2016-01-21 Nr. AB-1733-3-62-3-00029-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-455-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00029-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ prašė panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3696(M12) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Paaiškino, kad atlikusi teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą UAB „Litesko“ filiale „Marijampolės šiluma“ Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyrius (toliau – ir Inspekcija) priėmė nurodymus: sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra; naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis. Pažymėjo, kad buvo patikrinti tik keliuose namų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, tačiau nurodymai yra duoti ne tik dėl patikrintų namų butuose įrengtų skaitiklių, bet visų Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, t. y. nurodymas duotas ir dėl tų apskaitos prietaisų, kurių atitikimas teisinės metrologijos reikalavimams net nebuvo tikrintas ir tokio pobūdžio pažeidimai nebuvo nustatyti. Darė išvadą, jog Patikrinimo akte suformuluotais nurodymais pareiškėjui pareigos yra visiškai neapibrėžtos ir nustatytos neaiškiai, todėl aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pasiremdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-45/2014 pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad patikrinus gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdoje, 65 karšto vandens skaitiklius, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms parengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais, nustatyta, kad 55 VVFH 36, ZR RUBIKON ETVVM, WFU, VS90-1.5/15 tipo skaitikliai naudojami be galiojančių patikros žymenų. Patikrinus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, bei (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdoje, pas gyventojus įrengtų ZR RUBIKON ETWM ir WFH 36 tipo 18 karšto vandens skaitiklių (iš kurių 15 be galiojančių patikros žymenų), kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, nustatyta, kad visų 18 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 4 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra.

Minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Atsižvelgiant į nustatytus patikrinimo metu pažeidimus, atsakovas pareiškėjui nurodė sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų. Pažymėjo, kad tokio nurodymo vykdymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 16 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Atsakovas atlieka teisinę metrologinę priežiūrą ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą. Pareiškėjui duotas nurodymas yra pagrįstas bei teisėtas, o pareiškėjas turėjo juos vykdyti bei akte nustatytais terminais informuoti atsakovą apie priimtus spendimus dėl pažeidimų pašalinimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3696(M12) nurodymą nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmasis nurodymas laikytis teisinės metrologijos reikalavimų, kolegijos nuomone, laikytinas aplinkybe, kuria Inspekcija grindžia savo nurodymus, o ne savarankišku skundo reikalavimu. Tai yra įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis Inspekcija įgyvendina jai pavestus uždavinius ir funkcijas, duoda privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauja, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Ginčijamo akto antruoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėjas yra tikrintų gyvenamųjų namų Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjas skundo argumentus dėl šio reikalavimo nepagrįstumo iš esmės grindė tuo, kad negali vykdyti jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros ir kad neturi galimybės iš karto pakeisti visų vartotojui priklausančių karšto vandens skaitiklių vienu metu.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė teisinį reguliavimą ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas aiškiai ir detaliai apibrėžė karšto vandens tiekėjo pareigas. Būtent šilumos tiekėjas privalėjo perimti vartotojams priklaususių skaitiklių nuosavybę arba įrengti karšto vandens skaitiklį. Šilumos tiekėjas atsakingas už atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą, techninę būklę, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą. Šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius.

Pažymėtina, kad teisinis metrologinis reglamentavimas – valdymo ir kontrolės veiksmų visuma siekiant teisingų matavimų rezultatų, taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (Metrologijos įstatymo 2 str. 31 p., 15 str. 1 d. 1 p.). To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

Taigi patikrintuose daugiabučių namų butuose už esančių skaitiklių, t. y. atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas. Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012). Karšto vandens tiekėjas, šio ginčo atveju pareiškėjas, privalėjo daugiabučių namų šilumos vartotojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, taip pat paisyti draudimo naudoti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus be patikros (Taisyklių 55.3 p., 184 p.).

Atsižvelgiant į nustatytas ir iš esmės neginčijamas faktines bylos aplinkybes, skundžiamo akto antrasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas, neprieštaraujantis minėtų teisės aktų nuostatoms, kurių nepaisė pareiškėjas, naudodamas karšto vandens apskaitai ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklius be galiojančių patikros žymų. Naikinti skundžiamo akto dalį dėl antrojo nurodymo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas.

Patikrinimo akto trečiuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, neprieštaravo, kad toks nurodymas būtų panaikintas. Analogiškų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje, pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, kurioje buvo kreiptasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Skundžiamo akto trečiasis nurodymas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismine praktika analogiško pobūdžio byloje dėl nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso patikros, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Pagal skundžiamo akto priėmimo metu galiojusių Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264, 11.5 punktą, Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai pareiškėjui nurodė raštu informuoti atsakovą iki nustatytos datos, t. y. 2013 m. sausio 7 d., apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo. Akivaizdu, kad atsakovas įpareigojo pareiškėją iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas ketina pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodymas iki minėtos datos informuoti apie sprendimus dėl pažeidimo pašalinimo visiškai nereiškia, kad pareiškėjas nedelsiant privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. iki 2013 m. sausio 7 d. pakeisti visus daugiabučiuose namuose esančius be metrologinės patikros karšto vandens skaitiklius, ar nedelsiant atlikti jų metrologinę patikrą.

Konstatuota, kad Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai bei nurodymas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą yra teisėti ir pagrįsti. Patikrinimo aktas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Patikrinimo aktas kaip vientisas dokumentas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus ir tikslus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai įvertintos. Administracinis aktas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti tą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Pareiškėjas dėl savo pareigos įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius nurodo, kad apeliantas vykdo su Marijampolės savivaldybe suderintą skaitiklių įrengimo planą (Marijampolės savivaldybės taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-269 pratęsė šį planą iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Inspekcijos atlikto patikrinimo metu dar nebuvo pasibaigęs su Marijampolės savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planas. Patikrinimo metu buvo patikrinti ne apeliantui, o vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai. Apeliantas negali būti laikomas atsakingas už tai, kad tuo metu, kai dar nėra pasibaigęs su savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių pakeitimo laikotarpis (t. y. nėra praėjęs jam duotas laikotarpis sutvarkyti karšto vandens apskaitą), nėra pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai, t. y. kad kažkuri dalis pareiškėjui nepriklausančių skaitiklių galimai nėra metrologiškai patikrinti. Tačiau šių aplinkybių teismas sprendime nevertino.

Pareiškėjo nuomone, Šilumos ūkio įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos turėtų būti laikytinos specialiosiomis teisės normomis prieš Metrologijos įstatymo normas. Pati Inspekcija ne kartą yra nurodžiusi, kad Metrologijos įstatymas nereglamentuoja, kaip ir kokiais būdais pareiškėjas, pradėjęs karšto vandens tiekėjo veiklą, turi sutvarkyti vartotojams priklausančią karšto vandens apskaitą.

Tiek Inspekcija Patikrinimo akte, tiek teismas savo sprendime konstatuoja draudimą naudoti visus karšto vandens skaitiklius be metrologinės patikros, kai specialiosios teisės normos, nustatančios šalių santykius šilumos ūkio srityje, (Taisyklių 185.4 p.) draudimą nustato tik karšto vandens tiekėjo įrengtiems karšto vandens skaitliukams. Taigi galiojantys teisės aktai, iki karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatytais terminais (pagal savivaldybės patvirtintus veiklos planus) pakeis vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, nedraudžia naudoti šių vartotojams priklausančių skaitiklių, nepriklausomai nuo to, ar jie yra metrologiškai patikrinti, ar ne.

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Pagal Matavimo priemonių techninį reglamentą, patvirtintą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą yra atsakingi skaitiklių savininkai (priedo Nr. MP-001 „Vandens skaitikliai” 24 p.). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17 punktą, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams ir tik šių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į vietos savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (t. y. tretiesiems asmenims (vartotojams) priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos pagal jokius teisės aktus nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, taip pat negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi). Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17, 23.1 punktuose aiškiai nurodyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, į kurį įskaičiuojamos metrologinės patikros sąnaudos, gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Apeliantas veikia komerciniais pagrindais, todėl reikalavimas veikti (prižiūrėti vartotojų karšto vandens skaitiklius) neatlygintinai, yra nepagrįstas.

Paaiškina, kad prieš pradėdamas karšto vandens tiekėjo veiklą ir vykdydamas Taisyklių reikalavimus, pareiškėjas ne kartą viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn.) pasiūlė vartotojams parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius veiklą pradedančiam karšto vandens tiekėjui, tačiau skaitiklių savininkai su tuo nesutiko. Kaip nustatė teismas, pagal Taisyklių 182 punktą, vartotojams atsisakius perduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti jam priklausantį karšto vandens skaitiklį, ką šiuo atveju ir daro pareiškėjas, keisdamas/įrengdamas karšto vandens skaitiklius Marijampolės karšto vandens vartotojams per su savivaldybe suderintą terminą. Jokių Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų dėl vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių be metrologinės patikros naudojimo apeliantas nepadarė, taip pat Inspekcija Patikrinimo akte nepagrįstai uždraudė apeliantui naudoti apelianto dar nepakeistus, vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius su pasibaigusia metrologine patikra.

Dėl Metrologijos inspekcijos kompetencijos viršijimo bei Patikrinimo akto neatitikimo individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams nurodo, jog Inspekcija antruoju Patikrinimo akto nurodymu uždraudė apeliantui naudoti karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinės patikros laikas yra pasibaigęs, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise šie skaitikliai priklauso, taip pat neatsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu dar nebuvo pasibaigęs su vietos savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių įrengimo planas, todėl apeliantas negalėjo būti spėjęs pakeisti visų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių ir negalėjo būti laikomas padaręs Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus (nepatikrinęs visų skaitiklių). To, kaip įgyvendinti nurodymą naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra nedelsiant nepakeičiant visų karšto vandens skaitiklių, apeliantui nei Inspekcija, nei teismas neišaiškino, t. y. apelianto nuomone, nei pagal Inspekcijos išsakytus argumentus, nei pagal teismo sprendimą nėra aišku, kaip faktiškai turi būti vykdomi patikrinimo nurodymai/nustatyti draudimai (viena vertus įvertinama, kad visų skaitiklių vienu metu negalima įrengti, tačiau, kaip yra vertinama, kaip turi elgtis apeliantas, pagal kokius duomenis, apskaitos prietaisus pateikti sąskaitas vartotojams už karštą vandenį iki bus įrengti tiekėjui priklausantys karšto vandens skaitikliai, nėra aišku).

Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje priimdama administracinius aktus privalo vadovautis VAĮ nuostatomis. Apelianto nuomone, uždrausti naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius iš karto, nenumačius jokio termino skaitiklių pakeitimui, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams, taip pat ir savivaldybių priimtiems sprendimams.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Inspekcija supranta, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių, ir atkreipia dėmesį, kad būtent todėl ir buvo duotas nurodymas iki nustatyto termino informuoti Inspekcijos Skyrių ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. iš apelianto nebuvo reikalaujama pakeisti visus karšto vandens skaitiklius iki 2013 m. sausio 7 d., buvo nurodyta iki 2013 m. sausio 7 d. informuoti, kaip apeliantas planuoja pašalinti Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.

Pagal patikrinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, apeliantas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybes teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti apeliantas. Tokią išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką administracinę bylą Nr. A525-1340/2012 (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis).

Apeliantas nenurodo jokio kito aukštesnę ar tokią pat teisinę galią turinčio teisės akto, kuriuo vadovaujantis Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams naudoti tik metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis, būtų galima vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012 ir teigia, jog minėtas teismas Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams su vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis yra pripažinęs teisėtu ir pagrįstu (žr., pvz., 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012; 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012 ir kt.).

Inspekcija neginčija, kad patikrinimas buvo atliktas visos UAB „Litesko“ atžvilgiu, tačiau privalomi vykdyti nurodymai apeliantui buvo duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, tai aiškiai matyti sistemiškai analizuojat visą Patikrinimo akto turinį, o ne tik išskiriant atskiras jo nuostatas. Patikrinimo akte ir jo išvadų dalyje kiekvienas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas konkrečiai įvardintas, nurodoma, kurie karšto vandens skaitikliai neatitinka teisinės metrologijos reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodymai duoti visų Marijampolėje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Inspekcijos pareigūnai nurodymus duoda tik dėl nustatytų konkrečių pažeidimų. Patikrinimo akto nurodymų dalyje nėra nurodyta, kad nurodymai duoti visų Marijampolėje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Tai, kad Patikrinimo akto nurodymų dalyje nebuvo įrašyti konkrečių namų adresai, skaitiklių numeriai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nurodymai duoti viso miesto atžvilgiu. Konkrečius namus ir skaitiklius identifikuojanti informacija išdėstyta aukščiau esančiose Patikrinimo akto dalyse, todėl iš viso Patikrinimo akto teksto, taikant Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punkto normas, akivaizdu, kad nurodymai duoti tik dėl tų namų ir skaitiklių, kur nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3696(M12), kuriuo pareiškėjui nustatyti privalomieji nurodymai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Patikrinimo metu atlikta UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė. Jos metu nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai (patikrinus 65 karšto vandens skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, kad 55 naudojami be galiojančių patikros žymenų, taip pat patikrinus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdoje, pas gyventojus įrengtų ZR RUBIKON ETWM (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 1-1322:2000), WFH 36 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 2- 1934:2004) ir WFH 36 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 2-2035:2005) tipo 18 karšto (iš kurių 15 be galiojančių patikros žymenų) vandens skaitiklių, kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, nustatyta, kad 18 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 4 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra. Minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį bei nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 2 punkto nuostatos (matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus).

Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, ginčijamu patikrinimo aktu atsakovas UAB „Litesko“ nurodė: vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų patvirtinimo" 11.5 punktu, laikytis teisinės metrologijos reikalavimų (1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra (2), sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis (3) ir apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. sausio 7 d. informuoti LMI Marijampolės apskrities skyrių adresu, (duomenys neskelbtini) Marijampolė (4).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 str. 2 d. 2 p.).

Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Taisyklių 171 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Pagal Taisyklių 182 punktą pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiams iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Šių Taisyklių 183 punkte įtvirtinta, jog vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėto patikrinimo metu patikrinti karšto vandens skaitikliai Šilumos ūkio ir Metrologijos įstatymų taikymo požiūriu yra laikytini atsiskaitomaisiais prietaisais, už kurių įrengimą ir naudojimosi tinkamumą, o tuo pačiu ir jų priežiūrą, atsako karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas. Pažymėtina, kad tokio byloje nagrinėjamos teisinės situacijos aiškinimo yra nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose (žr., pvz., 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-54/2013). Todėl nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuluotų materialinės teisės normų aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi ir šioje administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija) 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad Inspekcijos įgalioti pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą (1), laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus (2). Panašios teisės nustatytos ir ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 ir 11.6 punktuose. Iš patikrinimo akto matyti, kad nurodymai duoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punktu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012). Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012).

Įvertinus bylos aplinkybes ir ginčo išsprendimui aktualias teisinio reguliavimo nuostatas (anksčiau nurodyti teisės aktai aiškiai ir išsamiai apibrėžia karšto vandens tiekėjo pareigas), darytina išvada, kad ginčijamo Patikrinimo akto antrasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kadangi apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl trečiojo Patikrinimo akto nurodymo panaikinimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio bylos aspekto nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu dar nebuvo pasibaigęs su Marijampolės savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planas. Priimdamas sprendimą atsakovas šią aplinkybę vertino ir ketvirtuoju nurodymu įpareigojo UAB „Litesko“ filialą „Marijampolės šiluma“ tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Taigi, šiuo nurodymu atsakovas nepareikalavo iš karto pakeisti visus nepakeistus karšto vandens skaitiklius, o pareikalavo iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus. Taip pat nenustatyta Inspekcijos kompetencijos viršijimo požymių bei ginčijamas Patikrinimo aktas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan