9810dc2e-e449-4db3-957e-933b8bd91d07 · Vilniaus apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. 2A-540-450/2016                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35794-2014-4   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 3.3.1.21.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Lemis Baltic“, trečiajam asmeniui UAB „Aldista ir Ko“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir              n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. Ž. prašė pripažinti negaliojančiu jo 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį. IeÅ¡kinį grindė, kad Å¡alys žodžiu susitarė, jog ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius vekselį, atsakovė atsiims savo turtinius reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Aldista ir Ko“ keltoje bankroto byloje.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „Aldista ir Ko“ direktoriumi, ginčo vekselį atsakovės reikalavimu pasirašė tik kaip garantijÄ už savo vadovaujamÄ Ä¯monę. Å alys žodžiu taip pat susitarė dėl įmonės skolos dvigubo iÅ¡ieÅ¡kojimo nebuvimo, tačiau nepaisydama Å¡io susitarimo atsakovė kreipėsi į antstolius dėl tos pačios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tiek iÅ¡ UAB „Aldista ir Ko“, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai nieko neskolingas atsakovei, tačiau dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų patiria žalÄ , nes jis neturėjo sÄ moningos valios asmeniÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yti ginčo vekselį, todėl vekselis pripažintinas negaliojančiu dėl valios ydingumo.Atsakovė UAB „Lemis Baltic“ su ieÅ¡kinio nesutiko ir nurodė, kad keliant UAB „Aldista ir Ko“ bankroto bylÄ , ginčo Å¡alys žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius vekselį ir taip garantavus įmonės skolos grÄ Å¾inimÄ , atsakovė atsiims savo reikalavimus įmonės bankroto byloje.

Å alys žodžiu susitarė dėl ieÅ¡kovo garantijos ne tik dėl įmonės nemokumo - bankroto, bet apskritai dėl įmonės skolos atsakovei grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovui buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas skoloms padengti, siÅ«lyti skolų padengimo grafikai ir tik vėliau, kai baiginėjosi vekselio kaip vertybinio popieriaus galiojimo terminas, vekselis pateiktas apmokėti.Trečiasis asmuo UAB „Aldista ir Ko“su ieÅ¡kiniu sutiko ir palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Lemis Baltic“ iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

Ž. 678,40 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 23,32 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai.Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-810-835/2012 dėl 24 880,84 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo UAB „Lemis Baltic“ iÅ¡ UAB „Aldista ir Ko“; Å¡is vykdomasis raÅ¡tas vykdytas antstolės A. K. kontoroje. IÅ¡ antstolės 2014 m. vasario 14 d. pažymos matyti, kad iki 2013 m. sausio 9 d. (kai sumokėta 2000 Lt skolos dalis) neiÅ¡ieÅ¡kota suma buvo 11 178,81 Lt ir Å¡eÅ¡ių procentų metinės palÅ«kanos.

IeÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡davė atsakovei paprastÄ jį vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo vekselį pateikus sumokėti atsakovei 11 716,81 Lt. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje c. b. Nr. B2-2352-260/2012 UAB „Aldista ir Ko“ 2012 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kė, jog sutinka, kad UAB „Lemis Baltic“ atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Aldista ir Ko“. Atsakovė 2013 m. kovo 8 d. pateikė ginčo vekselį apmokėti ieÅ¡kovui.

Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė 2013 m. gegužės 28 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 11 776,81 Lt skolos (įskaitant 60 Lt už vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ ) iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo; Å¡is vykdomasis įraÅ¡as vykdytas antstolės T. G. kontoroje. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu neliko ginčo, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens skolos atsakovei visiÅ¡kai padengtos, vykdomosiose bylose likus iÅ¡ieÅ¡koti tik vykdymo iÅ¡laidas.Teismas atkreipė dėmesį, kad procesinė pareiga įrodyti suklydimÄ ir (arba) apgaulę tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 str.).

Spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė esminį suklydimÄ (CK 1.90 str. 1 d.) arba apgaulę (CK 1.91 str. 1 d.), teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog jis vekselį pasirašė turėdamas tikslÄ , kad atsakovė atsiimtų savo turtinius reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Aldista ir Ko“ keltoje bankroto byloje; ieÅ¡kovas neneigė, kad Å¡is tikslas pasiektas, t. y. ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius ginčo vekselį, bankroto byla UAB „Aldista ir Ko“ neiÅ¡kelta; abi Å¡alys neneigė žodinio susitarimo, kad atsakovė nereikalaus „dvigubos skolos“, t. y. kad skolÄ atsakovei sumokėtų ir UAB „Aldista ir Ko“ (pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ), ir ieÅ¡kovas (pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä );

Å¡alių argumentai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nors ir pradėjo priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus dvejose vykdomosiose bylose, tačiau skola atsakovei (kiek tai susiję bÅ«tent su materialinio teisinio pobÅ«džio skola) neiÅ¡ieÅ¡kota dvigubai.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, kaip vekselio davėjas, besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo atsakovei padengti skolÄ , kuriÄ atsakovei buvo skolinga ieÅ¡kovo vadovaujama UAB „Lemis ir Ko“. Kadangi aptariamas ieÅ¡kovo įsipareigojimas ginčo vekseliu įformintas kaip besÄ lygiÅ¡kas, tai teismas vertino kaip neįrodytus (nepakankamai įrodytus) ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į Å¡alių žodinį susitarimÄ dėl ieÅ¡kovo papildomos - subsidiarios atsakomybės, t. y. kad ieÅ¡kovo pareiga padengti skolÄ atsirastų tik tuo atveju, jeigu skolos atsakovei negalėtų padengti UAB „Aldista ir Ko“ ar juolab jeigu UAB „Aldista ir Ko“ bankrutuotų.

Vekselyje nenurodyta, jog ieÅ¡kovas vekselį pasirašė ir atitinkamus įsipareigojimus prisiėmė bÅ«tent kaip UAB „Aldista ir Ko“ vadovas. Be to, ieÅ¡kovo, kaip vekselio davėjo, statusui neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar ieÅ¡kovas vekselį pasirašė kaip fizinis asmuo, ar kaip įmonės vadovas – net ir nustačius, jog vekselį ieÅ¡kovas pasirašė kaip įmonės vadovas, tai Å¡i aplinkybė neužkirstų atsakovei kelio vekselį pateikti apmokėti ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip fizinio asmens (t. y. neatsižvelgiant į ieÅ¡kovo kaip įmonės vadovo statusÄ ).

Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei savo suklydimo CK 1.90 str. prasme, nei kad buvo atsakovės apgautas CK 1.91 str. prasme. PrieÅ¡ingai, atsakovės atsisakymas iniciatyvos iÅ¡kelti UAB „Aldista ir Ko“ bankroto bylÄ , taip pat iÅ¡ieÅ¡kojimo sumų derinimas dvejose vykdomosiose bylose (vienoje vykdomojoje byloje padengus dalį skolos, apie tai atitinkamai informuojant antstolę kitoje vykdomojoje byloje), teismo vertinimu, tik patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovo lÅ«kestis (iÅ¡vengti jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo), tiek Å¡alių žodinis susitarimas dėl skolos dvigubo neiÅ¡ieÅ¡kojimo visiÅ¡kai įgyvendinti.

IeÅ¡kovas taip pat nepagrįstai apeliuoja į atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Å¡iai kreipiantis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o pagal vekselį. IeÅ¡kovui, kaip vekselio davėjui, nepratęsus Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 str. 1 d. įtvirtinto vienerių metų termino vekselio pateikimui apmokėti, atsakovė, kaip vekselio turėtoja, pasibaigus nurodytam terminui bÅ«tų netekusi teisės pareikÅ¡ti reikalavimus ieÅ¡kovui. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitiktų ginčo Å¡alių žodinio susitarimo, pagal kurį atsakovė jau buvo įvykdžiusi savo įsipareigojimÄ atsisakyti reikalavimų keliant UAB „Aldista ir Ko“ bankroto bylÄ (už tai įgydamas besÄ lygiÅ¡kÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ ).Teismas pažymėjo, kad nei UAB „Aldista ir Ko“, nei ieÅ¡kovas palyginti ilgÄ laikÄ (tiek po vykdomojo raÅ¡to, tiek po vekselio pateikimo apmokėti ir (arba) po vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo) nevykdė savo skolinių įsipareigojimų atsakovei.

Dėl to nėra jokio pagrindo atsakovės veiksmų – priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ abiejų skolininkų – vertinti kaip nesÄ Å¾iningų ar juolab kaip neteisėtų. Vykdymo iÅ¡laidų susidarymas vykdomosiose bylose, juolab tokių iÅ¡laidų dydis nepriklauso nuo atsakovės kaip kreditorės valios ar veiksmų. PrieÅ¡ingai, tokias iÅ¡laidas nulemia bÅ«tent skolininko neveikimas ne tik nepadengiant skolos, bet ir vykdomųjų dokumentų nevykdant geruoju po to, kai antstolis pateikia raginimÄ Ä¯vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ .Teismas, vadovaudamasis CK 93 str. 1 d., atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 678,40 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o vadovaudamasis CPK 96 str. 2 d., valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 23,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Ž. praÅ¡o sustabdyti antstolės T. G. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00867, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatliko visų reikalingų veiksmų (neiÅ¡reikalavo iÅ¡ antstolės ginčijamo vekselio originalo, vykdomųjų bylų iÅ¡ antstolių), nevertino įrodymų visumoje, vertino įrodymus, kurie naudingesni atsakovei.

Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių, nors teisme atsakovė pripažino, kad skola pagal ginčijamÄ vekselį jau apmokėta. Tokiu bÅ«du, vekselis nebeteko galios, todėl jis, netgi kaip laiduotojas, nebeturėtų prievolės jį padengti. Teismas taip pat neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino atsakovės nesÄ Å¾iningumo aplinkybes, iÅ¡samiai netyrė vekselio sudarymo aplinkybių, nestabdė vykdomosios bylos.2) Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad pagal ginčijamÄ vekselį vyksta dvigubas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Atsakovė, bÅ«dama nesÄ Å¾ininga, ginčijamo vekselio jam negrÄ Å¾ina, o antstolė T. G. toliau vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ginčijamÄ vekselį.                           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Lemis Baltic“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ .             Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Teismai įvertino visas aplinkybės, iÅ¡klausė abi puses ir iÅ¡sprendė visus klausimus iÅ¡ esmės.2) Skolininkas R.

Ž. pagal Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2013 m. gegužės 28 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pilnai atsiskaitė su atsakove, o antstolė T. G. į atsakovės sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo tik vykdymo iÅ¡laidas, kas dar kartÄ patvirtina, kad atsakovė elgiasi kaip sÄ Å¾ininga verslininkė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Atsakovė pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2015 m. birželio 25 d. antstolės T.

G. pažymÄ apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kuriÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip pateiktÄ jau baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 m. lapkričio 22 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir suklydimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apgaulės faktas nustatomas įrodžius, jog ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, suklaidinimÄ sÄ lygojo tyčiniai nesÄ Å¾iningi atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo sudarytas ne toks sandoris, kokį iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-150/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis.

Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis ar, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo ar apgaulės sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-810-835/2012 dėl 24 880,84 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo UAB „Lemis Baltic“ iÅ¡ UAB „Aldista ir Ko“, kuris buvo vykdomas antstolės A. K. kontoroje.

IeÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡davė atsakovei paprastÄ jį vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo vekselį pateikus sumokėti atsakovei 11 716,81 Lt. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje c. b. Nr. B2-2352-260/2012 UAB „Aldista ir Ko“ 2012 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kė, jog sutinka, kad UAB „Lemis Baltic“ atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Aldista ir Ko“. Atsakovė 2013 m. kovo 8 d. pateikė ginčo vekselį apmokėti ieÅ¡kovui.

Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė 2013 m. gegužės 28 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 11 776,81 Lt skolos (įskaitant 60 Lt už vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ ) iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris vykdytas antstolės T. G. kontoroje. Byloje ginčo, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens skolos atsakovei visiÅ¡kai padengtos, vykdomosiose bylose likus iÅ¡ieÅ¡koti tik vykdymo iÅ¡laidas, nėra. Nors apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės ta aplinkybe, jog teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad pagal ginčijamÄ vekselį vyksta dvigubas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu negali sutikti.

Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė neneigė žodinio susitarimo, kad atsakovė nereikalaus „dvigubos skolos“, t. y. kad skolÄ atsakovei sumokėtų ir UAB „Aldista ir Ko“ (pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ), ir ieÅ¡kovas (pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ). Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, iÅ¡ieÅ¡kojimo sumų derinimas dvejose vykdomosiose bylose (vienoje vykdomojoje byloje padengus dalį skolos, apie tai atitinkamai informuojant antstolę kitoje vykdomojoje byloje) tik patvirtina, kad Å¡alių žodinis susitarimas dėl skolos dvigubo neiÅ¡ieÅ¡kojimo buvo visiÅ¡kai įgyvendintas, o vykdymo iÅ¡laidų susidarymas vykdomosiose bylose, kurių dydis nepriklauso nuo atsakovės kaip kreditorės valios ar veiksmų, o jas nulemia bÅ«tent skolininko neveikimas ne tik nepadengiant skolos, bet ir vykdomųjų dokumentų nevykdant geruoju po to, kai antstolis pateikia raginimÄ Ä¯vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , nėra pagrindas vekselį pripažinti negaliojančiu dėl vykdomo dvigubo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Antstolės T. G. 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. birželio 25 d. pažymos apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ patvirtina, kad po apelianto atsiskaitymo su atsakove, į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervestos tik vykdymo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, įrodančių aktyvius atsakovės veiksmus, kuriais bÅ«tų buvę siekiama suklaidinti ar apgauti ieÅ¡kovÄ , klaidingai aiÅ¡kinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sÄ lygas ar iÅ¡ jo kylančias ieÅ¡kovui teises bei pareigas ir t. t.

PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas nurodė, jog jis vekselį pasirašė turėdamas tikslÄ , kad atsakovė atsiimtų savo turtinius reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Aldista ir Ko“ keltoje bankroto byloje ir neneigė, kad Å¡is tikslas buvo pasiektas - ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius ginčo vekselį, bankroto byla UAB „Aldista ir Ko“ nebuvo iÅ¡kelta. Å i aplinkybė tik patvirtina, kad net ir nesant tiesioginių prievolinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, ieÅ¡kovas kaip bet kuris kitas tokioje pačioje situacijoje atsidÅ«ręs verslininkas turėjo bÅ«ti suinteresuotas užtikrinti jam priklausančios įmonės (trečiojo asmens) pradelstos skolos grÄ Å¾inimÄ atsakovei tam, kad iÅ¡vengtų neigiamų finansinių padarinių savo įmonei.Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neatliko visų reikalingų veiksmų (neiÅ¡reikalavo iÅ¡ antstolės ginčijamo vekselio originalo, vykdomųjų bylų iÅ¡ antstolių), nevertino įrodymų visumoje, vertino įrodymus, kurie naudingesni atsakovei, iÅ¡samiai netyrė vekselio sudarymo aplinkybių.

Nesutikdama su šiais argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas vertino įrodymus, kurie naudingesni atsakovei. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, taisyklėmis, išplaukiančiomis iš CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, nes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus dokumentus, kurie buvo reikÅ¡mingi tarp Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, o taip pat tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės atstovės duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje bei jų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ procesiniuose dokumentuose.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡tyrė aplinkybes reikÅ¡mingas ginčui tarp Å¡alių iÅ¡spręsti, byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, teismo sprendime iÅ¡dėstė argumentus ir padarė iÅ¡vadas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o sustabdyti antstolės T. G. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00867, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. Ž. jau buvo teikęs analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl vykdymo veiksmų stabdymo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo atmestas, ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės neargumentavus praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nenurodžius argumentų, leidžiančių manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo (jeigu toks ir bÅ«tų priimtas) vykdymas galėtų pasunkėti ar juolab pasidaryti neįmanomas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi c. b. Nr. 2S-372-450/2015 minėtÄ pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas apelianto praÅ¡ymÄ taip pat atmeta, kadangi apeliantas visiÅ¡kai neargumentavo savo praÅ¡ymo ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog yra reali grėsmė bÅ«simo sprendimo įvykdymui, todėl praÅ¡ymas stabdyti vykdymo veiksmus netenkinamas.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto (ieÅ¡kovo) R.

Ž. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                                      Asta Radzevičienė                                                                                                                      Alma Urbanavičienė