97eaa65e-bae8-4391-8fb7-2d9262ef5bdd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-694-656/2012Proceso Nr. 2-52-3-02746-2010-4                           Procesinio sprendimo kategorijos: 45.2.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. kovo 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacinio proceso raÅ¡ytine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) UAB „F12“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „F12“ ieÅ¡kinį atsakovui I.(I.) M. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          I.Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo I. M. 7471,00 skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ UAB „F12“ įsigijo prekių - drabužių, kurių pavadinimai, kiekiai ir kainos iÅ¡vardinti 2010-06-30 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje GFB Nr.1687538.

Bendra atsakovui parduotų prekių kaina - 7471 Lt. Už Å¡ias pateiktas prekes I. M. iki Å¡iol, nors ne kartÄ buvo paragintas, neatsiskaitė. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7471,00 skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo vadovė ir akcininkė R. Z. nurodė, kad 2009-12-17 su atsakovu Lenkijoje įkÅ«rė vienÄ bendrÄ Ä¯monę. PrieÅ¡ įmonės įkÅ«rimÄ atsakovui reikėjo apsirengti, todėl maždaug 2009 m. gruodžio mėnesį leido jam paimti rÅ«bų iÅ¡ UAB „F12“ parduotuvės, buvusios (duomenys neskelbtini), bei, pasitikėdama atsakovu, leido jam atsiskaityti už prekes vėliau.

Nuo 2010-05-17 parduotuvė, kurioje apsipirkinėjo atsakovas, uždaryta. SÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už paimtus drabužius atsakovui iÅ¡rašė 2010-06-30, kai atsakovas taip ir neatsiskaitė už paimtas prekes. Kasos pajamų orderis nebuvo iÅ¡muÅ¡tas, nes nebuvo sumokėti pinigai. Atsakovas J. M. yra jos parduotuvės pardavėjos D. Č. giminaitis.Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimÄ (b.l.25), kuriame pareiÅ¡kė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodė, kad apie 2010-06-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GFB Nr.1687538 atsakovui tapo žinoma tik iÅ¡ teismo atsiųstų procesinių dokumentų, Å¡ioje sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra atsakovo paraÅ¡o, ieÅ¡kovas nepateikė jokios sutarties, pačiame dokumente nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog daiktus nurodytus PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje GFB Nr.1687538 atsakovui perdavė bei ragino atsiskaityti. Jokių prekių pagal 2010-06-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GFB Nr.1687538 atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra įgijęs, todėl ieÅ¡kovas reikalaudamas atsiskaityti už neva paimtas prekes elgiasi nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo faktÄ liudija tai, pirma, kad ieÅ¡kovas buveinė Juridinių asmenų registre nurodyta kitu adresu: (duomenys neskelbtini), antra, PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje GFB Nr.1687538 nurodoma, kad prekes atsakovas įsigijo adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡io dokumento iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , t.y. 2010-06-30, sÄ skaitoje nurodytu adresu ieÅ¡kovo jau nebebuvo, taigi Å¡iuo adresu ieÅ¡kovas veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo veiksniuose galimai yra nusikaltimo sudėties požymių numatytų LR BK 182 str. l dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai. Teismas nurodė, kad praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas grindžia 2010 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija GFBN Nr. 1687538. Atsakovas ginčijo paties sandorio buvimo faktÄ bei paaiÅ¡kino, kad jokių prekių nurodytų ginčijamoje sÄ skaitoje faktÅ«roje iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs, apie iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus iÅ¡ teismo.Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles sandorio buvimo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 12 str.).

PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra reglamentuojama LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Å is teisės aktas yra vieÅ¡osios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiÄ paskirtį – jis nustato apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu (LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1 str. 1 d.). PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM mokesčio apskaitos tikslais.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų prikimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „ Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas <...>, PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos (LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčijama PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta daugiau kaip po pusės metų nuo prekių pateikimo, be to jau po to, kai buvo uždaryta parduotuvė, kurioje, kaip teigia ieÅ¡kovo vadovė R. Z., atsakovas pirko prekes. R. Z. elgesys, taikant rÅ«pestingo ir apdairaus komercinę veiklÄ vykdančio asmens kriterijų, buvo nerÅ«pestingas. SÄ skaitos suma – 7471,00 Lt – yra pakankamai didelė, sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų prekių kiekis nemažas, sÄ skaita faktÅ«ra nepasiraÅ¡yta atsakovo, joje nenurodytas atsiskaitymo terminas, todėl ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimai, kad ji pasitikėjo atsakovu, nes juos siejo bendri verslo reikalai, todėl tik jam vėliau neatsiskaičiuos iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ vertinami neįtikinančiai.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ieÅ¡kovo ir atsakovo vykdomÄ bendrÄ veiklÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovo atstovės pateiktas įrodymas dėl iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindinis įrodymas, patvirtinantys atsakovo pareigÄ atsikaityti už sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes, nes jis nepatvirtina Å¡alių siejusių tarpusavio santykių. IeÅ¡kovo atstovė iÅ¡raÅ¡ydama ginčijamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pažeidė įstatymų įtvirtintÄ sÄ skaitų pateikimo tvarkÄ ir terminus, tačiau kadangi ginčijamos sÄ skaitos faktÅ«ros teisėtumas byloje nėra ginčijamas, Å¡ios nustatytos aplinkybės vertinamos visų kitų nustatytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų atžvilgiu (visumoje).

Nei vienas iÅ¡ liudytojų tiksliai ir nuosekliai negalėjo nurodyti, kada ir kokius rÅ«bus ieÅ¡kovo parduotuvėje pirko atsakovas, kokia tvarka atsiskaitė už prekes ir apskritai ar pirko drabužius ar vien tik matavosi. Nei vienas iÅ¡ liudytojų asmeniÅ¡kai nematė prekių perdavimo fakto. Vien liudytojų nurodytos aplinkybės, kad jie matė kelis kartus atsakovÄ ieÅ¡kovo parduotuvėje 2009 m. pabaigoje - 2010 metų pradžioje, besimatuojantį ieÅ¡kovės rÅ«bus ar apsirengusį ieÅ¡kovo parduodamais rÅ«bais, bei kad parduotuvėje yra prekių trÅ«kumas negali bÅ«ti pagrindu laikyti, kad atsakovas pirko ieÅ¡kovo ginčijamoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes, todėl liudytojų parodymai vertinami kritiÅ¡kai.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei, įvertinus aukščiau nurodytus Å¡alių bei liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovui perdavė ginčo sÄ skaitoje nurodytÄ prekių kiekį; kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai (prievoliniai prekių užsakymo, pirkimo-pardavimo), kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė mokėti ieÅ¡kovui skolÄ (LR CPK 178 str.).

Nesant tarp Å¡alių prievolinių santykių, nėra nei įstatyminio nei kitokio pagrindo ieÅ¡kovui reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ atsakovo, o atsakovas neturi prievolės atsakovui atsiskaityti už prekes. Esant pasakytam, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ ir prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas nėra nuoseklus savo paaiÅ¡kinimuose, juos keitė ir juos suderino su apklausiamų liudytoju parodymais.

Neteisingai cituojami liudytojos V. B. parodymai apie prekių trÅ«kumÄ parduotuvėje ir neiÅ¡muÅ¡tÄ kasos čekį. Liudytojų parodymai akivaizdžiai paneigia prieÅ¡taringus ir nenuoseklius atsakovo paaiÅ¡kinimus ir patvirtina, kad atsakovas pirko nurodytas prekes. Teismas, sugretinęs liudytojų ir atsakovo parodymus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, turėjo prieiti iÅ¡vados, kad daug labiau tikėtina, kad atsakovas pirko prekes, negu, kad nepirko.Teismas neatsižvelgė į liudytojos D. Č., kuri dirbo pardavėja, parodymus, kad drabužiai, kuriais matavosi atsakovas, buvo parduoti.

D. Č. parodymų Å¡aliÅ¡kumu abejoti nėra pagrindo, nes ji svainystės ryÅ¡iais susijusi su atsakovu. Esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kinio pagrįstumui turi ne Å¡ios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas, bet faktinės aplinkybės. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas iÅ¡sirenka perkamÄ daiktÄ arba kitokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ jį pirkti (CK 6.351 str.). Atsakovas iÅ¡sirinko ieÅ¡kovo parduodamus drabužius ir juos priėmė, todėl nuo Å¡io momento atsirado atsakovo pareiga sumokėti už nupirktas prekes.

Å ios prievolės nepanaikina ir sÄ skaitos nepateikimas ar pateikimas vėliau nei numatyta įstatymo. Aptariamuose santykiuose pateikti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ nebuvo privalomaPirkėjo paraÅ¡as PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nėra privalomas rekvizitas. Pirkėjo pareiga atsiskaityti negali bÅ«ti panaikinama jokiais formaliais pagrindais. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 str.). Pirmos instancijos teismas pažeidė CK 6.314 str. ir 6.351 str., Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr.697, 27 punktÄ .                                       Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Atsakovo parodymai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Nei vienas iÅ¡ liudytojų asmeniÅ¡kai nematė prekių perdavimo fakto.Pirmos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu ir priėmė pagrįstÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ .Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, kurį pateikė ieÅ¡kovė yra 2010-06-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra GFB Nr.1687538, todėl teismas pagrįstai Å¡io įrodymo vertinimui skyrė didelį dėmesį.Nepagrįstas ieÅ¡kinys pateiktas teismui po to, kai atsakovas pateikė antstoliui priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui ieÅ¡kovės iÅ¡duotus vekselius.2010-06-30, t.y.

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros GFB Nr.1687538 iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , nurodytu adresu ieÅ¡kovė veiklos nurodytu adresu nevykdė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmetamas.IeÅ¡kovo tvirtinimu su atsakovu buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, reglamentuojama CK 6.351 str. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas iÅ¡sirenka perkamÄ daiktÄ arba kitokiu bÅ«du pareiÅ¡kia savo valiÄ .

LR Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 25.1. punktas nustato: parduoti prekes ir teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duoti pirkėjui, atsiskaičiusiam už jas, prekių pirkimÄ â€“pardavimÄ (pinigų sumokėjimÄ ) patvirtinantį dokumentÄ , 27 punktas nustato: pirkėjas privalo atsiskaityti už perkamÄ prekę (sumokėti nustatytÄ jos kainÄ ). Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ .

Byloje įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, ar atsakovas iÅ¡sirinko ir, siekdamas nusipirkti, pasiėmė ieÅ¡kovės nurodytas prekes bei nesumokėjo prekių kainos. IeÅ¡kovo vadovė R. Z. parodė, kad su atsakovu turėjo bendrų verslo reikalų, steigė Lenkijoje bendrÄ Ä¯monę. 2009 m. gruodžio mėnesį atsakovas ieÅ¡kovo parduotuvėje iÅ¡sirinko rÅ«bų, bet paprašė leisti atsiskaityti vėliau, nes santykiai buvo draugiÅ¡ki. Kasos čekio neiÅ¡davė, nes atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs vėliau.

Prekių pardavimo aplinkybę ieÅ¡kovas įrodinėja savo parodymais ir vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu 2010-06-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra GFB Nr.1687538, kuri vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovo vadovės R. Z., tačiau atsakovo nepasiraÅ¡yta. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is įrodymas tiesiogiai neįrodo, kad atsakovas pirko prekes ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas tik tuo atveju, jei bÅ«tų kiti tiesioginiai įrodymai. Liudytoja D. Č., dirbusi pardavėja, parodė, kad atsakovas iÅ¡sirinko prekes ir jas pasiėmė.

NeaiÅ¡ku, kaip atsiskaitydavo R. Z. pažįstami klientai. Liudytoja D. Č. nenurodė aplinkybių kaip atsakovas atsiskaitė. Liudytojai V. B., D. A. ir R. K. paliudijo, kad matė atsakovÄ ieÅ¡kovo parduotuvėje renkantis arba iÅ¡sineÅ¡ant rÅ«bus. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie įrodymai nepakankami tvirtinti, kad atsakovas iÅ¡sirinko konkrečius ieÅ¡kovo suraÅ¡ytoje 2010-06-30 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje GFB Nr.1687538 nurodytus rÅ«bus ir už juos neatsiskaitė. Å alys pripažįsta, kad tarp jų buvo bendro verslo santykiai.

Atsakovas turi vekselius, iÅ¡raÅ¡ytus ieÅ¡kovo UAB „F12“ savininkės R. Z., ir atsakovas vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ R. Z.. IeÅ¡kovo savininkė ir vadovė R. Z. tuo laiku, kai atsakovas nesumokėjęs paėmė prekes, nesurašė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir nedavė pasiraÅ¡yti atsakovui. Teisėjų kolegija, R. Z. ir atsakovo asmeninių santykių kontekste vertindama ieÅ¡kovo nurodytas prekių gavimo aplinkybes konstatuoja, kad pačios ieÅ¡kovo vadovės R. Z. veiksmai ir rÅ«pestingo bei apdairaus komercinę veiklÄ vykdančio asmens kriterijų neatitinkantis elgesys nulėmė situacijÄ , kai nėra galimybės objektyviai nustatytu, ar atsakovas pirko ieÅ¡kovo nurodytas prekes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo ir tinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu nuspręsdamas, kad labiau tikėtina nebuvus ieÅ¡kovo nurodytų faktų. Apeliaciniame skunde nurodyti galimi neesminiai liudytojų ir atsakovo parodymų neatitikimai neįtakoja ieÅ¡kinio pagrįstumo.             Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Lt advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Ä®vertinus atsiliepimo apimtį ir nagrinėjamų teisės bei fakto klausimų naujumÄ ir sudėtingumÄ bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais teismas tinkamu priteistino Å¡ioje byloje advokatui užmokesčio dydį pripažįsta 500 Lt (LR CPK 98 str.2d., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“).                                       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1              dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                                                      n u t a r i a :

                          Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Priteisti atsakovui I. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „F12“ 500 Lt bylinėjimosi apeliacinėje              instancijoje iÅ¡laidų.            Kolegijos pirmininkas                                                                                   Andrius Ignotas           Kolegijos teisėjos                                                                            Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                                                                                                                Vilija Mikuckienė                                                                                                                              Â