97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18327-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsÄjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos LiudvinaviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, nuteistajam T.
Legislator headnote
AI generated97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28 · Lietuvos apeliacinis teismas: K.. 2.5. Å ioje byloje yra surinkti ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad T. G. nepadarÄ veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. GynÄjo teigimu, liudytoju teisiamajame posÄdyje apklausto gydytojo â paramediko R. B. duoti parodymai apie tai, kad D. K. iÅ¡ Lazdynų ligoninÄs pasiÅ¡alino medikams jo neapžiÅ«rÄjus, paneigia nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jau Žalgirio ligoninÄje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis, todÄl kitomis aplinkybÄmis ir kitų asmenų, negu nurodyta kaltinimuose, D.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18327-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsÄjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos LiudvinaviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, nuteistajam T.
G., gynÄjui advokatui Mariui MonkeviÄiui, nukentÄjusiajam A. K., atstovui advokatui Romualdui Briliui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. gynÄjo advokato Mariaus MonkeviÄiaus apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvÄs atÄmimu deÅ¡imÄiai metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
IÅ¡ T. G. priteista nukentÄjusiajam A. K. 4 432 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentÄjusiajai Zofijai D. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentÄjusiajam D. E. K., atstovaujamam įstatyminÄs atstovÄs D. Z. KleinauskienÄs, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija nustatÄ: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmÄ 1. T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužÄs 2 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.50 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyÄia sudavÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį savo galva D.
K. į veido sritį, padarydamas nukentÄjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosinkaulių daugiaskeveldrinius lūžius, poodinÄ kraujosrÅ«vÄ kaktoje, kairiame antakyje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinÄje lÅ«poje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kaktoje, dÄl ko nuo nosies sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, Å«miniu kvÄpavimo sutrikimu, D.
K. 2019 m. gegužÄs 3 d. VšĮ RespublikinÄje Vilniaus universitetinÄje ligoninÄje mirÄ, tokiu bÅ«du jis tyÄia nužudÄ D. K.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo T. G. gynÄjas advokatas M. MonkeviÄius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo T. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat praÅ¡o civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius atmesti, o T.
G. iÅ¡ suÄmimo paleisti. 2.1. GynÄjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinti byloje surinkti bei teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo T.
G. kaltÄ dÄl tyÄinio D. K. nužudymo yra pilnai įrodyta. 2.2. GynÄjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. G. kaltu dÄl D. K. nužudymo, nepagrįstai vadovavosi liudytojų G. R., V. G., A. V., V. V. parodymais. Å ių asmenų prieÅ¡taringi parodymai, vertinant tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek ir vertinant juos visumoje, nepatvirtina T. G. kaltÄs dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teismas Å¡ių asmenų parodymus vertino ne pagal BPK 20 straipsnio numatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, selektyviai vertindamas tik tuos parodymus ar jų dalį, kurie yra kaltinantys T.
G., ir nepagrįstai atmesdamas parodymus ar jų dalį, teisinanÄius nuteistÄ jį. 2.3. GynÄjas skunde nurodo, kad liudytojos G. R. parodymai viso proceso metu yra prieÅ¡taringi. Å i liudytoja buvo apklausta keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posÄdyje, visų apklausų metu jos parodymai dÄl esminių įvykio aplinkybių nuolat keitÄsi. Teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip neva patvirtinanÄiais T. G. kaltÄ. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino liudytojos V.
G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip patvirtinanÄius tiek liudytojos G. R., tiek liudytojų V. V. bei A. V. parodymus. Nurodoma, kad Å¡i liudytoja teisiamajame posÄdyje nebuvo apklausta, nes bylos nagrinÄjimo metu buvo iÅ¡vykusi gyventi į užsienį, todÄl jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. GynÄjo teigimu, V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, V. G. parodymų patikimumu objektyviai leidžia abejoti ir paÄios liudytojos apklausos metu nurodyta aplinkybÄ, kad tuo metu ji vartojo daug alkoholinių gÄrimų ir nelabai prisimena įvykių. 2.4.
Nesutikdamas su liudytojo A. V. parodymų vertinimu, gynÄjas skunde pažymi, kad pokalbį su T. G. apie įvykio aplinkybes, Å¡is liudytojas subjektyviai interpretavo kaip tariamÄ T. G. prisipažinimÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas buvo apklausiamas tyrÄjai užduodant klausimus, o ne liudytojui laisvai pasakojant apie jam žinomas įvykio aplinkybes, kÄ teisiamojo posÄdžio metu patvirtino pats A. V.. GynÄjo teigimu, tokiu bÅ«du atliktos liudytojo apklausos metu užfiksuoti liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip gauti teisÄtu bÅ«du ir teisingi.
Tuo paÄiu apeliaciniame skunde pažymima, kad A. V. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichikÄ veikianÄiomis medžiagomis, todÄl jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir dÄl Å¡ios aplinkybÄs. Nesutikdamas su liudytojo R. K. parodymų vertinimu skundžiamame nuosprendyje, gynÄjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi R. K. apklausų metu nenurodytomis aplinkybÄmis. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas V. V. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, kad nepalaiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei tai, kad T.
G. jam nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, apklausos metu buvo neblaivus, neatsimena, kokius parodymus davÄ. Teismas Å¡iuos liudytojo teisme duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip siekį padÄti kaltinamajam patvirtinti jo nurodomas įvykio aplinkybes, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįsdamas tyrÄjos K. M. parodymais. GynÄjo teigimu, Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet nepatvirtintais teisiamajame posÄdyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindÄ T. G. kaltÄ tyÄia nužudžius D.
K.. 2.5. Å ioje byloje yra surinkti ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad T. G. nepadarÄ veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. GynÄjo teigimu, liudytoju teisiamajame posÄdyje apklausto gydytojo â paramediko R. B. duoti parodymai apie tai, kad D. K. iÅ¡ Lazdynų ligoninÄs pasiÅ¡alino medikams jo neapžiÅ«rÄjus, paneigia nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jau Žalgirio ligoninÄje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis, todÄl kitomis aplinkybÄmis ir kitų asmenų, negu nurodyta kaltinimuose, D.
K. negalÄjo bÅ«ti sužalotas. GynÄjo teigimu, byloje nustatyta, kad D. K. grįždamas iÅ¡ Žalgirio ligoninÄs į butÄ smarkiai kraujavo, kÄ patvirtina liudytojo A. J. parodymai bei pateiktos nuotraukos. Bylos duomenimis, lÅ«poje esanti žaizda D. K. buvo sutvarstyta Žalgirio ligoninÄje, atvežtas į Lazdynų ligoninÄ D. K. taip pat nekraujavo, todÄl skunde teigiama, kad gausaus kraujavimo priežastimi gali bÅ«ti tik nosies sumuÅ¡imas, atsiradÄs laikotarpiu nuo D. K. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ Lazdynų ligoninÄs iki jo grįžimo į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje.
Kokiu bÅ«du ir kokiomis aplinkybÄmis minÄtu laikotarpiu buvo sužalotas D. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinÄjant teisme nebuvo tiriama ir nustatinÄjama. Byloje taip pat nustatyta, kad tiek atvykÄ Ä¯ butÄ policijos pareigÅ«nai, tiek medikai jokių sužalojimų T. G. galvos srityje ar kitose kÅ«no vietose nepastebÄjo. 2.6. GynÄjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje pateikta specialisto iÅ¡vada ir specialistÄs paaiÅ¡kinimais nustatyta tik pati D. K. mirties priežastis â nosikaulio lūžio komplikacija, pasireiÅ¡kusi aspiracija krauju, taÄiau kokiu tiksliai trauminiu poveikiu ar trauminiais poveikiais D.
K. buvo sulaužytas nosikaulis, specialisto iÅ¡vadoje vienareikÅ¡miai nÄra nustatyta. GynÄjo teigimu, vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ ir specialistÄs paaiÅ¡kinimus dÄl D. K. mirties priežasties, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad Å¡i iÅ¡vada patvirtina, jog D. K. sužalojo bÅ«tent T. G., smÅ«giuodamas galva į galvÄ , o ne galimai kiti asmenys arba pats nukentÄjusysis kitokiu bÅ«du. 2.7. GynÄjo teigimu, byloje nÄra surinkta neginÄijamų įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent T.
G. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad bÅ«tent jis D. K. padarÄ sužalojimus, dÄl kurių nukentÄjusysis mirÄ. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonÄs, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.
3. Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ, nukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Pirmosios instancijos teismas pripažino T. G. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjÄs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinÄs vadovaudamasis įstatymu.
Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados grindžiamos ne selektyviu įrodymų vertinimu. Sprendžiant dÄl T. G. kaltÄs, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma â paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, specialistÄs paaiÅ¡kinimai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas ÄmÄsi veiksmų kilusiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, motyvuotai nurodÄ, kodÄl vieni įrodymai yra vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todÄl abejoti jo iÅ¡vadų pagrįstumu nÄra teisinio pagrindo.
4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, T. G. neigia faktines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. jis apskritai neigia sudavÄs D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vis dÄlto, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma Å¡iÄ apelianto pozicijÄ paneigia ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
5. Pirmiausia, pažymÄtina tai, kad pats T. G. dÄl D. K. sužalojimo yra pateikÄs skirtingas gynybines versijas. Teisiamojo posÄdžio metu T. G. nurodÄ, kad iÅ¡gertuvių metu D. K. nukrito, prasiskÄlÄ lÅ«pÄ , kuri smarkiai kraujavo, todÄl jie su G. R. jam iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , iÅ¡ ligoninÄs D. K. grįžo sumuÅ¡tas â veidas buvo iÅ¡tinÄs, matÄsi mÄlynÄs, taÄiau D. K. teigÄ pats nukritÄs (t. 3, b. l. 124). Tokias paÄias aplinkybes T. G. nurodÄ ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 57).
Tuo tarpu paskambinÄs nužudytojo broliui R. K., T. G. nurodÄ, kad brolį (D. K.) rado naktį prie namų kruvinÄ , kad niekas jo nemuÅ¡Ä. R. K. teigimu, po įvykio jis su A. V. nuÄjo į miÅ¡kÄ , kur A. V. paskambino V. G., norÄdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tiesų atsitiko D. K.. Pokalbio telefonu metu V. G. nurodÄ, kad âT. G. kaip dÄjo iÅ¡ galvos, akys apsivertÄâ (t. 3, b. l. 65-66). Liudytoju apklausiamas A. V. patvirtino R. K. nurodytas aplinkybes dÄl skambuÄio V. G. ir nurodÄ, kad T.
G. jis asmeniÅ¡kai 2019 m. gegužÄs 3 d. susitiko prie parduotuvÄs, T. G. drebÄjo, o paklausus, kas atsitiko, atsakÄ: âTurbÅ«t â(duomenys neskelbtini)â nužudžiau, iÅ¡ galvos trenkiau ir viskasâ. â(duomenys neskelbtini)â, kaip nurodÄ A. V., yra D. K. pravardÄ. Kad T. G. nužudÄ â(duomenys neskelbtini)â, liudytojui A. V. pasakojo ir V. G. (t. 3, b. l. 66). Å iuos parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G., nurodžiusi, kad pas jÄ 2019 m. gegužÄs 3 d. ryte buvo atÄjÄs T.
G. ir G. R., T. G. pradÄjo pasakoti, kad jis tikriausiai nužudÄ Å¾mogų, minÄjo jo pravardÄ â â(duomenys neskelbtini)â, o G. R. patikslino: âT. G. trenkÄ iÅ¡ galvos į galvÄ , net akys iÅ¡lindoâ (t. 2, b. l. 20-21). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. taip pat nurodÄ, kad T. G. jam paskambino ir pradÄjo pasakoti, kad jis gÄrÄ pas D. K. ir G. R. bute, kilo muÅ¡tynÄs tarp jo ir D. K. ir jis D. K. du kartus sudavÄ iÅ¡ galvos į galvÄ ir praskÄlÄ jam lÅ«pÄ .
Atvykus į butÄ , T. G. jam dar kartÄ papasakojo, kÄ ir sakÄ skambindamas, kad kilo konfliktas, nes jis norÄjo užstoti G. R., ir sudavÄ D. K. iÅ¡ galvos į galvÄ du kartus, praskÄlÄ jam lÅ«pÄ (t. 2, b. l. 29-30). Taigi, kaip matyti iÅ¡ visumos nurodytų asmenų parodymų, T. G. savo pažįstamiems iÅ¡ karto po įvykio pasakÄ, kad galimai nužudÄ D. K., trenkdamas iÅ¡ savo galvos pastarajam į galvÄ , tuo tarpu teisÄsaugos institucijoms ir nužudytojo broliui vÄliau jau pasakojo save teisinanÄias aplinkybes, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybÄms, nuteistojo T.
G. parodymų nÄra pagrindo laikyti patikimais ir jais vadovautis.
6. ApeliacinÄs instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo gynÄjo teiginiais, kad Å¡ios nutarties 5 punkte aptartų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, todÄl jais T. G. kaltÄ negali bÅ«ti grindžiama. Apeliaciniame skunde liudytojų parodymai vertinami atsietai vienas nuo kito, atkreipiant dÄmesį tik į nuteistajam palankius tokių parodymų aspektus, nevertinant surinktų įrodymų visumos. Nors, apelianto įsitikinimu, A. V. pokalbį su T. G. tik subjektyviai interpretavo, kaip pastarojo prisipažinimÄ nužudžius D.
K., apeliacinÄs instancijos teismas kitaip vertinti Å¡io pokalbio turinio taip pat neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. V. parodymų, T. G. jam pasakÄ: âTurbÅ«t â(duomenys neskelbtini)â zamaÄilâ, kÄ liudytojas suprato kaip âpadÄjoâ â užmuÅ¡Ä, be Å¡ių žodžių, T. G. paaiÅ¡kino ir tokių savo veiksmų priežastį, nurodydamas, kad buvo konfliktas tarp D. K. ir G. R., todÄl T. G. jÄ užstojo, be to, T. G. drebÄjo, jo batai ir kelnÄs ties keliais buvo kruvini (t. 3, b. l. 66-67).
Esant visumai tokių aplinkybių, A. V. pagrįstai nuteistojo T. G. žodžius vertino kaip jo prisipažinimÄ nužudžius D. K., apeliaciniame skunde kitoks Å¡ių žodžių interpretavimas taip pat nÄra pateikiamas.
7. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymÄtina, kad BPK 183 straipsnio 2 dalis numato, kad apklausa pradedama pasiÅ«lymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti, ir tik po to liudytojui gali bÅ«ti užduodami klausimai. Toks liudytojo apklausos tvarkos pažeidimas, kai laisvo pasakojimo dalis yra praleidžiama ir iÅ¡ karto užduodami klausimai, jeigu jis ir buvo padarytas, negali bÅ«ti laikomas esminiu, lemianÄiu liudytojo A. V. parodymų gavimo neteisÄtumÄ .
Visas esmines pokalbio su T. G. aplinkybes liudytojas pakartojo ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, ir bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ . Tai, kad A. V., o taip pat ir V. G., nuteistojo gynÄjo teigimu, piktnaudžiauja alkoholiniais gÄrimais, savaime nÄra pagrindu jų parodymus laikyti nepatikimais. Baudžiamojoje byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, kad Å¡ie liudytojai apklausų metu buvo neblaivÅ«s ar apsvaigÄ nuo kitokių psichikÄ veikianÄių medžiagų.
8. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad liudytoja V. G. teisme apklausta nebuvo, kadangi yra iÅ¡vykusi į užsienį, taÄiau Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiesiogiai T. G. kaltÄ nebuvo grindžiama, jie, kaip ir numato BPK 276 straipsnio 4 dalis, buvo pagarsinti byloje esantiems įrodymams patikrinti ir tokius įrodymus patvirtino. Be to, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo T. G. gynÄjas advokatas M. MonkeviÄius ir pats nepalaikÄ praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ V. G., kadangi ji gyvena Vokietijoje ir į LietuvÄ artimiausiu metu atvykti neketina.
9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme nepalaikÄ savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vis dÄlto, teismas bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus pagrįstai laikÄ patikimais. Nors V. V. teisme nurodÄ, kad neskaitÄ apklausos protokolo, nes jam buvo labai bloga, nieko negalÄjo suprasti, neprisimena, kodÄl davÄ tokius parodymus (t. 3, b. l. 76), taÄiau Å¡io liudytojo apklausÄ atlikusi K. M. tai paneigÄ, nurodydama, kad ji neprisimena tokio atvejo, kai apklausa bÅ«tų buvusi nutraukta dÄl to, kad asmeniui sutriko sveikata, jei asmuo bÅ«tų buvÄs neblaivus, apklausa nevyktų (t. 3, b. l. 104-105), t. y. liudytoja patvirtino, kad V.
V. apklausa vyko laikantis BPK reikalavimų. IÅ¡ liudytojo V. V. apklausos protokolo matyti, kad jis parodymų teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡u, nurodÄ, kad juos perskaitÄ (t. 2, b. l. 30). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡is liudytojas teisme pakeitÄ parodymus, siekdamas suÅ¡velninti T. G. teisinÄ padÄtį, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo teisingi, juo labiau, jie sutampa su liudytojų G. R., A. V. ir R. K. parodymais. GalimÄ V. V. suinteresuotumÄ bylos baigtimi pagrindžia ir faktas, kad T.
G. ir V. V. pažįstami apie 30 metų, jie nuolat bendrauja, palaiko gerus santykius (t. 2, b. l. 29).
10. Atsižvelgiant į nuteistojo gynÄjo argumentus dÄl liudytojų A. V. ir V. V. parodymų priskyrimo vienas kitam, apeliacinÄs instancijos teismas, susipažinÄs su 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkriÄio 7 d. teisiamųjų posÄdžių protokolais ir perklausÄs Å¡ių posÄdžių garso įraÅ¡us, nustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas liudytojo R. K. parodymus, nepagrįstai nurodÄ, kad Å¡is liudytojas į miÅ¡kÄ Äjo ir liudytojai V. G. skambino su V. V.. IÅ¡ liudytojų R. K. ir A. V. parodymų matyti, kad tokius veiksmus jie atliko kartu ir V. V. juose nedalyvavo (t. 3, b. l. 65-67). Vis dÄlto, Å¡i techninÄ klaida esminÄs įtakos, nustatant T. G. kaltÄ, neturi, apeliacinÄs instancijos teismas, pakartotinai vertindamas liudytojų parodymus, Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisÄ ir parodymų turinį perteikÄ tinkamai.
11. Dar vienas svarbus nuteistojo T. G. kaltÄ pagrindžiantis įrodymų Å¡altinis yra liudytojos G. R. parodymai. G. R. dalyvavo iÅ¡gertuvÄse kartu su T. G. ir D. K.. Apklausiama teisiamojo posÄdžio metu ji nurodÄ, kad tarp T. G. ir D. K. įvyko susistumdymas, ji nuÄjo į voniÄ , iÅ¡Äjusi pamatÄ, kad D. K. iÅ¡ nosies bÄga kraujas, kraujavo stipriai, todÄl iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , D. K. grįžo iÅ¡ ligoninÄs atrodydamas labai blogai, veidas buvo iÅ¡tinÄs, ryÅ¡kÄjo mÄlynÄs, labai stipriai kraujavo.
G. R. teisme iÅ¡ esmÄs patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 89-91). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu antrÄ kartÄ liudytoja G. R. nurodÄ tas paÄias aplinkybes dÄl tarp nuteistojo ir D. K. buvusio susistumdymo, tÄ patį pakartojo ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , papildomai nurodydama, kad D. K. sakÄ tokius žodžius: âTu man davei, aÅ¡ tau daviau, dabar mes atsiskaitÄmeâ, taip pat perpasakodama T. G. iÅ¡reikÅ¡tÄ abejonÄ, kad jis netiki, jog trenkus su galva į galvÄ D.
K. galÄjo mirti (t. 2, b. l. 7). Nors pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. R. aplinkybių dÄl buvusio fizinio kontakto tarp T. G. ir D. K. nepaminÄjo, taÄiau vÄlesni jos parodymai yra nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todÄl jų laikyti prieÅ¡taringais ir nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Be to, teisiamojo posÄdžio metu G. R. nurodÄ, kad vÄlesni jos parodymai yra tikslesni nei duoti pirmosios apklausos metu. Taigi, įvykio vietoje buvusi G. R. paneigÄ T.
G. pateikiamÄ versijÄ , kad D. K. buvo sumuÅ¡tas kitų asmenų ar susižalojo pats, grįždamas iÅ¡ ligoninÄs, atvirkÅ¡Äiai, ji nurodÄ, kad D. K. iÅ¡ ligoninÄs negrįžo labiau sumuÅ¡tas, tiesiog pradÄjo ryÅ¡kÄti sumuÅ¡imų žymÄs (t. 1, b. l. 184). Nepaisant to, kad smÅ«gių sudavimo fakto liudytoja teigÄ nemaÄiusi, taÄiau ji patvirtino tarp T. G. ir D. K. buvus konfliktÄ , iÅ¡ karto po kurio D. K. ÄmÄ smarkiai kraujuoti nosis. Ä®vykio vakarÄ girdÄjÄs konfliktÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esanÄio buto patvirtino ir kaimynas A.
J. (t. 3, b. l. 89, t. 1, b. l. 162). Ä® iÅ¡kvietimÄ 2019 m. gegužÄs 2 d. ir 2019 m. gegužÄs 3 d. vykÄ R. Z. ir A. Å . nurodÄ, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ adresu (duomenys neskelbtini) kvietÄ moteris (žmona), nurodydama, kad vyrai susimuÅ¡Ä (iÅ¡ vakaro buvo sumuÅ¡tas vyras) (t. 3, b. l. 75, 87, t. 1, b. l. 153-154). IÅ¡ bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o stenogramos matyti, kad asmuo, prisistatÄs G. R., 2019 m. gegužÄs 2 d. 21.47 val. kvieÄia greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes susimuÅ¡Ä 2 žmonÄs ir dÄl to vienam iÅ¡ jų iÅ¡ nosies stipriai bÄga kraujas, kurio neįmanoma sustabdyti (t. 1, b. l. 101-103).
Taigi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, kad bÅ«tent T. G. 2019 m. gegužÄs 2 d., kilus konfliktui, sudavÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį savo galva D. K. į veido sritį, dÄl ko pastarajam buvo sužalota ne tik lÅ«pa, bet ir nosis.
12. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M  39/2019(01) nurodyta, kad D. K. mirÄ nuo nosies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu. Tai komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, Å«miniu kvÄpavimo sutrikimu (t. 1, b. l. 69-74). Kaip matyti iÅ¡ asmens ambulatorinio gydymo statistinÄs kortelÄs, užpildytos 2019 m. gegužÄs 2 d.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Žalgirio klinikoje, t. y. iÅ¡ karto D. K. atvežus greitosios medicinos pagalbos automobiliu iÅ¡ namų po tarp jo ir T. G. įvykusio konflikto, D. K., be kita ko, buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 94). Liudytojas R. B. nurodÄ, kad Žalgirio ligoninÄje duoda siuntimÄ pervežti asmenį į Lazdynų ligoninÄ vien dÄl to, kad yra įtariama galvos trauma (t. 3, b. l. 88). Tai, kad nagrinÄjamu atveju toks siuntimas D. K. buvo duotas, be to, tai, kad dar Žalgirio klinikoje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog medicinos specialistai iÅ¡ karto po įvykio sužalojimų D.
K. galvos srityje nebuvo nustatÄ. Sutiktina, kad specialisto iÅ¡vadoje tiksliai nÄra nustatyta, kokiu trauminiu poveikiu D. K. buvo sulaužytas nosikaulis, taÄiau Å¡ios specialisto iÅ¡vados 3.1 punkte nurodyta, kad nosies sumuÅ¡imas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 69-74). Kaip teisme paaiÅ¡kino specialistÄ J. B., nagrinÄjamu atveju nÄra galimybÄs konkreÄiai detalizuoti, koks tai daiktas, kadangi sužalojimuose neužsifiksavo jokių specifinių požymių, pagal kuriuos galima bÅ«tų nurodyti daikto savybes (t. 3, b. l. 162).
Vis dÄlto, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su specialistÄs pateiktu vertinimu, kad galva taip pat yra kietas bukas daiktas.
13. NagrinÄjamu atveju visuma tarpusavyje sutampanÄių, vienas kitÄ papildanÄių faktinių bylos duomenų (įrodymų) patvirtina, kad D. K. nosį susižalojo ne pats ir jį sužalojo ne kiti asmenys jo kelionÄs iÅ¡ Lazdynų ligoninÄs į namus metu, o tai padarÄ T. G. jam inkriminuotais veiksmais konflikto metu, t. y. yra nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡is tarp neteisÄtos veikos ir padarinių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei nukentÄjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).
Tai, kad D. K. po patirtos traumos pasiÅ¡alino iÅ¡ gydymo įstaigos, buvo neblaivus, neabejotinai prisidÄjo prie padarinių kilimo tuo, kad į patirtus sužalojimus buvo galima laiku sureaguoti, taÄiau Å¡iuo atveju nukentÄjusiojo nesirÅ«pinimas savo sveikata nelaikytina aplinkybe, nutraukusia priežastinį ryšį tarp smurtinio veiksmo ir mirties.
14. Kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų visumos, T. G., po įvykio kalbÄdamas su pažįstamais asmenimis, pats abejojo, ar jo veiksmai, t. y. smÅ«gis iÅ¡ galvos į galvÄ , galÄjo sukelti tokias pasekmes kaip žmogaus mirtis. Kartu įvertinus ir tai, kad nuteistasis su D. K. buvo draugai, kartu vartojo alkoholinius gÄrimus, D. K., atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, tvirtino susižalojÄs pats, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinÄjamu atveju nuteistasis veikÄ netiesiogine tyÄia ir D.
K. nužudyti nenorÄjo. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jeigu jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad net ir vienas didele jÄga suduotas mirtinas smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Â kÅ«no vietÄ (dažniausiai į galvÄ Â ar pilvÄ ) gali bÅ«ti pripažintas tyÄia padarytu nužudymu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018 ir kt.). Toks gyvybÄs atÄmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugÄs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, kad ir vienÄ kartÄ visa jÄga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organÄ , negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriÅ«ti, pavojingai susitrenkti galvÄ Â ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. NukentÄjusiajam mirus nuo tokio smÅ«gio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorÄjo ir nesitikÄjo, daroma iÅ¡vada, kad, pasirinkÄs tokį pavojingÄ elgesio bÅ«dÄ , laiku nesusilaikÄs nuo jo, kaltininkas parodÄ savo abejingumÄ dÄl to, kad nukentÄjusysis gali patirti mirtinÄ traumÄ , taigi sÄ moningai leido mirÄiai kilti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-788/2019, 2K-153-511/2020).
Atsižvelgiant į Å¡iuos teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminÄs nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad nuteistasis T. G., elgdamasis aptartu bÅ«du, suprato savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatÄ, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iÅ¡ jų â ir mirtinus, ir nors nenorÄjo atimti gyvybÄs nukentÄjusiajam D. K., taÄiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyÄia nužudÄ kitÄ Å¾mogų. Taigi, nagrinÄjamu atveju tyÄinis gyvybÄs atÄmimo pobÅ«dis byloje nustatytas teisingai ir baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant T.
G.veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai.
15. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dÄl T. G. paskirtos deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo bausmÄs. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, taip pat neįžvelgia pagrindo nesutikti su nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydžiu. Paliekant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį nepakeistÄ , nÄra pagrindo atmesti civilinius ieÅ¡kinius, todÄl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo T. G. gynÄjo advokato Mariaus MonkeviÄiaus apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Virginija LiudvinaviÄienÄ Ernestas RimÅ¡elis Algimantas Valantinas