981170d0-b3b3-4ebe-b5a4-e7bec646889f · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-527-493/2021 Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00141-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.11.10.; 21.11.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. liepos 14 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Registravimo skyriaus tyrėja S. Å . 2021 m. birželio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ E. S. už tai, kad ji 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini) bute, garsiai leido muzikÄ , tuo trikdydama kitų asmenų poilsį ir ramybę, bei karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu artimai kontaktavo kartu su kitos Å¡eimos ir ne vieno namų Å«kio asmenimis: P. J., A. K., N. T., P. V., S. J., tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 14 d. nutarimu E. S. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant E. S. veiksmuose Å¡io nusižengimo sudėties.

3. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui E. S. ir jos įstatyminė atstovė R. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 3.1. Skunde teigiama, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, t. y. nusižengimo pavojingumÄ apibrėžia ne pats įstatymas, o kitas teisės aktas, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

Tokiu atveju, Å¡is nutarimas yra neatsiejama ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytos sudėties dalis, be kurio negalima nustatyti nei nusižengimo sudėties, nei taikymo ribų. Nustatant veikos pavojingumÄ ir baudžiamumÄ , reikalinga nustatyti, kokia nutarimo redakcija galiojo ne tik veikos padarymo metu, bet ir sprendimo priėmimo metu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Å¡velnesnio įstatymo galiojimÄ atgal (Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 6 punktas). Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, o atsakomybę už Å¡ių ribojimų ar draudimų pažeidimÄ numatė ANK 45 straipsnio 4 dalis, kuri nėra nei pakeista, nei panaikinta, todėl sutikti su tuo, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinama E. S. nustojo galioti, ir todėl jos atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo.

Å is aiÅ¡kinimas yra neteisingas ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Å iuo metu Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ negalioja, todėl negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už negaliojančio teisės akto pažeidimÄ . Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį, įvedus karo ar nepaprastÄ jÄ padėtį, laikinai gali bÅ«ti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ sistemiÅ¡kai su Konstitucijos 36 straipsniu, bet kokie žmonių judėjimo, susirinkimų ribojimai gali bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, ir tik esant nepaprastajai padėčiai, todėl nagrinėjimu atveju yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį. 3.2. Skunde pažymima, kad E. S. kaltinama tuo, jog savo veiksmais sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Å iuo atveju yra taikomas principas affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti). Apie žalÄ Ä¯statymo saugomai vertybei, kaip ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, administracinės atsakomybės taikymo negali lemti vien tik asmenų bendravimas ir iÅ¡ to kylantis veikos pavojingumo preziumavimas.

Įstatymų leidėjas atsakomybę už formalias veikas nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, Nr. 2K-237-2014), todėl remiantis teisės analogija, bet kokios veikos pavojingumas turi būti įrodytas, o atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai buvo kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes, ar dėl tokios veikos buvo padaryta žala ir ar kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar E. S. yra viruso neÅ¡iotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones. Esamais faktiniais duomenimis galima teigti, kad nei vienas iÅ¡ susirinkusių asmenų nebuvo užkrėstas užkrečiama liga bei neužkrėtė kitų asmenų. Todėl veiksmų pavojingumas turėjo bÅ«ti ne preziumuojamas, o įrodomas. Ir įrodinėti turėjo ne trauktinas atsakomybėn asmuo, o institucija, atsakinga už administracinio nusižengimo bylos pradėjimÄ , prieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. 3.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad protokole yra įraÅ¡yta neteisinga ANK 45 straipsnio dalis, nes nėra nustatyta, kad E. S. sukėlė pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. E. S. padaryto nusižengimo sudėtį apibrėžiantis teisės aktas Å¡iuo metu negalioja, o jai inkriminuojamas teisės pažeidimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

4. Atsiliepimo į skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumÄ .

6. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

7. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ . Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai užtraukia baudÄ asmenims nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gegužės 30 d.) 2.1.8.1. papunktyje buvo numatytas draudimas artimų kontaktų daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse. Nagrinėjamu atveju E. S. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje (uždaroje erdvėje – bute) buvo kartu su penkiais draugais – P. J., A.

K., N. T., P. V. ir S. J., t. y. iÅ¡ viso artimai bendravo Å¡eÅ¡iese. Å ias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetas – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-1614-2021 (b. l. 4-5), vaizdo ir garso įraÅ¡as (b. l. 24), 2021 m. gegužės 30 d. tyrėjos S. Å . tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 6), administracinėn atsakomybėn patrauktos E. S. teisme duoti parodymai bei prisipažinimas padarius administracinį nusižengimÄ . Vis dėlto, apeliantė teigia, kad nebuvo įrodytas jai inkriminuoto nusižengimo pavojingumas, be to, Å¡iuo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu ji kaltinama, nebegalioja, todėl turėtų bÅ«ti pritaikyta ANK 3 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog įstatymas, Å¡velninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

9. Nepritardamas pirmiau nurodytam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiÅ¡kinimui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos E. S., tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek Å¡iuo metu nėra pasikeitusios, t. y. nėra pakitusi nei Å¡io straipsnio dispozicija, nei sankcija. Pažymėtina, kad draudimas artimai kontaktuoti daugiau nei dviem Å¡eimoms ir (ar) dviem namų Å«kiam arba daugiau nei 5 asmenims uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse, kaip ir kiti draudimai, susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias Å¡ios ligos plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo uždrausti, nedaro teisėtais.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo E. S. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Senato nutarimas yra teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus apibendrinimo rezultatas. Senato nutarimo nuostatos turi ne privalomÄ , o rekomendacinį pobÅ«dį, tiesiogiai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės Å¡altinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338-150/2016).

Taigi, deklaratyvus bei formalus konkretaus Senato nutarimo nuostatų paminėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje yra pagrįsta taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10. Apeliantė praÅ¡o įvertinti, jog nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar ji yra viruso neÅ¡iotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones, o to nenustačius, nebuvo galima konstatuotina, kad ji sukėlė pavojų iÅ¡plisti pavojingai užkrečiamai ligai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti, o minėtas tyrimas bÅ«tų perteklinis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norimo rezultato (administracinio nusižengimo bylos nutraukimo) nelemtų, nes veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimÄ .

Å ioje normoje įtvirtini pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimÄ darantis (padaręs) asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Å iuo konkrečiu atveju nustatyta, jog E. S. nesilaikė vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų, Å¡is nusižengimas konstatuojamas nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19 liga ar ne, kadangi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebÅ«tinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-530/2021).

E. S. uždaroje erdvėje kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis, kontaktas nebuvo trumpalaikis, todėl buvo reali rizika (pavojus) virusui plisti. Esant šioms aplinkybėms, jos veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų iÅ¡vadų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo E. S. veikoje, administracinė nuobauda – įspėjimas – jai individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, amžių, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat Å¡i nuobauda atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus, todėl daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. liepos 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis