2023-04-19 Nr. AB-8591-3-62-3-01136-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-394-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01136-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Ž. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (intensyvios priežiūros taikymo). Visi dokumentai buvo paruošti komisijai svarstyti, pareiškėjas atitiko sąlygas, kurioms esant galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnyje įtvirtinta galimybe: žmona sutiko priimti jį gyventi, probacijos išvada buvo palanki, darbovietė sutiko priimti dirbti, jo charakteristika buvo teigiama ir pan. Komisijos posėdis įvyko 2022 m. balandžio 7 d., tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas ir iki šiol neaiškios to priežastys. Remdamasis tuo, pareiškėjas teigė, kad dėl Pravieniškių PN-AK kaltės jis prarado galimybę būti paleistas lygtinai, anksčiau sugrįžti pas žmoną ir vaikus. Dėl to jis psichologiškai save žalojo, buvo nežinioje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas buvo numatytas 2022 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių nurodytu adresu. Pravieniškių PN-AK 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių (toliau – ir Probacijos tarnyba), prašydama ištirti pareiškėjo socialinę aplinką dėl intensyvios priežiūros taikymo ir kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas, bei pranešti, ar pareiškėjo nurodyti kontaktiniai asmenys sutinka priimti jį gyventi pasirinktu adresu. Probacijos tarnyba 2022 m. kovo 14 d. informavo, jog nurodytu adresu yra galimybė taikyti pareiškėjui intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, pradėta vykdyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos namų procedūra, tačiau procedūra nebuvo baigta dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės svarstyti jo prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje 2022 m. balandžio 7 d. (tokia data nurodyta atsiliepime į skundą).

5. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė prašymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Net jei jis būtų pateikęs tokį prašymą, tai savaime nereikštų, jog būtų nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1429-471/2021 paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ginčui aktualiu laikotarpiu šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o jam įsiteisėjus, pasikeistų ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas laikas, nuo kurio pareiškėjui gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas skunde nurodytų pareigūnų veiksmų (neveikimo) neapskundė nei Pravieniškių PN-AK vadovui, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, todėl jis nesilaikė BVK 183 straipsnyje numatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio nuostatas, ir tai yra pakankamas pagrindas atmesti skundą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo Ž. L. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 050 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriame prašė išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, Pravieniškių PN-AK 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. 14-3293 kreipėsi į Probacijos tarnybą, prašydama pagal pasirinktą gyvenamąją vietą ištirti pareiškėjo socialinę aplinką dėl intensyvios priežiūros taikymo ir kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas ir pranešti, ar pareiškėjo nurodyti kontaktiniai asmenys sutinka priimti jį gyventi pasirinktu adresu. Probacijos tarnyba 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4S-2813 informavo, kad nurodytu adresu yra galimybė taikyti pareiškėjui intensyvią priežiūrą. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė pradėjo vykdyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūrą ir 2022 m. kovo 28 d. parengė išvadą Nr. 63-860 „Apie nuteistojo Ž. L. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus“. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. NN-105 buvo nutarta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. buvo perkeltas į Kauno TI, todėl pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra nebuvo baigta, medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 4 d. posėdyje nebuvo nagrinėjama.

8. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą (BVK 157 str.) suponuoja bausmių vykdymo institucijos (jos pareigūnų) pareigą veikti taip, kad nuteistajam būtų sudarytos sąlygos šia teise pasinaudoti. Tokia pareiga apima, be kita ko, bausmių vykdymo institucijos pareigą savo veiklą organizuoti taip, kad pradėta nuteistojo lygtinio paleidimo procedūra būtų organizuojama ir užbaigiama, nepriklausomai nuo to, kokiame bausmių vykdymo institucijos struktūriniame padalinyje (ar bausmių vykdymo institucijoje) ji buvo pradėta. Tai reiškia, kad pataisos įstaigos darbas privalo būti organizuotas taip, kad nuteistojo medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtų laiku perduota Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

9. Teismas akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo teise būti paleistu iš kalinimo įstaigos lygtinai, t. y. 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui. Direktoriaus pavaduotojas 2022 m. kovo 4 d. rezoliucija perdavė prašymą Resocializacijos skyriui vykdyti, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo argumentai, jog nebuvo pareiškėjo sutikimo taikyti intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo (BVK 157 str. 4 d.), laikytini nepagrįstais. Tačiau ginčai, susiję su lygtinio paleidimo teisėtumo vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nevertino, ar buvo pagrindas taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra nebuvo užbaigta. Neužbaigti procedūros nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pravieniškių PN-AK (jos pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjas prarado teisę į galimybę būti svarstomam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.

11. Teismui nekilo abejonių, kad dėl Pravieniškių PN-AK (jos pareigūnų) neteisėto neveikimo pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų: pareiškėjo teigimu, stiprių neigiamų emocinių išgyvenimų dėl prarastos galimybės anksčiau laiko grįžti pas šeimą ir gyventi visavertį gyvenimą. Pareiškėjui kilusi neturtinė žala yra akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Atitinkamai, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų dvasinių ir fizinių nepatogumų bei atsakovo atstovo (jo pareigūnų) neteisėto neveikimo – neužbaigtos lygtinio paleidimo procedūros.

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidžiamų vertybių pobūdį (asmens laisvė), nustatytų pažeidimų trukmę, tai, kad lygtinio paleidimo komisijai reikalingi dokumentai 2022 m. kovo 28 d. buvo pateikti vertinimo ir analizės grupės specialistui dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, tačiau nebuvo teikiami lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. balandžio 4 d. posėdžiui, pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas nebuvo svarstytas ir vėliau, pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, patirdamas pasekmes dėl tokio atsakovo atstovo neteisėto neveikimo (neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, kilusius dėl prarastos galimybės anksčiau išeiti į laisvę ir gyventi visavertį gyvenimą, nepatogumus), teismas pripažino, kad 2 050 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas jo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėja), apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą; arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti; arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas teigia, kad teismas neišnagrinėjo svarbių teisinių ir faktinių klausimų. Pirma, teismas neišnagrinėjo atsakovo argumentų, jog pareiškėjas nepateikė sutikimo (prašymo) pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, o 2022 m. kovo 4 d. jis prašė tik išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių nurodytu adresu. Antra, net jei pareiškėjas būtų pateikęs tokį sutikimą (prašymą), tai dar nereikštų, jog būtų nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. spalio 27 m. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1429-471/2021 pareiškėjui buvo skirta dar viena laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybė, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, pakartotinai nusikalto, įrodo, jog jis nelinkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei galiojančių teisės aktų ir todėl neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų, o pareiškėjo ankstesni teistumai yra taip pat už fizinio skausmo sukėlimą. Pareiškėjas siekė grįžti į tą pačią aplinką, kurioje smurtavo, todėl kiltų didelė rizika jo artimų asmenų (žmonos ir vaikų) gerovei ir sveikatai. Be to, nors pareiškėjo žmona nurodė sutinkanti, kad pareiškėjas grįžtų gyventi nurodytu adresu, tačiau ji pati nėra sudariusi būsto, kuriame gyvena, nuomos sutarties ir todėl negali duoti sutikimo pareiškėjui gyventi šiame būste.

15. Atsakovas pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą laiko neproporcinga ir nepagrįsta. Teismas turėjo įvertinti tai, ar lygtinis paleidimas pareiškėjui būtų buvęs taikomas, jei lygtinio paleidimo procedūra būtų buvusi užbaigta laiku. Nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas pareiškėjui nebuvo pritaikytas iki šiol. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos rinkti įrodymus, pavyzdžiui, nepareikalavo Kauno TI pateikti duomenis apie pareiškėjui taikytą / netaikytą lygtinį paleidimą. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, nurodytų BVK 157 straipsnyje. Pravieniškių PN-AK nepateikus pareiškėjui informacijos ar rašto dėl lygtinio paleidimo procedūros neužbaigimo ar sustabdymo, tai pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, niekaip nepakeitė jo teisinio statuso. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

16. Atsakovas teigia, kad net jei būtų konstatuota, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais: nors formaliai buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija; be to, kaip nustatė teismas, nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, taip pat nenustatyta, kas atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui Ž. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėja), priteistas 2 050 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad lygtinio paleidimo komisijai reikalingi dokumentai dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo pateikti vertinimo ir analizės grupės specialistui 2022 m. kovo 28 d., tačiau nebuvo teikiami lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. balandžio 4 d. posėdžiui, pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas nebuvo svarstytas ir vėliau, pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl tokio Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo patirdamas pasekmes (neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, kilusius dėl prarastos galimybės anksčiau išeiti į laisvę ir gyventi visavertį gyvenimą, nepatogumus), padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistinas 2 050 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

19. Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs sutikimo (prašymo) pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, o 2022 m. kovo 4 d. prašyme buvo prašoma tik išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių nurodytu adresu, pareiškėjas nebuvo pateikęs visų reikiamų dokumentų, reikalingų lygtinio paleidimo procedūroms atlikti (prašymo / sutikimo būti lygtinai paleistam taikant intensyvią priežiūrą). Atsakovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nors ir Lygtinio paleidimo iš įstaigos komisija būtų gavusi pareiškėjo sutikimą (prašymą) taikyti jam intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nereikštų, kad komisija būtų nutarusi pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą, bei nurodo aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nepagrįstai priteista kompensacija pinigais, nes pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama, ar yra (buvo) faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą iš Pravieniškių PN-AK, ar jo pateiktas prašymas galėjo būti patenkintas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, susiję su lygtinio paleidimo teisėtumo vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, susijęs su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Šioje byloje buvo nustatomos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra, kuri nebuvo užbaigta.

21. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės aktus, reglamentuojančius šios procedūros organizavimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo neužbaigti procedūros, o tai reiškia, kad Pravieniškių PN-AK (jos pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjas prarado teisę į galimybę būti svarstomam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje ir patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, nes jo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

22. BVK (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

23. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (BVK 157 str. 6 d.).

24. BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (BVK 164 str. 3 d.).

25. Atsakovas atsiliepime į skundą yra nurodęs, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas numatytas – 2022 m. gegužės 19 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriame prašė išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, pataisos įstaiga 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. 14-3293 kreipėsi į Probacijos tarnybą prašydama pagal pasirinktą gyvenamąją vietą ištirti pareiškėjo socialinę aplinką dėl intensyvios priežiūros taikymo ir kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas, ir pranešti, ar nuteistojo nurodyti kontaktiniai asmenys sutinka jį priimti gyventi pasirinktu adresu. Probacijos tarnyba 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4S-2813 informavo, kad nurodytu adresu nuteistajam yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė, susipažinusi su Probacijos tarnybos raštu, pradėjo vykdyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūrą, 2022 m. kovo 28 d. parengė išvadą Nr. 63-860 „Apie nuteistojo Ž. L. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus“. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. NN-105 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo nutarta pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK perkelti į Kauno TI tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. buvo perkeltas į Kauno TI, todėl pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra nebuvo baigta, nuteistojo medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. balandžio 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje nebuvo nagrinėjama.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė sutikimo taikyti intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo, nes pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, direktoriaus pavaduotojas 2022 m. kovo 4 d. rezoliucija perdavė prašymą Resocializacijos skyriui tolesniam vykdymui, t. y. po pareiškėjo prašymo pateikimo buvo pradėta lygtinio paleidimo procedūra. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK neinformavo pareiškėjo, kad jis turėtų pateikti dar vieną prašymą ir sutikimą tam, kad jo klausimas būtų perduotas svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje.

27. Atsakovas nenurodo jokio teisės akto, nustatančio, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pateikti konkretų dar vieną prašymą, jog būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taip pat nenurodo teisės aktų, pagal kuriuos neprivalėjo užbaigti pradėtos procedūros.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 3251–3252 punktai nustatė prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimą pataisos įstaigos administracijai. Iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusi BVK 164 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, o 2 dalis nustatė, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, <...>.

29. Teismų praktikoje, vadovaujantis šiomis nuostatomis, taip pat buvo nurodoma, kad prašymas, kuriame nurodyta, jog nuteistasis po bausmės atlikimo pasirenka gyvenamąją vietą konkrečiu nurodytu adresu, negali būti prilyginimas prašymui dėl pristatymo komisijai dėl lygtinio paleidimo svarstymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-528-525/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje A-1729-575/2019). Tačiau šiai bylai aktualioje BVK 164 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą (2 d.), o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (3 d.).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

34. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui nesukėlė tokio masto pasekmių, už kurias neturėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (2 050 Eur). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti mažinamas priteistas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė