2020-12-16 Nr. AB-23834-3-62-3-00549-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4585-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00549-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 900 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir 2019 m. vasario 13 d. buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą. Pravieniškių PN-AK buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 6 d. nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Atvykus į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos administracija, pažeisdama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nesant nei pareiškėjo, nei kito nuteistojo rašytinio ar žodinio sutikimo (ar apklausos), įkėlė pareiškėją į vieną kamerą su nuteistuoju V. A., su kuriuo buvo laikomas iki pat ginčo laikotarpio pabaigos. Tiek pareiškėjas, tiek V. A. buvo pateikę ne vieną skundą bei prašymą raštu laikyti juos atskirai, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjas yra nerūkantis, o V. A. – rūkantis. V. A. visą laiką rūkė ir tai kėlė pareiškėjui didelį diskomfortą ir nepasitenkinimą, buvo žalojama pareiškėjo sveikata, trūko oro, kankino dusulys, skaudėjo galvą, pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, dažnai kildavo tarpusavio konfliktų, kameroje nuolat tvyrojo įtampa, dėl to žymiai pablogėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė, santykiai su laisvėje esančiais artimaisiais. Be to, Pravieniškių PN-AK darbuotojai taip pat rūkydavo koridoriuose, buitinėse patalpose, dūmų kvapas buvo juntamas kameroje, kurioje pareiškėjas gyveno. Tai reiškia, kad pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visą ginčo laikotarpį pareiškėjas niekur nematė jokių įspėjamųjų ženklų ar užrašų, draudžiančių rūkyti, nebuvo specialiai įrengtų rūkymui skirtų patalpų (vietų). Nuteistasis V. A., dar prieš atvykstant į Pravieniškių PN-AK, Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo perkeltas į drausmės grupę 6 mėnesių laikotarpiui. Tuo tarpu pareiškėjas priklausė paprastajai grupei. Iš V. A. buvo paimti visi jo turimi elektros prietaisai, todėl jis naudojosi pareiškėjui priklausančiais elektros prietaisais – televizoriumi bei nešiojamuoju kompiuteriu. Tai kėlė pareiškėjui daug nerimo, diskomforto, nepatogumų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino slogi nuotaika.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė:

3.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, pareiškėjas kartu su didele grupe nuteistųjų (apie 30 asmenų) buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Skirstant į būrius ir kameras, perkeltiems nuteistiesiems buvo pasiūlyta išreikšti pageidavimus, ar jie nori atlikti bausmę kamerose po vieną ar po du, jei po du – pasirinkti konkrečius kameros draugus. Pareiškėjas ir nuteistasis V. A. į Pravieniškių PN‑AK buvo atvežti tą pačią dieną ir abu žodžiu išreiškė pageidavimą būti apgyvendinti kartu vienoje kameroje. Jų prašymas buvo patenkintas ir abu nuteistieji buvo paskirti į Pravieniškių PN‑AK 2-ojo sektoriaus 14 būrį, apgyvendinti 3 brigadoje. Pareiškėjas, 2019 m. gegužės 6 d. perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), tą pačią dieną raštu išreiškė pageidavimą bausmę atlikti vienoje kameroje kartu su V. A.. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis prieš savo valią buvo apgyvendintas vienoje kameroje su nuteistuoju V. A., nepagrįsti. Be to, nurodytos aplinkybės visiškai paneigia akivaizdžiai melagingus bei nelogiškus pareiškėjo skundo teiginius apie jo priešiškus ir konfliktiškus santykius su nuteistuoju V. A., jo neva patirtus neigiamus išgyvenimus dėl buvimo vienoje kameroje.

3.2. Pareiškėjo teiginiai, kad nuteistasis V. A. naudojosi pareiškėjo turimais elektros prietaisais prieš jo valią, yra nepagrįsti. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas faktiškai visą parą, išskyrus trumpus laiko tarpus (kai buvo išvedamas pasivaikščioti, pas gydytojus ar kitais atvejais). Taigi, pareiškėjui priklausantys daiktai visada buvo jo žinioje. Pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu nuteistasis V. A. užvaldydavo pareiškėjui priklausančius daiktus ir jais naudojosi prieš jo valią.

3.3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad V. A. ginčo laikotarpiu buvo rūkantis. Vien pareiškėjo subjektyvių paaiškinimų, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepakanka šiam faktui konstatuoti. Be to, gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose, kamerose bei bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Pataisos įstaigos II sektoriaus 14-ame būryje laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka kamerų tipo patalpose. 14-o būrio koridoriuje yra įrengtos rakinamos nuteistųjų tabako gaminių laikymui skirtos spintelės. Tabako gaminius nuteistieji gali vartoti jų pasivaikščiojimui skirtu laiku nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nuteistieji tabako gaminius pasiima iš spintelės ir padeda juos atgal į spintelę prižiūrint ir kontroliuojant 14-ame būryje tarnybą vykdančių budinčiosios pamainos pareigūnų. Siekiant užtikrinti, kad visi tabako gaminiai būtų palikti spintelėje, nuteistajam atliekama dalinė krata, o kilus įtarimų, kad nuteistasis gali turėti neleistinų daiktų ar paslėptų tabako gaminių, jam gali būti atlikta visuminė krata.

3.4. Pareiškėjas skunde nekėlė jokių pretenzijų dėl kitų nuteistųjų rūkymo pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengtose vietose. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, ar jis informavo pataisos įstaigos administraciją apie V. A. padarytus pažeidimus – rūkymą draudžiamose vietose, taip pat apie tai, ar V. A. buvo skirtos nuobaudos, ar neteisėtai kameroje laikomi rūkalai iš jo nors kartą buvo paimti. Nuteistasis V. A. ginčo laikotarpiu nuteistųjų parduotuvėje tabako gaminių nepirko, šį faktą patvirtina jo pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nuteistajam V. A. būtų paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), be to, tokia nuobauda ir draudimas apsipirkti parduotuvėje galioja iki vieno mėnesio, o pareiškėjas nurodė, kad V. A. nepertraukiamai rūkė tris mėnesius. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiu būdu nuteistasis V. A. įsigydavo cigarečių, kurias rūkydavo kameroje. Pareiškėjo teiginiai, kad jam atvykus į Pravieniškių PN-AK, niekas neužpildė anketos apie tai, ar pareiškėjas rūkantis, ar nerūkantis, neklausė jo nuomonės dėl jo laikymo su rūkančiais ar nerūkančiais, yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečius galiojančius teisės aktus pažeidė Pravieniškių PN-AK pareigūnai. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms tiesioginės pareigos nerūkančius nuteistuosius izoliuoti ar kitaip atskirti nuo rūkančiųjų nuteistųjų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjas rūko/nerūko, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus ir skundęsis dėl tabako dūmų ar kitų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų. Nors pareiškėjas skunde daugybę kartų akcentuoja savo patirtus neigiamus išgyvenimus, pablogėjusią psichinę ir emocinę būseną, ginčo laikotarpiu jis į pataisos įstaigos psichologus pagalbos nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame jis teigė, jog jis su V. A. buvo neteisėtai laikomas toje pačioje kameroje. 2019 m. liepos 3 d. šis skundas buvo persiųstas Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas neskundė Pravieniškių PN AK atsakymo Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina, be kita ko, iš jo laikymo kameroje kartu su kitu nuteistuoju nesant nei pareiškėjo, nei kito nuteistojo rašytinio ar žodinio sutikimo dėl jų paskyrimo į vieną kamerą. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje kartu su kitu nuteistuoju, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, jog skirstant nuteistuosius į būrius bei kameras, perkeltiems nuteistiesiems buvo pasiūlyta išreikšti pageidavimus, ar jie nori atlikti bausmę kamerose po vieną ar po du, jei po du – pasirinkti konkrečius kameros draugus; pareiškėjas ir nuteistasis V.

A. į Pravieniškių PN-AK buvo atvežti tą pačią dieną ir abu žodžiu išreiškė pageidavimą būti apgyvendinti kartu vienoje kameroje. Teismas nustatė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių pareiškėjo teiginį, jog jis nesutiko gyventi vienoje kameroje su nuteistuoju V. A., tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog pareiškėjas visą buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl jo laikymo kartu su V. A.. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu teikė Pravieniškių PN‑AK direktoriui įvairius skundus ir prašymus, o tai, teismo vertinimu reiškia, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, jo teisė teikti skundus ir prašymus pataisos įstaigos administracijai nebuvo apribota, pareiškėjas šia teise aktyviai naudojosi.

Tačiau pareiškėjas skundą dėl jo laikymo vienoje kameroje su V. A. Kalėjimų departamentui pateikė tik 2019 m. birželio 25 d., kai jau buvo perkeltas į Šiaulių TI. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog buvo pateikęs ne vieną skundą ir prašymą jį laikyti su V. A. atskirai, tačiau nenurodė, kada konkrečiai teikė minėtus prašymus, kokius atsakymus iš Pravieniškių PN-AK administracijos gavo, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl skundų ir prašymų teikimo įvertino kaip deklaratyvius.

Į pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. skundą (reg. Nr. 18-5006), kurį Kalėjimų departamentas persiuntė Pravieniškių PN-AK nagrinėti pagal kompetenciją, Pravieniškių PN-AK direktorius atsakė pareiškėjui 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 7‑3881, kuriame nurodė, jog pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK II sektorių, pats sutiko bausmę atlikti vienoje kameroje su nuteistuoju V. A.. Pareiškėjas minėto rašto Kalėjimų departamentui BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Taip pat teismas nurodė, kad V. A. ir pareiškėjo sutikimai būti kalinamiems vienoje kameroje Šiaulių TI paneigia, jog tarp pareiškėjo ir V.

A. yra blogi tarpusavio santykiai. Teismas apibendrino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį neteikė jokių skundų dėl jo laikymo kartu su kitu asmeniu, prašymų, kad būtų laikomas kameroje vienas, įvertino, jog pareiškėjas laikė, kad jo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK yra tinkamos, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo kameroje su kitu nuteistuoju nesant jo sutikimo atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (nuteistasis V. A. visą laiką rūkė kameroje, Pravieniškių PN-AK darbuotojai rūkydavo koridoriuose, buitinėse patalpose, dūmų kvapas jautėsi kameroje), iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos nustatė, jog pataisos įstaigos II sektoriaus 14 būryje laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka kamerų tipo patalpose; 14 būrio koridoriuje yra įrengtos rakinamos spintelės tabako gaminių laikymui; nuteistieji tabako gaminius gali vartoti pasivaikščiojimui skirtu laiku pasivaikščiojimo kiemeliuose; 14 būryje nuteistieji tabako gaminius pasiima iš spintelės ir padeda juos atgal į spintelę prižiūrint ir kontroliuojant pareigūnams; siekiant užtikrinti, kad visi tabako gaminiai būtų palikti spintelėje, nuteistajam atliekama dalinė krata, o kilus įtarimų, kad nuteistasis gali turėti neleistinų daiktų ar paslėptų tabako gaminių, jam gali būti atlikta visuminė krata. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punktu, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti kamerose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų asmenų rūkymo kameroje ir bendro naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ir šios būtų nereagavusios. Teismas pabrėžė, kad savo argumentams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentus dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmetė kaip neįrodytus.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nuteistojo V. A., kuris buvo priskirtas drausmės grupei, naudojimosi jo elektros įrenginiais, iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos nustatė, jog V. A. ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į paprastąją grupę. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas dėl nurodytų V. A. veiksmų nesiskundė Pravieniškių PN-AK pareigūnams ar administracijai, todėl pastarieji negalėjo apie tai žinoti, atitinkamai jiems nekilo pareiga imtis kokių nors veiksmų. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reiškė teismui prašymą apklausti byloje liudytoją V. A.; taip pat byloje gautas V. A. 2020 m. balandžio 30 d. prašymas leisti paliudyti administracinėje byloje, kuriame jis patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad V. A. prašyme nurodytos aplinkybės nepaneigia byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Be to, V. A. kartu su pareiškėju atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi, gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas nusprendė nesivadovauti V. A. pateiktu prašymu spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytoju V. A..

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo patirtos neturtinės žalos, iš Pravieniškių PN-AK II sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. kovo 31 d. pažymos nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 27 d. medicinos dokumentų išrašą apie tai, kad pareiškėjas skundžiasi miego sutrikimais, sunku valdyti emocijas, vargina pykčio priepuoliai, nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog paminėtos pasekmės pareiškėjui atsirado būtent dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK, nes minėto medicininio dokumento surašymo metu pareiškėjas jau kurį laiką nebebuvo laikomas Pravieniškių PN-AK. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

11. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (o taip pat ir skundo reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo).

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų; arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šias aplinkybes:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, neobjektyvų, šališką ir todėl neteisingą sprendimą. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde pateiktus įrodymus (argumentus) arba visiškai jų nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Pareiškėjas pateikė į bylą daugiau ir svaresnių argumentų negu atsakovo atstovas, tačiau teismas nė dėl vieno iš jų plačiau nepasisakė.

13.2. Teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad jeigu pareiškėjas nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, jog nepageidavo būti laikomas kartu su kitu nuteistuoju, dėl to nesiskundė, tai reiškia, jog atsakovo atstovo veiksmai/neveikimas buvo teisėti. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jis būtų išsiaiškinęs apie atvykusiųjų į įstaigą žalingus įpročius (teikęs anketas ar pan.), taip pat negavo pareiškėjo rašytinio sutikimo būti laikomam kartu su kitu asmeniu.

13.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė ne mažiau nei 18 skundų ir 68 prašymus raštu (tai patvirtina ir atsakovo atstovo pažyma). Atsakovo atstovas neteisingai vedė gaunamų prašymų, skundų ir į juos teiktų atsakymų apskaitą, t. y. neregistravo jų elektroninėje sistemoje, todėl neišsaugojo dalies šio ginčo išsprendimui reikšmingų duomenų, atsakovo atstovas kreipėsi į Šiaulių TI, kad šis pateiktų pareiškėjo ranka rašytų 18 skundų bei 68 prašymų ir atsakymų į juos kopijas, tačiau iš Šiaulių TI gavo ir teismui pateikė 39, todėl liko neįvertinti 57 skundai (prašymai).

13.4. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas sutiko būti laikomas kartu su V. A. Šiaulių TI ir išėjo iš ginčo ribų. Pareiškėjas su minėtu asmeniu buvo laikomas ir Lukiškių TI-K be jokio sutikimo, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino.

13.5. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju V. A., todėl pareiškėjas prašo tai padaryti apeliacinės instancijos teismą šios bylos išnagrinėjimui reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti arba gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas turėjo svarstyti, ar yra pagrindas įtraukti V. A. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes skundžiamas teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos nuteistojo V. A. teisėms ir pareigoms.

13.6. Pareiškėjas nesutiko su teismo sprendimo teiginiu, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms tiesioginės pareigos nerūkančius nuteistuosius izoliuoti ar kitaip atskirti nuo rūkančiųjų nuteistųjų, t. y. nenustato pareigos pataisos įstaigoms rūkančius asmenis apgyvendinti atskirose gyvenamosiose patalpose ir naudotis kitomis bendrojo naudojimo patalpomis. Šie teismo argumentai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai.

13.7. Teismas iš esmės analogiškoje byloje priteisė asmeniui 900 Eur sumą su palūkanomis už analogiškus neteisėtus veiksmus.

14. Atsakovas atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisingas ir pagrįstas.

15. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisingas ir pagrįstas.

16. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atsižvelgti į jo pateikiamus papildomus įrodymus; kartoja savo nusiskundimus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytoju V. A.; nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės teisės, jis negali grįsti savo apeliacinio skundo liudytojo parodymais; atsakovo atstovas pateikė teismui pažymą, kad ginčo laikotarpiu V. A. buvo priskirtas paprastajai grupei, nors pareiškėjui teiktoje pažymoje nurodė, jog drausmės grupei; teismas peržengė ginčo ribas ir nagrinėjo pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas; tokiu atveju teismas turėjo įvertinti ir pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, kai pareiškėjas buvo laikomas su V. A. vienoje kameroje be jokio sutikimo (pareiškėjas prideda Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakymą Nr. 42-1497 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų buvęs laikomas kartu su V. A. vienoje kameroje); pareiškėjas teikė teismui Lukiškių TI-K išduotą Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akto Nr. 20126 kopiją, iš kurios matyti, kad V. A. buvo perkeltas į drausmės grupę 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 16 d. ir kad iš jo buvo paimti visi jo turimi elektros prietaisai, o tai reiškia, kad atsakovo atstovas neturėjo teisės pareiškėją, priskirtą paprastajai grupei, laikyti vienoje kameroje kartu su nuteistuoju, priskirtu drausmės grupei (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. balandžio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų 6 p.), dėl to pareiškėjas teikė ne vieną skundą.

17. Pareiškėjas pateikė prašymą atsižvelgti į papildomus argumentus, nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose pagal jo skundą (ieškinį) yra iškelta civilinė byla Nr. e2‑19374-840/2020 dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, šioje byloje liudytoju 2020 m. lapkričio 11 d. buvo apklaustas V. A., todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl minėtą liudytoją apklausti buvo atsisakyta nagrinėjamoje byloje; jokie įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia būti suinteresuotu asmeniu teisminėje byloje, taip pat teisės aktuose nieko nepasakyta apie suinteresuoto asmens duodamų parodymų svarbumą, teisingumą ir reikšmę.

18. Pareiškėjas pateikė prašymą ištirti skundžiamą teismo sprendimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies kontekste, nes teismas atsisakė apklausti liudytoju V. A., taip pat pareiškėjas tapo atsakingu už atsakovo atstovo neišsaugotus dokumentus, nors pats pareiškėjas turi ribotas galimybes rinkti įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes nenustatė Pravieniškių PN-AK ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus; atsakovo atstovas nepateikė teismui pareiškėjo rašytinio sutikimo būti laikomam kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje, visų pareiškėjo jam rašytų skundų ir prašymų, duomenų apie kalinamųjų rūkymo įpročius (užpildytų anketų ar pan.); teismas nepagrįstai neapklausė byloje liudytoju V. A. (nors kitoje byloje minėtas asmuo buvo apklaustas liudytoju), nesprendė dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu; V. A. ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, o pareiškėjas – paprastajai; teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, išėjo iš ginčo ribų, be to, tokiu atveju turėjo vertinti ir pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas; nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovo atstovas neturi izoliuoti rūkančių asmenų nuo nerūkančių; mano, kad už nustatytus pažeidimus jam turėtų būti priteistas jo prašomas neturtinės žalos atlyginimas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovo atstovas ar jo pareigūnai neatliko jokių pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat jog pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų neperrašo, o pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytų argumentų.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui pareiškėjo rašytinio sutikimo būti laikomam kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje, visų pareiškėjo jam rašytų skundų ir prašymų, duomenų apie kalinamųjų rūkymo įpročius (užpildytų anketų ar pan.), nurodo, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui visų jo rašytų skundų ir prašymų, tačiau jis nenurodo, kokių, kada ir kokiais konkrečiai klausimais jo rašyti skundai ir prašymai nebuvo pateikti, o tik abstrakčiai nurodo, kiek, jo skaičiavimais, tokio pobūdžio dokumentų nebuvo pateikta.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad turi pareiškėjo rašytinį sutikimą būti laikomam kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje, nesurinko duomenų apie kalinamųjų rūkymo įpročius. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, vien prieš tai nurodytos aplinkybės nelemia nei atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nei pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė pareiškėjo laikymo vienoje kameroje su kitu asmeniu Pravieniškių PN-AK teisinius ir faktinius aspektus, paneigė pareiškėjo teiginius dėl jo neva patirtos neturtinės žalos, taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo teisės į sveikatai saugią aplinką tinkamo užtikrinimo (teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, išėjo iš ginčo ribų, be to, tokiu atveju turėjo vertinti ir pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas. Teisėjų kolegija iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatė, kad teismas nevertino pareiškėjo laikymo Šiaulių TI, į kurį pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK, sąlygų, tačiau aplinkybę, jog perkelti į Šiaulių TI pareiškėjas ir V. A. parašė prašymus būti laikomi vienoje kameroje (I t., b. l. 27, 35), įvertino kaip paneigiančią pareiškėjo teiginius apie jo priešiškus santykius su V. A., t. y. jog jo laikymas vienoje kameroje su minėtu asmeniu sukėlė jam neturtinę žalą. Teismas nepasisakė dėl to, su kuo pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje Lukiškių TI-K, t. y. prieš jį perkeliant į Pravieniškių PN-AK, tačiau pareiškėjas pats nurodo, kad jis buvo laikomas kartu su V. A. (aplinkybė, kad Vilniaus pataisos namai tokių duomenų neturi, nepaneigia paties pareiškėjo išdėstyto patvirtinimo), kas vėlgi lemia išvadą, jog pareiškėjo ir minėto asmens santykiai iš esmės yra draugiški.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytoju neapklausė V. A.. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog prašymo šaukti liudytoją tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokias bylai turinčias reikšmės aplinkybes šis liudytojas gali patvirtinti (ABTĮ 59 str. 2 d.), pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė prašantis bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (I t., b. l. 2). Pareiškėjas savo skundo patikslinime ir atsikirtime (I t., b. l. 181) nurodė, kad tuo atveju, jei teismui nepakaktų byloje esančių įrodymų, prašo apklausti liudytoju V. A., kuris savo poziciją teismui išdėstė raštu (I t., b. l. 191). Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai (pareiškėjas nesuformulavo konkretaus prašymo teismui apklausti liudytoją, nenurodė, kokas bylai turinčias reikšmės aplinkybes šis asmuo gali patvirtinti, minėtas asmuo savo poziciją išdėstė raštu), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti minėtą asmenį liudytoju.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė V. A. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą, pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką V. A. teisinei padėčiai gali turėti skundžiamas teismo sprendimas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo V. A. į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. A. ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, o jis – paprastajai, nurodo, jog laikyti skirtingoms grupėms priklausančius nuteistuosius toje pačioje kameroje draudžia teisės aktai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo paminėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintuose Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose (neteko galios nuo 2020 m. liepos 14 d.) nenustatytas tiesioginis draudimas laikyti vienoje kameroje drausmės ir paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius. Toks draudimas ginčo laikotarpiu nebuvo nustatytas ir BVK 70 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, o buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. birželio 20 d. pakeitus BVK 70 straipsnio 2 dalį („atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi <...> skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji <...>“). Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl jo laikymo vienoje kameroje kartu su V. A. ar dėl to, jog šis asmuo naudojosi pareiškėjo daiktais, todėl atsakovo atstovo pareigūnai apie tai nežinojo ir negalėjo imtis atitinkamų priemonių, be to, pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė ir jo patirtos neturtinės žalos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad kameroje jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pareiškėjas dėl to savo apeliaciniame skunde jokių prieštaravimų nepateikia, todėl dėl jo bendro pobūdžio pastebėjimų, kad atsakovo atstovas turi izoliuoti rūkančius asmenis nuo nerūkančių, teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat nepasisako ir dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo nurodytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes nenustačius atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, žalos dydžio klausimas nenagrinėjamas.

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė