2016-12-20 Nr. ATPB-1248-4-43-3-01727-2015-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-7-72-648/2016

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01727-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. V. P. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį nubaustas 1158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 19.29 val., Šilutės r., Usėnų k., būdamas neblaivus (nustatytas 0,70 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. P. vardu registruotą automobilį „Peugeot 406“ (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartimi priimtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. Draudvilos prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

4.2. Pasak pareiškėjo, teismai V. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą nepagrįstai kvalifikavo tik pagal ATPK 129 straipsnį, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones. Pareiškėjo teigimu, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra vairuotojas, kuris turi teisę vairuoti bet kokios rūšies transporto priemones. Kadangi V. P. pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti kitos rūšies transporto priemones, jo padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Anot pareiškėjo, būtų neprotinga, jei asmuo, neturintis teisės vairuoti A kategorijos transporto priemones, bet turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, visada motociklu važiuotų neblaivus, o lengvuoju automobiliu galėtų važiuoti ir jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-1467/2011 suformavo praktiką, jog asmuo, neturintis teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, tačiau turintis teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemones, negali būti laikomas apskritai neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones, todėl tokiam asmeniui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą taikytinas šios normos sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjo manymu, ginčijama Klaipėdos apygardos teismo nutartis tam prieštarauja.

5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. Draudvilos prašymas atmetamas.

Dėl V. P. padaryto pažeidimo kvalifikavimo

6. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą teigiama, kad V. P. pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemones, t. y. buvo ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas – vairuotojas, todėl jo padaryti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne tik pagal ATPK 129 straipsnį, bet ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. 2015 m. gruodžio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones. Teismai jo veiką kvalifikavo tik pagal ATPK 129 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad pažeidėjo veiksmai kvalifikuotini tik pagal nurodytą straipsnį, nes transporto priemonės vairavimas neblaiviam yra vienas iš šio pažeidimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir nutartyje nurodė, kad ATPK 129 straipsnio taikymas nuo ATPK 126 straipsnio 1–3 dalių taikymo atribojamas pagal specialų subjektą – asmenį, neturintį teisės vairuoti ar neturinti teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

8. Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) administracinėn atsakomybėn traukiami vairuotojai už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), jiems gali būti skiriama bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje ši teisės normą taikoma administracinėn atsakomybėn traukiant vairuotojus, turinčius teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones skiriamas nuo vieno mėnesio iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise pažeidimą ir apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą, t. y. ši nuobauda negali būti taikoma atimant teisę vairuoti vienas transporto priemonių rūšis, bet paliekant teisę vairuoti kitas (ATPK 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pagal ATPK 129 straipsnį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) administracinėn atsakomybėn traukiamas vairuotojas, kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi šio administracinio teisės pažeidimo subjektas gali būti transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones arba neturi teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonės.

10. Neturinčiais teisės vairuoti transporto priemones laikomi asmenys, kurie nėra įgiję teisės vairuoti, taip pat asmenys, kuriems tokia teisė buvo atimta ir nustatyta tvarka negrąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-22-2014). Neturinčiais teisės vairuoti tam tikros rūšies (kategorijos) transporto priemones laikomi asmenys, kurie nustatyta tvarka nėra įgiję šios teisės.

11. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje, subjektas yra transporto priemonės vairuotojas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 82 punktą (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Taigi pagal įstatymo nuostatas vairuotoju yra laikomi visi transporto priemones vairuojantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar turi teisę vairuoti konkrečios rūšies (kategorijos) transporto priemones ar tokios teisės neturi (t. y. neįgiję ar netekę).

12. Saugaus eismo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (2012 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XI-1943 redakcija) nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Šio įstatymo 2 dalies 83 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir nurodomos vairavimo sąlygos.

13. Saugaus eismo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija), KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pagal Saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Tokia pati nuostata iš esmės įtvirtinta ir KET 14 punkte.

14. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismai, be kita ko, nustatė, kad V. P. vairavo lengvąjį automobilį (B kategorija) būdamas neblaivus (nustatytas 0,70 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Iš byloje esančios V. P. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti AM, C1 ir C kategorijų transporto priemones. Taigi V. P. nustatyta tvarka buvo įgijęs teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, todėl jis turėjo žinoti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias eismo dalyvių teises bei pareigas ir nustatančias atsakomybę už šiurkštų naudojimosi šia teise pažeidimą, Saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, KET 14 punkte nustatytų draudimų nesilaikymą.

15. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad administracinis teisės pažeidimas, padarytas neblaivaus transporto priemonės vairuotojo, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. ATPK 126 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 1302 straipsnyje, numatančiuose atsakomybę už neblaivių vairuotojų padarytus pažeidimus, nurodyta, kad iš šiuos pažeidimus padariusių neblaivių vairuotojų privalomai turi būti atimama teisė vairuoti transporto priemones. Minėtuose straipsniuose įtvirtintos atsakomybės esmė, viena vertus, yra užtikrinti, kad transporto priemonių nevairuotų neblaivūs asmenys, nes tokie vairuotojai kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, kita vertus, užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėtų daryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su visų rūšių transporto priemonių vairavimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jei asmuo vairuoja neblaivus, vengia neblaivumo patikrinimo ar vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jis baudžiamas pagal ATPK 129 straipsnį, kaip specialią teisės normą, o ne atitinkamą ATPK 126 straipsnio dalį. ATPK 129 straipsnio taikymas nuo ATPK 126 straipsnio taikymo atribojamas pagal specialų subjektą – asmenį, neturintį teisės vairuoti ar neturintį teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-83-942-2015). Tačiau ši nutartis nelaikytina precedentu, pagrindžiančiu būtinybę V. P. taikyti vien ATPK 129 straipsnio nuostatas, nes situacija nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi nuo aukščiau nurodytos bylos aplinkybių, kur buvo sprendžiamas neblaivaus vairuotojo, kuriam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, pritaikius BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, administracinės atsakomybės klausimas (beje, tokio vairuotojo padaryti transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimai byloje kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį ir 126 straipsnio 4 dalį).

17. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio kitose administracinių teisės pažeidimų bylose, kai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, yra suformuota teismų praktika, kad tais atvejais, kai pažeidimą padaro asmuo neturėdamas teisės vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemonės, tačiau jis turi teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemones, tokiam pažeidėjui turi būti taikoma atsakomybė kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Taip įstatymas aiškinamas atsižvelgiant į nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskirtį, nes ši nuobauda yra skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėtų daryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių, taigi visų rūšių motorinių transporto priemonių vairavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-693/2015).

18. Šioje byloje yra keliamas klausimas, kaip turėtų būti kvalifikuojami vairuotojo V. P. veiksmai, kai jis neblaivus vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tačiau turėjo teisę vairuoti kitos rūšies transporto priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju V. P. pažeistų KET pobūdis, šiurkštus naudojimosi specialiąja teise – vairuoti transporto priemones – tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, turinčio teisę vairuoti AM, C1 ir C kategorijų transporto priemones, negali būti įvertintas vien tik pagal ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

19. Taigi konstatuotina, kad teismai, nustatę, jog V. P. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, tačiau turėdamas teisę vairuoti net tris kitų kategorijų transporto priemones, jo padarytus pažeidimus turėjo kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį kaip šių administracinių teisės pažeidimų sutaptį, todėl abiejų instancijų teismai netinkamai taikė įstatymą.

20. Teismų padarytos materialiosios teisės taikymo klaidos šioje byloje negali būti ištaisytos, nes nebėra ATPK numatytos procesinės galimybės pasunkinti V. P. teisinę padėtį. Grąžinus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo, teismas negalės tinkamai pritaikyti įstatymo, nes dėl šio asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį yra pasibaigęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

21. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti bylą atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Vytautas Masiokas

Vytautas Piesliakas

Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis