2026-01-14 Nr. AB-1228-3-64-3-00060-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1370-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00060-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. F., A. Z.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ŠRATC) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu ŠRATC darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo aktą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2022 m. kovo 15 d. ŠRATC mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginiuose, sąvartyno teritorijoje, ŠRATC priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valstybinis Nr. T9691C (toliau – ir Krautuvas), vairuojamas ŠRATC darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį ŠRATC pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė (toliau – ir Nelaimingas atsitikimas). Apie Nelaimingą atsitikimą darbe ŠRATC nedelsiant pranešė VDI teritoriniam Šiaulių skyriui, kuris pradėjo nelaimingo atsitikimo tyrimą (toliau – ir Tyrimas). Tyrimas užbaigtas surašius 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (toliau – ir Aktas).

2.2. Aktu nustatyta Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis bei nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Akte nurodyta, kad ŠRATC mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdavį atstovaujantis asmuo ar jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Akte taip pat nurodyta, jog „tyrimo metu nustatyta, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos“. Tokia išvada buvo padaryta, kadangi Tyrimo metu A. Z. paprašius pateikti darbo saugos pažymėjimą, jis jo nepateikė. Jau pasibaigus Akto apskundimo terminui A. Z. atnešė ir pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. jam išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 (toliau – ir Darbų saugos pažymėjimas). ŠRATC, būdamas įsitikinęs, kad ši aplinkybė yra reikšminga Nelaimingo atsitikimo darbe Tyrimui ir išvadoms, pateikė prašymą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius (toliau – ir Inspektorius) atliko papildomą tyrimą ir 2022 m. spalio 24 d. priėmė papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas). Papildomo tyrimo aktu Tyrimo išvados iš esmės nepakeistos – nustatyta, kad ŠRATC darbdavį atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės. Papildomo tyrimo metu nenustatyta, kad darbdavį atstovaujantis asmuo būtų konkrečiai pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui (Atliekų skyriaus viršininkui A. Z. ar kt.) įvertinti profesinę riziką vykdant darbus Atliekų skyriuje. ŠRATC nesutiko su Papildomo tyrimo aktu ir atsisakė jį pasirašyti bei pateikė Papildomo tyrimo akto nepasirašymo motyvus.

2.3. Atsakovas, vadovaudamasis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktomis išvadomis Nr. EVD-110 (toliau – ir Išvados), 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ darbuotojas 3 M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu nustatyta, kad Papildomo tyrimo aktas yra pagrįstas ir laikytinas Tyrimo dalimi.

2.4. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) visas savo funkcijas, susijusias su darbuotojų saugumu, buvo pavedęs atlikti įgaliotam kompetentingam asmeniui, todėl būtent įgaliotas asmuo turėjo įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti darbuotojų saugumą. ŠRATC turi aiškią struktūrą, kurią sudaro penki padaliniai. Nelaimingas atsitikimas įvyko ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje. Gamybos padalinio vadovas Nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 punktas numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą.

T. B. turėjo darbų saugos pažymėjimą, išduotą dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Tai reiškia, kad T. B. turėjo reikiamą kvalifikaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, jo kompetencija buvo patikrinta ir atsakomybė jam perduota tinkamai. Gamybos padalinio struktūrinis padalinys yra Atliekų tvarkymo skyrius (kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas), taigi turi būti vertinama šio padalinio viršininko, kuris tuo metu buvo A. Z., pareigų vykdymas. A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą.

Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numato Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 27.1 punktas numato, kad viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą. A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Visiškai aišku, kad A.

Z. nustatytas funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje apima pareigą imtis maksimalių priemonių, kad MBA vykdomi darbai būtų atliekami saugiai. Profesinės rizikos vertinimas vykdant darbus Atliekų skyriuje taip pat apima funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl atskiro tokios pareigos išskyrimo pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose reikalavimas yra perteklinis. Atsakovas neteisingai nustatė, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdavio kompetencijai.

Darbai buvo organizuojami tinkamai, padalinių ir struktūrinių padalinių vadovų kompetencijos aiškiai paskirstytos, todėl Akto 10 punkto išvada apie netinkamą darbų organizavimą privalo būti panaikinta.

2.5. Struktūrinio padalinio vadovo kompetencija buvo patikrinta, jo Darbų saugos pažymėjimo pateikimas turėjo esminę reikšmę Tyrimo išvadoms. A. Z. pateikus 2010 m. vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 paaiškėjo, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. A. Z. taip pat turi 2015 vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60. Darbų saugos pažymėjimas, išduotas A. Z., yra neterminuotas, galiojantis, todėl Akte buvo padaryta neteisinga išvada, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdu, kad A. Z. žinios ne tik patikrintos, bet ir įvertintos teigiamai. Atitinkamai, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes nėra pagrindo Akte konstatuoti, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ)11 straipsnio 2 dalis ir nepažeista to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Sprendimu nieko nepasisakyta dėl Papildomo tyrimo akte keliamų abejonių dėl A. Z. kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo srityje. Tokios abejonės yra nepagrįstos.

2.6. Krautuvą vairavęs asmuo turėjo reikiamą kompetenciją ir buvo apmokytas saugiai elgtis su Nelaimingą atsitikimą sukėlusia transporto priemone. 2022 m. kovo 15 d. teleskopinį krautuvą Kramer, kuris mirtinai sužalojo M. V., vairavo ŠRATC darbuotojas G. U., kuris turi visas reikiamas kvalifikacijas krautuvui vairuoti (Pažymėjimo Nr. G Nr. 407970, jis pridėtas ir prie Akto priedų). 2022 m. vasario 10 d. įsakymu ŠRATC direktorius Ž. Š. patvirtino ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus traktorininko – mašinisto pareiginius nuostatus, su kuriais G. U. pasirašytinai susipažino 2022 m. vasario 22 d. 2022 m. vasario 28 d. G. U. pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios dėl ŠRATC nežinomų priežasčių VDI Tyrimo metu nevertino. Instrukcija turi visą skyrių, skirtą saugai, saugūs darbo metodai yra smulkiai aprašyti, darbdavys pasirašytinai su Instrukcija supažindino darbuotoją G. U..

2.7. Pats nukentėjusysis M. V. buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 punktas taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1 (visa tai matosi iš Akto priedų, tačiau Akte tinkamai neįvertinta), todėl Nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl jo netinkamų veiksmų.

2.8. Visiškai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad papildomai buvo sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Darbų saugos projektai“ dėl Darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo (toliau – DSS Sutartis).

2.9. Pareiškėjas papildomai rėmėsi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės pranešimu apie tai, kad dalis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. priimtu nutarimu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį (dėl neatsargaus gyvybės atėmimo). Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl tos priežasties, nes nubuvo nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.

2.10. Iš atsakovo pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad byloje nėra pateiktas pareiškėjo prieš nelaimingą atsitikimą atliktas Profesinės rizikos vertinimas 2019 m. Nors rizika buvo vertinta kituose padaliniuose, lygiai tokiu pačiu principu buvo veikiama ir Nelaimingo atsitikimo vietoje – mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje. Iš po Nelaimingo atsitikimo atlikto 2022 m. rizikos vertinimo matyti, kad rizikos šalinimo priemonės darbuotojams, kai transporto priemonė juda atbuline eiga, yra tos pačios, kurias įgyvendino ŠRATC Nelaimingo atsitikimo metu. Tai yra, transporto priemonėse įdiegta atbulinės eigos signalizavimo priemonė, darbuotojams draudžiama būti pavojingoje zonoje.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo nesutikimą su skundu grindė šiais argumentais:

3.1. Profesinės rizikos vertinimas nėra vien formalus procesas, kurį atlikti reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Profesinės rizikos vertinimas yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba darbdavys užtikrina, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nežalodami savo sveikatos, todėl labai svarbu, kad profesinės rizikos vertinimas būtų atliktas tinkamai. Jeigu profesinės rizikos vertinimas nėra atliktas tinkamai, ar tuo labiau neatliktas visai, t. y. nėra identifikuoti visi pavojai ir rizikos veiksniai su kuriais susiduria ar gali susidurti darbuotojai darbo vietose, neįvertinta kokią riziką jie kelia, nenumatytos tinkamos prevencinės priemonės, užtikrinančios, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojų ir rizikos veiksnių, neįmanoma tinkamai parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojamas darbuotojas. Šiuo atveju darbuotojai, dirbantys MBA įrenginiuose, buvo instruktuojami, tačiau instrukcijos buvo parengtos neįvertinus rizikos, todėl darbuotojai dirbo neturėdami pilnos ir tikslios informacijos kaip tai atlikti saugiai.

3.2. Atsakovas rėmėsi Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – PRV nuostatai), reikalavimais ir nurodė, jog profesinės rizikos vertinimas yra nuoseklus ir jeigu įmonėje yra daug įvairių profesinės rizikos veiksnių, prie kokių priskiriama ŠRATC, gana sudėtingas procesas. Tam, kad būtų tinkamai atliktas profesinės rizikos vertinimas reikalingi žmogiškieji ir materialiniai resursai, todėl įstatymo leidėjas pareigą organizuoti šio labai svarbaus saugaus darbo užtikrinimui elemento įgyvendinimą yra pavedęs darbdavį atstovaujančiam asmeniui, kuris yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bendrąja prasme (DSSĮ 11 str. 1 d.) ir valdo resursus, kurie leidžia tai įgyvendinti. Jeigu nėra atliktas profesinės rizikos vertinimas, pasiekti, kad darbo vietose būtų dirbama saugiai, suteikiant bendro pobūdžio pavedimus padalinių vadovams, kaip tai buvo padaryta ŠRATC MBA įrenginiuose, yra neįmanoma.

3.3. Darbo vietose, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo dirbama ypatingai pavojingomis sąlygomis. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turi būti įvertinta, numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu nustatė, kad rizikos vertinimas ŠRATC ir jos padaliniuose atliktas 2019 m., tačiau darbo vietose įrengtose MBA įrenginiuose rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims. Inspektorius, aprašinėdamas įvykio darbe aplinkybes, nurodė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau Inspektorius atkreipė dėmesį į padalinių vadovams suteiktų įgaliojimų nekonkretumą, kaip to reikalaujama DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje. Darbdavį atstovaujantis asmuo nepavedė atitinkamų padalinių vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau. Tokiu būdu profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose tapo priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, o tai yra darbdavį atstovaujančio asmens kompetencijos klausimas.

3.4. Atliekant pirminį įvykio darbe tyrimą, Inspektorius nustatė, kad mirtiną traumą patyręs ŠRATC darbuotojas M. V. dirbo įmonės padalinyje Atliekų apdorojimo skyriui priklausančiuose MBA įrenginiuose, kurie yra kitoje vietoje ir kuriam vadovavo A. Z.. Darbdavį atstovaujantis asmuo Atliekų apdorojimo skyriaus viršininką A. Z. įgaliojo planuoti ir organizuoti skyriaus darbą ir taip pat vykdyti vadovaujamo skyriaus darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje bei paskyrė atsakingu už „darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą arba blogą vykdymą“. Kadangi pirminio tyrimo metu darbdavys nepateikė Inspektoriui Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko A. Z. pažymėjimo, patvirtinančio, kad atsakingo asmens žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais yra patikrintos, Inspektorius Akte konstatavo, kad „Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos.“

3.5. Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai paaiškėjusias aplinkybes ir surašė Papildomo tyrimo aktą, kuriuo padarė Akto pakeitimus ir papildymus. Inspektorius papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). Papildomo tyrimo metu tyrėjas įvertino pareiškėjo prašyme skirti papildomą tyrimą keliamus argumentus dėl atsiradusio Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo. Inspektorius išnagrinėjo A. Z., kaip Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko, pareigas ir atsakomybę užtikrinant saugų darbą jo vadovaujame padalinyje, taip pat įvertino Darbų saugos pažymėjimo reikšmę vykdant padalinio vadovo funkcijas. Inspektorius atkreipė dėmesį į tai, kad A. Z. darbdavys (ŠRATC) vykdo atliekų tvarkymo ir šalinimo ekonominę veiklą, o A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose. Inspektorius, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su atsiradusiu A. Z. Darbų saugos pažymėjimu, Papildomo tyrimo akte konstatavo, kad Akto 10 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys lieka nepakeistos, kadangi, Inspektoriaus vertinimu, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdaviui atstovaujančio asmens kompetencijai. Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek Išvadose, kuriomis yra grindžiamas Sprendimas, nustatyta, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. F. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Darbų saugos pažymėjimas išduotas A. Z. nors ir yra neterminuotas, bet jis išduotas 2010 vasario 18 d. t. y. prieš daugiau nei 10 metų. Iš pateiktų duomenų nematyti, kad A. Z. po pažymėjimo gavimo kėlė kvalifikaciją, atnaujino ar / ir gilino žinias. Iš VDI pateikto atsiliepimo tampa aišku, kad A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose, o darbdavys (ŠRATC) vykdo atliekų tvarkymo ir šalinimo ekonominę veiklą.

Pateiktuose dokumentuose nėra užuominos, kad T. B. kaip ir A. Z. buvo gavęs nuobaudų už netinkamą funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ar pavestų nurodymų neatlikimą. Tai įrodo, kad T. B. konkrečių nurodymų atlikti Profesinį rizikos vertinimą (ar kokį kitą veiksmą šioje srityje) negavo. Darbdavys nedavė raštiškų nurodymų su terminais atlikti konkrečius darbus, susijusius su darbuotojų saugumu ir sveikata, nevykdė kontrolės, todėl darbdavys pasiliko šią pareigą sau ir, kaip teigiama Inspektoriaus išvadose, neatliko būtinų veiksmų, kad darbuotojams būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kaip nurodoma DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje.

Darbo vietose, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo dirbama ypatingai pavojingomis sąlygomis. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turėjo būti įvertinta ir turėjo būti numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą.

Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims. Kadangi profesinės rizikos vertinimas MBA įrenginiuose nebuvo organizuotas, kompetentingi VDI specialistai pagrįstai nustatė, jog tai yra pagrindinė priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai pagrįsti darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, įtvirtintais Tarybos direktyvoje 89/391/EEB, jais perkeltos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatos.

Rėmėsi Tarybos direktyvos 89/391/EEB 12 punktu. Ne veltui Inspektoriaus vertinimu nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdaviui atstovaujančio asmens kompetencijai. Akivaizdu, kad Inspektorius, atlikęs papildomą Tyrimą, Išvadų negalėjo pakeisti, nes pateikti paaiškinimai, A. Z. Darbų saugos pažymėjimas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose, neturi reikšmingos įtakos Sprendimui priimti. Kai MBA įrenginiuose toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėstieji (darbuotojai), nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai, Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, neturėdamas konkrečių darbdavį atstovaujančio asmens įgaliojimų, negalėjo užtikrinti saugios darbo aplinkos.

Tai, kad papildomai buvo sudaryta sutartis su UAB „Darbų saugos projektai“ dėl darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, taip pat nedaro įtakos, nes UAB „Darbų saugos projektai“ nebuvo pavesta užduotis atlikti profesinį rizikos vertinimą. Atliekų tvarkymo padalinio MBA įrenginiuose nebuvo specialių pėstiesiems darbuotojams zonų, nebuvo pažymėtų kelių transporto priemonėms, darbuotojai buvo instruktuojami pagal instrukcijas, kurios buvo parengtos neįvertinus rizikos. Taigi, darbuotojai dirbo neturėdami pilnos ir tikslios informacijos, kaip tai atlikti saugiai, todėl visi judėjo toje pačioje bendroje zonoje į visas puses, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ŠRATC darbuotojas M.

V..

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl ginčo šioje byloje neišreiškė.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes

8.1. 2022 m. vasario 25 d. pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir M. V. sudarė darbo sutartį Nr. 694 pagalbinio darbuotojo pareigoms.

8.2. 2022 m. kovo 15 d. ŠRATC priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valst. Nr. T9691C, vairuojamas ŠRATC darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., ŠRATC Atliekų tvarkymo padalinyje mechaninio apdorojimo įrenginiuose, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį ŠRATC pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

8.3. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. balandžio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodė įvykio darbe aplinkybes ir 10 punkte įvardijo įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis suformuluodamas taip: „Netinkamas darbų organizavimas, darbuotojo buvimas transporto judėjimo zonoje. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdavį atstovaujantis asmuo nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Teleskopiniam krautuvui važiuojant atbulomis, buvo mirtinai traumuotas darbuotojas, buvęs transporto judėjimo zonoje. Pažeista: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1-4 dalys ir 40 straipsnio 1 dalis; 2. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punktas“.

8.4. VDI 2022 m. rugsėjo 6 d. gavo ŠRATC prašymą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo skyrimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paprašyta skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu buvo mirtinai sužalotas ŠRATC pagalbinis darbininkas M. V., tyrimą. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad pasibaigus Akto apskundimo terminui A. Z. pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 (toliau – Darbų saugos pažymėjimas). Pareiškėjas manė, kad ši aplinkybė yra reikšminga įvykio darbe tyrimui, galinti pakeisti Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pareiškėjas taip pat nesutiko su VDI argumentais, kad rizikos neįvertino nei darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius), nei jo įgalioti asmenys, nes direktorius visas funkcijas, susijusias su darbuotojų sauga, buvo pavedęs atlikti įgaliotam asmeniui, kurio kompetencija buvo patikrinta.

8.5. 2022 m. spalio 24 d. atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius surašė ginčijamą „Įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniam darbininkui M. V., papildomo tyrimo aktą“, kuriuo padarė Akto papildymus. Tyrėjas papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas).

8.6. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė „Išvadas dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“, kurių pagrindu 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., papildomo tyrimo, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., atsakovo papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

9. Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 15 d.; toliau – ir Metodiniai nurodymai).

10. Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Gamybos padalinio vadovas nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028, 50.5 punktas numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą. Į bylą pateiktas T. B. darbų saugos pažymėjimas, išduotas dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Gamybos padalinio struktūrinis padalinys yra Atliekų tvarkymo skyrius, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, o šio padalinio viršininkas tuo metu buvo A. Z., kuriam buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą pagal ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginius nuostatus, patvirtintus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numato, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o 27.1 punktas – viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą.

11. Teismas, vadovaudamasis DSSĮ 11 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, sprendė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino bendro pobūdžio nuostatas, pagal kurias, pirma, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir, antra, nuo šios pareigos darbdavio neatleidžia darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos Saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje.

12. Teismas, vadovaudamasis DSSĮ 19 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) 1, 2, 6, 9, 14, 15, 16, 17 punktais, nurodė, kad tinkamas profesinės rizikos įvertinimas prieš darbų pradžią yra esminė sąlyga, nuo kurios priklauso tinkamų ir pakankamų prevencinių priemonių parinkimas bei įgyvendinimas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas akcentavo, jog įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turi būti įvertinta ir numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų. Teismo vertinimu, DSSĮ aiškiai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą pateikė ŠRATC profesinės rizikos vertinimą, kuris atliktas 2019 m. ir rizika buvo vertinta kituose padaliniuose, bet ne darbo vietose, įrengtose MBA įrenginiuose. Akte užfiksuota, jog tyrimo metu gamybos vadovas T. B. paaiškino, kad MBA įrenginius iki 2022 m. vasario mėn. eksploatavo kita įmonė, o padalinį perėmus ŠRATC, profesinės rizikos vertinimas dar neatliktas. Taigi, kaip pripažino ir pats pareiškėjas, rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas darbo vietose, įrengtose MBA įrenginiuose. Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras profesinės rizikos vertinimą atliko po nelaimingo atsitikimo, t. y. 2022 m. gegužės 16 d. Teismas konstatavo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepavedė to organizuoti įgaliotiems asmenims iki nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo. Teismo vertinimu, Inspektorius, aprašinėdamas įvykio darbe aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau pagrįstai atkreipė dėmesį į padalinių vadovams suteiktų įgaliojimų nekonkretumą, kas nesuderinama su DSSĮ 11 straipsnio 2 dalies ir DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

14. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo direktorius Gamybos padalinio vadovą T. B. paskyrė atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą Gamybos padalinyje (ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 p.), o Atliekų tvarkymo skyriuje – šio padalinio vadovą A. Z. atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą jo vadovaujamame padalinyje, darbdavį atstovaujantis asmuo konkrečiai neįgaliojo šių padalinių vadovų organizuoti profesinės rizikos vertinimą, todėl profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose tapo priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe.

15. Pareiškėjo argumentus, kad visas savo funkcijas, susijusias su darbuotojų saugumu, jis buvo pavedęs atlikti įgaliotam kompetentingam asmeniui, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, jog toks bendras pavedimas nėra „konkretus pavedimas“, kokį numato DSSĮ 11 straipsnio 2 dalis ir DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Byloje nėra duomenų, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) konkrečiu pavedimu (įsakymu) būtų tiesiogiai ir aiškiai pavedęs įgaliotam kompetentingam asmeniui atlikti profesinės rizikos įvertinimą MBA įrenginiuose esančiose darbo vietose, kurias, kaip patvirtino gamybos vadovas T. B., ŠRATC perėmė iš kitos įmonės nuo 2022 m. vasario mėnesio ir profesinės rizikos įvertinimas dar nebuvo atliktas. Tuo tarpu PRV nuostatų II skyriaus (Rizikos vertinimo organizavimas) 6 punktas aiškiai numato, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, o rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Taigi, remiantis DSSĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir PRV nuostatų 6 punktu, darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) rizikos vertinimui atlikti įmonės MBA įrenginiuose darbdavio įgaliotą asmenį turėjo paskirti konkrečiu tvarkomuoju dokumentu (įsakymu, pavedimu ar pan.) būtent šiam tikslui (užduočiai), kaip to reikalauja DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas duoti „konkretų pavedimą“. Šiuo atveju darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) tokio tvarkomojo dokumento nebuvo priėmęs ir už profesinės rizikos vertinimą atsakingo konkretaus asmens nebuvo paskyręs, todėl pareiškėjo argumentai, kad už atsakovo nustatytą pažeidimą turi būti atsakingas tik trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z., atmesti kaip nepagrįsti.

16. Teismas pažymėjo, kad PRV nuostatų 6 punktas, be kita ko, numato ir tai, kad jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo. Teismas nustatė, jog 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „Darbų saugos projektai“ dėl darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo. Vadinasi, darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) šios sutarties sudarymu patvirtino faktinę aplinkybę, jog profesinės rizikos vertinimo nebuvo pavedęs įmonės kompetentingam darbuotojui jokiu konkrečiu tvarkomuoju dokumentu, kas ir sąlygojo poreikį pasitelkti paslaugas teikiantį išorės kompetentingą asmenį – UAB „Darbų saugos projektai“. DSS Sutarties techninės specifikacijos 1 punkte numatyta, kad UAB „Darbų saugos projektai“ teikiamos paslaugos apima visas paslaugas, kurių teikimą Lietuvos Respublikos teisės aktai priskiria darbuotojų darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms, įskaitant gaisrinės ir civilinės saugos klausimus, o DSS Sutarties techninės specifikacijos 10.8 punktas numato, kad perkamas paslaugas, be kita ko, apima ir teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojų profesinės rizikos vertinimo atlikimas ir kontrolė įstaigoje. Tačiau DSS Sutarties 10.8 punktas iki nelaimingo atsitikimo nebuvo įvykdytas ir profesinė rizika MBA įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje) nebuvo įvertinta bei darbas nebuvo organizuojamas pagal tokio įvertinimo rezultatus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) ir yra atsakingas už tai, jog per metus laiko nuo DSS Sutarties sudarymo neužtikrino tinkamos DSS Sutarties vykdymo kontrolės ir neišsireikalavo, kad profesinės rizikos vertinimas MBA įrenginyje būtų atliktas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma DSS Sutartis su UAB „Darbų saugos projektai“ negali paneigti ir nepaneigia viešosios teisės normų reglamentuotų darbdavio pareigų savo darbuotojams saugos ir sveikatos srityje, t. y. vien tik DSS Sutarties sudarymo faktas neturi lemiamos teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti, nes ji nebuvo tinkamai vykdoma, o atsakomybė už tai tenka pareiškėjo vadovui.

17. Teismas pritarė Papildomo tyrimo akte padarytoms išvadoms, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., yra tai, kad nebuvo įvertinta profesinė rizika MBA įrenginiuose. To nepadarė nei darbdavį atstovaujantis asmuo, nei pareiškėjo nurodomas Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, kuriam tai nebuvo konkrečiai ir aiškiai pavesta konkrečiu tvarkomuoju dokumentu, todėl Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo vėlesnis pateikimas padaryto pažeidimo nešalina ir įtakos Akto 10 punkte nurodytoms nelaimingo atsitikimo darbe priežastims neturi. Tuo tarpu į bylą pateiktas A. Z. išduotas kompetencijos tobulinimo pažymėjimas buvo išduotas tik po nelaimingo atsitikimo, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. Teismas taip pat vertino, kad Papildomo tyrime akte pagrįstai nurodyta, jog A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose.

18. Teismas konstatavo, kad Papildomo tyrimo aktu yra tinkamai įvertintos visos 2022 m. rugsėjo 6 d. ŠRATC prašyme nurodytos aplinkybės dėl papildomo tyrimo. Teismas, įvertinęs 2022 m. rugsėjo 6 d. Prašymo ir Papildomo tyrimo akto turinį, nurodė negalintis daryti išvados, jog papildomas tyrimas atliktas neišsamiai, kad buvo ignoruotos reikšmingos aplinkybės, kad po papildomo tyrimo nelaimingo atsitikimo priežastys ar už jas atsakingi asmenys turėjo būti nustatyti kitokie.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, nes ginčas šioje byloje kilęs dėl atsakovo Papildomo tyrimo akto ir trečiojo suinteresuoto asmens Sprendimo, o ikiteisminio tyrimu metu buvo vertinamos aplinkybės tuo aspektu, ar padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, nusikaltimo sudėties nebuvimas konkrečiuose veiksmuose savaime nepaneigia teisės aktų reikalavimų pažeidimo fakto, kuris ir yra nustatytas šioje byloje.

20. Atsižvelgdamas į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. Papildomo tyrimo aktas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Sprendimo ir Papildomo tyrimo akto, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo atmestas ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 21. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Padalinių vadovai buvo aiškiai įpareigoti atlikti visas pareigas, susijusias su darbuotojų sauga, taip pat ir organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia darbdavio atstovui (direktoriui) jam priskirtas pareigas, susijusias su darbuotojų sauga, plačia apimtimi pavesti atlikti konkrečiam darbuotojui. Šiuo konkrečiu atveju tai ir buvo atlikta vadovaujantis ŠRATC esančia struktūra ir darbų pasiskirstymu. ŠRATC turi aiškią struktūrą; Nelaimingas atsitikimas įvyko ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje; Gamybos padalinio vadovas Nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 punktas numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą. T. B. turėjo darbų saugos pažymėjimą, išduotą dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Tai reiškia, kad T. B. turėjo reikiamą kvalifikaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, jo kompetencija buvo patikrinta ir atsakomybė jam perduota tinkamai. A. Z. tai pat aiškiai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Profesinės rizikos vertinimas vykdant darbus Atliekų skyriuje taip pat apima funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl atskiro tokios pareigos išskyrimo pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose reikalavimas yra perteklinis. Darbai buvo organizuojami tinkamai, padalinių ir struktūrinių padalinių vadovų kompetencijos aiškiai paskirstytos, todėl Akto 10 punkto išvada apie netinkamą darbų organizavimą privalo būti panaikinta.

22.2. A. Z. 2010 m. vasario 18 d. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 patvirtina, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. A. Z. taip pat turi 2015 vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60. Darbų saugos pažymėjimas, išduotas A. Z., yra neterminuotas, galiojantis, todėl Akte buvo padaryta neteisinga išvada, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdu, kad A. Z. žinios ne tik patikrintos, bet ir įvertintos teigiamai. Atitinkamai, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes nėra pagrindo Akte konstatuoti, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 2 dalis. Skundžiamame Sprendime nepagrįstai patvirtintos abejonės dėl A. Z. kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo srityje. Tokios abejonės yra nepagrįstos, nes A. Z. 2010 vasario 18 d. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892, t. y. A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu.

22.3. Nei Tyrimo, nei Papildomo tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, kad ŠRATC ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad išvengtų nelaimingo atsitikimo, Sprendime apie šias aplinkybes neužsimenama, teismas jas laikė nesvarbiomis. Sprendime neanalizuota ir nepasisakyta dėl pareiškėjo argumento, kad Krautuvą vairavęs asmuo turėjo reikiamą kompetenciją ir buvo apmokytas saugiai elgtis su nelaimingą atsitikimą sukėlusia transporto priemone. 2022 m. vasario 28 d. G. U. pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija, kurios dėl ŠRATC nežinomų priežasčių VDI Tyrimo metu nevertino. Instrukcija turi visą skyrių, skirtą saugai, saugūs darbo metodai yra smulkiai aprašyti.

22.4. Pats nukentėjusysis M. V. buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 punktas taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1 (visa tai matosi iš Akto priedų, tačiau Akte tinkamai neįvertinta), todėl nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl jo netinkamų veiksmų. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Darbų saugos ir sveikatos sutartis su trečiuoju asmeniu neturi lemiamos teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti.

22.5. ŠRATC atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. maksimaliai stengėsi, kad ŠRATC ir jo padaliniuose būtų užtikrinta darbų sauga. Nelaimingo atsitikimo metu Atliekų tvarkymo padalinyje už darbuotojų saugą buvo atsakingas padalinio viršininkas A. Z., kuriam vadovavo gamybos vadovas T. B., taip pat sudaryta Darbų saugos ir sveikatos sutartis, todėl Papildomo tyrimo išvada, numatanti, jog Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kad būtų saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai, yra naikintina.

22.6. Pareiškėjas į bylą pateikė prieš nelaimingą atsitikimą atliktą Profesinės rizikos vertinimą. Iš šio rizikos vertinimo matyti, kad ŠRATC padaliniuose rizika, kai transporto priemonės juda atbuline eiga, buvo įvertintos. Nors rizika buvo vertinta kituose padaliniuose, lygiai tokiu pačiu principu buvo veikiama ir Nelaimingo atsitikimo vietoje – mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje. Iš po nelaimingo atsitikimo atlikto rizikos vertinimo matyti, kad rizikos šalinimo priemonės darbuotojams, kai transporto priemonė juda atbuline eiga, yra tos pačios, kurias įgyvendino ŠRATC nelaimingo atsitikimo metu. Tai yra, transporto priemonėse įdiegta atbulinės eigos signalizavimo priemonė, darbuotojams draudžiama būti pavojingoje zonoje.

22.7. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl tos priežasties, kad nebuvo nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą naikinti teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino šio fakto svarbos ginčui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas palaiko savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, nurodo, kad:

24.1. Darbdavį atstovaujantis asmuo jokiu konkrečiu tvarkomuoju dokumentu nepavedė padalinių vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, kaip numato PRV nuostatų 6 punktas, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau.

24.2. Teismas visapusiškai išnagrinėjo darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbo vietose teisines nuostatas, ŠRATC kaip darbdavio pareigas ir atsakomybę užtikrinant, kad darbuotojai dirbtų saugiai, darbdavį atstovaujančio asmens bei darbdavio įgaliotų asmenų kompetencijas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą ŠRATC MBA įrenginiuose ir teisiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) konkrečiu pavedimu (įsakymu) būtų tiesiogiai ir aiškiai pavedęs įgaliotam kompetentingam asmeniui atlikti profesinės rizikos įvertinimą MBA įrenginiuose esančiose darbo vietose.

24.3. Teismas, išnagrinėjęs visus aspektus, susijusius su A. Z. Darbų saugos pažymėjimu, sprendime pagrįstai konstatavo, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., yra tai, kad nebuvo įvertinta profesinė rizika MBA įrenginiuose, kur toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėsti darbuotojai, bei nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai. To nepadarė nei darbdavį atstovaujantis asmuo, nei pareiškėjo nurodomas Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, kuriam tai nebuvo konkrečiai ir aiškiai pavesta konkrečiu tvarkomuoju dokumentu, todėl Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo vėlesnis pateikimas padaryto pažeidimo nešalina ir įtakos Akto 10 punkte nurodytoms nelaimingo atsitikimo darbe priežastims neturi.

24.4. Nepaisant priemonių, kurias vardija pareiškėjas, kurių ėmėsi darbdavys, kad ŠRATC būtų dirbama saugiai, Atliekų tvarkymo padalinio MBA įrenginiuose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas. Todėl įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., tyrimo tikslas ir buvo nustatyti įvykio darbe priežastis, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, o ne vardinti darbdavio atsakingo asmens ar darbdavio įgaliotų asmenų atliktus darbus darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje.

24.5. Inspektorius Akte nurodė, kad iš įvykio darbe filmuotos medžiagos matyti kaip tvarkomos atliekos MBA įrenginiuose, t. y. teleskopinis krautuvas sandėlyje manevruoja pirmyn, atgal, į šonus, įvairiomis kryptimis. Krautuvo kaušu atliekos iš krūvos paskleidžiamos važiuojant atbulomis, sukabinamos važiuojant į priekį. Krautuvui judant, darbuotojai šalia jo būna, vaikšto, lipa ant atliekų, išrenka ir neša jas į sandėlio pakraštį. Darbo zonoje, kur tuo pačiu metu juda krautuvas ir darbuotojai, nei krautuvui, nei darbuotojams, nėra nustatytų saugių judėjimo trajektorijų, zonų ir panašiai, nėra nustatytų vietų, kur darbuotojai turi atsitraukti, kai darbo zonoje juda transporto priemonė. Nekontroliuojama, kad darbuotojai nebūtų šalia judančio krautuvo, kai jis išskleidžia, sustumia, ar veža atliekas. Nors teleskopiniam krautuvui KRAMER važiuojant atbulomis veikia visi šviesos signalai, pypsi garsinis signalas, darbuotojai nekontroliuojami vaikšto aplink jį. Iš mašinisto sėdėjimo vietos kabinoje, vizualiai vertinant vietą už teleskopinio krautuvo KRAMER, kurioje buvo M. V., galimai yra sudėtinga pamatyti darbuotoją, esantį už krautuvo galo, todėl M. V. ir buvo pervažiuotas krautuvo galiniu ratu. Inspektorius atkreipė dėmesį į tokio nesaugaus darbo ištakas, tai yra į tai, kad neįvertinta profesinė rizika dirbant labai pavojingomis sąlygomis.

24.6. Įvertinus MBA įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai ir gyvybei gręsiančią riziką, dėl sunkių transporto priemonių judėjimo, darbdavys turėjo priimti sprendimus, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, ir imtis prevencinių priemonių, kad vėl nesusiklostytų panaši situacija, kai krautuvo judėjimo zonoje atsiranda darbuotojas, kuris, krautuvo vairuotojo įsitikinimu, ten būti neturi ir įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ ŠRATC darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo akto teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeista 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto forma N-1, nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Sprendimas ir Papildomo tyrimo aktas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad tinkamas profesinės rizikos įvertinimas prieš darbų pradžią yra esminė sąlyga, nuo kurios priklauso tinkamų ir pakankamų prevencinių priemonių parinkimas bei įgyvendinimas kiekvienu konkrečiu atveju. Profesinės rizikos vertinimas MBA įrenginiuose nebuvo atliktas, darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepavedė to organizuoti įgaliotiems asmenims iki nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, nes ginčas šioje byloje kilęs dėl atsakovo Papildomo tyrimo akto ir trečiojo suinteresuoto asmens Sprendimo, o ikiteisminio tyrimu metu buvo vertinamos aplinkybės tuo aspektu, ar padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdavio kompetencijai. Pareiškėjo vertinimu, padalinių vadovai buvo aiškiai įpareigoti atlikti visas pareigas, susijusias su darbuotojų sauga, taip pat ir organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Profesinės rizikos vertinimą vykdant darbus Atliekų skyriuje apima funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl atskiro tokios pareigos išskyrimo pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose reikalavimas yra perteklinis. A. Z. 2010 m. vasario 18 d. išduotas Darbų saugos pažymėjimas patvirtina, kad jis gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu, todėl Akte nebuvo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti DSSĮ 11 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Darbuotojai – G. U. pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija, pagalbinis darbininkas M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta Akte. Profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas kituose padaliniuose, lygiai tokiu pačiu principu buvo veikiama MBA įrenginyje, rizikos šalinimo priemonės yra tos pačios – transporto priemonėse įdiegta atbulinės eigos signalizavimo priemonė, darbuotojams draudžiama būti pavojingoje zonoje. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl tos priežasties, kad nebuvo nustatyta DSSĮ ar kituose teisės aktuose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, yra esminė aplinkybė, kurios teismas neįvertino.

28. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įvertinant apeliacinio skundo argumentus, patikrinamas ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisyklėmis (ABTĮ 56 str. 7 d.), nei turėti įtakos teisės aiškinimui, kas yra teismo pareiga ir diskrecija.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių byloje, jog Nelaimingo atsitikimo metu ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 punktas numatė, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą, kas apima ir profesinės rizikos vertinimą; Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numatė, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o 27.1 punktas – viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą, todėl atskiro pavedimo profesinės rizikos vertinimui taip pat nereikėjo.

33. DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

34. DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

35. Pagal DSSĮ 19 straipsnio 2 dalį, darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; <...> 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

36. DSSĮ 39 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti (1 dalis). Darbdaviui atstovaujantis asmuo (šiuo atveju – direktorius) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

37. Teismas, remdamasis paminėtomis DSSĮ nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti arba konkrečiu sprendimu pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą, ir, nors darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau bendro pobūdžio nuostatos jų pareiginiuose nuostatuose (atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą) yra nepakankamos, nes padalinių vadovai nebuvo konkrečiai įgalioti atlikti profesinės rizikos vertinimą, kas yra nesuderinama su DSSĮ 11 straipsnio 2 dalies ir DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

38. Kiti duomenys byloje, kuriais teismas grindė savo išvadas apie tai, jog darbdavį atstovaujantis asmuo nebuvo suteikęs konkrečių įgaliojimų atlikti profesinės rizikos vertinimą padalinių vadovams, taip pat paneigia minėtus pareiškėjo argumentus. PRV nuostatų II skyriaus (Rizikos vertinimo organizavimas) 6 punktas aiškiai numato, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, o rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas – darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) konkrečiu pavedimu (įsakymu) būtų tiesiogiai ir aiškiai pavedęs įgaliotam kompetentingam asmeniui atlikti profesinės rizikos įvertinimą MBA įrenginiuose esančiose darbo vietose.

39. PRV nuostatų 6 punktas, be kita ko, numato, kad jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo. Teismas nustatė, jog 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „Darbų saugos projektai“ dėl darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo. Tokią aplinkybę teismas pagrįstai vertino kaip patvirtinančią faktą, jog darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) profesinės rizikos vertinimo nebuvo pavedęs įmonės kompetentingam darbuotojui jokiu konkrečiu tvarkomuoju dokumentu, tam vėliau, jau po įvykio, buvo pasitelktas paslaugas teikiantis išorės kompetentingas asmuo – UAB „Darbų saugos projektai“.

40. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas jau po Nelaimingo atsitikimo tyrimo pateikė Atliekų skyriaus viršininkui A. Z. 2010 m. vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą, nesudarė pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų priežasčių, nes tokie duomenys nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) profesinės rizikos vertinimo nebuvo pavedęs įmonės kompetentingam darbuotojui.

41. Pareiškėjo argumentas, kad pateiktas profesinės rizikos vertinimas kituose padaliniuose iki Nelaimingo atsitikimo, kur rizikos šalinimo priemonės darbuotojams, kai transporto priemonė juda atbuline eiga, yra tos pačios, kurias ir įgyvendino ŠRATC nelaimingo atsitikimo metu, negali paneigti darbdavį atstovaujančio asmens pareigos, kylančios imperatyvių teisės aktų pagrindu, atlikti profesinės rizikos vertinimą konkrečiame padalinyje. Akto 10 punkte nurodyta, kad MBA įrenginyje nebuvo įvertinta galima rizika, kuri atsiranda, kai transporto priemonės ir (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatyta ir neparinkta saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų. Darbo zonoje, kaip kad byloje nurodė atsakovas, kur tuo pačiu metu juda krautuvas ir darbuotojai, nei krautuvui, nei darbuotojams nėra nustatytų saugių judėjimo trajektorijų, zonų ir panašiai, nėra nustatytų vietų, kur darbuotojai turi atsitraukti, kai darbo zonoje juda transporto priemonė. Nelaimingo atsitikimo vietoje nesant nustatytų profesinės rizikos veiksnių ir neįgyvendinus reikiamų prevencinių priemonių, negali būti remiamasi kituose padaliniuose atliktu profesinės rizikos vertinimu. DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas darbdavio maksimalaus rūpestingumo ir atsakomybės standartas imantis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuojant darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Tokiu atveju aplinkybės, kad krautuvo vairuotojas pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija, kad nukentėjusysis M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1, bei šių asmenų veiksmai galėtų būti vertinamos kaip šalinančios darbdavį atstovaujančio asmens (direktoriaus) atsakomybę nagrinėjamu atveju tik tuomet, jei darbdavys būtų pilnai įgyvendinęs teisės aktų reikalavimus tinkamai atlikti profesinės rizikos vertinimą ir numatyti prevencines priemones.

42. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nenustačius Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų turi esminę reikšmė sprendžiant dėl Papildomo tyrimo akte padarytų išvadų apie darbdavį atstovaujančio asmens pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose sprendžiant dėl prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir baudžiamosios bylos yra atsižvelgiama į tai, kad skiriasi įvykio darbe tyrimo tikslai (žr. Nuostatų 29 p.) ir baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-341-575/2025). Dalis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl Nelaimingo atsitikimo darbe 2022 m. rugpjūčio 30 d. priimtu nutarimu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį (dėl neatsargaus gyvybės atėmimo). Nuostatų 29 punkte yra įtvirtinta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 29.1. nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (aplinkybes); 29.2. nustatyti įvykio darbe priežastis; 29.3. numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Net ir nenustačius baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindų, t. y. tokio pobūdžio DSSĮ ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kas reikštų, kad buvo padaryta nusikalstama veika baudžiamasis nusižengimas, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų, Nuostatuose numatytiems tikslams pasiekti Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu turi būti nustatomos ir įvertinamos visos aplinkybės ir priežastys, lėmusios įvykį darbe, kas ypač svarbu ateityje numatant prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

43. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad Papildomo tyrimo aktu yra tinkamai įvertintos visos 2022 m. rugsėjo 6 d. ŠRATC prašyme nurodytos aplinkybės dėl papildomo tyrimo. Teismo sprendimas išsamiai motyvuotas, atsakyta į visus pareiškėjo skundo argumentus, išvados padarytos išsamiai ištyrus ir objektyviai įvertinus aplinkybes byloje, teisingai aiškinant ir taikant DSSĮ bei kituose teisės aktuose įtvirtintas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančias bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė