97f55dff-e461-49d8-97d9-325a0c38dbf0 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-330-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40078-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratÅ«ros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 60 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) nutarimu ieÅ¡kovas buvo sulaikytas 48 valandoms, įtariant jį nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje, padarymu. IeÅ¡kovas buvo kaltinamas, jog jis, bendrai veikdamas su Z. K., nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 3 d., bÅ«damas advokato K. Ž. darbo vietoje, tiesiogiai susitarė su juo, jog advokatas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui E. B., paveiks jį, kad Å¡is, vykdydamas ikiteisminį tyrimÄ , kuriame ieÅ¡kovo sÅ«nus yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, nesant teisėto pagrindo, užbaigs įtariamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko arba pagal laidavimÄ , arba baudžiamuoju teismo įsakymu.

IeÅ¡kovas 2014 m. liepos 24 d., veikdamas bendrai su Z. K., esÄ davė advokatui sutartÄ kyšį – 10 000 Lt.

2. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas savo kaltės nepripažino, nurodė, jog dėl kyÅ¡io davimo su advokatu nesitarė, jokių neteisėtų veiksmų atlikti neprašė ir Z. K., o 10 000 Lt suma buvo sutartas honoraras už ieÅ¡kovo sÅ«naus gynybÄ dviejose baudžiamosiose bylose. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal pateiktÄ kaltinimÄ ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas, konstatuojant, kad jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. ProkuratÅ«ra pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ , reikalaudamas nuteisti ieÅ¡kovÄ didele 12 000 Eur bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ ir patvirtino Å¡io teismo iÅ¡vadas, kad jokio nusikaltimo ieÅ¡kovas nėra padaręs ir kad nėra surinkta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus.

3. Dėl neteisėtų Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro V. A. ir STT Kauno valdybos pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas tęsėsi nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., tai yra du metus aÅ¡tuonis mėnesius ir penkiolika dienų, o neteisėtas sulaikymas truko nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d., 9.45 val., iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., 16.55 val., tai yra trisdeÅ¡imt vienÄ valandÄ ir deÅ¡imt minučių. Dėl savo sÅ«naus gynybos ieÅ¡kovas jokio susitarimo su advokatu nesudarė.

Jokio honoraro ieÅ¡kovas advokatui nemokėjo, nes neturėjo tam piniginių lėšų. IeÅ¡kovo ir advokato bendravimas apsiribojo tik pokalbiu apie galimybę suteikti ieÅ¡kovo sÅ«nui teisinę pagalbÄ . Å ių pokalbių metu papirkinėti kokių nors pareigÅ«nų ar juos paveikti kitokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neprašė. SusitarimÄ dėl sÅ«naus gynybos sudarė Z. K., kuri ir sumokėjo honorarÄ advokatui už ieÅ¡kovo sÅ«naus gynybÄ . PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡analizavus ikiteisminio bylos tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , prokuroras privalėjo šį tyrimÄ nutraukti.

Tačiau ieškovo neteisėtas baudžiamasis persekiojimas tęsėsi beveik trejus metus.

4. Dėl neteisėtų prokuroro ir STT Kauno valdybos pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų bei sukrėtimų, iÅ¡gyveno emocinę depresijÄ , patyrė reputacijos pablogėjimÄ . Ilgai belaukiant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, ieÅ¡kovui visiÅ¡kai paÅ¡lijo (duomenys neskelbtini) sveikata. Tai atsiliepė ir ieÅ¡kovo fizinei bÅ«klei – jis tapo vangus ir nusilpo fiziÅ¡kai. Dėl (duomenys neskelbtini). Å is gydytojas rekomendavo ieÅ¡kovui gultis į ligoninę ir gydytis stacionariai. Nenorėdamas nutraukti darbo santykių, ieÅ¡kovas pradėjo gydytis ir iki Å¡iol gydosi ambulatoriÅ¡kai. Negerėjant ieÅ¡kovo sveikatai, 2017 m. liepos mėn. pabaigoje jis buvo nukreiptas pas kitÄ gydytojÄ , kuri naujų vaistų neskyrė ir rekomendavo naudoti vaistus, kuriuos iÅ¡rašė buvęs gydytojas (duomenys neskelbtini).

5. Dėl patirto streso ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini). Nemažai nepelnytų negatyvių pastabų, apkalbų ir priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovas susilaukė iÅ¡ savo pažįstamų, giminių bei draugų tarpo. Visa tai yra betarpiÅ¡kai susiję su ilgalaikiu ieÅ¡kovo baudžiamuoju persekiojimu. Dar ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovas negali normaliai pailsėti dėl (duomenys neskelbtini). Neteisėti STT Kauno valdybos pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kė neteisėtu ieÅ¡kovo sulaikymu, nepagrįstų ir neteisingų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo kaltės pateikimu bylÄ kontroliuojančiam prokurorui. Sulaikymo metu ieÅ¡kovui buvo arogantiÅ¡kai uždėti antrankiai stebint visam ieÅ¡kovo darbo kolektyvui. Po kelių mėnesių darbdavys paprašė susirasti kitÄ darbÄ . Neteisėti prokuroro veiksmai pasireiÅ¡kė nepagrįstu kaltinimo pateikimu, kaltinimo palaikymu teisminio proceso metu, nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimu Lietuvos apeliaciniam teismui.

6. Atsakovės atstovė, Teisingumo ministerija, nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra grindžiamas vieninteliu faktu – iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, kurio pagrindu teigiama, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė nerÅ«pestingai. Tačiau ieÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų ar bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ pažeidžiančių procesinių veiksmų, kuriuos bÅ«tų atlikę valstybės pareigÅ«nai. (duomenys neskelbtini) pažyma nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių apie suprastėjusiÄ jo sveikatÄ , kadangi Å¡ioje pažymoje nėra nurodytas nei lankymosi pas gydytojus tikslas, nei nustatyti susirgimai, nei galimus sveikatos sutrikimus sukėlusios priežastys.

Taigi, neturtinės žalos faktas taip pat nėra įrodytas. IeÅ¡kovo reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis ir neatitinkantis teismų praktikos. Pagal teismų praktikÄ pareikÅ¡tas reikalavimas dėl aiÅ¡kiai nerealios pinigų sumos priteisimo reiÅ¡kia, kad teisės gynimo požiÅ«riu ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu.

7. Atsakovės atstovė, STT, nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog laikinas sulaikymas ieÅ¡kovui buvo paskirtas, kadangi buvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sÄ lygos – buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ar nagrinėti, taip pat gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Taigi laikino sulaikymo tikslai nagrinėjamu atveju sietini su siekiu užkirsti keliÄ galimam proceso trukdymui. Sulaikant ieÅ¡kovÄ , surinktų duomenų visuma sudarė pakankamÄ pagrįstÄ pagrindÄ taikyti procesinę prievartos priemonę – laikinÄ sulaikymÄ . Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieÅ¡kovo, tačiau ir dėl kitų asmenų (K. Ž. ir E. B.) susijusių veikų, todėl buvo vertinama bendra ikiteisminio tyrimo situacija ieÅ¡kovo sulaikymo dienÄ .

Priimant nutarimÄ , buvo turima duomenų, kurie leido įtarti ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, ar pasinaudojo savo procesine teise skųsti procesinės prievartos priemonės paskyrimÄ . Ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, taikę laikinÄ sulaikymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nėra pagrindo teigti, jog pareigÅ«nai ėmėsi neteisėtų priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas.

9. Atlikus bÅ«tinus pirminius tyrimo veiksmus, ieÅ¡kovui davus parodymus bei paskyrus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, jo atžvilgiu iÅ¡nyko pagrindas kreiptis dėl jo suėmimo. Pagal BPK 166 straipsnio nuostatas ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius nusikalstamos veikos požymius, o ne remiantis įtarimais ar kaltinimais, kurie galimi tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu buvo pradėtas remiantis STT Kauno valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinktais duomenimis.

Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai ir veiksmai neabejotinai sudarė pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir jį tęsti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡iuo atveju asmenys padarė nusikalstamas veikas. Tai, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir jį tęsti jo atžvilgiu. Be to, kitų kaltinamųjų atžvilgiu tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius.

10. Atsakovės atstovė, Generalinė prokuratÅ«ra, nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovo sulaikymas, kaip procesinė prievartos priemonė, buvo ne tik įstatymo leidžiama, bet ir proporcinga, siekiant apklausti patį nusikaltimo padarymu įtariamÄ asmenį. Pagal BPK 140 straipsnio 4 dalį laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai bÅ«tina asmens tapatybei nustatyti ir bÅ«tiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonios valandos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo sulaikytas 31 val. 10 min., tai yra nepažeidžiant maksimalaus laikino sulaikymo termino. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorÄ ir ikiteisminio tyrimo įstaigÄ kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad baudžiamasis persekiojimas vyko per ilgai, bet nenurodo argumentų dėl šių teiginių pagrįstumo. Ieškovas neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12. Teismas pripažino, jog ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas bei abstraktūs teiginiai, jog jau po pirmos apklausos ir iš slapto sekimo garso įrašo buvo akivaizdu, jog jokių neteisėtų veiksmų ieškovas neatliko, neįrodo baudžiamojo persekiojimo pradėjimo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų neteisėtumo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas konstatuoti pareigūnų ar teismo veiksmų neteisėtumo.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog teismas ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų konstatavęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų neteisėtumÄ , o ir duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs minėtų pareigÅ«nų veiksmus, nepateikė. PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas nurodė, jog nei sulaikymo, nei tolimesnių procesinių veiksmų neskundė. Vien subjektyvus situacijos vertinimas dėl tariamos pareigÅ«nų arogancijos ir antrankių uždėjimo, matant kitiems darbuotojams, savaime neįrodo veiksmų neteisėtumo, o duomenų, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieÅ¡kovas nepateikė, o ir iÅ¡ esmės tokių aplinkybių neįrodinėjo.

13. Teismas, įvertinęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinktus duomenis, kad ieÅ¡kovas dalyvavo pokalbyje su K. Ž., papildomai teiravosi dėl garantijų, K. Ž. atsakymus į ieÅ¡kovo klausimus, jog jeigu garantijų nebus, honorarÄ grÄ Å¾ins, bei nurodytÄ aplinkybę, jog tame dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra, taip pat tai, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog nebuvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis bei įformintas pinigų perdavimo faktas, nusprendė, jog buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovas nepadarė nusikalstamos veikos.

Todėl buvo pagrindas taikyti procesinio pobÅ«džio prievartos priemonę – sulaikymÄ , kadangi įtarimai, jog ieÅ¡kovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, buvo pagrįsti kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nurodytas sulaikymo pagrindas. Duomenų, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu, ieÅ¡kovas nepateikė, ikiteisminio pareigÅ«nų veiksmų neskundė. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo spręsti dėl sulaikymo neteisėtumo.

14. Tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje 1-55-498/2016, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-449/2017 iÅ¡ esmės konstatuota, jog nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, tai yra iÅ¡siskyrė teismo ir prokuroro byloje nustatytų aplinkybių (kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų) vertinimas. Tačiau vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų neteisėtumÄ ar bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimÄ .

Duomenų, jog teismo sprendimuose bÅ«tų konstatuoti akivaizdÅ«s tiesės taikymo pažeidimai, nenustatyta. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais, taip pat konstatuoti bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo.

15. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., tai yra 214 dienų, teisminis procesas truko nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., tai yra 724 dienų. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog baudžiamojo proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga, o ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog dėl didelės ikiteisminio tyrimo apimties buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo grupė, prie ikiteisminio tyrimo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai, 2015 m. vasario 13 d. paskelbta įtariamosios Z.

K. paieška bei išskirta ikiteisminio tyrimo byla dėl paskelbtos įtariamosios paieškos, apklausti liudytojai, darytos kratos. Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus dėl proceso vilkinimo (BPK 215 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog teisminis procesas vyko nepagrįstai ilgai, o vien deklaratyvūs teiginiai, jog buvo atidedami teismo posėdžiai neįrodo, jog tam nebuvo pagrindo.

Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neįrodinėja teismo posėdžio atidėjimo pagrįstumo.

16. Teismas nepripažino, jog ieÅ¡kovo sulaikymas pernelyg ilgas. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ sulaikius 48 val., jis buvo paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, tai yra po 31 valandos ir 30 minučių. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmė buvo pernelyg ilga. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų intensyvumÄ , jų kiekį, nusikaltimo padarymo pobÅ«dį, o ir ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas ar teisminis bylos nagrinėjimas vyko nepateisinamai ilgai.

Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas neapsiribojo vien ieÅ¡kovÄ kaltinančių duomenų rinkimu, buvo siekiama iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų galimÄ dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Todėl, remiantis ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai ir buvo neadekvatus bylos tyrimo eigai, sulaikymas atitiko BPK numatytus asmens laisvės suvaržymo teisinius pagrindus ir sÄ lygas.

17. IeÅ¡kovo pateikti duomenys neįrodo, jog diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimÄ sÄ lygojo baudžiamasis persekiojimas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktų duomenų darytina iÅ¡vada, jog nustatytus sveikatos sutrikimus sÄ lygojo (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nustatyta aplinkybė, jog baudžiamojo persekiojimo metu ieÅ¡kovas kelis kartus buvo įsidarbinęs, įrodo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas neužkirto kelio rasti darbo bei įsidarbinti darbų vadovo pareigose. Todėl teismas pripažino, kad nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sveikatos sutrikimus bei išėjimÄ iÅ¡ darbo sÄ lygojo baudžiamasis persekiojimas.

18. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas dalyvavo, kuomet buvo perduodami pinigai, žinojo, jog atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta bei neiÅ¡raÅ¡ytas pinigų perdavimo-priėmimo kvitas, teiravosi dėl garantijų už sumokėtÄ sumÄ , taip pat jam buvo užsiminta, jog gautas honoraras skirtas visiems, kam reikia, nes procese dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra. IeÅ¡kovas nurodė, jog turi įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbo vadovaujamose pareigose. Taigi, nors baudžiamosios teisės taikymo požiÅ«riu neįrodyta, jog ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais bÅ«tų siekęs padaryti nuskalstamÄ veikÄ , tačiau civilinės teisės požiÅ«riu ieÅ¡kovo elgesys neatitiko rÅ«pestingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Todėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu sÄ lygojo jo paties veiksmai.

19. Aptariamu atveju kiekvienas protingas žmogus turėjo ir galėjo suprasti, jog perdavus pinigus, nereikalaujant pinigų priėmimo kvito, nesudarius teisinių paslaugų teikimo sutarties, kuomet yra užsimenama, kad pinigai gali bÅ«ti skirti visiems, kam reikia, nes procese dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra, gali bÅ«ti daromas ne tik nusikaltimas, už kurio padarymÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino kaltu K. Ž., bet ir vengiama sumokėti mokesčius. Todėl kiekvienas apdairus ir sÄ Å¾iningas asmuo apie tai turėjo praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms, o to nedarydamas, asmuo prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ (Å¡iuo atveju baudžiamojo persekiojimo rizikÄ ).

Todėl, net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , nebÅ«tų pagrindo jos priteisti, kadangi jos atsiradimÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo netinkamas elgesys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 20. IeÅ¡kovas K. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad visi STT ir prokuratÅ«ros atlikti veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teisme buvo atlikti nepažeidžiant BPK normų ir nepažeidė ieÅ¡kovo interesų.

Pagal teismų praktikÄ , teismas, vertindamas, ar nebuvo neteisėtų veiksmų, turėjo įvertinti, ar nebuvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad prokuroras ir STT pareigÅ«nai veikė kvalifikuotai ir atsakingai. Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu tokios nusikaltimo sudėties kaip prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti inkriminuota, todėl ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino. Å i Kauno apygardos teismo iÅ¡vada patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir kaltinimÄ palaikęs prokuroras elgėsi itin nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. 20.2.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje buvo nustatyta, jog iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus užfiksuotų pokalbių turinio nėra galimybės padaryti vienareikšmės neginčijamos išvados dėl ieškovo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Nuosprendyje nurodyta, jog pokalbių išklotinės ir garso įrašai patvirtina, kad pokalbio, vykusio 2014 m. liepos 24 d., kurio metu Z. K. perdavė K. Ž. 10 000 Lt, ieškovas iš esmės nepasakė nei vieno žodžio. Pati Z. K. taip pat nėra pasakiusi nei vieno žodžio ar frazės, iš kurios galima būtų matyti, kad ji siūlo, žada, susitaria dėl kyšio davimo, arba duodama pinigus tai vertina kaip kyšį.

Pokalbio metu nebuvo nustatyta nei vieno aktyvaus ieÅ¡kovo veiksmo, siÅ«lant, susitariant, pažadant ar duodant kyšį advokatui. Å ios teismo iÅ¡vados patvirtina, jog slapto sekimo metu gauti duomenys tyrimo metu buvo įvertinti teisiÅ¡kai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinant į Å¡ių įrodymu esmę. 20.3. Tęsiant ieÅ¡kovo baudžiamÄ jį persekiojimÄ , Kauno apygardos teismo nuosprendis prokuroro buvo apskustas apeliacine tvarka, nors buvo visiÅ¡kai akivaizdu, kad jokios nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas nepadarė.

Neteisėtus STT Kauno valdybos pareigūnu ir prokuroro veiksmus patvirtina ir Kauno apygardos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog advokato atžvilgiu buvo atlikta šiurkšti provokacija. Tai patvirtina, kad atsakovai ir ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovai, atlikdami savo pareigas, elgėsi apdairiai, kvalifikuotai ir rūpestingai. Baudžiamasis procesas tokioje palyginti nedidelės apimties baudžiamojoje byloje truko pernelyg ilgai. Pirminiai įtarimai ieškovui buvo pateikti 2014 m. rugpjūčio 27 d., o galutiniai – 2015 m. kovo 4 d., tai yra praėjus daugiau kaip pusei metų nuo pirminių įtarimų.

Apeliaciniame teisme byla pradėta nagrinėti 2016 m. birželio 9 d., baigta 2017 m. gegužės 12 d. Taigi, nesudėtingos bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vėlgi užtruko pernelyg ilgai (beveik vienerius metus). 20.4. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertinimo byloje pateiktus įrodymus bei nepagrįstai nurodė, kad ilgas baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klei jokios įtakos neturėjo, o dėl baudžiamojo persekiojimo kaltė tenka pačiam ieÅ¡kovui. Teismas sprendime kelis kartus cituoja baudžiamojoje byloje užfiksuotÄ , 2014 m. liepos 24 d.

įvykusį pokalbį. Tačiau Å¡is pokalbis vyko ne su ieÅ¡kovu, bet su jo uoÅ¡ve Z. K.. Be to, Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra nustatyta nei vieno veiksmo, kurį bÅ«tų atlikęs ieÅ¡kovas, susitariant su advokatu duoti kyšį, pažadant ar pasiÅ«lant duoti jam kyšį, Å¡io pokalbio metu taip pat nėra nustatyta nei vieno aktyvaus ieÅ¡kovo veiksmo siÅ«lant, susitariant, pažadant ar duodant kyšį. 20.5. Teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo suprasti, jog, jei advokatas ieÅ¡kovo akivaizdoje nesudarė teisinių paslaugų sutarties bei neiÅ¡rašė pinigų priėmimo kvito, atliko neteisėtus veiksmus, apie kuriuos ieÅ¡kovas turėjo praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms.

Teismas neįvertino aplinkybių, jog teisinės pagalbos sutartį su advokatu pasirašė ne ieÅ¡kovas, o jo sÅ«nus, kuriam ir buvo reikalinga teisinė pagalba, o honoraras advokatui buvo sumokėtas ne ieÅ¡kovo, o jo uoÅ¡vės Z. K.. Aplinkybė, kad mokant už paslaugas nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas kvitas, pati savaime nesudarė pagrindo ieÅ¡kovui įtarti kokius nors neteisėtus veiksmus. Be to, Kauno apygardos teismas nustatė, kad 10 000 Lt honoraras buvo atlygis advokatui už ieÅ¡kovo sÅ«naus teisinę gynybÄ , bet ne kyÅ¡is, kaip tai įvardino kaltinimÄ palaikes Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras. 20.6.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimÄ sÄ lygojo baudžiamasis persekiojimas. Pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad bÅ«tent baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu sutriko ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sveikata. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis persekiojimas neturėjo įtakos ir ieÅ¡kovo darbinei veiklai. IeÅ¡kovas buvo sulaikytas savo darbo vietoje, tuo jį pažeminant kolektyvo akivaizdoje.

Todėl darbdavys paprašė ieÅ¡kovo palikti darbÄ . Nepagrįstai vykdytas baudžiamasis persekiojimas neginčijamai pakenkė ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo, reputacijai bei apsunkino ir iki Å¡iol apsunkina jo galimybes darbo rinkoje.

21. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. S. apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama STT, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. IeÅ¡kovas teismo sprendimo neteisėtumÄ motyvuoja iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, cituodamas iÅ¡ Kauno apygardos teismo nuosprendžio tam tikras iÅ¡traukas. Pažymėtina, kad tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje 1-55-498/2016, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-449/2017 iÅ¡ esmės konstatuota, jog nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, tai yra iÅ¡siskyrė teismo ir prokuroro byloje nustatytų aplinkybių vertinimas.

Tačiau vien skirtingas byloje esančių aplinkybių vertinimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų neteisėtumÄ ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ . Duomenų, jog teismo sprendimuose bÅ«tų konstatuoti teisės taikymo pažeidimai, byloje nėra nustatyta. Tai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir jį tęsti jo atžvilgiu. 21.2.

Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos dažnu atveju yra latentinis reiÅ¡kinys, tad bet kokia informacija, leidžianti suformuoti bent menkiausias abejones dėl atitinkamų veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės prasme turi bÅ«ti tikrinama ir tiriama BPK ir kituose įstatymuose numatytomis priemonėmis. Todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad nuo pat pradžių byloje buvo akivaizdu, jog jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. 21.3. PareigÅ«nai turėjo pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei atlikti tolimesnius veiksmus taip aiÅ¡kinantis, ar buvo padaryta nusikalstama veika.

Atliktus procesinius veiksmus vertinant perspektyviai, o ne retrospektyviai, nesiremiant iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, kuris pats savaime negali reikÅ¡ti neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ar vykdyto proceso neteisėtumo, bylÄ tiriantiems pareigÅ«nams negalėjo bÅ«ti akivaizdu ir nuo pat pradžių aiÅ¡ku, kad nėra padarytos ar daromos nusikalstamos veikos. IeÅ¡kovas skunde cituoja tik kai kuriuos pokalbių fragmentus, paliekami nenagrinėti kiti pasisakymai, kurie buvo pakankamu pagrindu pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimÄ bei toliau aiÅ¡kintis esamÄ situacijÄ .

Analizuojant pokalbių įraÅ¡us, turi bÅ«ti vertinama jų visuma. Teismas pagrįstai neįžvelgė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. 21.4. IeÅ¡kovas teigia, kad neteisėtus pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmus patvirtina aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas nustatė, kad advokato atžvilgiu buvo atlikta provokacija. Tačiau Å¡ių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡ios aplinkybės įrodo pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu.

IeÅ¡kinyje buvo keliamas deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimas, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Å iuo atveju ieÅ¡kovo kaltumo klausimas nesprendžiamas, civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – žala kilusi dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. PareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieÅ¡kovui. 21.5. IeÅ¡kovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo laikotarpio, kurio metu nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, arba jų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

Tuo tarpu pagal teismų praktikÄ proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga ir palyginus nedidelės apimties, o procesas laikytinas per ilgu. PrieÅ¡ingai, – baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties. Byloje nėra jokių argumentų, kurie leistų teigti, kad pareigÅ«nai tyčia vilkintų ikiteisminį tyrimÄ ir nesiektų kuo greičiau iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai padarytas nusikalstamas veikas bei jas padariusius asmenis.

Ikiteisminis tyrimas neapsiribojo vien ieÅ¡kovÄ kaltinančių duomenų rinkimu, buvo siekiama iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik jo, bet ir kitų asmenų galimÄ dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. 21.6. Nagrinėjamu atveju faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, iÅ¡teisinus ieÅ¡kovÄ , nėra paneigti. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas dalyvavo, kuomet buvo perduodami pinigai, žinojo, jog neiÅ¡raÅ¡ytas pinigų perdavimo-priėmimo kvitas, pats teiravosi dėl garantijų už sumokėtÄ sumÄ , taip pat jam buvo užsiminta, jog gautas honoraras skirtas „visiems, kam reikia“, nes procese dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra.

Pažymėtina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas nurodė, kad turi įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , užėmė vadovaujamas pareiga. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo suprasti pokalbių esmę. Taigi, nors baudžiamosios teisės taikymo požiÅ«riu neįrodyta, jog ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais bÅ«tų siekęs padaryti nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau civilinės teisės požiÅ«riu, ieÅ¡kovo elgesys neatitiko rÅ«pestingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

22. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. S. apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 22.1. Aplinkybė, kad dėl ieÅ¡kovo buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, vienas kurių – gavus asmens skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka žymiai siauresnės apimties duomenų, iÅ¡ kurių galima spręsti esant nusikalstamos veikos požymių, lyginat su įrodymais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija dėl suėmimo neteisėtumo. 22.2. Teismas, iÅ¡analizavęs nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog teismas ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų konstatavęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų neteisėtumÄ .

Teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pagrindas taikyti procesinio pobÅ«džio prievartos priemonę – sulaikymÄ , kadangi įtarimai, jog ieÅ¡kovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, buvo pagrįsti kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nurodytais sulaikymo pagrindais. 22.3. IeÅ¡kovas tik deklaravo baudžiamojo proceso persekiojimo ilgumÄ , bet nepateikė įrodymų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmė buvo pernelyg ilga.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų intensyvumÄ , jų kiekį, nusikaltimo padarymo pobÅ«dį. Paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai bei neatsakingas ir lengvabÅ«diÅ¡kas elgesys nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu. Todėl teismas sprendime ir nurodė, kad nors baudžiamosios teisės taikymo požiÅ«riu neįrodyta, jog ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais bÅ«tų siekęs padaryti nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau civilinės teisės požiÅ«riu ieÅ¡kovo elgesys neatitiko rÅ«pestingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Taigi, jeigu ieÅ¡kovas ir patyrė neturtinę žalÄ , nėra pagrindo jos priteisti, kadangi jos atsiradimÄ sÄ lygojo jo paties netinkamas elgesys.

23. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. S. apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Bylos nagrinėjimo metu teisingumo ministerija buvo nurodžiusi, jog pagal CK 6.273 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimÄ Nr. 1054 tinkamais valstybės atstovais Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Generalinė prokuratÅ«ra ir STT, nes ieÅ¡kovas ne kartÄ pabrėžė, jog žala jam atsirado dėl tariamai neteisėtų Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro V.

A. ir STT pareigÅ«nų veiksmų. Teismas Teisingumo ministerijos nepaÅ¡alino iÅ¡ proceso dalyvių, nes ieÅ¡kovas reikalavo žalos atlyginimo ir dėl proceso trukmės. Todėl Teisingumo ministerija pasisako dėl baudžiamojo proceso trukmės. 23.2. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas daugiausia yra grindžiamas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio citatomis, tačiau nėra nurodomos jokios konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias bÅ«tų pažeidęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Nors ieÅ¡kovas teigia, jog buvo pažeista bendroji rÅ«pestingumo pareiga, tačiau teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas preciziÅ¡kai laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės. AbstraktÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai apie tariamus pažeidimus nėra pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei kilti. 23.3. Teismas detaliai nurodė teismų praktikÄ , kurioje yra suformuluotos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

Tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas apsiriboja teiginiu, kad baudžiamojo proceso uždelsimas pasireiÅ¡kė nevienkartiniu bylos atidėliojimu tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodinėjo proceso trukmės pagrįstumo, kas iÅ¡ esmės ir sudaro reikalavimo iÅ¡nagrinėti bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ esmę. Dėl svarbių priežasčių atidėtas teismo posėdis negali bÅ«ti vertinamas kaip vilkinamo proceso požymis.

Nei viename iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų procesiniu dokumentų nėra nurodyti laikotarpiai, kada, jo manymu, procese buvo delsiama ar jis buvo vilkinamas, kokio subjekto veiksmai buvo to delsimo priežastimi ir pan. Bendra baudžiamojo proceso trukmė, nevirÅ¡ijanti trejų metų, atitinka Lietuvos statistinį vidurkį. Be to, ji yra pateisinama ir atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teistų Teismo praktikÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismų, nagrinėjusių baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui 2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo pareikšti įtarimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo sulaikytas 48 val., tačiau buvo paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, po 31 valandos ir 30 minučių. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2015 m. balandžio 30 d, o kaltinamasis aktas surašytas 2015 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-55-498/2016 ieškovas išteisintas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-449/2017 prokuroro skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. IeÅ¡kovas teigia, jog dėl neteisėtų STT pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų bei pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės jam buvo padaryta 60 000 Eur neturtinė žala. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų 26. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai.

Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

27. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

28. Vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

29. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas buvo laikinai sulaikytas 48 val., tačiau paleistas nesibaigus sulaikymo terminui, tai yra po 31 valandos ir 30 minučių (el.b., 3 t., l. 24). BPK 140 straipsnis reglamentuoja laikinÄ sulaikymÄ , kaip procesinės prievartos priemonę. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovo laikino sulaikymo trukmė nevirÅ¡ijo maksimalaus laikino sulaikymo termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 4 dalyje.

30. Pirmos instancijos teismas detaliai tyrė visas ikiteisminio tyrimo aplinkybes, kurios galėjo lemti ieÅ¡kovo sulaikymÄ ir įtarimų jam pareiÅ¡kimÄ . Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje, be ieÅ¡kovo, buvo dar du kaltinamieji, kurie tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti kaltais. Tuo tarpu Kriminalinės žvalgybos surinkti duomenys patvirtino, jog ieÅ¡kovas du kartus buvo kartu su nusikalstama veika įtariamu advokatu. IeÅ¡kovas 2014 m. liepos 24 d. pokalbio metu tylėjo, tačiau buvo patalpoje, kurioje akivaizdžiai buvo tariamasi dėl neteisėtų veiksmų, ir Å¡iÄ aplinkybę vienas iÅ¡ nuteistųjų pokalbio metu kelis kartus buvo paminėjęs. Be to, galimos neteisėtos veikos padarymas buvo susijęs su itin artimo ieÅ¡kovui asmens – jo sÅ«naus – teistumo iÅ¡vengimu.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ne tik dėl advokato ir prokuroro neteisėtų veiksmų, bet ir dėl galimų ieÅ¡kovo veiksmų, buvo.

31. Nei Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje nebuvo pripažinta, jog prokuroras kaltinamajame akte būtų padaręs akivaizdžių teisės taikymo klaidų. Abiejų instancijų teismai konstatavo, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovas dalyvavo nusikaltimo padaryme, kadangi nebuvo nustatyta, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde ieškovo pateiktos atskiros Kauno apygardos teismo nuosprendžio citatos nepaneigia nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo padarytų išvadų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų nebuvimo.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės, kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos 32. Pirmos instancijos teismas nepripažino, jog ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai ir buvo neadekvatus bylos tyrimo eigai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, todėl paveikė ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) sveikatÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ . Å ios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per kuo trumpiausiÄ laikÄ , įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

Dėl Å¡ios asmens teisės ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; kt.). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi nurodytos asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ aiÅ¡kinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausiÄ (įmanomai trumpiausiÄ ) procesÄ , vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ ; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

35. Pirmos instancijos teismas detaliai aiÅ¡kinosi visas ikiteisminio tyrimo organizavimo aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tyrimas buvo sudėtingas. Pažymėtina, jog nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo ieÅ¡kovui 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo 2015 m. gegužės 18 d. nebuvo praėję nei vieneri metai, o Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, buvo priimtas taip pat nepraėjus vieneriems metams nuo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo.

Taigi, praėjus mažiau nei dvejiems metams ieškovas buvo išteisintas. Aplinkybės, jog dar vienerius metus truko apeliacinio skundo nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme, negalima vertinti kaip pažeidžiančios ieškovo teises, kadangi jau buvo viešai paskelbtas jį išteisinantis pirmos instancijos teismo nuosprendis. Duomenų, kad ieškovo teisės būtų kaip nors suvaržytos apeliacinio proceso metu, byloje nėra. Dėl patirtos neturtinės žalos dydžio 36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Å iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ pažeidimÄ .

37. Ä®statyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016). IeÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jam padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėjo teismui pateiktais medicininiais duomenimis apie jo sveikatos bÅ«klę. Pirmos instancijos teismas nepripažino, jog ieÅ¡kovui diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimÄ sÄ lygojo baudžiamasis persekiojimas, pažymėjo, jog pateikti duomenys patvirtina, kad nustatytus sveikatos sutrikimus sÄ lygojo (duomenys neskelbtini).

38. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodė jokių minėtų pirmos instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo aplinkybių ar jų neteisėtumÄ patvirtinančių argumentų. IeÅ¡kovo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jo sveikata sutriko baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu ar buvo nulemta bÅ«tent Å¡ios bylos nagrinėjimo. Kauno apygardos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo priimtas 2016 m. kovo 24 d., o įsiteisėjo 2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šį nuosprendį palikus nepakeistÄ . Tuo tarpu dėl sveikatos sutrikimų ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2017 m. kovo 27 d., tai yra praėjus beveik metams nuo jį iÅ¡teisinančio nuosprendžio priėmimo. Be to, jau 2017 m. liepos 28 d. buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl geros savijautos vaistų nebevartojo, (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t., l. 78; 2 t., l. 33).

39. IeÅ¡kovas tik 2017 m. gruodžio 11 d. gydytojams pripažino, jog (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas vaistais, tačiau Å¡iuo metu bÅ«klė vertinama kaip stabili (el. b., 1 t., l. 78; 2 t., l. 33). Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas nebuvo nurodęs medikams per pirmÄ jį apsilankymÄ , todėl negalima teigti, jog (duomenys neskelbtini) tik dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sukeltos įtampos. Taip pat ieÅ¡kovas nėra nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių, jog jam buvo (duomenys neskelbtini).

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tik vienerių metų ir septynių mėnesių laikotarpis, trukęs nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ iki pirmos instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, negalėjo tiesiogiai sÄ lygoti (duomenys neskelbtini) bei kitus sveikatos sutrikimus. Pažymėtina, jog tuo pačiu metu ieÅ¡kovas taip pat tikėtinai turėjo nemažų iÅ¡gyvenimų ir dėl to, jog jo sÅ«nus buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymų, jam buvo iÅ¡keltos dvi baudžiamosios bylos. IeÅ¡kovas nustatyto sveikatos sutrikimo metu gydėsi ambulatoriÅ¡kai, taigi iÅ¡liko darbingas, taip pat gebėjo susirasti kitÄ darbÄ . Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad sveikatos sutrikimus bei išėjimÄ iÅ¡ darbo sÄ lygojo baudžiamasis persekiojimas.

41. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Gerasičkinienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė