2026-05-27 Nr. AB-11253-3-64-3-01202-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-819-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01202-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjui A. K., trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 21RE3-93 (AG3-80/24-2024) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas NŽT 2024 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 1SD-25103-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo persiuntimo“ (toliau – ir Raštas), NŽT įpareigota per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“ (toliau – ir Prašymas).

2. Atsakovas skunde nurodė:

2.1. NŽT 2023 m. lapkričio 6 d. buvo gautas pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymas „Dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“. NŽT Raštu pareiškėją pakartotinai informavo, kad jo Prašymas NŽT 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 1SD-7219-(15.2.48 E.) buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), yra suvestas į Žemės informacinę sistemą ir laikoma, kad jis yra pateiktas po 2024 m. sausio 1 d. Rašte pažymėta, kad Prašymo nagrinėjimas turi būti vykdomas pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas. Raštas buvo išsiųstas ir Savivaldybei;

2.2. parduodant ar išnuomojant be aukciono kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Vykdant valstybinės žemės valdymo reformą, buvo priimti ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, išskyrus nustatytas išimtis, patikėjimo teisės subjektais tapo savivaldybės;

2.3. pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo Prašymas dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (toliau – ir Žemės sklypas) nuomos sutarties sudarymo pagrįstai buvo persiųstas Savivaldybei, nes Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 pagrindu ji tapo ginčo Žemės sklypo patikėtine ir turi nagrinėti Prašymą;

2.4. priėmus minėtą nutarimą buvo patvirtintas Savivaldybei patikėjimo teise perduodamų valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotų valstybinės žemės plotų sąrašas, 2024 m. sausio 25 d. pasirašyti NŽT ir Savivaldybės valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo–priėmimo aktai Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) ir Nr. 2MŽP-7-(15.2.33 E.);

2.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.548 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Atsakovas neturi materialinio pagrindi sudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties;

2.6. įstatymo nuostata, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis (Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalis), neturėtų būti suprantama kaip absoliuti ir leidžianti pažeisti kitus teisės aktus bei formuoti ydingą teisinę praktiką;

2.7. Prašymą turi nagrinėti Savivaldybė šiais pagrindais: 1) CK 6.548 straipsnio 2 dalis; 2) Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1 punktas, 1.1–1.60 papunkčiai;

2.8. Be to, įstatymo nuostata, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis (Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalis), neturėtų būti suprantama taip, kad atsirastų prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktui – CK (CK 1.3 str. 2 d.).

2.9. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai, todėl esant imperatyviam ribojimui nuomoti valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems patikėtiniams, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas būtų neteisėtas. Jei šiuo atveju NŽT nagrinėtų Prašymą, sudarytų valstybinės žemės nuomos sandorį su pareiškėju, toks sandoris būtų niekinis ir negaliojantis, kadangi prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), o tai neabejotinai sukeltų neigiamas teisines pasekmes pačiam pareiškėjui (restitucijos taikymas, CK 1.80 str. 2–3 d.);

2.10. žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, jos metu atliekamas ne vienas veiksmas, priimamas ne vienas administracinis aktas – faktinis duomenų patikrinimas vietoje, rengiamas žemės sklypo nuomos sutarties projektas, derinamas su pareiškėjas, rengiama žemės sklypo nuomos sutartis, priimamas sprendimas nuomoti ir kt., todėl Komisijos nustatytas terminas per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą yra per trumpas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, išreiškė valią, jog jo Prašymą nagrinėtų NŽT pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusias valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl NŽT skundas turėtų būti atmestas, o skundžiamas Komisijos Sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. gegužės 16 d. raštu A51-73246/24(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl persiųsto prašymo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nesutinka, jog jo Prašymas būtų nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybėje pagal 2024 m. įsigaliojusias valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, o nori, kad Prašymo nagrinėjimo procedūros būtų baigtos pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusias valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pasiūlė nedelsiant skųsti NŽT Raštą;

4.2. CK nelaikytinas aukštesnės galios teisės aktu už kitus įstatymus, todėl nagrinėjamu atveju konkrečių įstatymų taikymas nereiškia prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui;

4.3. Prašymo pateikimo metu žemės patikėtinė (valdytoja) buvo būtent NŽT, o ne Savivaldybės administracija. Dėl to, tęsiant iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtas procedūras, būtent NŽT laikytina valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekančia institucija iki įstatymo pakeitimo Prašymo pagrindu atsiradusių teisinių santykių kontekste.

4.4. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalies nuostata, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, yra skirta būtent sureguliuoti ir užtikrinti procedūrų, pradėtų iki įsigaliojant Žemės įstatymo pakeitimams tęstinumą, sudarant galimybę jas tęsti pagal galiojusią tvarką ir sąlygas. Dėl to, tokio įstatymo taikymas nagrinėjamu atveju, kai Prašymas buvo paduotas (ir tai reiškia, procedūra pradėta) iki Žemės įstatymo pakeitimo bei Pareiškėjui išreiškus aiškią valią tęsti pradėtą procedūrą pagal galiojusį reglamentavimą NŽT, nelaikytinas nei ydingos praktikos formavimu nei kokių nors kitų teisės aktų pažeidimu;

4.5. NŽT skunde sutinka, kad Prašymas NŽT gautas dar iki Žemės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. NŽT taip pat yra nurodžiusi, jog visus prašymus, gautus iki 2023 m. gruodžio 29 d., išnagrinės ir suteiks administracines paslaugas (https://nzt.lrv.lt/lt/naujienos/del-prasymu-pateikimo/);

4.6. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo, ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. NŽT atliekamos procedūros dėl Prašymo dėl Žemės sklypo nuomos buvo pradėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir NŽT teko pareiga toliau jas tęsti bei baigti pagal iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką ir sąlygas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymas „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“ (NŽT reg. 2023 m. lapkričio 6 d. Nr. 49FP-6666). Prašymu pareiškėjas prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties Žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių (Komisijos byla Nr. AG3-80/24-2024 (toliau – ir Komisijos byla), b. l. 15, II pusė);

6.2. NŽT 2024 m. vasario 1 d. gavo pareiškėjo skundą „Dėl tyčinio neveikimo“ (Komijos byla, b. l. 17), kuriuo jis prašė skubiai pateikti atsakymą į NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą jo Prašymą dėl Žemės sklypo nuomos ir atlikti atsakingo specialisto tarnybinį patikrinimą;

6.3. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. kovo 8 d. raštu „Dėl prašymo persiuntimo“ (Komijos byla, b. l. 15) pareiškėjo Prašymą persiuntė nagrinėti Savivaldybės administracijai. NŽT 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SS-117-(5.75 E.) „Dėl Jūsų skundo“ (Komijos byla, b. l. 18–19), atsakydama į pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. skundą, pripažino, jog NŽT nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir per nustatymą terminą Prašymo neišnagrinėjo. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas apie Prašymo persiuntimą Savivaldybei, kuri, pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ nuostatas, kaip Žemės sklypo patikėtinė turi spręsti klausimą dėl šio Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo;

6.4. pareiškėjas NŽT Raštu (Komisijos byla, b. l. 2–3) pakartotinai informuotas, kad Prašymas NŽT 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 1SD-7219-(15.2.48 E.) persiųstas Savivaldybei, yra suvestas į Žemės informacinę sistemą, NŽT laiko, jog jis yra pateiktas po 2024 m. sausio 1 d. Pažymima, kad Prašymo nagrinėjimas turi būti vykdomas pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo nuostatas;

7. Teismas nurodė, kad iš NŽT 2024 m. kovo 8 d. rašto „Dėl prašymo persiuntimo“ turinio matyti, jog jame konkrečiai neišdėstytos Prašymo atsisakymo nagrinėti priežastys NŽT. Atsakovo 2024 m. kovo 15 d. raštą Nr. 1SS-117-(5.75 E.) „Dėl Jūsų skundo“ pagal turinį teismas vertino kaip informacinio pobūdžio raštą, kuriuo suteikiama informacija apie termino nesilaikymą ir Prašymo persiuntimo aplinkybes. Teismas sprendė, kad minėtų raštų nenuginčijimas savaime nesudaro pagrindo skundžiamą Raštą vertinti kaip pakartotinį ir nepaneigia Rašto, kaip administracinio akto, nuginčijimo teisinių pasekmių. Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad NŽT, gavusi pareiškėjo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, privalėjo jį išnagrinėti pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 punkto, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 ir 23 dalių, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 , 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalies, Žemės įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1 punkto nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad iš NŽT ir Savivaldybės valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo–priėmimo 2024 m. sausio 25 d aktų Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM), Nr. 2MŽP-7-(15.2.33 E.) matyti, jog, be kitų, ir ginčo Žemės sklypas patikėjimo teise valdyti buvo perduotas Savivaldybei (Komisijos byla, b. l. 21), tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu Raštu Prašymo nagrinėjimas Savivaldybės administracijai buvo perduotas pagrįstai ir teisėtai.

10. Teismas taip pat nurodė, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (TAR, 2022 m. liepos 15 d., Nr. 2022-15638) 2 straipsnio, reglamentuojančio Žemės įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 23 dalyje yra įtvirtinta, jog procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis.

11. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 , 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, jog procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta ir kada laikoma, jog procedūros yra pradėtos, o būtent, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė.

12. Teismas nurodė, kad NŽT dokumentų valdymo sistemoje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo Prašymas NŽT Vilniaus miesto skyriuje registruotas 2023 m. lapkričio 6 d. (registracijos Nr. 49FP-6666), todėl sprendė, kad valstybinės žemės nuomos procedūros buvo pradėtos pagal iki 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ginčui aktualias Žemės įstatymo nuostatas, tad Prašymą pagal kompetenciją privalėjo išnagrinėti NŽT, Raštas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. NŽT suvestas prašymas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (paslaugos bylos Nr. ZNUO-131977) vėlesne data negali pakeisti Prašymo gavimo datos.

13. Teismas akcentavo, kad ginčui reikšminga ir tai, jog 2024 m. kovo 29 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 210 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, kuriuo nutarta pakeisti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jį išdėstyti nauja redakcija. Nurodyto nutarimo 5 punkte taip pat nustatyta, jog naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos procedūroms, pradėtoms iki 2023 m. gruodžio 31 d., taikomos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

14. Teismas nurodė, kad atsakovo skunde nurodyti argumentai, jog nagrinėjant NŽT Prašymą bus pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, negali būti laikomi pagrįstais, nes Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo nuostatų dėl pradėtų valstybinės žemės nuomos procedūrų užbaigimo atsakovei privaloma laikytis ir Prašymą išnagrinėti pagal iki Žemės įstatymo pakeitimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Teismas pažymėjo, kad būtent įstatymu, o ne tik žemesnės teisinės galios teisės aktais, įtvirtinta NŽT kompetencija ir galimybė užbaigti iki Žemės įstatymo nuostatų pakeitimų įsigaliojimo pradėtą procedūrą. Teismo vertinimu, atsakovei nustačius, kad yra pagrindas išnuomoti Žemės sklypą pareiškėjui, NŽT privalo bendradarbiauti su dabartiniu jo patikėtiniu, kuris, kaip matyti pagal bylos duomenis, neprieštarauja dėl Žemės sklypo perdavimo tuo tikslu buvusiam valstybinės žemės patikėtiniui.

15. Teismas taip pat nurodė, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalyje yra įtvirtinta, jog teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Pagal minėto įstatymo 24 dalį, laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Pagal minėto įstatymo 25 dalį, visi sutikimai, suderinimai, leidimai, išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., lieka galioti iki juose nurodytų terminų; jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam buvo išduotas sutikimas, suderinimas, leidimas, atlikimo; nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, nustatyta, jog teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Pagal iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudarė NŽT.

17. Teismas darė išvadą, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą nėra pagrindo teigti, kad NŽT nagrinėjant pareiškėjo Prašymą pagal iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusias procedūras bus pažeistos skunde nurodytų naujai įsigaliojusių teisės aktų, CK 1.3 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio 1–3 dalių, 6.548 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, jog žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovo skundą laikė nepagrįstu.

18. Teismas sprendė, kad Prašymo nagrinėjimas ir taip yra užsitęsęs, todėl nėra teisinio pagrindo Komisijos nustatytą terminą pareiškėjo Prašymo išnagrinėjimui sutrumpinti. Tačiau, iškilus būtinybei, vykdymo procese tai netrukdo atsakovui kreiptis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 284 str. 1 .).

III. 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja savo skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:

20.1. teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo teisės aktus, aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos. Kai pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo nuomos sudarymo, ši funkcija priklausė NŽT. Tačiau pasikeitus Žemės įstatymo nuostatoms, ji tapo išimtinai Savivaldybės prerogatyva, todėl NŽT persiuntė Prašymą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kuris turi pareigą tai atlikti;

20.2. kadangi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad NŽT perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai, esant imperatyviam ribojimui nuomoti valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems patikėtiniams, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas būtų neteisėtas;

20.3. šiuo atveju nėra ginčo, kad Žemės sklypo patikėtinis pasikeitė. Savivaldybė yra perėmusi patikėtinio teisę patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti, šis perdavimas nėra panaikintas ar ginčijamas teisme. Jeigu NŽT nuspręstų nesudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties su Pareiškėju, šis kreiptųsi į teismą dėl netinkamo teisės taikymo. Sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį, tokia nuomos sutartis būtų pripažinta niekine, kadangi ją sudarė netinkamas subjektas, kuris neturi tam teisės ar įgaliojimų. Pirmosios instancijos teismas sudarė pagrindą naujiems teisiniams konfliktams atsirasti;

20.4. Komisijos įpareigojimas per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo Prašymą yra per trumpas. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį įvykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vieta CPK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 39.4 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, jei asmuo pateikė visus šių taisyklių 38 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo, atlikdama faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka tikrina galimybę naudoti statinius ar įrenginius, įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus. Šių taisyklių 42.4 papunktyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomotojas, turėdamas visus šių taisyklių 38 punkte išvardytus dokumentus, per 20 darbo dienų parengia valstybinės žemės nuomos sutarties projektą. Šių taisyklių 45 punkte taip pat nustatyta, kad, valstybinės žemės nuomotojui priėmus sprendimą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas praneša nuomininkui iki kurios datos (dienos, valandos) sutartis turi būti pasirašyta Žemės informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos įpareigojimo per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo Prašymą objektyviai nebūtų įmanoma įvykdyti;

20.5. Raštas galėtų būti vertinamas ir kaip informatyvaus pobūdžio raštas, nenagrinėtas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi šiuo raštu pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas, jog jo Prašymas yra persiųstas Savivaldybei.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja papildomuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui išdėstytus savo argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo:

22.1. atsakovas cituojamų teisės aktų nuostatų nesusieja su konkrečioje byloje aktualiomis aplinkybėmis. Atsakovas, gavęs pareiškėjo Prašymą, jo neišnagrinėjo nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas, gavęs 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė skubiai pateikti atsakymą į Prašymą ir atlikti atsakingo specialisto tarnybinį patikrinimą, be aiškios priežasties 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 1SD-7219-(15.2.48 E.) persiuntė pareiškėjo Prašymą nagrinėti Savivaldybei. Atsakovas nepaaiškina, kodėl neišnagrinėjo pareiškėjo Prašymo;

22.2. teisinis reglamentavimas suponavo teisę ir pareigą iki teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo pradėtas procedūras tęsti ir baigti pagal prieš žemės valdymo reformos įgyvendinimą galiojusia (o ne nauja) tvarka ir sąlygomis. Prašymo pateikimo metu atsakovas buvo tinkamas subjektas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį;

22.3. nors atsakovas nurodo, kad Rašto panaikinimas nepakeistų esamos situacijos ir fakto, nes Žemės sklypas yra perduotas Savivaldybei, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos Prašymo išnagrinėjimui, nes šioje byloje nagrinėjamas Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas ir nėra ginčo, jog Žemės sklypas perduotas Savivaldybei. Teismas taip pat nesprendė klausimo dėl Žemės sklypo perdavimo Savivaldybei teisėtumo. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad, panaikinus Raštą, bus užprogramuotas naujas teisinis konfliktas, nes nėra galimybės numatyti tolimesnių pareiškėjo veiksmų;

22.4. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis neturi materialinio teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį. Naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas būtų aktualus tuo atveju, jeigu Prašymas būtų pateiktas NŽT po to, kai jau galiojo toks (naujas) reglamentavimas, ir tuo pagrindu būtų persiųstas Savivaldybei. Tačiau šiuo konkrečiu atveju situacija kitokia;

22.5. atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima objektyviai paneigti teismo sprendimo išvadas.

22.6. Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes nuo jo (ne)panaikinimo priklauso, kuria tvarka būtų nagrinėjamas pareiškėjo Prašymas. Savivaldybės Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-73246/24(3.3.2.26E-ŽEM) pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad, pareiškėjui iki 2024 m. birželio 5 d. patikslinus prašymą, tai reikš pareiškėjo sutikimą su tuo, jog prašymas būtų nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybėje pagal 2024 m. įsigaliojusias Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ nuostatas; o tuo atveju, jeigu iki 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjas nepatikslintų prašymo ir nepateiktų papildomų dokumentų, bus laikoma, kad pareiškėjas nesutinka, jog Savivaldybė nagrinėtų jo prašymą pagal 2024 m. įsigaliojusias Žemės įstatymo bei minėtų taisyklių nuostatas ir, vadovaujantis paminėtų taisyklių 39.3 papunkčio nuostatomis, prašymas nebus nagrinėjamas, o paslauga Žemės informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo nuomos, šio rašto ir NŽT Rašto pagrindu bus baigta. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti NŽT Raštą, įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Prašymą. Skunde nurodoma, kad NŽT privalėjo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką. Be to, atsakovo Rašte nurodoma klaidinga informacija, kad yra laikoma, jog prašymas pateiktas po 2024 m. sausio 1 d.;

22.7. teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog iškilus būtinybei, vykdymo procese atsakovas gali kreiptis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (ABTĮ 85 str., CPK 284 str. 1 d.).

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

23. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymas „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“ (NŽT reg. 2023 m. lapkričio 6 d. Nr. 49FP-6666), kuriuo pareiškėjas prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties Žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių.

24. 2024 m. vasario 1 d. NŽT buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl tyčinio neveikimo“ (Komijos byla, b. l. 17), kuriuo jis prašė skubiai pateikti atsakymą į NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą jo Prašymą dėl Žemės sklypo nuomos ir atlikti atsakingo specialisto tarnybinį patikrinimą.

25. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. raštu „Dėl prašymo persiuntimo“ pareiškėjo Prašymas buvo persiųstas nagrinėti Savivaldybės administracijai. NŽT 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SS-117-(5.75 E.) „Dėl Jūsų skundo“, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. skundą, pareiškėją informavo apie Prašymo persiuntimą Savivaldybei, kuri, pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies ir Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 nuostatas, kaip Žemės sklypo patikėtinė turi spręsti klausimą dėl šio Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo.

26. Taigi, kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, NŽT neteisėtai atsisakė pareiškėjo Prašymą nagrinėti taikydama iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusias Žemės įstatymo nuostatas ir jose nustatytas valstybinės žemės nuomos procedūras ir toks Raštas yra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisinius padarinius, nes juo NŽT atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos privalo atlikti pagal įstatymą.

26.1. Žemės įstatymo redakcijoje (galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis (7 straipsnio 1 punktas), NŽT pagal Žemės įstatymą pavesta valstybinės žemės išnuomojimo funkcija, Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (9 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26.2. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose, ir savivaldybės tampa valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektais (patikėtiniais) savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.3. Pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ nutarta perduoti NŽT patikėjimo teise valdomus savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise (1 punktas). Minėto nutarimo pagrindu patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduodamų valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotų valstybinės žemės plotų sąrašas, 2024 m. sausio 25 d. NŽT ir Savivaldybės valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo–priėmimo aktai Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM), Nr. 2MŽP-7-(15.2.33 E.), iš kurių matyti, jog, be kitų, ir ginčo Žemės sklypas patikėjimo teise valdyti buvo perduotas Savivaldybei.

26.5. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija, kurios 5 dalies 1 punkte reglamentuota, kad savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei.

26.6. Tačiau Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (TAR, 2022 m. liepos 15 d., Nr. 2022-15638) 2 straipsnio, reglamentuojančio Žemės įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 23 dalyje nustatyta, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis.

26.7. Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 , 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Ten pat reglamentuota, kada laikoma, jog procedūros yra pradėtos, t. y., kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė.

27. Anksčiau nurodytas, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas ir teisėjų kolegijos pakartotas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pareiškėjo prašymą iš esmės privalėjo nagrinėti NŽT, o jo perdavimas nagrinėjimui Vilniaus miesto savivaldybei yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai pripažino, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. raštas „Dėl prašymo persiuntimo“, kuriuo pareiškėjo Prašymas buvo persiųstas nagrinėti Savivaldybės administracijai, yra neteisėtas ir pagrįstai Komisijos panaikintas.

28. Atmesdama atsakovo argumentus, jog CK 6.548 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija, šioje teisės normoje įstatymų leidėjas jokių išlygų nenumatė, taigi nagrinėjamu atveju kompetencija nagrinėti Prašymą dėl Žemės sklypo nuomos, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį Žemės sklypui išimtinai priskirta valstybinės žemės dabartiniam valdytojui (patikėtiniui), t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi būtent ji Žemės sklypą valdo patikėjimo teise, teisėjų kolegija referuoja į CK 1.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame, be kita ko, įtvirtinta specialiojo teisinio reguliavimo pirmenybės prieš bendrąjį reguliavimą taisyklė. Šioje situacijoje būtent specialusis teisinis reguliavimas suponuoja, kad procedūrinis teisės taikymo elementas lemia materialiosios teisės taikymo taisykles, tarp jų ir valstybinės žemės nuomos teisinių santykių subjekto parinktį.

29. Kadangi patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. raštą „Dėl prašymo persiuntimo“, kuriuo pareiškėjo Prašymas buvo persiųstas nagrinėti Savivaldybės administracijai, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“, nes NŽT Prašymą privalo nagrinėti visa apimtimi taikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Toks įpareigojimas susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai atsisakymas Prašymą nagrinėti nulemtas išimtinai neteisingo atsakovo teisės taikymo nustatant kompetentingą teisinių santykių subjektą, yra perteklinė ginčą nagrinėjančių institucijų poveikio priemonė viešojo administravimo subjektui.

30. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“ netenkinamas.

31. Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 21RE3-93 dalis, kuria Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“, panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 21RE3-93 dalį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl kitos paskirties naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis