2022-06-08 Nr. CB-4678-2-68-3-23573-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2867

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23573-2015-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. paduotu pareiškėjo S. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. V. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo atmestas ir nutraukta pareiškėjo bankroto byla. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas, jog patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas dėl paties pareiškėjo veiksmų bei nesąžiningumo, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas, žinodamas, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pats tiesiogiai negali nei susisiekti su bankroto administratore, nei kreiptis dėl informacijos apie bankroto eigą, neturėjo pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto procesą vien formaliais pagrindais. Teismas visiškai nevertino, kad mokumo atkūrimo planas nebus įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių – įkalinimo, tačiau šios objektyvios priežastys negali sutrukdyti pareiškėjui bankrutuoti. Taip pat teismas neįvertino, kad dėl valstybės negalėjimo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių garantuojamų teisių aprūpinti pareiškėją darbu, mokėti socialines išmokas nedarbo atveju, negali būti perkelta pareiškėjo atsakomybėn. Be to, teismas neatliko kreditorių sąžiningumo ir pastangų vertinimo, nors kreditoriai bankroto proceso metu neatliko jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslai būtų įvykdyti, atvirkščiai, nuolatos trukdė procesui skundais. Teismas, nutraukdamas bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra gavęs drausminių nuobaudų įkalinimo įstaigoje, privalėjo ištirti ir įvertinti, kokio pobūdžio ir už ką nuobaudos buvo skirtos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas