97f04f54-7ed2-46f1-8134-db8cfc7ecc2e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

AdmAdm.byla Nr. A2.6.-9070-271/2016Proceso Nr. 4-68-3-07572-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė : 2016 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 25 d. 21.00 val. iki 26 d. apie 09.00 val., Tuskulėnų gt. 54, Vilniuje, L.

A., vairuodama automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo padarydama nukentėjusiajam E. U. turtinę žalÄ . Å iais veiksmais vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieÅ¡kos poskyrio įgaliota pareigÅ«nė S. K. surašė L.

A. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.10P-61624005-16 už tai, kad ji po sukelto eismo įvykio iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdama KET reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.L. A. pažeidimo padarymo faktÄ , t.y. eismo įvykio padarymÄ , pripažino visiÅ¡kai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku automobiliu parkavosi kieme Å¡alia savo namo, adresu Tuskulėnų g. 54, Vilniuje, galėjo dėl neatsargumo kliudyti stovintį kitÄ automobilį, tačiau tuo metu ji nesuprato, kad įvyko kontaktas ir ji sukėlė eismo įvykį.

Vėliau gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos, kad jos automobilis kliudė stovintį automobilį F. F. ir apgadino jį. Nuvyko į policijÄ su savo automobiliu, kuris pareigÅ«nų buvo apžiÅ«rėtas. Buvo rastas įbrėžimas ant automobilio deÅ¡inės pusės. Pati į tai iki policijos pareigÅ«nų kvietimo atvykti neatkreipė dėmesio. Sutinka, kad padarė KET pažeidimÄ , dėl eismo įvykio sukėlimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apie eismo įvykį, kuriuo yra kaltinama, sužinojo tik paskambinus policijos pareigÅ«nams.

Niekas prie jos nepriėjo, nieko nesakė. Niekur nebėgo, automobilį paliko stovėti toje pat vietoje. Automobilis apdraustas, visi jo duomenys, dokumentai tvarkingi, šiurkščių KET pažeidimų nevykdė. Tikrai nesiekė išvengti atsakomybės. Eismo įvykio vietos schemoje 2016-04-27 00.06 val. užfiksuota, kad adresu Tuskulėnų g. 54, Vilniuje stovi automobilis F. F. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui F. F. apgadintas priekinis bamperis, rastas nedidelis įbrėžimas (b.l.7-8).

Nukentėjusysis E. U. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodo, kad pats eismo įvykio nematė. 2016-04-26 ryte rado, kad apgadintas jo automobilio F. F. priekinis bamperis. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. IeÅ¡kojo, kas galėjo padaryti įbrėžimÄ ir rado netoliese stovintį automobilį Volvo S40. Minėto automobilio savininko vietoje nebuvo (b.l.9).2016-04-28 policijoje buvo apžiÅ«rėti ir sugretinti abu automobiliai, konstatuota, kad apgadinimai atitinka pagal savo aukščius, pobÅ«dį (b.l. 13-16). Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios L. A. parodymais, nukentėjusiojo E. U. rašytiniu paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, automobilių apžiūros ir jų sugretinimo rezultatais, pilnai įrodyta, kad vairuodama automobilį L.

A. buvo neatidi, kliudė ir apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilius, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nuvažiavimas neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. A. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).              Sprendžiant, ar asmens veika – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

IÅ¡analizavęs byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ Â teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vairuotoja L. A. neturėjo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvus jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobÅ«dį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli įbrėžimai (b.l. 8,13-16). Kaip nurodė L. A., jai buvo sunku priparkuoti automobilį.

Pažymėtina, kad tyčios vengti atsakomybės nebuvimÄ Ä¯rodo ir ta aplinkybė, kad vairuotoja po eismo įvykio savo automobilį paliko stovėti gyvenamosios vietos kieme, netoli apgadinto nukentėjusiojo automobilio ir jis buvo rastas nukentėjusiojo. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.4). Automobilis apdraustas, techniÅ¡kai tvarkingas. IÅ¡ abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobÅ«džio, automobilių apgadinimai itin nedideli, nestiprÅ«s. Vairuotoja atlygino nukentėjusiajam turtinę žalÄ ir jis pretenzijų neturi. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko L.

A. veikoje nenustatyta.Tokiu bÅ«du, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vairuotojos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima. Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Administracinių nuobaudų neturi.

Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas n u t a r ė : L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant L.

A. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke.

Ä®mokos kodas 1001. Mokant baudÄ mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas bÅ«tina nurodyti ROIK 16058230737.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   P.Borkovski                                                                                           Â