98040206-fa6c-4708-bd0a-e8b72ff2ed17 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                               Byla Nr. 1S-51-150/2016                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                2.1.16.1.2.1.3    (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Lino Šiukštos ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 11 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (25 veikos), 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Dalgis“, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T.

B., pravarde „Č.“ ir V. V. pravarde „Š.“, „H.“, iÅ¡ anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , ir tapo jo vadovu, nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario–vasaros vadovavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimams daryti, įgydavo ir dalindavo įrankius bei priemones, palengvinančias nusikaltimus daryti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus ir SIM korteles, radijo ryÅ¡io priemones, transportÄ ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti, rinkdavo 10 procentų nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų į paties laikomÄ ir kontroliuojamÄ bendrÄ pinigų fondÄ , skirtÄ pareigÅ«nams papirkinėti, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengti nusikaltimams (transporto, ryÅ¡io priemonių, įrankių, Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo iÅ¡laidoms padengti ir pan.), skirstydavo nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas ir pagrobtÄ turtÄ , koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos SÄ jungos Å¡alyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , taip pat kartu su T.

B., S. A. ir V. V. užtikrindavo bÅ«tinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimÄ , pagrobto didelės vertės turto realizavimÄ , sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus; dar ir tuo, kad bÅ«damas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su Å¡io susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimus, dokumentų suklastojimus padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimus ir jų pakeitimus.

Kaltinamasis A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 11 d., nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo A.

B. gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti. Skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę, taip pat, jog jis darys naujus nusikaltimus. Anot gynėjo, teismo iÅ¡vados, kad A. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus pagrįstos tik prielaidomis.

Gynėjas pažymi, kad A. B. suimtas laikomas griežtesnėmis sÄ lygomis, nei asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, daugiau nei 3 metus ir 10 mėnesių, iki Å¡iol baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti ir neaiÅ¡ku, kiek dar truks procesas. Pasak gynėjo, A. B. suėmimas tęsiamas vien tik formaliais pagrindais, tokiu bÅ«du neproporcingai suvaržant kaltinamojo teises, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , jo teisę į gynybÄ , laisvę, teisingÄ ir greitÄ procesÄ . Gynėjas tvirtina, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog kaltinamasis nesusaistytas tvirtais Å¡eiminiais ryÅ¡iais.

Gynėjas nurodo, kad turi 2 nepilnametes dukras, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine, dukroms bÅ«tina palaikyti ryÅ¡ius su tėvu, teikti joms finansinę paramÄ . Be to, anot gynėjo, iki suėmimo A. B. taip pat rÅ«pinosi ir savo sergančiais tėvais, o bÅ«damas nesuimtas, turi galimybę įsidarbinti vadybininku. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad A. B. kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas galbÅ«t jo padarytais nusikaltimais prieÅ¡ kitų asmenų nuosavybę, kurie nėra smurtinio pobÅ«džio, o nusikalstamas susivienijimas inkriminuotas tik nepatikimais liudytojo T.

T. parodymais, kuriuose jis kaltinamÄ jį apkalba. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, gynėjas mano, kad A. B. tęsti suėmimÄ nėra tikslinga. Gynėjo nuomone, kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant ir Å¡velnesnes priemones. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo A. B. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, o prokuroras jį atmesti. A. B. gynėjo skundas netenkintinas.Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis nenaikintina. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žemesnės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. B. galbÅ«t padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys:

įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Å ., liudytojų D. Å ., T. T. ir kt. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kratų protokolų, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų iÅ¡vados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo A. B. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Gynėjas, analizuodamas nurodytus duomenis, teigia, kad jie neįrodo kaltinamajam A.

B. inkriminuoto organizavimo ir dalyvavimo nusikalstamam susivienijame. Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ dėl pagrįsto manymo, jog asmuo galbÅ«t padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste.

Paskiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstÄ teismo baigiamÄ jį aktÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas, kitaip nei nurodo gynėjas, padarė ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka tam, kad asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Be abejonės, kaltinimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga neribotÄ laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. A. B. yra kaltinamas padaręs daugiau nei 25 tyčines nusikalstamas veikas. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. B. yra kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, bet ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias itin griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Kita vertus, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A.

B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė iš tiesų leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, bylos duomenimis kaltinamasis išsituokęs. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tampriais šeiminiais ryšiais. Nors kaltinamasis turi išlaikytinių, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine, iki suėmimo rūpinosi tėvais, turi ketinimų ir galimybę įsidarbinti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tokie suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pavojingumu, pobūdžiu, sunkumu, mastu, kiekiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegija pastebi, kad aptartos aplinkybės A.

B. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikÅ¡ti kaltinimai, darymo. Suimtas kaltinamasis turi galimybę bendrauti su Å¡eimos nariais per pasimatymus, skambinant telefonu. Dar daugiau, A. B. inkriminuotų veikų tarptautinis pobÅ«dis rodo, kad jis turi ryÅ¡ių ir užsienyje. Todėl atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. B. nėra saistomas stipriais socialiniais ryÅ¡iais su visuomene ir (ar) Å¡eima, turėdamas ryÅ¡ių užsienyje ir siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sÄ raÅ¡e. Kaip minėta, A.

B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau kelis kartus teistas Vokietijoje. Ši aplinkybė A. B. apibūdina neigiamai, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Be to, A. B. inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam vadovaujant ir dalyvaujant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir tarptautiniu mastu.

A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iÅ¡ anksto suplanuotos, truko ilgÄ laikÄ ir buvo slepiamos. A. B. kaltinamas galbÅ«t organizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio veikloje jis dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbÅ«t padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieÅ¡ kaltinamÄ jį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .Kaltinamojo A.

B. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryÅ¡ių (visuomeninių ir Å¡eiminių) tamprumo nebuvimas, galbÅ«t kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobÅ«dis (nors ir nesmurtinio pobÅ«džio), sunkumas (įskaitant sunkius ir labai sunkius), mastas (veikta Lietuvoje ir užsienyje), kiekis (daugiau nei 25 veikos), vaidmuo galbÅ«t darant jam inkriminuotas veikas (galbÅ«t nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir jam vadovavimas), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtÄ A.

B. į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kaltinamajam A. B. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Å i baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. birželio 14 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (bÅ«tų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iÅ¡ tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, prieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principÄ ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo.

Kaltinamasis yra suimtas ilgÄ laikÄ . Tačiau anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , vertinant juos kartu su Å¡ios baudžiamosios bylos apimtimi (bylÄ sudaro daugiau kaip 60 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 21 kaltinamasis, kuriems kartu pareikÅ¡ta 538 kaltinimai, daug liudytojų, nukentėjusiųjų), suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui formuoti iÅ¡vadÄ , jog A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobÅ«džiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. B. terminas baudžiamojo proceso metu Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ . VieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Gynėjo akcentuojamos aplinkybės apie galintį užsitęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , yra prielaidų pobÅ«džio ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ teisiamųjų posėdžių grafikÄ (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys).Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip bÅ«tų palankiau A. B. ir jo gynėjui, nesuponuoja iÅ¡vados, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė suėmimo pratęsimo klausimÄ .

Apskųsta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka BPK 125 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokios nutarties turiniui, todėl ji nenaikintina. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,        n u t a r i a: palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 11 d.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                                 Linas Žukauskas                                                                                                               Â