2020-10-21 Nr. AB-19797-3-61-3-04254-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1609-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04254-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. P-930 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei V. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2018 m. spalio 1 d., kai buvo surašytas tarnybinis pranešimas, todėl nuobauda galėjo vėliausiai būti paskirta 2018 m. lapkričio 2 d. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, kaltę, ir ignoravo, netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netinkamai taikė teisės aktus.

3. Pareiškėja teigė, kad prieš ją nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant priversti paklusti teismo valdžiai, vykdyti neteisėtus reikalavimus dirbti papildomą darbą, pavaduoti kitus darbuotojus, praktiškai neapmokant už šį darbą. Nuobaudos skyrimas yra bandymas susidoroti.

4. Pareiškėja nurodė, kad jai teko dirbti gerokai ilgiau nei nustatytas darbo laikas. Pareiškėja nuo 2018 m. spalio 1 d. dirbo su teisėja J. Š., todėl jokių teisėjos J. D.-R. nurodymų neprivalėjo vykdyti. 2018 m. spalio 1 d. teisėjai J. D.-R. buvo skirta kita sekretorė, kuriai už darbą 30 minučių buvo apmokėta kaip už visą darbo dieną. Pareiškėja iš teismo kanclerės sužinojo, kad ji paliekama dirbti su teisėja J. D.-R. Pareiškėją toks atsakymas suerzino, nes sutikimo taip dirbti pareiškėja nedavė. Paskutinę darbo su teisėja J. D.-R. savaitę pareiškėja susirgo, blogai jautėsi, o darbo buvo labai daug (ateidavo anksčiau ir išeidavo po darbo). Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos kompiuteris yra labai senas ir lėtas, dėl to darbas trunka ilgiau.

5. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas 2018 m. spalio 1 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos J. D.-R. 2018 m. spalio 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. TSDR-1163. 2018 m. spalio 2 d. rezoliucija teismo pirmininkas nusprendė klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo perduoti spręsti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui – teismo kanclerei, kuri tos pačios dienos rezoliucija nurodė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Kanclerio tarnybos vyriausioji specialistė 2018 m. spalio 26 d. pateikė išvadą Nr. TSDR-1318, o 2018 m. lapkričio 7 d. kanclerė priėmė skundžiamą Įsakymą. Taigi teisės aktuose nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

7. Atsakovas tinkamai nurodė visus tarnybinio nusižengimo elementus, tarp jų, ir pareiškėjos kaltę, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia (išreiškiant nepasitenkinimą dėl to, jog tiesioginis vadovas neteikė motyvuoto siūlymo atlikti neeilinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą). Pareiškėja neteisėtai neatliko savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigų ir taip pažeidė valstybės tarnybos tvarką. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (ir po to) nesutvarkė ir neparuošė nagrinėti baudžiamosios bylos Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2714-932/2018. Tą patvirtino ir pati pareiškėja. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad ji neturėjo pareigos sutvarkyti minėtas bylas, nes bylos pareiškėjai buvo pateiktos 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 28 d. Be to, ir 2018 m. spalio 1 d. pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R., nors faktiškai nedirbo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas nulėmė kitos teismo posėdžių sekretorės padidėjusį darbo krūvį, turėjo neigiamos įtakos teisėjos ir teismo administracijos darbui. Pareiškėjos teiginiai apie susidorojimą yra subjektyvus pareiškėjos vertinimas, jie yra nepagrįsti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl termino tarnybinės nuobaudos skyrimui praleidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išvada Nr. TSDR-1318 „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo surašyta 2018 m. spalio 26 d. (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), o tarnybinė nuobauda skirta 2018 m. lapkričio 7 d., todėl 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra nepraleistas.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atsisakė sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018. Teismas nustatė, kad byloje yra raštinių įrodymų (I t., b. l. 71–72, 153, 154), kurie patvirtina, jog pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai), ir įrodymų (I t., b. l. 96, 159, 196), kurie patvirtina, kad pareiškėja turėjo dirbti su minėta teisėja iki 2018 m. spalio 1 d. (imtinai). Atsakovas taip pat teigia, kad žodžiu pareiškėjai buvo duoti nurodymai 2018 m. spalio 1 d. dirbti su teisėja J.

D.-R.. Ištyręs šiuos prieštaringą informaciją patvirtinančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai). Teismas nurodė, kad pareiškėja pagal teisės aktus turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, kurias ji turėjo iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai). Teismas sprendė, kad nurodymai sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai buvo duoti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai).

Šią išvadą teismas grindė tuo, kad pati pareiškėja savo 2018 m. spalio 11 d. paaiškinime atsakovui (I t., b. l. 102–105) nurodė, jog organizuoti posėdžius dar dvejose bylose neturėjo jėgų, sirgo, norėjo važiuoti namo (tai rodo, kad pareiškėja nurodymus sutvarkyti minėtas bylas buvo gavusi iki 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo dienos pabaigos), ir tuo, kad procesiniai veiksmai minėtose bylose buvo atlikti 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 28 d. – tai patvirtina, kad pareiga sutvarkyti šias bylas pareiškėjai kilo iki darbo su teisėja J.

D.-R. pabaigos. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, atsisakydama vykdyti savo pareigą sutvarkyti minėtas bylas, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymu Nr. V-130, (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1–7.2, 7.9, 7.13, 7.22 punktus, Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorių, sekretorių ir tarnautojų-sekretorių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. birželio 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-225 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14.2 punktą.

11. Teismas sprendė, kad dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų kilo žala: buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, kilo būtinumas skubiai priimti sprendimus dėl darbų perdavimo ir jų atlikimo. Kilo grėsmė tinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismo funkcijų vykdymui, kitiems asmenims kilo papildomų darbų: teisėja rašė tarnybinį pranešimą, administracijai teko papildomi darbai, su pareiškėja bendravo Raštinės skyriaus darbuotojai, darbus, kuriuos neteisėtai atsisakė atlikti pareiškėja, atliko kita sekretorė, kuriai buvo už tai buvo sumokėta.

12. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad ji nevykdė teisėjos J. D.-R. nurodymų, nes nespėjo, nustatęs, kad pareiškėja nesikreipė į atsakovą prašydama spręsti šią situaciją, dirbdama su teisėja J. D.-R. paprašė pavadavimų pas teisėją J. Š. Tai patvirtina, kad pareiškėja spėjo ir galėjo tinkamai atlikti darbo funkcijas. Be to, nors darbo krūvis didelis, tai neatleidžia pareiškėjos nuo tinkamo visų savo pareigų atlikimo. Kilusias problemas pareiškėja turi spręsti teisėtais būdais, atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo suteiktas pereinamasis 2–3 dienų laikotarpis dėl teisėjų, su kuriais dirba, pasikeitimo, teismas nenustatė, kad tokia pareiškėjos teisė būtų įtvirtinta teisės aktuose. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad jos kompiuteris senas ir dėl to ji negalėjo laiku ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, nustatęs, kad tokių kompiuterių, su kokiu dirba pareiškėja, teisme yra iš viso 88 vienetai, skundų gaunama labai retai, pareiškėja dėl netinkamo kompiuterio į darbdavį nesikreipė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja buvo tinkamai aprūpinta kompiuterine įranga. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos nesutikimas dirbti su tam tikru teisėju neturi reikšmės sprendžiant dėl tinkamo darbo funkcijų atlikimo. Pareiškėjai teisės aktai nesuteikia teisės rinktis, su kuriuo teisėju ji dirbs. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad paskutinę darbo su teisėja J. D.-R. savaitę ji blogai jautėsi, tačiau neėmė nedarbingumo, teismas pabrėžė, kad pati pareiškėja įvertino galimybę tinkamai atlikti darbo funkcijas ir ji pati priėmė sprendimą nesinaudoti teisės aktų nustatyta galimybe imti nedarbingumą. Nusprendusi tęsti darbą pareiškėja privalėjo jį atlikti tinkamai.

13. Teismas nurodė, jog nors atsakovas neteisingai konstatavo, kad pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. spalio 1 d., ši klaida neturėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui, kadangi pareiga sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai kilo iki 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo dienos pabaigos. Teismas konstatavo, kad atsakovas gilinosi į byloje nagrinėjamą situaciją, atliko tyrimą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai išanalizuotos visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės, nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovautasi, detaliai nurodytos įvykio aplinkybės ir pateiktas nuoseklus visų argumentų vertinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos neteisėti veiksmai, kaltė, kilusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovas pateikė motyvus, kodėl pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba.

III. 14. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėja taip pat prašo apklausti liudytojus.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo klaida, nustatant, kad pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 spalio 1 d., neturėjo reikšmės nuobaudos skyrimui. Būtent tai, kad pareiškėja buvo informuota, jog ji dirbs su šia teisėja tik iki 2018 m. rugsėjo 28 d., o ši teisėja reikalavo vykdyti jos nurodymus bei tvarkyti bylas ir 2018 m. spalio 1 d., kai jai buvo paskirta kita sekretorė, ir sudarė pagrindą skirti pareiškėjai nuobaudą ir kilti ginčui.

15.2. Nagrinėjant bylą buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies d punktas (teisė į teisingą teismą). Jau nuo pat pareiškėjos skundo gavimo teismas akivaizdžiai parodė, koks sprendimas bus priimtas, nes atmetė visus jos prašymus, net nesigilindamas į bylos esmę ir aplinkybes. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus. Prašymas apklausti liudytojus turėjo būti tenkintas, nes atsakovo pateikti rašytiniai liudytojų paaiškinimai buvo prieštaringi, be to, buvo abejonių dėl bylos aplinkybių vertinimo. Liudytojai galėjo paneigti atsakovo argumentus, kad pareiškėja pati prašė dirbti su dviem teisėjais (byloje nėra pateiktas toks prašymas, nes jo niekada nebuvo), kad pareiškėja neinformavo teismo administracijos apie blogą savijautą ir neprašė jai neskirti papildomų darbų su J. D.-R., kad jos niekas nevertė dirbti po darbo ir per išeigines, o tai ji darydavo savo iniciatyva.

15.3. Byloje pateikti įrodymai paneigia teismo nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjai laiku buvo perduotos bylos, todėl ji privalėjo jas sutvarkyti. Byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos kaltę, t. y. kad ji tyčia atsisakė vykdyti teisėjos J. D.-R. nurodymus, nors turėjo tam laiko darbo metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjai buvo perduotos bylos, dėl kurių J. D.-R. parašė tarnybinį pranešimą, teismui nėra pateiktas pareiškėjos prašymas dirbti su dviem teisėjais.

15.4. Pažeistas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, kurio 7 straipsnyje apibrėžta, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą. Pareiškėjos neteisėtai buvo reikalaujama dirbti padidintu krūviu, bet nemokant už viršvalandžius ir darbą per išeigines, be to, skiriant nuobaudą jai atsisakius dirbti nemokamai papildomą darbą tuo metu, kai už tą darbą buvo mokama kitai sekretorei.

15.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja negalėjo pasirinkti, su kuriuo teisėju nori dirbti. Teisę pasirinkti, kur ir su kuo dirbti, pareiškėjai užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis.

15.6. Pareiškėja yra diskriminuojama, nes teismo pirmininko sekretorei apmokama už kiekvieną pavadavimą, net kai jos teisėjas neturi posėdžių, o iš pareiškėjos reikalaujama pavaduoti vis kitą teisėją už tai neapmokant. Pareiškėja yra diskriminuojama ir atliekant jos vertinimą, suteikiant aukštesnę kvalifikacinę klasę, nustatant didesnį atlyginimo koeficientą.

15.7. Atsakovo argumentus, kad sekretorės nėra priskiriamos teisėjams, paneigia teismo vidaus tvarkos, taisyklės, įsakymai ir patvarkymai: teismo darbo reglamentas, darbo laiko apskaitos taisyklės, patvarkymai dėl kuratorių paskyrimo, duomenys teismo internetiniame tinklapyje, kur aiškiai nurodyta, koks sekretorius priskirtas kokiam teisėjui. Teisme yra tiek sekretorių etatų, kiek yra teisėjų.

15.8. Pareiškėja dažnai dirbdavo po darbo valandų ir per išeigines, bet nebuvo nei vieno teisėjos J. D.-R. prašymo ir teismo pirmininko leidimo šiuos darbus dirbti, todėl pareiškėjai už viršvalandinį darbą nebuvo mokama.

15.9. Teismas pateikė melagingus duomenis, kad pareiškėjai už pavadavimą 2018 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėta 180,86 Eur. Atskaičius mokesčius pareiškėjai liko apie 100 Eur. Pareiškėjos manymu, tai nėra pakankama suma.

16. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėja yra įdarbinta kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorė. Pagal nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, tam, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis darbo organizavimas, posėdžių sekretorius paprastai skiriamas dirbti su tuo pačiu teisėju kuo ilgesnį laiką. Be to, esant reikalui, teismo posėdžių sekretoriui gali būti duodami trumpalaikiai rašytiniai pavedimai, kurie siunčiami elektroniniu paštu, organizuoti pavienius teismo posėdžius ir kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei tvarkyti jose procesinius dokumentus. Tokiu atveju laikoma, kad teismo posėdžių sekretorius atlieka papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, už kurių atlikimą yra mokamos priemokos. Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 26 d. patvarkyme Nr. RPV-16 nėra jokios nuostatos apie konkrečių teismo posėdžių sekretorių priskyrimą konkretiems teisėjams. Tokios nuostatos nėra ir kituose vidaus teisės aktuose.

17.2. Pareiškėjos teiginius, jog ji neturėjo pareigos sutvarkyti aptariamas bylas, yra paneigti Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame Įsakyme išdėstytų ir įvertintų įrodymų visuma. Pareiga sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 pareiškėjai kilo 2018 m. rugsėjo 27 d. (kuomet buvo priimta nutartis perduoti bylą į teisiamąjį posėdį ir byla pateikta pareiškėjai), o administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.- 2714-932/2018 – 2018 m. rugsėjo 28 d. (kuomet buvo priimta nutartis dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo bei byla pateikta pareiškėjai), bei išliko ir vėliau, kuomet teisėja bei Raštinės skyriaus vedėja (kurios nurodymai teismo posėdžių sekretoriams yra privalomi) pakartotinai nurodė pareiškėjai įvykdyti anksčiau jai pavestas užduotis. Kitai sekretorei, kuri buvo pavesta 2018 m. spalio 1 d. organizuoti teismo posėdžius ir tvarkyti procesinius dokumentus teisėjos J. D.-R. bylose, nekilo pareiga atlikti darbus, kurių sąmoningai neatliko pareiškėja, kuomet dirbo su minėta teisėja.

17.3. Tuo laikotarpiu, kai pareiškėja ilgesnį laikotarpį buvo paskirta dirbti su teisėja J. D.-R., pati pareiškėja paprašė dirbti kartu su teisėja V. Š.. Ši aplinkybė atsispindi Raštinės skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. spalio 17 d. pranešime, be to, ir pačios pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Pavadavimas pas teisėją J. Š. ginčo laikotarpiu jai buvo paskirtas jos pačios iniciatyva ir noru, taigi pati Pareiškėja prisiėmė riziką dėl didesnio darbo krūvio. Pareiškėjai skiriamų „pavadavimų“ skaičius bendrame skiriamų „pavadavimų“ kontekste neišsiskiria, be to, ginčo laikotarpiu jokie „pavadavimai“ administracijos iniciatyva jai iš viso nebuvo skiriami. Iš teisėjos J. D.-R. 2018 m. spalio 18 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog pareiškėjai minėtomis dienomis pavestų darbų apimtys nebuvo itin didelės.

17.4. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas neapklausti pareiškėjos nurodytų asmenų buvo teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Nors teismas ir nustatė, jog byloje yra prieštaringų rašytinių įrodymų, apie tai, iki kada pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R., visgi ši aplinkybė traktuota pareiškėjos naudai. Jokių kitų rašytinių liudytojų paaiškinimų prieštaringumų pareiškėja apeliaciniame skunde neįvardija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos teiginys, jog liudytojų (teisėjos J. Š.) apklausa buvo būtina dėl atsakovo pateiktų liudytojų paaiškinimų prieštaringumo bei dėl to, jog buvo abejonių dėl bylos aplinkybių vertinimo, netenka prasmės.

17.5. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog teisėjos J. D.-R. pavedimo ji negalėjo įvykdyti, nes blogai jautėsi, tačiau netvirtino, jog ji kreipėsi į teismo administraciją dėl blogos sveikatos būklės ir dėl to, jog negali įvykdyti teisėjos pavedimo. Pajutusi, kad negali atlikti darbo funkcijų, pareiškėja privalo apie tai informuoti darbdavį. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėja sirgo, parodymai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja nebuvo nuosekli ir nurodydavo vis kitas jai duoto pavedimo neįvykdymo priežastis (iš pradžių akcentavo blogą savijautą, vėliau nurodė, kad nematė bylų, o dar vėliau – kad jas gavo tik darbo pabaigoje ir nespėjo sutvarkyti). Jokių kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde įvardintų „atsakovo argumentų“ atsakovas nėra nurodęs, todėl nėra pagrindo apklausti asmenų, galinčių paneigti argumentus, kurių atsakovas nėra išsakęs.

17.6. Pareiškėjos skunde nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės apie jos darbo laiką, atlikto darbo įvertinimus, atvykimo į darbą laiką ir pan., nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl liudytojai šioms aplinkybėms patvirtinti pagrįstai nebuvo apklausti. Be to, pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai aprūpinta kompiuterine technika, todėl apklausti liudytojų dėl kompiuterio veikimo nebuvo prasmės. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėja nebesiremia argumentu, jog jai pavestų darbų ji negalėjo atlikti dėl naudojamo kompiuterio būklės, todėl jis apskritai neanalizuotinas.

17.7. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismas išvadą apie tai, kad nurodymai sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai buvo duoti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai), grindė ne prielaidomis, o motyvuotomis išvadomis, remdamasis byloje esančiais duomenimis. Nors pareiškėja teigia, kad niekur nėra jos parašo, patvirtinančio, kada ji gavo bylas, visgi tokios praktikos nei ginčo, nei bet kuriuo kitu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo.

17.8. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovas niekada netvirtino, jog pareiškėja buvo išreiškusi norą dirbti papildomai su teisėja J. D.-R. Tuo metu, kai ji dirbo su minėta teisėja, pačios pareiškėjos prašymu (kuris buvo motyvuojamas tuo, jog ji nori tvarkyti teisėjos J. Š. žinioje esančias bylas bei organizuoti jose teismo posėdžius nuo pat pradžių), nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai buvo skiriami „pavadavimai“ pas teisėją J. Š., už kuriuos buvo mokamos priemokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. P-930, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos kaltę; nėra įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjai buvo perduotos bylos, dėl kurių J. D.-R. parašė tarnybinį pranešimą; teismui nėra pateiktas pareiškėjos prašymas dirbti su dviem teisėjais. Taigi, pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo klaida, nustatant, kad pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 spalio 1 d., neturėjo reikšmės nuobaudos skyrimui. Pareiškėja nurodo, jog buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, nes teismas parodė, koks sprendimas bus priimtas, nepagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus. Buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, pareiškėja buvo diskriminuojama atliekant jos tarnybinės veiklos vertinimą ir papildomai nemokant už pavadavimus.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), Pareigybės aprašymo ir Tvarkos aprašo nuostatos.

22. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

23. Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje (I t., b. l. 10–19) nurodyta, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė atlikti jai pavestas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus funkcijas, numatytas Pareigybės aprašymo (I t., b. l. 164–166), 7.1–7.2, 7.9, 7.13, 7.22 punktuose, Tvarkos aprašo, reglamentuojančio raštinės skyriaus posėdžių sekretorių, sekretorių ir tarnautojų-sekretorių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo organizavimą, 14.2 punkte, kadangi nesutvarkė baudžiamosios bylos Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2714-932/2018. Skundžiamu Įsakymu (I t., b. l. 8–9) pareiškėja pripažinta padariusi analogiškus teisės aktų pažeidimus, kurie nurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jai pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

24. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas) ir laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos yra išrašyti teismo šaukimus ir pranešimus proceso dalyviams, liudytojams, specialistams, ekspertams, parengti paklausimus, įpareigojimus ir kitus raštus, susijusius su nagrinėjama byla, savo kompetencijos ribose. Elektroninius dokumentus pagal nustatytą tvarką išsiųsti adresatams per elektroninių paslaugų portalą (7.1 punktas); laiku išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais nedalyvaujantiems byloje asmenims neįsiteisėjusių procesinių dokumentų patvirtintas kopijas (nuorašus), taip pat šalių pateiktų procesinių dokumentų kopijas (nuorašus) ir kitus dokumentus. Esant galimybei pasirašytinai įteikti procesinius dokumentus teisme (7.2 punktas); tvarkyti duomenis informacinėje sistemoje Liteko pagal nustatytą teismo pirmininko tvarką (7.9 punktas); tvarkyti bylas: įsiūti dokumentus apie teismo šaukimų įteikimą, teismo priimtus dokumentus ir rašytinius įrodymus, posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą), proceso dalyvių priesaikas, teismo nutartis, sprendimą, nuosprendį ir kitus dokumentus, numeruoti bylos lapus, surašyti į bylą įsiūtų dokumentų apyrašą (7.13 punktas); vykdyti nenuolatinio pobūdžio su teismo veikla susijusius pavedimus, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai (7.22 punktas). Tvarkos aprašo 14.2 punkte įtvirtinta sekretoriaus pareiga tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėja pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytas teisės aktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės bei šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pažeidė ginčijamame Įsakyme ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisės aktų nuostatas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pareiškėjos neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai išdėstė, kokiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nurodė konkrečias pažeistas teisės aktų nuostatas ir pakankamai aiškiai argumentavo, kodėl pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, kokių savo pareigų ji nevykdė, kokią žalą sukėlė jos veiksmai. Pateikta teismo argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija nekartoja šioje byloje nustatytų aplinkybių ir išvadų, kurios išdėstytos šios Nutarties 10–12 punktuose, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo klaida, nustatant, kad pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 spalio 1 d., turėjo reikšmės nuobaudos skyrimui. Byloje pateikti duomenys, kuriuos detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog pareiga sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai kilo 2018 m. rugsėjo 28 d. Šią dieną pareiškėja neabejotinai dar dirbo su teisėja J. D.-R. ir turėjo pareigą tvarkyti jos bylas. Todėl nors atsakovas neteisingai konstatavo, kad pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. spalio 1 d., ši klaida nagrinėjamu atveju neturi reikšmės vertinant pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą ir sprendžiant dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

27. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė pareiškėjos skundo argumentus dėl teismo posėdžių sekretorių priskyrimo konkretiems teisėjams ir jų pareigos dirbti su šiais teisėjais, dėl pareiškėjos negalėjimo vykdyti pavedimo, nes nespėjo (žr. šios Nutarties 12 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis nurodytais aspektais.

29. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingu darbo apmokėjimu, pareiškėjos diskriminavimu atliekant jos tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat pareiškėjos argumentai, kad ji dažnai dirbdavo po darbo valandų ir per išeigines, bet nebuvo nei vieno teisėjos J. D.-R. prašymo ir teismo pirmininko leidimo šiuos darbus dirbti, nėra susiję su nagrinėjama byla (ginčo dalyku), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame sprendime plačiau dėl jų nepasisako.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, kadangi teismas parodė, koks sprendimas bus priimtas, kadangi atmetė visus pareiškėjos prašymus ir atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus.

31. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Aptariami pareiškėjos argumentai yra iš esmės grindžiami teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taip pat pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo ir kitų Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas atmetė ne visus pareiškėjos prašymus (pavyzdžiui, tenkino jos prašymą daryti posėdžio garso įrašą, tenkino prašymą prijungti prie bylos jos papildomai pateiktus įrodymus). Vien teismo procesiniai sprendimai, kuriais netenkinami tam tikri pareiškėjos prašymai, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo iš anksto neigiamai nusistatęs pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėja neįvardija konkrečiai, kurių jos prašymų, jos įsitikinimu, teismas nepagrįstai netenkino, juo labiau, nepateikia motyvų dėl tokių atsisakymų nepagrįstumo, išskyrus prašymą apklausti liudytojus.

32. Dėl liudytojų apklausos pažymėtina, kad kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Tačiau ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

33. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas, atsisakydamas apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus, nurodė tokio atsisakymo motyvus, t. y. nurodė, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių byloje ginčijamas aplinkybes, taip pat dėl prašymo apklausti teisėją J. Š. nurodė, kad teismo posėdžių sekretoriams nurodymus dėl darbo su tam tikrais teisėjais duoda raštinės vedėja, todėl minėta teisėja negalėtų patvirtinti aplinkybių, dėl kurių patvirtinimo pareiškėja prašė ją iškviesti kaip liudytoją (t. y. aplinkybių dėl datos, nuo kada pareiškėja turėjo dirbti su minėta teisėja).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl, atsižvelgdama į įrodymams keliamus sąsajumo ir leistinumo reikalavimus, proceso ekonomiškumo principą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino aptariamo pareiškėjos prašymo. Tie patys motyvai sudaro pagrindą netenkinti ir apeliacinės instancijos teismui pateikto pareiškėjos prašymo apklausti liudytojus.

35. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde dėl papildomai teikiamų dokumentų nepateikė jokių paaiškinimų ir nepagrindė, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijose teisme. Įvertinus tai, su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos ir jie nevertinami.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką suformuotą tarnybinių ginčų bylose. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius