2019-06-13 Nr. DBT-75-3-65-3-00411-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-28/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir A. Š., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti 11 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam tinkamos teisės į gynybą baudžiamojoje byloje apeliaciniame procese. Pareiškėjas paaiškino, kad baudžiamojoje byloje jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas A. Š.. Baudžiamojoje byloje paskelbus teismo nuosprendį, pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas šį nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, kuri pareiškėjo prašymą persiuntė advokatui A. Š.. Apeliacinio skundo advokatas A. Š. neparengė ir apie atsisakymą teikti teisines paslaugas pareiškėjo neinformavo. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepaskyrė (neparinko) kito advokato apeliaciniam skundui surašyti, todėl apeliacinį skundą pareiškėjas turėjo rengti savarankiškai. Pasak pareiškėjo, dėl valstybės institucijos aplaidumo ir neveikimo jis neturėjo galimybės tinkamai apskųsti teismo nuosprendį ir dėl to buvo nepagrįstai nuteistas, skiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pareiškėjas pateikė prašymą trečiąjį suinteresuotą asmenį A. Š. į bylą įtraukti kaip atsakovą, nurodydamas, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių atsakingas gali būti ir advokatas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad, viena vertus, pareiškėjas kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – galimai neteisėtų veiksmų/ neveikimo, t. y. dėl to, jog atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjo advokatas negalės teikti teisinės pagalbos apeliaciniame procese, nepaskyrė pareiškėjui kito advokato (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 29 d. nutartis Nr. T-74/2014. Kita vertus, aptariamas ginčas yra kilęs ir dėl advokato veiklos, t. y. dėl to, kad pareiškėjui prašant apskųsti nuosprendį, advokatas A. Š. apeliacinio skundo neparengė ir apie atsisakymą teikti teisines paslaugas pareiškėjo neinformavo. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinimas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartis Nr. T-XX-45/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui kilo abejonių dėl to, administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui yra teisminga ši byla.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-115/2014; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-86/2015; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. -65/2016). Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė D. V., Lietuvos advokatūra; 2014 m. liepos 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veika viešojo administravimo srityje bei advokato veika teikiant pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai patirtos žalos yra susiję su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neveikimu. Keliamą reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija aptariamu atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent administracinius teisinius santykius, kurie lemia šio ginčo priskirtinumą administraciniams teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir A. Š., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys