980537b5-e752-4196-943b-5812274ffcf1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-661-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00129-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.2.; 3.1.18.2.6.; 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4426-924/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Detonas“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl 2017 m. gruodžio 4 d.

įsakymo Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2) pripažinimo negaliojančiu. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Detonas“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2) ir įpareigoti atsakovę vykdyti 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä Nekilnojamo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuriuo draudžiama atsakovei perleisti nuosavybės teises į 2,5091 ha valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei sudaryti 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo (viso ar jo dalies), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ar kitaip šį žemės sklypÄ apsunkinančius sandorius.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pagrindė įrodymais, patvirtinančiais, jog jai nuosavybės teise priklausantys pastatai ir inžineriniai įrenginiai užima visÄ ginčo žemės sklypo teritorijÄ , kuri reikalinga pastatų naudojimui ir eksploatavimui. IeÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė privalėtų toliau vykdyti nuomos sutartį. Jeigu atsakovė perleis kitų asmenų nuosavybėn ar iÅ¡nuomos ginčo žemės sklypÄ ar jo dalį, bÅ«simo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovės AB „Detonas“ ieÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės dėl 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo;

2) draudimÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su 2,5091 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymu.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia, jog ginčo žemės sklypas bÅ«tų nuomojamas pagal 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės nuomojamame ieÅ¡kovei valstybinės žemės sklype esantys ieÅ¡kovės pastatai (sandėliai) yra naudojami, saugant ir sandėliuojant sprogstamÄ sias medžiagas, pagal nuomos sutarties 3 punkte nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija.

Žemės sklype esantys ieÅ¡kovės pastatai yra centrinėje žemės sklypo dalyje, o likusi žemės sklypo dalis yra neužimta, atsižvelgiant į Leidimų laikyti sprogmenis iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 5-V-775 „Dėl Leidimų laikyti sprogmenis iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“, 9 punktÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė gali imtis priemonių, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas bÅ«tų perleistas, dėl to sprendimo įvykdymas taptų sudėtingesnis ar neįmanomas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieÅ¡kovės argumentus, pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar ir kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkintų galimo sprendimo vykdymÄ , kokios tai galėtų bÅ«ti neigiamos pasekmės, ar nepažeistų CPK įtvirtintų principų. Teismas tiesiog apsiribojo nepagrįstu ir neiÅ¡tirtu konstatavimu, jog sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. Todėl teismas pažeidė CPK 4237 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundžiama nutartis nėra motyvuota.Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones susidaro situacija, kai yra pripažįstami ieÅ¡kovės interesai bet kokia kaina iÅ¡saugoti valstybinės žemės nuomos sutartį ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotÄ Å¾emę bei ja disponuoti.

Grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas. Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, todėl sudarant sandorius dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas.Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kurios vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas. Teismas nevertino atsakovės teisinio statuso, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos.

Å i aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui užtikrinti, vertintina kaip mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.IeÅ¡kovė AB „Detonas“ atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Atsakovė gali imtis priemonių, jog nekilnojamasis turtas bÅ«tų perleistas, dėl to sprendimo įvykdymas taptų sudėtingesnis ar neįmanomas.Jau pats atskirojo skundo padavimas rodo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nutartimi pritaikytos laikinos apsaugos priemonės riboja tiktai tokius atsakovės veiksmus, dėl kurių teismo sprendimas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas (pvz., atsakovė neteko galimybės iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ kitam nuomininkui).Apeliantės motyvas, jog grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, laikytinas nepagrįstu, nes atsakovė neįvardina kokiÄ grėsmę kelia teismo prilaikytos laikinosios apsaugos priemones.Vien apeliantės statusas nėra veiksnys, dėl kurio bÅ«tų galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimÄ CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismo nutarties, kuria CPK 145 straipsnio 1 dalyje ar kituose teisės aktuose numatytomis prevencinio poveikio priemonėmis suvaržoma vienos iÅ¡ bylos Å¡alių teisinė padėtis, teisinė prigimtis įpareigoja tokias priemones taikantį teismÄ nurodyti konkrečius argumentus, su kuriais susipažinus tiek bylos Å¡alims, tiek paÅ¡aliniams asmenims bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl procesinio pobÅ«džio priemonėmis suvaržytos (ar atsisakyta tÄ padaryti) atsakovo teisės (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, bÅ«tinas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas glaustai iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas bei kad nesiėmus praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pati apeliantė atskirajame skunde iÅ¡dėstė savo argumentus, kodėl nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepakankamas skundžiamos nutarties motyvavimas apriboja atsakovės teisę į apeliacijÄ . Be to, atsakovė cituoja procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios taikomos viešųjų pirkimų bylose, tačiau nenurodo, kodėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomi viešųjų bylų nagrinėjimo ypatumai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemonės, nes tiesiog apsiribojo nepagrįstu konstatavimu, jog sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. Pažymi, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, nepagrįstai varžo atsakovės teises disponuoti patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės specifinį statusÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 145 straipsnyje 2 dalyje įvirtintÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ taikydamas per didelės apimties laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ nutartį dėl toliau nurodomų priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , pateikė ieÅ¡kinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama kitais pagrindais, o Å¡alių pateikti paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡ytiniai įrodymai bus vertinami bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobÅ«džiu.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. Å is principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia draudimÄ laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti ginčo žemės sklypÄ .

Pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovės interesų, prieÅ¡ingai, ji užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp Å¡alių stabilumÄ (lot. status quo) ir nors eliminuoja galimybę atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu, tačiau neapriboja tokių teisių nuosavybės teisės grupių kaip valdymas ir naudojimas. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone siekiama užtikrinti, kad patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir pripažinus, jog nuomos sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta neteisėtai, ginčo sklypo perleidimas kitiems asmenims neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo bei ieÅ¡kovės teisės tęsti nuomos sutartį su atsakove.

PrieÅ¡ingu atveju, apeliantė turėtų galimybę ginčo žemės sklypÄ perleisti tretiesiems asmenims. Ginčo sklypo perleidimas kitiems asmenims iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gali sukelti naujus teisinius ginčus, dėl kurių kiti asmenys turėtų bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ arba jiems bÅ«tų keliamos naujos bylos, ginčijant su jais sudarytas sutartis. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo iÅ¡sprendimas, nebÅ«tų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.Tačiau iÅ¡ dalies pagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinÄ ja apsaugos priemone – draudimu atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su ginčo žemės sklypu, atsakovei nepagrįstai uždraudžiama sudaryti ir sandorius, kurie reikalingi tinkamam apeliantės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų atlikimui (pvz. teritorijų planavimui, nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų rinkinių rengimui ir kt.). Dėl to Å¡i laikinoji apsaugos priemonė, yra neproporcinga, neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo ir siekiamų teisėtų tikslų, bei varžo atsakovės teises labiau nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Be to pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti ginčo žemės sklypÄ , tam tikru atžvilgiu yra laikytina turto areÅ¡tu ir vien jos taikymas užtikrina, kad apeliantė negalės perleisti ginčo sklypo kitiems asmenims, todėl papildomas draudimas sudaryti sandorius, susijusius ginčo žemės sklypu, laikytinas pertekliniu.Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje antrÄ ja laikinÄ ja apsaugos priemone prašė uždrausti atsakovei sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos ar kitaip šį žemės sklypÄ apsunkinančius sandorius, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡eidamas už praÅ¡ymo ribų uždraudė atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, susijusius ginčo žemės sklypu.

Tokio savo procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nemotyvavo. Pažymėtina, kad iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio (praÅ¡ymo) dalyko ribų galima tik tada, kai tai specialiai numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju, be to atsižvelgiant ir į bylos kategorijÄ (dispozityvi byla), nenustatyta pagrindų, leidžiančių teismui taikyti didesnės apimties laikinÄ sias apsaugos priemones nei prašė ieÅ¡kovė, o tai taip pat sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su ginčo žemės sklypu.Pasisakydamas dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nepagrįstai pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas.

Apeliantė, teigdama, kad yra pažeidžiami jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypÄ , interesai, nenurodo, kaip nagrinėjamu atveju pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų bÅ«ti atsisakyta ieÅ¡kovės interesų apsaugos, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokia konkreti grėsmė valstybės turtui bus padaryta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiÅ¡kia vieÅ¡o intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.

Vien deklaratyvÅ«s argumentai dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo negali bÅ«ti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to apeliantės teigimu, teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertino atsakovės teisinio statuso, kuris, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui užtikrinti, vertintinas kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kadangi vien apeliantės statusas nėra veiksnys, dėl kurio bÅ«tų galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė (įraÅ¡as registre) iÅ¡ esmės nesukelia atsakovei neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių bei teisėtų interesų, proporcingumo principo ir nevaržys atsakovės teisių daugiau negu to reikia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 145 straipsnio 2 dalis).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau iÅ¡ dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , kadangi pritaikė perteklines laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl atsakovės skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sumažintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 10 d. nutartį dalyje, kuria uždrausta atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su 2,5091 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymu, panaikinti ir praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje atmesti.Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ .Å ios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                              Nerijus Meilutis