2021-09-15 Nr. AB-18829-4-45-3-00277-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3920-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00277-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui J. O. A., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. O. A apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. O. A sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. O. A (toliau – ir Užsienietis) Centre trims mėnesiams (iki 2021 m. spalio 30 d.).

2. Centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis J. O. A yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis prieglobsčio nagrinėjimo metu apgyvendintas (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, išvyko iš Lietuvos Respublikos, Centras prašo sulaikyti Užsienietį trims mėnesiams.

3. Užsienietis nurodė, jog nesutinka su sulaikymu. Užsienietis atsiprašo dėl to, kad išvyko. Pažymi, jog septynis mėnesius gyveno Lietuvos Respublikoje ir neketino niekur išvykti. Sužinojęs apie tai, kad jį ketina grąžinti į (duomenys neskelbtini), išsigando. Priimtą sprendimą dėl grąžinimo apskundė teismui, tačiau iš teismo negavo jokių dokumentų. Dėl to Užsienietis galvojo, kad bus išsiųstas ir nusprendė išvykti į kitą šalį. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, todėl jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik centro teritorijoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį J. O. A Centre iki 2021 m. spalio 30 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis J. O. A atvykęs į Lietuvos Respubliką, buvo apgyvendintas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vėliau Užsienietis buvo perkeltas į kitą apgyvendinimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2021 m. liepos 29 d. perduotas Lietuvos Respublikai iš (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad skundas dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio neišnagrinėtas. Daroma išvada, jog Užsienietis, siekadmas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Teismas nurodė, jog egzistuoja pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 10 ir 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Pabrėžiama, jog Užsieniečiui nebendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra teisinio pagrindo.

III. 7. (duomenys neskelbtini) pilietis J. O. A prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, o netaikius prašomos priemonės – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nurodoma, jog sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Pažymima, jog teismas turėjo taikyti Užsieniečiui alternatyvias sulaikymo priemones, nes nėra pagrįsto pagrindo laikyti minėtą asmenį išskirtinai sulaikyme. Užsienietis suprato klydęs mėgindamas išvykti, daugiau nepažeis apgyvendinimo tvarkos. Po sužinojimo apie Migracijos departamento sprendimą Užsienietį ištiko šokas, dėl to jis susijaudino ir impulsyviai pamėgino išvykti. Teismo keliamą tikslą galima pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nebūtų nepagrįstai per daug suvaržyta laisvė.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

9.1. Nurodoma, jog vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkinamos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos bei sudarytos sąlygos gyventi su savo sutuoktine nevaržant jų judėjimo laisvės. Piktnaudžiaudamas šia laisve, sužinojęs apie priimtą sprendimą jį grąžinti į kilmės šalį, Užsienietis slapta paliko jam suteiktą gyvenamąją vietą ir išvyko iš šalies.

9.2. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir apgyvendintas jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nevaržant jo judėjimo laisvės pasišalino su tikslu išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Nurodoma, jog tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pabrėžiama, kad Užsienietis nėra pripažįstamas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis, išvykdo iš apgyvendinimo vietos, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią priemonę, nes Užsienietis neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

14. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliaciniu skundu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, dalies 10, 11 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858- 90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę.

19. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimą yra nepagrįsti.

20. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis suprato klydęs mėgindamas išvykti ir daugiau nepažeidinės apgyvendinimo tvarkos, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė sulaikymo pagrindus. Pirmosios instancijos teismo sprendime, be kita ko, nurodomas pagrindas įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 10 ir 11 punktuose, 114 straipsnio 2 dalyje, 116 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Įstatymo 4 dalies 2 punktas, kaip pagrindas sulaikyti, teisėjų kolegijos vertintinas kaip rašytinis apsirikimas.

22. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 10 ir 11 punktuose, 114 straipsnio 2 dalyje, 116 straipsnyje įtvirtinti pagrindai Užsienietį sulaikyti.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio J. O. A apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė