2022-05-25 Nr. AB-13705-3-61-3-03581-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2469-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03581-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-18169 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 13 d. raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) inspektoriui A. S..

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus A. S. tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1569 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog Klaipėdos TM inspektorius A. S., dirbdamas Klaipėdos krovinių poste „Centras“, 2021 m. kovo 31 d. nuo 9.55 val. iki 11.53 val. gavęs pavedimą atlikti importo deklaracijos MRN 21LTLC0100IM087F09 (2021 m. kovo 31 d.), kurioje buvo deklaruota naudota transporto priemonė „Mercedes-Benz C63S AMG“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintos 2017 m.), dokumentinį tikrinimą, pagal RIKS suformuotame patikrinime Nr. 21LTLC0100IM0918538 nurodytą muitinio tikrinimo būdo kodą „510 – Patikrinti prekių muitinę vertę“ ir patikrinimo instrukciją, šį pavedimą įvykdė netinkamai. Jis, privalėdamas patikrinti, ar pateikti dokumentai pagrindžia sandorio vertę, nenustatė neatitikimų ir neįvertino, kad importo deklaracijoje MRN 21LTLC0100IM087F09 (2021 m. kovo 31 d.) deklaruoto be defektų automobilio „Mercedes-Benz C63S AMG“ nurodyta sandorio vertė (1 250 Eur) yra gerokai (27 kartus) mažesnė lyginant su apskaičiuota panašios naudotos transporto priemonės muitine verte (34 253,80 Eur), nors akivaizdžiai nustatyta, kad muitiniam patikrinimui pateikti dokumentai kelia abejonių ir deklaruota naudotos transporto priemonės „Mercedes-Benz C63S AMG“ sandorio vertė skiriasi (mažesnė 27 kartus) nuo panašių naudotų transporto priemonių importo kainų, apskaičiuotų nustatyta tvarka, o importuotojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę. Buvo konstatuota, kad savo veika (neveikimu) A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 13.2.2 punktą, Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.3 ir 5.4 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

3. Departamentas pažymėjo, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį ir kitas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas A. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi minėtas pareigūnas yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams bei teismų praktikai. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos A. S. diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje ar skundžiamame Profesinės sąjungos rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atstovavimo jos nariams. Vien tik aplinkybė, kad A. S. yra profesinės sąjungos narys, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

5. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į Departamento prašymą prašė jį atmesti.

6. Profesinė sąjunga nurodė, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji veikia pagal įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti savo nariams ir juos ginti, teikti pasiūlymus institucijoms.

7. Profesinė sąjunga nurodė, kad ji, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Buvo įvertinti dvigubi darbdavio standartai dėl tarnybinės atsakomybės, taikomi Profesinės sąjungos nariams, lyginant su nepriklausančiais šiai organizacijai pareigūnams. Profesinė sąjunga skundžiamame rašte būtent ir motyvavo savo nesutikimą su dvigubų standartų taikymu, t. y. darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.

8. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad iš Išvados akivaizdu, jog šiuo atveju buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, tyrimas neobjektyvus, šališkas. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta jokių įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, veikė pagal savo kompetenciją. Nesant nustatytų visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo elementų, teisinė atsakomybė negalima, kaip ir šiuo atveju nebuvo pagrindo pareigūnui taikyti tarnybinę atsakomybę, paskiriant nuobaudą. Be to, negali būti taikoma atsakomybė už mažareikšmes klaidas.

9. Profesinė sąjunga laikėsi pozicijos, kad darbdavys ketina skirti A. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą – dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, kadangi minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavio, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-18169 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriui A. S..

11. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1B-475 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. S. veiksmų. Išvadoje nustačiusi, kad A. S. padarė tarnybinį pažeidimą, minėta komisija pasiūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamentas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (5.46)3B-5782 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui. Profesinė sąjunga 2021 m. spalio 13 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neproporcingas ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, ir, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovas turėjo įvertinti tik tai, ar pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgęs į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

13. Teismas pažymėjo, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl jo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių, aplinkybių laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius Profesinės sąjungos nariais.

14. Vertindamas Profesinės sąjungos 2021 m. spalio 13 d. rašte nurodytus atsisakymo duoti sutikimą dėl nuobaudos skyrimo motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su A. S. veikla Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, ginčijamame rašte atsakovas atsisakymą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą grindė tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje.

15. Įvertinęs į bylą pateiktą Išvadą, teismas konstatavo, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo). Teismas sutiko su pareiškėju, kad A. S. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje ir nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad galbūt padaryti pažeidimai yra susiję su šio pareigūno veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Teismo įsitikinimu, byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. S. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

16. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negalėjo būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje, kadangi šie teiginiai, teismo vertinimu, nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

17. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama, t. y. šiuo atveju teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas pastebėjo, kad Profesinė sąjunga, atstovaudama savo nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Teismas pabrėžė, kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą A. S. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

18. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamu raštu, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, taip apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. S. atliktus tarnybinius nusižengimus. Teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 19. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą.

20. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

21. Atsakovas pakartoja atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo ir teigia, jog pagal Profesinių sąjungų įstatymą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas turi teisę pareikšti nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad išsamiai neatlikus tarnybinio patikrinimo, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą pagrindus tik subjektyviais pamąstymais ir prielaidomis, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą A. S. (Profesinės sąjungos nariui) už nepadarytą nusižengimą yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 ir nurodo, kad pareiškėjas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti ir atsisakymas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovo įsitikinimu, įrodyti, kad A. S. yra nediskriminuojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, privalo Departamentas.

22. Profesinė sąjunga tvirtina, kad Departamento priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai parodo Departamento nuostatas dėl Profesinės sąjungos ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui nepagrįstą pranašumą ir paneigdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją bei profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

23. Atsakovo vertinimu, Departamentas nepaneigė atsakovo argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

24. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, jog A. S. yra persekiojamas darbdavio dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, taip pat, kad Profesinė sąjunga, vertindama siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl nepagrįstai nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas pabrėžia, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S., nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino pačios Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. S. yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. (Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriui), pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taikomo muitinės statutinių įstaigų pareigūnams nuo 2019 m. sausio 1 d., 61 straipsnio 5 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą.

28. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

29. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taikomo muitinės statutinių įstaigų pareigūnams nuo 2019 m. sausio 1 d., 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

30. Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S. iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą šiam tarnautojui neproporcingas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, toks sprendimas vertintinas kaip poveikio priemonė Profesinės sąjungos nariams.

31. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

33. Minėtoje nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 (šia nutartimi atsakovas grindžia apeliacinį skundą) konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

34. Šiuo aspektu akcentuotina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) 168 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

35. Konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo šioje byloje apeliacinį skundą grindžia minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir teigia, kad darbdavys (pareiškėjas) privalėjo įrodyti, jog jo (atsakovo) atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo (pareiškėjo) interesus.

36. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

37. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, pareiškėjas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, jo pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo bandymą daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius, Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus. Atsakovas taip pat nurodo, kad turėjo teisę pagal Aprašą pareikšti nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės, iš esmės teigdamas, kad pareiškėjas diskriminuoja A. S. dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

41. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.

42. Pareiškėjas nurodė, kad jis pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą (žr. šios nutarties 2 p.).

43. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad A. S. veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su A. S. tarnybinių pareigų atlikimu.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įrodymai, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ar įvertino juos neteisingai. Taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. S. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys (Profesinės sąjungos renkamojo organo narys).

45. Pažymėtina, kad pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015; kt.).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš Departamento išreikalauti papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas tokio pobūdžio procesinių prašymų nereiškė, o apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, kokius tikslius duomenis, jo įsitikinimu, turėjo išsireikalauti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas, tačiau to neatliko.

47. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo (diskriminavimo), teisėjų kolegija pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes (ABTĮ 56 str.), o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti ir ginčijamame 2021 m. spalio 13 d. rašte, ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei diskriminacijos taikant tarnybinę atsakomybę Profesinės sąjungos nariams.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė