97e928e7-773b-4e86-a899-c8db1ef43b2b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1326-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12743-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

K. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti 300,25 EUR skolÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 EUR kitų iÅ¡laidų ir 54,45 EUR už UAB „Skolos“ suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovės, kaip buto savininkės pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius.

Atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2015-02-28 sudaro 300,25 EUR. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės motyvais, dėl ko ji neprivalanti mokėti nurodytų mokesčių. Tai, kad name (duomenys neskelbtini) neatliekamas remontas nėra Å¡io ginčo dalykas.Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies. Patvirtino tÄ faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi, tačiau nurodė, kad jos butas yra avarinės bÅ«klės dėl bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų – perdangų bÅ«klės. Apie tokiÄ buto bÅ«klę ieÅ¡kovui yra žinoma ir jis bÅ«damas viso gyvenamojo namo administratoriumi turi ir turėjo pareigÄ likviduoti avarinę bendrų gyvenamojo namo konstrukcijų bÅ«klę. 2014-01-23 ji raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir pateikė statinio eksperto iÅ¡vadas, informavo, kad butas buvo pripažintas netinkamu gyventi ir kad bute niekas negyvena nuo 2002 metų.

Tačiau ieÅ¡kovas atsisakė perskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, jokių veiksmų, kaip gyvenamojo namo administratorius tinkamai vykdantis savo pareigas nesiėmė. 2014-04-17 raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama kuo skubiau likviduoti perdangų avarinę bÅ«klę, tačiau ieÅ¡kovas 2014-06-11 raÅ¡tu tik nurodė atsakovei, kad nerekomenduoja gyventojams naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kol nebus atliktas kapitalinis remontas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės J.

K. ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ naudai 171,75 EUR skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-04-14) iki Å¡io sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ atsakovės J. K. naudai 55,03 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, jog buto savininko pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iÅ¡ įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.).

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Vadovaudamasis galiojančiais teisės kitais, ieÅ¡kovas kaip administratorius kiekvienÄ mėnesį ieÅ¡kovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas komunalines paslaugas. Už bendrosios nuosavybės administravimÄ mokestis ir įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Byloje nustatyta, kad 2002-03-21 Vilniaus miesto Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijos žinybų komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra netinkamas gyventi, tuometinis namo administratorius buvusiai Å¡io buto savininkei raÅ¡tu atsakė, kad mokesčiai už kitas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) nebus skaičiuojami, buvo nustatyta, kad perdangos virÅ¡ pirmojo aukÅ¡to konstrukcijų bÅ«klė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 pirmame priede „Statinio avarinės bÅ«klės požymiai“ nurodytus avarinės bÅ«klės požymius ir yra avarinė.Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui statinio eksperto iÅ¡vadas, informavo, kad bute niekas negyvena nuo 2002 metų dėl buto avarinės bÅ«klės, o 2014-04-17 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama kuo skubiau likviduoti perdangų avarinę bÅ«klę.

Tačiau 2014-06-11 raÅ¡tu ieÅ¡kovas nurodė atsakovei, kad nerekomenduoja gyventojams naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kol nebus atliktas remontas. Iki Å¡iol nurodyto gyvenamojo namo, kuris yra pripažintas avarinės bÅ«klės ir netinkamas gyventi atitinkamas kapitalinis remontas nebuvo atliktas.Teismas nurodė, jog atsakovė J. K. negali gyventi bute, kadangi perdangos neatitinka esminių statinio reikalavimų ir Å¡iame bute negyvena, todėl teismas sprendė, kad pagal pateiktÄ skolų valdymo ataskaitÄ atsakovė privalo mokėti administravimo, priežiÅ«ros/eksploatacijos, remonto mokesčius, iÅ¡skyrus mokestį už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nes kaip nurodyta yra nustatytas faktas kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl avarinės bÅ«klės negyvena.

Priteisiant iÅ¡ atsakovės skolÄ už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ jai negyvenant bute dėl namo avarinės bÅ«klės bÅ«tų pažeisti LR CK 1.5 str. nustatyti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ pakeisti ir patenkini ieÅ¡kinį pilnoje apimtyje. Apelianto nuomone, priimtas sprendimas dalyje dėl skolos už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendime iÅ¡dėstytų teiginių pagrindu iÅ¡vados padarytos netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikius materialinės teisės normas bei Lietuvos Respublikos teismų suformuluotÄ praktikÄ .                          Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovė negali gyventi bute reiÅ¡kia, jog negali bÅ«ti priteisiama skolos dalis pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , susijusį su Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu.

Byloje esantys įrodymai niekaip savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovė nesinaudojo kolektyviniais konteineriais, tai nepatvirtinta jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.).              Mokesčių dydis šiuo atveju priklauso nuo atsakovės turimų patalpų ploto. Teikdamas šiukšlių išvežimo paslaugas, ieškovas, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimu Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 11320, „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ (toliu – taisyklės).

Pagal Å¡ių taisyklių 25.2. p., visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi).              Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1504-104/2012 „šiukÅ¡lių iÅ¡vežimas yra specifinė paslauga, kurios realų atlikimÄ neįmanoma patikrinti, nes neįmanoma iÅ¡skirti kiekvieno atskiro subjekto iÅ¡mesto Å¡iukÅ¡lių kiekio į konteinerius, neįmanoma nustatyti, kas ir kokiui intensyvumu konteineriais naudojosi.

Todėl atsakovas privalo sumokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu jis jomis naudojosi.              Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais ir praÅ¡o jį atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pakartotinai iÅ¡dėstė susiklosčiusiÄ situacijÄ Â ir nurodė, jog teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas, kadangi atliekų tvarkymo iÅ¡laidas ji apmoka nuomojamame bÅ«ste. Apelianto nurodoma byla yra nepanaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ , todėl ja remtis nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.             Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ teikia administravimo, komunalines paslaugas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymu Nr.30-2551 vietoj ankstesnio administratoriaus UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“.             Apeliantas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 300,25 Eur skolÄ už laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2015-02-28 suteiktas komunalines paslaugas.

             Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (skolų valdymo ataskaita, b.l.

6) nurodoma, kad mokesčiai atsakovei skaičiuojami taip pat ir už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .              Atsakovė mokesčio už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ mokėti nesutinka. Atsakovė paaiÅ¡kino teismui, kad nuo 2002 m. ji bute negyvena, kadangi butas gyventi netinkamas, 2002-03-15 bute buvo kilęs gaisras. Å iÄ aplinkybę apeliantas pripažįsta, gyventi patalpose nerekomenduoja (b.l. 32). RaÅ¡ytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad administratorius apie tai buvo informuotas dar 2002 m. liepos mėnesį (b.l. 77).

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 d. sprendimu Nr.745V atsakovės Å¡eimai buvo iÅ¡nuomotas manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini) ir bendrovė UAB „Senamiesčio Å«kis“ įpareigota sudaryti nuomos sutartį (b.l. 75).             Apeliantas neneigia Å¡ių nustatytų faktų, tačiau laikosi pozicijos, jog atsakovė vis tiek turi mokėti už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nes ji neįrodė, kad Å¡iukÅ¡lių į konteinerius nemeta, o prieÅ¡ingu atveju apeliantas ir kiti namo gyventojai nukentės, nes pagal savivaldybės teisinį reglamentavimÄ apeliantas kaip namo administratorius sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi už daugiabučiame name nuosavybės teise ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančius asmenis turi sudaryti jis.

             Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 4 d..). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.

Tačiau, siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , bÅ«tina pažymėti bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas sudaro trys iÅ¡laidų grupės. Tai turto administravimo iÅ¡laidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti bÅ«tinos iÅ¡laidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės iÅ¡laidos (pavyzdžiui, iÅ¡laidos Å¡iukÅ¡lėms iÅ¡vežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovas reikalavo priteisti skolÄ , reikalavimÄ grįsdamas CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. nuostatomis ir skolos paskaičiavimo pažyma, kurioje atspindėtos visos trys paminėtų iÅ¡laidų grupės – administravimo iÅ¡laidos, namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti bÅ«tinos iÅ¡laidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės iÅ¡laidos Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas.

Trečios grupės iÅ¡laidos - iÅ¡laidos Å¡iukÅ¡lėms iÅ¡vežti, jau pačios savaime yra priskiriamos asmeninių iÅ¡laidų kategorijai bei susijusios su faktiniu patalpų naudojimu. Taigi, pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir negalėjo naudotis, pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui mokesčių už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .Apeliantas nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog ji nemeta Å¡iukÅ¡lių į bendrÄ konteinerį.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).              Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

Atsakovės paaiÅ¡kinimai, jog ji ginčo bute negyvena, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslauga nesinaudoja, bÅ«stÄ nuomojasi yra vienas iÅ¡ įrodymų (CPK 186 str.). Nėra logiÅ¡ka apelianto prielaida, kad negyvendama ginčo bute, nuomodama bÅ«stÄ kitoje miesto dalyje atsakovė vis tiek naudojasi konteineriais, esančiais prie (duomenys neskelbtini) namo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neturi mokėti apeliantui už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugÄ , kurios negavo, o apelianto pozicija reikalauti mokėti tokiu atveju yra nepagrįsta ir nesÄ Å¾ininga.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                           Eglė Surgailienė