2019-01-09 Nr. AB-697-3-61-3-02136-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2055-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02136-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. (R. M.) ir Y. M. (Y. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir Y. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. M. (R. M.) ir Y. M. (Y. M.) (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr.(15/5-7)11U-747 (00786; 00787) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiams R. M. ir Y. M. panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo pareiškėjo R. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 m. sausio 31 d. pareiškėjas R. M. įsigijo 50 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Romoka“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų. Pareiškėjo tikslas įsigyjant šios Bendrovės akcijų buvo ir yra užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris 2015 metais pratęstas iki 2017 metų, o 2017 metais – iki 2019 metų. Tokia pat seka buvo išduotas ir pratęsiamas leidimas laikinai gyventi pareiškėjo R. M. sūnui Y. M. šeimos susijungimo pagrindu.

3. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas R. M. 2017 m. balandžio 25 d. tuo pagrindu, kad buvo UAB „Romoka“ akcininkas, pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sūnus pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2017 m balandžio 26 d., tuo pagrindu, kad ketino gyventi Lietuvos Respublikoje su savo tėvu. Atkreipė dėmesį, kad Departamentas tik po 5 mėnesių, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d., priėmė sprendimus pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi ir išduoti naujus leidimus, kurie galiojo tik iki 2017 m. liepos 31 d. Sprendimą atsakovas priėmė tik gavęs raštą dėl netinkamai vykdomų pareigų. Dėl to, kad Departamentas vilkino prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, pasibaigus leidimų laikinai gyventi galiojimo laikui pareiškėjai buvo laikinai priversti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Dėl to UAB „Romoka“ veiklos vykdymas tapo sudėtingas.

4. Pareiškėjai nurodo, kad Sprendime Departamentas visiškai nenurodė aplinkybės, kad 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „Romoka“ direktorė bei akcininkė ir R. M. sutuoktinė E. S. kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo nauju teisėtos veiklos pagrindu. Departamento pareigūnas, peržiūrėjęs visus reikiamus įmonės dokumentus, E. S. pasiūlė kreiptis į Migracijos valdybą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kadangi sutuoktinis yra gavęs teigiamą sprendimą. Atsižvelgdama į Departamento siūlymą, E. S. 2017 m. lapkričio 17 d. skubos tvarka pateikė prašymą naujam leidimui laikinai gyventi, tačiau minėtos užsienietės prašymas tenkintas nebuvo ir iki 2018 birželio 26 d. nebuvo priimtas joks sprendimas.

5. Pareiškėjai nesutinka su Departamento išvada, kad UAB „Romoka“ įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai faktiškai nedirba. Tvirtina, kad Bendrovės darbuotojų paaiškinimai apie darbą Bendrovėje gauti darant jiems spaudimą, tyčiojantis, tam, kad būtų gauti reikiami parodymai. Prieš apklausas darbo metu pas visus darbuotojus į namus buvo atvykę du Departamento Migracijos valdybos pareigūnai, kuriems jų šeimos nariai nurodė, jog darbo metu visi dirba, tačiau į Bendrovės patalpas pareigūnai neatvyko, o telefonu pranešė datą, kada pas juos atvykti apklausai. Pažymi, kad B. D. darbo sutartyje nurodyta, jog jis Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu.

6. Dėl Departamento sprendime esančio teiginio, kad UAB „Romoka“ registruota P. Vileišio 18 A, Vilniuje, šis adresas yra žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečių šalių piliečiams, pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinis įrašas apie šiuo adresu steigiamas įmones darytas 2014 metų pirmą ketvirtį. Mano, kad Departamentas remiasi netiksliais, išvestiniais ir klaidingais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad šiame verslo komplekse yra registruotos Lietuvos Respublikos piliečių steigiamos įmonės. Be to, teisės aktuose nėra draudimo naudoti adresą steigiant kelias įmones vienu adresu.

7. Be to, pareiškėjai teigė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie Departamento iniciatyva panaikintą pareiškėjų gyvenamosios vietos registracijos adresą.

8. Pareiškėjai paaiškino, kad 5 metus Bendrovė sąžiningai mokėjo mokesčius, nuosekliai vykdė įstatuose numatytą veiklą, gaudavo ir gauna stabilias pajamas, tačiau dėl Departamento veiksmų buvo priversti sustabdyti Bendrovės veiklą. Pareiškėjas R. M. atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo redakcija) reikalavimus: jam priklauso 100 vienetų 144,81 eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, t. y. 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo, bei yra investavęs daugiau nei 14 000 eurų nuosavo kapitalo. R. M. teigia, kad veiklą nuo 2013 m. plėtė, veiklos neimitavo tam, kad atitiktų Įstatymo reikalavimus. Šiuo metu Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, kurie atlieka realius darbus, vykdo Bendrovės užduotis bei didina pelną

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime Departamentas nurodo, kad pareiškėjas R. M. 2017 m. balandžio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi jo nepilnamečiui sūnui Y. M. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB Romoka“ akcininkas ir darbuotojas, Bendrovėje visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, taip pat į tai, kad Bendrovė pagal tuo metu turėtus duomenis atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimais pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi dvejiems metams.

10. 2018 m. birželio 8 d. atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, kurį grindė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 12 punktais. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „Romoka“ yra fiktyvi įmonė, o pareiškėjas R. M., teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie valdomos įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje, Bendrovės darbuotojų darbo sąlygas, savo gyvenamosios vietos adresą, pareiškėjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, konstatuota, kad UAB „Romoka“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, UAB „Romoka“ įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai faktiškai joje nedirba visą darbo laiką, kaip yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Mano, kad pareiškėjas R. M. siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, t. y. formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo ir visos šeimos buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

11. Dėl užsitęsusio pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo Departamentas pažymėjo, kad šioje byloje nėra keliamas ginčas dėl sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl skundo teiginiai dėl to nėra reikšmingi. Taip pat nėra reikšmingi ir pareiškėjo skundo argumentai dėl jo sutuoktinės prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo. Akcentavo, kad kiekvieno užsieniečio byla nagrinėjama individualiai.

12. Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju buvo vertinami ne tik pareiškėjo pateikti dokumentai, bet ir atliktas patikrinimas vietoje. Ginčijamas sprendimas priimtas išanalizavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF) informacinės sistemos duomenis, gavus UAB „Romoka“ darbuotojų paaiškinimus V. G. ir B. D. dėl darbo įmonėje bei įmonės veiklos, atlikus patikrinimą įmonės registracijos adresu P. Vileišio g. 18A, Vilniuje. Visų surinktų duomenų visuma atsakovui leido daryti išvadą, kad UAB „Romoka“ darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai, įmonėje įdarbinti darbuotojai realiai jokių funkcijų neatlikinėjo. Bendrovės patikrinimo metu nepavyko nustatyti jokių UAB „Romoka“ veiklos vykdymo požymių, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo valdoma įmonė yra fiktyvi.

13. P. B. registracijos adresas P. Vileišio g. 18A, Vilniuje adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos/perduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, daugeliu atveju yra nustatoma, kad užsieniečiai minėtu adresu veiklos nevykdo. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau - Aprašas) 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Vienas tokių – įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (Aprašo 100.5 papunktis).

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjų R. M. ir Y. M. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. M., kuris yra Irano Islamo Respublikos pilietis, siekdamas toliau vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje 2017 m. balandžio 25 d. Departamentui pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pateikė Irano Islamo Respublikos piliečio paso kopiją, 2016 m. metinę Bendrovės pelno mokesčio deklaraciją, Bendrovės balansą prašymo teikimo dienai, 2016 m. spalio 7 d. UAB „Romoka“ akcininkų sprendimą, duomenis apie Bendrovės akcininkus, sąskaitas faktūras, susirašinėjimus su įmone L. S. Services, notaro patvirtintą J. J. sutikimą, kad pareiškėjas deklaruotų savo gyvenamąją vietą adresu Linksmoji g. 73-110E, Vilniuje iki 2019 m. spalio 24 d., negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kitus dokumentus.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas R. M. 2017 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi savo nepilnamečiui sūnui Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos susijungimo pagrindu.

17. Vadovaudamasi Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) 2017 m. lapkričio 29 d. išdavė R. M. leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2012 m. lapkričio 29 d., ir Y. M. leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. kovo 11 d. (pagal paso galiojimo laiką).

18. Kilus įtarimų dėl pareiškėjo R. M. vykdomos veiklos realumo, Departamentas 2018 m. kovo 6 d. pavedė Migracijos valdybai atlikti patikrinimą dėl minėto užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir UAB „Romoka“ veiklos. Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovui Bendrovės patikrinimo metu surinktą medžiagą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-15640 nurodyta, kad buvo nuvykta įmonės UAB „Romoka“ veiklos vykdymo adresu Vilniuje, Vileišio g. 18A, įmonė tokiu pavadinimu šiuo adresu nerasta, iškabos nėra. Bendrovės vykdomos veiklos tikrinimo metu apklausti darbuotojai V. G. ir B. D. paaiškino, kad jie įmonėje UAB „Romoka“ atitinkamai buvo įdarbinti prieš maždaug 1 mėnesį ir pusę metų. Apklaustųjų teigimu, darbdavys darbuotojams žadėjo, kad užsiims krovinių pervežimu, tačiau nuo įdarbinimo jie Bendrovėje nieko nedarė. Kuo užsiima Bendrovė, apklaustieji nežinojo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai buvo kelis kartu, skirtingu paros metu nuvykta įmonės akcininko R. M. ir jo sūnaus Y. M. gyvenamosios vietos deklaruotu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė, pabendravus su kaimynais, niekas iš jų nėra matę užsieniečių, įeinančių arba išeinančių iš pastarojo buto. Dar buvo nuvykta kitos įmonės akcininkės – E. S. gyvenamosios vietos deklaruotu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė R. V. (R. V.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šį butą nuomojasi jo sugyventinė S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena kartu su vaikais. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, tarnybiniame pranešime konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė UAB „Romoka“ neužsiima jokia ūkine – komercine veikla ir yra įsteigta vien tam, kad užsieniečiai galėtų legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

19. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui.

20. Vertindamas byloje esančius duomenis ir Migracijos valdybos 2018 m. balandžio 18 d. informaciją, teismas nustatė, kad Bendrovė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos adresu P. Vileišio g. 18A, Vilniuje, nevykdo.

21. Pagal VSDF informacinės sistemos duomenis iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovėje dirbo B. D., V. G., P. J. A. M., R. M., V. R., M. P.. Nenustatyta, kad jie realiai atliko darbines funkcijas. Bendrovės darbuotojų B. D. ir V. G. parodymai, Departamento paaiškinimai, kiti byloje esantys duomenys, t. y. nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad minėtų asmenų įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, o pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės darbuotojus, jų darbo sąlygas, neatitinka tikrovės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad užsienietis R. M. atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

22. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos valdybos patikrinimo dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos rezultatai suponuoja, kad pareiškėjai jų nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje negyvena.

23. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad pareiškėjas R. M. Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena, ūkinę veiklą vykdo tik formaliai. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktais dokumentais Departamentui patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

III. 24. Pareiškėjai R. M. ir Y. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Departamento Sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiant šiuos argumentus.

24.1. Atkreipė dėmesį, kad Departamento Kontrolės skyriaus pirmos instancijos teismui pateikta vizuali nuotrauka yra pastato, esančio P. Vileišio g. 18, Vilniuje, tačiau UAB „Romoka“ veiklos vykdymo adresas yra Vileišio g. 18 A, Vilniuje. Nurodo, kad Departamento argumentai pagrįsti klaidingais įrodymais, kurie negali būti priimti.

24.2. Nurodė, kad atliekant patikrinimą pareiškėjų deklaruotoje gyvenamojoje vietovėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikti argumentai, kad buto durų niekas neatidarė, ir kaimynai nematė pareiškėjų, negali būti vertinami kaip atitinkantys tikrovę, nes daugiabučiame name, kuriame gyvena pareiškėjai, turi kodines laiptinių spynas. Paaiškino, kad nerado E. S. gyvenamosios vietos adresu, nes ji Lietuvoje patikrinimo metu ir negyveno nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kai pasibaigė jos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24.3. Taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu pareigūnai nuvykę į UAB „Romoka“ veiklos vykdymo vietą ir neradę darbuotojų, juos rado namuose, naudodami psichologinį spaudimą apklausė, surašė parodymus liepdami darbuotojams tik pasirašyti. Taip pat pridūrė, kad Departamento paaiškinimo raštuose analogiškose bylose visos aplinkybės išdėstytos panašiai, skiriasi tik įmonių pavadinimai, vardai ir pavardės.

24.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad įmonė nenutrūkstamai vykdo veiklą, teikia paslaugas, gauna pajamas, t. y. vykdo veiklą, numatytą verslo plane.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tapačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai atsakovas paaiškina, kad apeliantas siekia ginčyti adresą, kuriuo buvo atliekamas Bendrovės patikrinimas, nors tokio argumento iš viso nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad ta pastato dalis, kurioje buvo įsikūręs UAB „Romoka“ biuras nebuvo paženklintas „18A“ numeriu, o prie pastato pagrindinio įėjimo tiesiog kabo 18 numeris.

26. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai prieštaringi: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės veikla nutraukta, o apeliaciniame skunde teigiama, kad Bendrovė vykdė ir vykdo veiklą visai kitu adresu, kuris pateiktas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Departamentui. Pareiškėjas niekaip neįrodė leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Bendrovės vykdytos ir vykdomos veiklos, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Romoka“ fiktyvi įmonė. Taip pat nurodo, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką valstybei, kas rodo, kad pareiškėjas R. M. nėra linkęs laikytis mokestinių prievolių. Apibendrinant nurodė, kad aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėjas R. M. neketino vykdyti veiklos Lietuvos Respublikoje, piktnaudžiavo procedūromis o iš tikrųjų siekė kitų tikslų, todėl padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr.(15/5-7)11U-747 (00786; 00787) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiams R. M. ir Y. M. panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti R. M. ir Y. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas R. M. tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Romoka“ dalyvis (akcininkas), vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu pateikė dokumentus, liečiančius Bendrovės finansinę padėtį, jo dalyvius, veiklą, notaro patvirtintą J. J. sutikimą, kad pareiškėjas deklaruotų savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki 2019 m. spalio 24 d. ir kitus dokumentus. Pareiškėjas Y. M. prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo ( su tėvu R. M. ) pagrindu.

29. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams 2017 m. lapkričio 29 d buvo išduoti, įvertinus jų pateiktus nurodytus duomenis ir dokumentus, iš jų ir susijusius su UAB „Romoka“, kurios akcininku yra pareiškėjas R. M., veikla, su pareiškėjų turima tinkama gyvenamąja vieta, ir tuo metu nustačius, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

30. Vėliau, atlikus papildomą patikrinimą, pareiškėjams išduoti leidimai skundžiamu sprendimu buvo panaikinti, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 12 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, o pareiškėjo Y. M. atžvilgiu dar ir Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

31. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. To paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

32. Įstatymo (2017 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIII-382 redakcija) 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustatė, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustatė, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kritikuoja šią išvadą, o ypač kritikuoja sprendimo motyvus ir argumentaciją, dėl kurios Sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti atsakovo Sprendimą dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių.

35. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

36. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei užsienietis pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo gyvenimą Lietuvoje, t. y. patikrinus užsieniečio nurodytą gyvenamąją vietą, nustatoma, kad jis nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena, tai yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3077-756/2017).

38. Sprendime atsakovas konstatavo, kad kilus įtarimų, jog pareiškėjas R. M. pateikė klaidinančius duomenis, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad pareiškėjas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Linksmoji g.73-110E, Vilnius negyveno ir negyvena, kito adreso, kuriuo jis realiai gyventų, nenurodė. Taip pat atsakovas nurodė, kad šis pareiškėjas apie gyvenamosios vietos pasikeitimą per nustatytą terminą neinformavo vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kaip to reikalaujama Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas R. M. pateikė 2018 m. birželio 26 d. išduotą kito fizinio asmens sutikimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, bet šis dokumentas sudarytas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo sprendime išdėstytų aplinkybių , susijusių su jo gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Kartu atsakovas turėjo teisėtą pagrindą Sprendime konstatuoti, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenamąją vietą

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas R. M. nepaneigė ir byloje nustatytų aplinkybių, kad UAB „Romoka“ nevykdo realios ir teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui. Tačiau, įvertinus visumą šioje byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų aplinkybių, kurias paneigiančių įrodymų pareiškėjas R. M. nepateikė, konstatuotina, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir vėliau pateikti papildomi dokumentai neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama tik imituoti realią ir aktyvią Bendrovės veiklą, taip siekiant, jog pareiškėjai formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Taigi, šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas R. M., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, atitinkamai pareiškėjai neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų leidimui gyventi gauti ir kartu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. Šias išvadas, be kita ko, patvirtina aplinkybės, jog: bendrovė buvo įsteigta adresu, kuriuo, Departamento duomenimis, nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, siekiant gauti leidimus laikinai gyventi; tyrimo metu realus Bendrovės darbuotojų darbo procesas iš esmės nenustatytas, be to, nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl Bendrovės realaus veiklos vykdymo.

40. Pabrėžtina, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su Bendrovės buveinės adresu, pareiškėjų gyvenamosios vietos patikrinimu bei atsakovo darbuotojų elgesiu apklausų metu, nurodytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.

41. Apibendrindama, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ar nepakankamo įrodymų vertinimo. Pareiškėjui R. M. nebuvo užkirstas kelias teikti įrodymus, patvirtinančius tai, kad jis pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie gyvenamąją vietą bei apie Bendrovės veiklą, tačiau jis to nepadarė.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. M. (R. M.) ir Y. M. (Y. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius