Legislator Case Law & Legislation
97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28 AI generated

97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18327-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam T.

Legislator headnote

AI generated

97e8d202-d42b-4871-bbf2-f65fa99f2e28 · Lietuvos apeliacinis teismas: K.. 2.5. Å ioje byloje yra surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad T. G. nepadarė veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. Gynėjo teigimu, liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto gydytojo – paramediko R. B. duoti parodymai apie tai, kad D. K. iÅ¡ Lazdynų ligoninės pasiÅ¡alino medikams jo neapžiÅ«rėjus, paneigia nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jau Žalgirio ligoninėje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis, todėl kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, negu nurodyta kaltinimuose, D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-870/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18327-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam T.

G., gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui, nukentėjusiajam A. K., atstovui advokatui Romualdui Briliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ T. G. priteista nukentėjusiajam A. K. 4 432 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai Zofijai D. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam D. E. K., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. Z. Kleinauskienės, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį savo galva D.

K. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosinkaulių daugiaskeveldrinius lūžius, poodinę kraujosrÅ«vÄ kaktoje, kairiame antakyje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kaktoje, dėl ko nuo nosies sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, Å«miniu kvėpavimo sutrikimu, D.

K. 2019 m. gegužės 3 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, tokiu bÅ«du jis tyčia nužudė D. K.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo T. G. gynėjas advokatas M. Monkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo T. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat praÅ¡o civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius atmesti, o T.

G. iš suėmimo paleisti. 2.1. Gynėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo T.

G. kaltė dėl tyčinio D. K. nužudymo yra pilnai įrodyta. 2.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. G. kaltu dėl D. K. nužudymo, nepagrįstai vadovavosi liudytojų G. R., V. G., A. V., V. V. parodymais. Å ių asmenų prieÅ¡taringi parodymai, vertinant tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek ir vertinant juos visumoje, nepatvirtina T. G. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teismas Å¡ių asmenų parodymus vertino ne pagal BPK 20 straipsnio numatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, selektyviai vertindamas tik tuos parodymus ar jų dalį, kurie yra kaltinantys T.

G., ir nepagrįstai atmesdamas parodymus ar jų dalį, teisinančius nuteistÄ jį. 2.3. Gynėjas skunde nurodo, kad liudytojos G. R. parodymai viso proceso metu yra prieÅ¡taringi. Å i liudytoja buvo apklausta keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, visų apklausų metu jos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuolat keitėsi. Teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip neva patvirtinančiais T. G. kaltę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino liudytojos V.

G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip patvirtinančius tiek liudytojos G. R., tiek liudytojų V. V. bei A. V. parodymus. Nurodoma, kad ši liudytoja teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, nes bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi gyventi į užsienį, todėl jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Gynėjo teigimu, V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, V. G. parodymų patikimumu objektyviai leidžia abejoti ir pačios liudytojos apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad tuo metu ji vartojo daug alkoholinių gėrimų ir nelabai prisimena įvykių. 2.4.

Nesutikdamas su liudytojo A. V. parodymų vertinimu, gynėjas skunde pažymi, kad pokalbį su T. G. apie įvykio aplinkybes, Å¡is liudytojas subjektyviai interpretavo kaip tariamÄ T. G. prisipažinimÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas buvo apklausiamas tyrėjai užduodant klausimus, o ne liudytojui laisvai pasakojant apie jam žinomas įvykio aplinkybes, kÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats A. V.. Gynėjo teigimu, tokiu bÅ«du atliktos liudytojo apklausos metu užfiksuoti liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip gauti teisėtu bÅ«du ir teisingi.

Tuo pačiu apeliaciniame skunde pažymima, kad A. V. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, todėl jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir dėl Å¡ios aplinkybės. Nesutikdamas su liudytojo R. K. parodymų vertinimu skundžiamame nuosprendyje, gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi R. K. apklausų metu nenurodytomis aplinkybėmis. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei tai, kad T.

G. jam nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, apklausos metu buvo neblaivus, neatsimena, kokius parodymus davė. Teismas Å¡iuos liudytojo teisme duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip siekį padėti kaltinamajam patvirtinti jo nurodomas įvykio aplinkybes, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįsdamas tyrėjos K. M. parodymais. Gynėjo teigimu, Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet nepatvirtintais teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė T. G. kaltę tyčia nužudžius D.

K.. 2.5. Å ioje byloje yra surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad T. G. nepadarė veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. Gynėjo teigimu, liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto gydytojo – paramediko R. B. duoti parodymai apie tai, kad D. K. iÅ¡ Lazdynų ligoninės pasiÅ¡alino medikams jo neapžiÅ«rėjus, paneigia nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jau Žalgirio ligoninėje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis, todėl kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, negu nurodyta kaltinimuose, D.

K. negalėjo bÅ«ti sužalotas. Gynėjo teigimu, byloje nustatyta, kad D. K. grįždamas iÅ¡ Žalgirio ligoninės į butÄ smarkiai kraujavo, kÄ patvirtina liudytojo A. J. parodymai bei pateiktos nuotraukos. Bylos duomenimis, lÅ«poje esanti žaizda D. K. buvo sutvarstyta Žalgirio ligoninėje, atvežtas į Lazdynų ligoninę D. K. taip pat nekraujavo, todėl skunde teigiama, kad gausaus kraujavimo priežastimi gali bÅ«ti tik nosies sumuÅ¡imas, atsiradęs laikotarpiu nuo D. K. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ Lazdynų ligoninės iki jo grįžimo į butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Kokiu bÅ«du ir kokiomis aplinkybėmis minėtu laikotarpiu buvo sužalotas D. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo tiriama ir nustatinėjama. Byloje taip pat nustatyta, kad tiek atvykę į butÄ policijos pareigÅ«nai, tiek medikai jokių sužalojimų T. G. galvos srityje ar kitose kÅ«no vietose nepastebėjo. 2.6. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje pateikta specialisto iÅ¡vada ir specialistės paaiÅ¡kinimais nustatyta tik pati D. K. mirties priežastis – nosikaulio lūžio komplikacija, pasireiÅ¡kusi aspiracija krauju, tačiau kokiu tiksliai trauminiu poveikiu ar trauminiais poveikiais D.

K. buvo sulaužytas nosikaulis, specialisto iÅ¡vadoje vienareikÅ¡miai nėra nustatyta. Gynėjo teigimu, vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ ir specialistės paaiÅ¡kinimus dėl D. K. mirties priežasties, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad Å¡i iÅ¡vada patvirtina, jog D. K. sužalojo bÅ«tent T. G., smÅ«giuodamas galva į galvÄ , o ne galimai kiti asmenys arba pats nukentėjusysis kitokiu bÅ«du. 2.7. Gynėjo teigimu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent T.

G. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad bÅ«tent jis D. K. padarė sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Pirmosios instancijos teismas pripažino T. G. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu.

Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados grindžiamos ne selektyviu įrodymų vertinimu. Sprendžiant dėl T. G. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, specialistės paaiÅ¡kinimai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas prieÅ¡taringais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti, motyvuotai nurodė, kodėl vieni įrodymai yra vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo išvadų pagrįstumu nėra teisinio pagrindo.

4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, T. G. neigia faktines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. jis apskritai neigia sudavęs D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma Å¡iÄ apelianto pozicijÄ paneigia ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.

5. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad pats T. G. dėl D. K. sužalojimo yra pateikęs skirtingas gynybines versijas. Teisiamojo posėdžio metu T. G. nurodė, kad iÅ¡gertuvių metu D. K. nukrito, prasiskėlė lÅ«pÄ , kuri smarkiai kraujavo, todėl jie su G. R. jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , iÅ¡ ligoninės D. K. grįžo sumuÅ¡tas – veidas buvo iÅ¡tinęs, matėsi mėlynės, tačiau D. K. teigė pats nukritęs (t. 3, b. l. 124). Tokias pačias aplinkybes T. G. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 57).

Tuo tarpu paskambinęs nužudytojo broliui R. K., T. G. nurodė, kad brolį (D. K.) rado naktį prie namų kruvinÄ , kad niekas jo nemušė. R. K. teigimu, po įvykio jis su A. V. nuėjo į miÅ¡kÄ , kur A. V. paskambino V. G., norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tiesų atsitiko D. K.. Pokalbio telefonu metu V. G. nurodė, kad „T. G. kaip dėjo iÅ¡ galvos, akys apsivertė“ (t. 3, b. l. 65-66). Liudytoju apklausiamas A. V. patvirtino R. K. nurodytas aplinkybes dėl skambučio V. G. ir nurodė, kad T.

G. jis asmeniÅ¡kai 2019 m. gegužės 3 d. susitiko prie parduotuvės, T. G. drebėjo, o paklausus, kas atsitiko, atsakė: „TurbÅ«t „(duomenys neskelbtini)“ nužudžiau, iÅ¡ galvos trenkiau ir viskas“. „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė A. V., yra D. K. pravardė. Kad T. G. nužudė „(duomenys neskelbtini)“, liudytojui A. V. pasakojo ir V. G. (t. 3, b. l. 66). Å iuos parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G., nurodžiusi, kad pas jÄ 2019 m. gegužės 3 d. ryte buvo atėjęs T.

G. ir G. R., T. G. pradėjo pasakoti, kad jis tikriausiai nužudė žmogų, minėjo jo pravardę – „(duomenys neskelbtini)“, o G. R. patikslino: „T. G. trenkė iÅ¡ galvos į galvÄ , net akys iÅ¡lindo“ (t. 2, b. l. 20-21). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. taip pat nurodė, kad T. G. jam paskambino ir pradėjo pasakoti, kad jis gėrė pas D. K. ir G. R. bute, kilo muÅ¡tynės tarp jo ir D. K. ir jis D. K. du kartus sudavė iÅ¡ galvos į galvÄ ir praskėlė jam lÅ«pÄ .

Atvykus į butÄ , T. G. jam dar kartÄ papasakojo, kÄ ir sakė skambindamas, kad kilo konfliktas, nes jis norėjo užstoti G. R., ir sudavė D. K. iÅ¡ galvos į galvÄ du kartus, praskėlė jam lÅ«pÄ (t. 2, b. l. 29-30). Taigi, kaip matyti iÅ¡ visumos nurodytų asmenų parodymų, T. G. savo pažįstamiems iÅ¡ karto po įvykio pasakė, kad galimai nužudė D. K., trenkdamas iÅ¡ savo galvos pastarajam į galvÄ , tuo tarpu teisėsaugos institucijoms ir nužudytojo broliui vėliau jau pasakojo save teisinančias aplinkybes, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo T.

G. parodymų nėra pagrindo laikyti patikimais ir jais vadovautis.

6. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, kad Å¡ios nutarties 5 punkte aptartų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl jais T. G. kaltė negali bÅ«ti grindžiama. Apeliaciniame skunde liudytojų parodymai vertinami atsietai vienas nuo kito, atkreipiant dėmesį tik į nuteistajam palankius tokių parodymų aspektus, nevertinant surinktų įrodymų visumos. Nors, apelianto įsitikinimu, A. V. pokalbį su T. G. tik subjektyviai interpretavo, kaip pastarojo prisipažinimÄ nužudžius D.

K., apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti Å¡io pokalbio turinio taip pat neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. V. parodymų, T. G. jam pasakė: „TurbÅ«t „(duomenys neskelbtini)“ zamačil“, kÄ liudytojas suprato kaip „padėjo“ – užmušė, be Å¡ių žodžių, T. G. paaiÅ¡kino ir tokių savo veiksmų priežastį, nurodydamas, kad buvo konfliktas tarp D. K. ir G. R., todėl T. G. jÄ užstojo, be to, T. G. drebėjo, jo batai ir kelnės ties keliais buvo kruvini (t. 3, b. l. 66-67).

Esant visumai tokių aplinkybių, A. V. pagrįstai nuteistojo T. G. žodžius vertino kaip jo prisipažinimÄ nužudžius D. K., apeliaciniame skunde kitoks Å¡ių žodžių interpretavimas taip pat nėra pateikiamas.

7. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BPK 183 straipsnio 2 dalis numato, kad apklausa pradedama pasiÅ«lymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, ir tik po to liudytojui gali bÅ«ti užduodami klausimai. Toks liudytojo apklausos tvarkos pažeidimas, kai laisvo pasakojimo dalis yra praleidžiama ir iÅ¡ karto užduodami klausimai, jeigu jis ir buvo padarytas, negali bÅ«ti laikomas esminiu, lemiančiu liudytojo A. V. parodymų gavimo neteisėtumÄ .

Visas esmines pokalbio su T. G. aplinkybes liudytojas pakartojo ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, ir bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Tai, kad A. V., o taip pat ir V. G., nuteistojo gynėjo teigimu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, savaime nėra pagrindu jų parodymus laikyti nepatikimais. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ie liudytojai apklausų metu buvo neblaivÅ«s ar apsvaigę nuo kitokių psichikÄ veikiančių medžiagų.

8. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad liudytoja V. G. teisme apklausta nebuvo, kadangi yra iÅ¡vykusi į užsienį, tačiau Å¡ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiesiogiai T. G. kaltė nebuvo grindžiama, jie, kaip ir numato BPK 276 straipsnio 4 dalis, buvo pagarsinti byloje esantiems įrodymams patikrinti ir tokius įrodymus patvirtino. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. G. gynėjas advokatas M. Monkevičius ir pats nepalaikė praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ V. G., kadangi ji gyvena Vokietijoje ir į LietuvÄ artimiausiu metu atvykti neketina.

9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme nepalaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vis dėlto, teismas bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus pagrįstai laikė patikimais. Nors V. V. teisme nurodė, kad neskaitė apklausos protokolo, nes jam buvo labai bloga, nieko negalėjo suprasti, neprisimena, kodėl davė tokius parodymus (t. 3, b. l. 76), tačiau Å¡io liudytojo apklausÄ atlikusi K. M. tai paneigė, nurodydama, kad ji neprisimena tokio atvejo, kai apklausa bÅ«tų buvusi nutraukta dėl to, kad asmeniui sutriko sveikata, jei asmuo bÅ«tų buvęs neblaivus, apklausa nevyktų (t. 3, b. l. 104-105), t. y. liudytoja patvirtino, kad V.

V. apklausa vyko laikantis BPK reikalavimų. IÅ¡ liudytojo V. V. apklausos protokolo matyti, kad jis parodymų teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡u, nurodė, kad juos perskaitė (t. 2, b. l. 30). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡is liudytojas teisme pakeitė parodymus, siekdamas suÅ¡velninti T. G. teisinę padėtį, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo teisingi, juo labiau, jie sutampa su liudytojų G. R., A. V. ir R. K. parodymais. GalimÄ V. V. suinteresuotumÄ bylos baigtimi pagrindžia ir faktas, kad T.

G. ir V. V. pažįstami apie 30 metų, jie nuolat bendrauja, palaiko gerus santykius (t. 2, b. l. 29).

10. Atsižvelgiant į nuteistojo gynėjo argumentus dėl liudytojų A. V. ir V. V. parodymų priskyrimo vienas kitam, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. teisiamųjų posėdžių protokolais ir perklausęs Å¡ių posėdžių garso įraÅ¡us, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas liudytojo R. K. parodymus, nepagrįstai nurodė, kad Å¡is liudytojas į miÅ¡kÄ Ä—jo ir liudytojai V. G. skambino su V. V.. IÅ¡ liudytojų R. K. ir A. V. parodymų matyti, kad tokius veiksmus jie atliko kartu ir V. V. juose nedalyvavo (t. 3, b. l. 65-67). Vis dėlto, Å¡i techninė klaida esminės įtakos, nustatant T. G. kaltę, neturi, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai vertindamas liudytojų parodymus, Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė ir parodymų turinį perteikė tinkamai.

11. Dar vienas svarbus nuteistojo T. G. kaltę pagrindžiantis įrodymų Å¡altinis yra liudytojos G. R. parodymai. G. R. dalyvavo iÅ¡gertuvėse kartu su T. G. ir D. K.. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad tarp T. G. ir D. K. įvyko susistumdymas, ji nuėjo į voniÄ , išėjusi pamatė, kad D. K. iÅ¡ nosies bėga kraujas, kraujavo stipriai, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , D. K. grįžo iÅ¡ ligoninės atrodydamas labai blogai, veidas buvo iÅ¡tinęs, ryÅ¡kėjo mėlynės, labai stipriai kraujavo.

G. R. teisme iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 89-91). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu antrÄ kartÄ liudytoja G. R. nurodė tas pačias aplinkybes dėl tarp nuteistojo ir D. K. buvusio susistumdymo, tÄ patį pakartojo ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , papildomai nurodydama, kad D. K. sakė tokius žodžius: „Tu man davei, aÅ¡ tau daviau, dabar mes atsiskaitėme“, taip pat perpasakodama T. G. iÅ¡reikÅ¡tÄ abejonę, kad jis netiki, jog trenkus su galva į galvÄ D.

K. galėjo mirti (t. 2, b. l. 7). Nors pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. R. aplinkybių dėl buvusio fizinio kontakto tarp T. G. ir D. K. nepaminėjo, tačiau vėlesni jos parodymai yra nuoseklūs ir sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl jų laikyti prieštaringais ir nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Be to, teisiamojo posėdžio metu G. R. nurodė, kad vėlesni jos parodymai yra tikslesni nei duoti pirmosios apklausos metu. Taigi, įvykio vietoje buvusi G. R. paneigė T.

G. pateikiamÄ versijÄ , kad D. K. buvo sumuÅ¡tas kitų asmenų ar susižalojo pats, grįždamas iÅ¡ ligoninės, atvirkščiai, ji nurodė, kad D. K. iÅ¡ ligoninės negrįžo labiau sumuÅ¡tas, tiesiog pradėjo ryÅ¡kėti sumuÅ¡imų žymės (t. 1, b. l. 184). Nepaisant to, kad smÅ«gių sudavimo fakto liudytoja teigė nemačiusi, tačiau ji patvirtino tarp T. G. ir D. K. buvus konfliktÄ , iÅ¡ karto po kurio D. K. ėmė smarkiai kraujuoti nosis. Ä®vykio vakarÄ girdėjęs konfliktÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio buto patvirtino ir kaimynas A.

J. (t. 3, b. l. 89, t. 1, b. l. 162). Ä® iÅ¡kvietimÄ 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. vykę R. Z. ir A. Å . nurodė, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ adresu (duomenys neskelbtini) kvietė moteris (žmona), nurodydama, kad vyrai susimušė (iÅ¡ vakaro buvo sumuÅ¡tas vyras) (t. 3, b. l. 75, 87, t. 1, b. l. 153-154). IÅ¡ bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o stenogramos matyti, kad asmuo, prisistatęs G. R., 2019 m. gegužės 2 d. 21.47 val. kviečia greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes susimušė 2 žmonės ir dėl to vienam iÅ¡ jų iÅ¡ nosies stipriai bėga kraujas, kurio neįmanoma sustabdyti (t. 1, b. l. 101-103).

Taigi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, kad bÅ«tent T. G. 2019 m. gegužės 2 d., kilus konfliktui, sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį savo galva D. K. į veido sritį, dėl ko pastarajam buvo sužalota ne tik lÅ«pa, bet ir nosis.

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M  39/2019(01) nurodyta, kad D. K. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo sutrikimu (t. 1, b. l. 69-74). Kaip matyti iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, užpildytos 2019 m. gegužės 2 d.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, t. y. iÅ¡ karto D. K. atvežus greitosios medicinos pagalbos automobiliu iÅ¡ namų po tarp jo ir T. G. įvykusio konflikto, D. K., be kita ko, buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 94). Liudytojas R. B. nurodė, kad Žalgirio ligoninėje duoda siuntimÄ pervežti asmenį į Lazdynų ligoninę vien dėl to, kad yra įtariama galvos trauma (t. 3, b. l. 88). Tai, kad nagrinėjamu atveju toks siuntimas D. K. buvo duotas, be to, tai, kad dar Žalgirio klinikoje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog medicinos specialistai iÅ¡ karto po įvykio sužalojimų D.

K. galvos srityje nebuvo nustatę. Sutiktina, kad specialisto išvadoje tiksliai nėra nustatyta, kokiu trauminiu poveikiu D. K. buvo sulaužytas nosikaulis, tačiau šios specialisto išvados 3.1 punkte nurodyta, kad nosies sumušimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 69-74). Kaip teisme paaiškino specialistė J. B., nagrinėjamu atveju nėra galimybės konkrečiai detalizuoti, koks tai daiktas, kadangi sužalojimuose neužsifiksavo jokių specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti daikto savybes (t. 3, b. l. 162).

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su specialistės pateiktu vertinimu, kad galva taip pat yra kietas bukas daiktas.

13. Nagrinėjamu atveju visuma tarpusavyje sutampančių, vienas kitÄ papildančių faktinių bylos duomenų (įrodymų) patvirtina, kad D. K. nosį susižalojo ne pats ir jį sužalojo ne kiti asmenys jo kelionės iÅ¡ Lazdynų ligoninės į namus metu, o tai padarė T. G. jam inkriminuotais veiksmais konflikto metu, t. y. yra nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtos veikos ir padarinių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

Tai, kad D. K. po patirtos traumos pasišalino iš gydymo įstaigos, buvo neblaivus, neabejotinai prisidėjo prie padarinių kilimo tuo, kad į patirtus sužalojimus buvo galima laiku sureaguoti, tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo nesirūpinimas savo sveikata nelaikytina aplinkybe, nutraukusia priežastinį ryšį tarp smurtinio veiksmo ir mirties.

14. Kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų visumos, T. G., po įvykio kalbėdamas su pažįstamais asmenimis, pats abejojo, ar jo veiksmai, t. y. smÅ«gis iÅ¡ galvos į galvÄ , galėjo sukelti tokias pasekmes kaip žmogaus mirtis. Kartu įvertinus ir tai, kad nuteistasis su D. K. buvo draugai, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, D. K., atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, tvirtino susižalojęs pats, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis veikė netiesiogine tyčia ir D.

K. nužudyti nenorėjo. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Â kÅ«no vietÄ (dažniausiai į galvÄ Â ar pilvÄ ) gali bÅ«ti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018 ir kt.). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, kad ir vienÄ kartÄ visa jėga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organÄ , negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriÅ«ti, pavojingai susitrenkti galvÄ Â ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smÅ«gio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma iÅ¡vada, kad, pasirinkęs tokį pavojingÄ elgesio bÅ«dÄ , laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumÄ dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtinÄ traumÄ , taigi sÄ moningai leido mirčiai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-788/2019, 2K-153-511/2020).

Atsižvelgiant į Å¡iuos teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad nuteistasis T. G., elgdamasis aptartu bÅ«du, suprato savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iÅ¡ jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam D. K., tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Taigi, nagrinėjamu atveju tyčinis gyvybės atėmimo pobÅ«dis byloje nustatytas teisingai ir baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant T.

G.veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai.

15. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl T. G. paskirtos deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, taip pat neįžvelgia pagrindo nesutikti su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Paliekant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį nepakeistÄ , nėra pagrindo atmesti civilinius ieÅ¡kinius, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas RimÅ¡elis Algimantas Valantinas