamus sprendinius ir tik po to pagal naujai išduotus projektavimo reikalavimus rengti naują sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodė, kad grąžinant žemę pagal Tvarkos 1061 punkto 4 dalį, servitutai tokiuose grąžintinuose sklypuose nenustatinėjami, jeigu jie nebuvo nustatyti anksčiau.
II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
18. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-438/2016, darė išvadą, kad Įsakymais patvirtintų planų sprendiniuose nesant numatytų servitutų, vėlesnis jų nustatydamas papildomais administraciniais aktais nėra galimas, o galimas tik rengiant naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir konstatavo, jog skundžiamame 2016 m. birželio 28 d. rašte Nr. 1SS-2040-(8.5) Tarnyba pagrįstai nurodė, kad Įsakymais patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, gali būti keičiami remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, t. y. rengiant naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris leistų pakeisti Įsakymais patvirtintus ginčo žemės sklypų planų sprendinius.
19. Teismas nurodė, kad nors siūlomų servitutų galutinis nustatymas priskirtas Tarnybos kompetencijai, kuri siūlomų servitutų gali ir nepatvirtinti, tačiau servitutai, kurie siūlomi patvirtinti, prieš tai turi būti pažymėti plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose, neužtenka juos pažymėti tik kadastrinių bylų planuose.
20. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pagal Tvarkos 1061 punktą siūlomi servitutai pažymimi kadastro duomenų bylose esančiame žemės plane ir šio dokumento pakanka nuosavybės teisėms į žemę atkurti, tačiau pažymėjo, kad ši nuostata būtų taikytina tuo atveju, jei pareiškėjo suprojektuoti ir siūlomi patvirtinti servitutai prieš tai būtų buvę pažymėti Įsakymais patvirtinto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose.
21. Teismas sprendė, kad Savivaldybės administracijos suprojektuoti siūlomi patvirtinti servitutai nebuvo numatyti Įsakymais patvirtintų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, sprendiniuose, todėl Tarnyba 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-287-(14.49.22.) pagrįstai nusprendė nederinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinių duomenų bylų ir grąžino Žemės sklypų kadastro duomenų bylas trūkumams pašalinti.
III. 22. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
23. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir padarė nepagrįstą išvadą, kurios neargumentavo, jog Tvarkos 1061 punkto nuostatos dėl servitutų suprojektavimo būtų taikytinos tik tuo atveju, jei servitutai būtų pažymėti Įsakymais patvirtintų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose, t. y., ginčo žemės sklypų planuose sklypų dalys bei šių dalių plotai, į kurias bus atkurtos nuosavybės teisės, gali būti žymimos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, tačiau servitutai šiuo pagrindu negali būti nustatomi, nors Įsakymais patvirtintuose planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose nebuvo nustatytos nei dalys, į kurias turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, nei servitutai.
23.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, jeigu NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr.49SDP(14.49.23)-305 „Dėl teismo nutarties vykdymo“ nusprendė, kad vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, ginčo žemės sklypų planuose turi būti pažymėtos dalys bei šių dalių plotai, į kurias bus atkurtos nuosavybės teisės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo žemės sklypų planuose, žymėdama dalis, į kurias bus atkurtos nuosavybės teisės, turėjo teisę suprojektuoti ir servitutus.
23.3. Susidariusi situacija yra unikali, nes nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos į Įsakymais suprojektuotų ginčo žemės sklypų dalis, kas suponuoja, jog remiantis NŽT skyriaus 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr.49SDP(14.49.23)-305 „Dėl teismo nutarties vykdymo“, šiuo atveju pagal Tvarkos 1061 punkto nuostatas gali būti atliekami visi veiksmai, išskyrus sklypų projektavimą.
23.4. Teismas turėjo įvertinti, kad pagal Tvarkoje įtvirtintą reglamentavimą žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui ir juose siūlomi nustatyti servitutai (jeigu jų reikia) gali būti projektuojami ir nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal Tvarkos 106 punktą turėjo teisę patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypo planus, kuriuose buvo suprojektuoti siūlomi servitutai ir neprivalėjo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurie leistų pakeisti Įsakymais patvirtintus ginčo žemės sklypų planų sprendinius. Tačiau pirmosios instancijos teismas Tvarkos nuostatų dėl žemės sklypų ir servitutų projektavimo detaliai neanalizavo, nevertino jų sistemiškai su Žemės įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis.
23.5. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog Tarnybos atsisakymas nustatyti servitutus nesudaro pagrindo naikinti kadastrinių matavimų bylų derinimą.
23.6. Galiojančių teisės aktų nuostatos nenumato galimybės koreguoti žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams sprendinius. Žemės valdos projektų sprendiniai gali būti keičiami tik rengiant naują žemės valdos projektą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A523-838/2014 konkrečiai nurodė, kad E. L. nuosavybės teisės atkuriamos į Įsakymais patvirtintų žemės sklypų dalis. Tuo tarpu, jeigu būtų rengiami nauji žemės valdos projektai, kuriais būtų keičiami Įsakymais patvirtintų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, sprendiniai, juose naujai numatant tik servitutus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 negalėtų būti įvykdyta, nes patvirtinus žemės valdos projektus Įsakymai ir jais patvirtinti ginčo žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentams, būtų negaliojantys. Teismas nepasisakė, kaip reikėtų įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -838/2014, jeigu būtų parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriais būtų pakeisti Įsakymais patvirtintų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, sprendiniai.
24. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas, iš esmės remdamasis jo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, nurodo, kad servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas buvo suplanuotas, be to, nors apeliantas nurodo, kad yra tik siūloma Tarnybai nustatyti servitutus ir kad NŽT turi išimtinę teisę spręsti dėl servituto nustatymo būtinumo, tačiau Tarnyba, gavusi iš apelianto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą gali spręsti dėl pareiškėjo pasiūlyto servituto nustatymo administraciniu aktu tik laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl nesutinka su apelianto pozicija, kad sprendimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu gali būti priimtas išimtinai atsižvelgiant ne į teritorijų planavimo dokumentą, o į servitutą, kuris pagal Tvarkos 1061 punkto nuostatas yra pažymėtas žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje esančiame plane.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti administracinę bylą, o teismui nusprendus šią bylą nagrinėti iš esmės, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti ir pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pareiškėjas teismui neskundė atsakovo 2016 m. sausio 15 d. rašto Nr. 49SDP-4-(14.49.23), kuriame buvo išdėstytas reikalavimas ištaisyti anksčiau pateiktų ginčo sklypų kadastro duomenų bylų trūkumą – panaikinti kadastro duomenų bylų planuose pažymėtus servitutus, ir yra praleidęs šio rašto apskundimo terminą, o šioje byloje skundžiamuose raštuose buvo tik dar kartą patvirtintas ankstesnis 2016 m. sausio 15 d. rašto Nr. 49SDP-4-(14.49.23) reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti.
26.2. NŽT skyriaus 2014 m. spalio 6 d. rašte Nr. 49SDP(14.49.23) išdėstytas prašymas Savivaldybės administracijai ginčo žemės sklypuose pažymėti sklypų dalis bei šių dalių plotus, į kurias E. L. bus atkurtos nuosavybės teisės, nėra įpareigojantis pareiškėjui.
26.3. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad jis ginčo žemės sklypų planuose pažymėjo tik kelių, būtinų privažiuoti iki savivaldybei priklausančių pastatų, servitutus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane yra pažymėtas servitutas, suteikiantis teisę kaimyniniame sklype esančio namo (duomenys neskelbtini) savininkui pravažiuoti ir tiesti komunikacijas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Servituto nustatymas (duomenys neskelbtini) prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A525-838/2014. Pareiškėjas siekia neteisėtais veiksmais sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui grąžintino turto vertę.
26.4. Pareiškėjas turi perduoti NŽT 2012–2013 metais patvirtintus grąžintinų sklypų planus su atitinkamais pareiškėjo įsakymais ir šių sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylas, kurios turi būti parengtos pagal teritorijų planavimo dokumentų, kuriais patvirtinti grąžintinų sklypų planai, sprendinius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 27. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 28 d. raštą Nr. 1SS-2044-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. 49SDŽ-287-(14.49.22) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylų grąžinimo“, kuriuo nuspręsta nederinti ginčo sklypų kadastrinių duomenų bylų (t. I, b. l. 10–16).
28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03274-2012-4) pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „EWC Projects“, T. B., R. B., M. K., J. L.-K., E. Z., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo atsakovą Savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui; taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą, patenkino pareiškėjo I. L. skundą iš dalies, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 d. perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalis, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-1947-815/2013, organizavo ginčo sklypų kadastrinius matavimus.
30. Byloje ginčijamame NŽT 2016 m. birželio 28 d. rašte pareiškėjui nurodyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patvirtintuose planuose nurodyti siūlomi servitutai nėra suprojektuoti planuose, prilygintuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, be to, jais siekiama užtikrinti žemės sklypų naudojimą tarp tų pačių suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendratučių, todėl turėtų būti nustatomas ne servitutas, bet naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tarnyba padarė išvadą, kad žemės sklypų planai nėra parengti teisingai ir įpareigojo NŽT Vilniaus skyriaus vedėją pakartotinai įvertinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylas ir priimti sprendimą dėl šių kadastro duomenų bylų derinimo / nederinimo. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgęs į Tarnybos 2016 m. birželio 28 d. raštą, 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą nederinti ginčo sklypų kadastrinių duomenų bylų ir grąžino jas trūkumams pašalinti.
31. Minėtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylų derinimas buvo atliekamas vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03274-2012-4) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014, kurių pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. I-1947-815/2013. Įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas, o vykdant teismo sprendimą asmenų teisėti interesai turi būti ginami, taip pat ir vertinant, ar sprendimas vykdomas tinkamai, teismo sprendimų vykdymo procese numatytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro aplinkybių, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatymas.
32. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 2 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir yra vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas vykdomoji byla yra laikoma baigta, kai yra visiškai įvykdomas vykdomasis dokumentas (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Šią aplinkybę yra įgaliotas konstatuoti antstolis, kuris apie tai turi pažymėti vykdomajame dokumente, padarydamas jame atitinkamą įrašą, uždėdamas antspaudą ir kt. (CPK 614 str. 1 ir 2 d.). Ginčai, kurie kyla vykdymo proceso metu tarp skolininko, išieškotojo ir antstolio, bei kiti klausimai, kurie kyla teismo sprendimo vykdymo metu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – atitinkamos apylinkės teisme (CPK 510; 593 str.), išskyrus vykdymo išaiškinimo klausimus, kuriuos pavesta spręsti teismui, priėmusiam sprendimą (CPK 589 str.). Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso dalyviai dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo galėtų kreiptis į vykdomą įsiteisėjusį teismo sprendimą priėmusį teismą.
34. Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai, o pradėtos tokio pobūdžio bylos turi būti nutrauktos (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.; 103 str. 1 p.), dėl ko ir teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
35. Pažymėtina, kad formaliąja prasme ginčijamas Sprendimas atitinka savivaldybių administravimo subjektų priimamų teisės aktų, kurie gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku kriterijus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau šiuo atveju ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014, ir nėra savarankiški atsakovo sprendimai, kuriuos savivaldybių administravimo subjektai priima savo kompetencijos ribose vykdydami funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, nes atsakovui nepriėmus tokio pobūdžio sprendimo, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Tai lemia, kad ginčijamas Sprendimas yra kilęs bei skirtas sureguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda vykdant teismų sprendimus, todėl jis negali būti priskirtas sprendimų, kurie nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles kategorijai, numatytai Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
36. Byloje duomenų, kad antstolis CPK 614 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka būtų įvertinęs ginčijamus Sprendimus ir konstatavęs, kad atsakovas visiškai ar iš dalies įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą, arba, kad jo visiškai neįvykdė, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir proceso dalyviai. Tai lemia, kad nėra pagrindo pradėti ir teiseną dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK 510–513 str.). Byloje nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindą pradėti teiseną dėl kitų klausimų, kylančių vykdymo proceso metu, kurie gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018) byla nutraukiama jos neperduodant pagal teismingumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė