97e6361a-5bcd-4cd2-b74c-0580cd2725b3 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1313-1065/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20984-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.3; 2.3.4.2; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Elonai Korostinai, kaltinamajai L.

G. ir jos gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, iÅ¡situokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neteista, 2014 m. gruodžio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2014 m. gruodžio 12 d. prokuroro nutarimas dėl L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė: L. G. 2020 m. gegužės 30 d., apie 22.50 val., Pakruojo rajone, L. sen., kelio P.–L.–N. 5,7 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529) jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamoji L. G. posėdžio metu nurodė, jog kaltinimas suprantamas, kaltės ji nepripažįsta. Šių metų gegužės 30 d. K. k., Pakruojo r. šventė jos gimtadienį. Apie 23 val. susiruošė važiuoti namo, nes brolis V. B. buvo stipriai išgėręs, o jo mergaitė buvo palikta pas kaimynus. Šventė T. C. sodyboje, ten nuvyko automobiliu, kuriuo naudojasi, t. y. „T“, kartu su ja važiavo dukra. Brolis atvyko su žmona O. B. „Š“ automobiliu. Parvykti turėjo su vairuotoju, bet kaimynė vis skambino O., kad pasiimtų mergaitę ir O. sėdo važiuoti už „Š“ automobilio vairo.

Ji, jos brolis, O. ir A. C. namo važiavo „Š“ automobiliu. Ji sėdėjo Å¡alia vairuotojo, o vairuotojo vietoje – O. B. Gale sėdėjo brolis ir A. C. IÅ¡važiavus iÅ¡ sodybos į keliÄ L–P, pavažiavus 200–300 m iÅ¡ galo privažiavo pareigÅ«nai, įjungė Å¡vyturėlius ir sustojo. Po to iÅ¡kvietė antrÄ ekipaÅ¾Ä , O. liepė pÅ«sti, vyko didžiulė sumaiÅ¡tis, liepė visiems iÅ¡lipti, pradėjo grasinti, liepė pÅ«sti. TÄ vakarÄ buvo neblaivi, vartojo alkoholį, tikriausiai visi buvo neblaivÅ«s. Nežino, kokį girtumÄ nustatė O., ji į alkotesterį pÅ«tė du kartus, lyg tai nustatė 1,78 promilės. Kai iÅ¡vyko iÅ¡ sodybos, niekur sustoję nebuvo, nes nuvažiavo gal 100 m.

O. teisės vairuoti neturi, buvo iÅ¡silaikiusi tik mokyklinį egzaminÄ . Neklausė, kodėl ji sėdo vairuoti. Kai sustojo, prie vairuotojo pusės priėjo pareigÅ«nė ilgomis kasomis. Paskui kilo sumaiÅ¡tis, tada priėjo antras pareigÅ«nas. Buvo didžiulė sumaiÅ¡tis, grasinimai, kad sulaikys 24 valandom ir iÅ¡veÅ¡. Girdėjo ir negirdėjo, kÄ pareigÅ«nams pasakojo O., nes buvo sumaiÅ¡tis. Ji pareigÅ«nams nurodė, kad vairavo ji, paskui pareigÅ«nai jai sakė „pasakyk, kad vairavo L. – paleisim pas vaikÄ ir automobilį atiduosim“.

O. verkė, nes ji norėjo grįžti pas vaikÄ . Paskui pasakė, kad „jeigu pasakote, kad vairavo L., mes jus paleidžiame ir atiduodame automobilį, jeigu sakote, kad vairavo O. – iÅ¡vežame automobilį ir iÅ¡vežame jus visus į Å iaulius ir sulaikome 24 valandom“. Neatsimena, kuriuo momentu taip pareigÅ«nai sakė, bet neiÅ¡karto kai sustabdė. Nesutiko iÅ¡karto nustatyti girtumo, nes nėra mačiusi, kad keleiviui reikėtų nusistatyti girtumÄ . O. iÅ¡karto irgi nesutiko pÅ«sti į alkotesterį.

PareigÅ«nus iÅ¡ matymo pažįsta, eisme buvo sustabdyta ne kartÄ tos pačios pareigÅ«nės. Ä®vykio vietoje jos parodymai pareigÅ«nams visada buvo nuoseklÅ«s. Vėliau atvažiavo dukra, pradėjo verkti, pareigÅ«nai darė spaudimÄ dukrai sakydami „iÅ¡veÅ¡im tavo mamÄ â€œ. Policijos pareigÅ«nai sakė „nevaikščioti, dedam antrankius, vežame visus“. Kai galiausiai atspausdino protokolÄ , ji ranka parašė „AÅ¡, L. G. prisipažįstu dėl to, kad manęs neiÅ¡vežtų į Å iaulius“.

JÄ privertė prisipažinti policijos pareigÅ«nai, jie suglamžė ir iÅ¡metė protokolÄ . Jos vairavimo stažas 10 metų. Ikiteisminio tyrimo metu dokumentų nepateikė, nes vairuotojo pažymėjimÄ yra pametusi. Dėl pareigÅ«nų grasinimo dukrai, bauginimo, vertimo prisipažinti dar nesikreipė į jokiÄ instancijÄ . Ä®vykio metu buvo penki pareigÅ«nai. Jie buvo keturi asmenys, dar atėjo iÅ¡ sodybos T., atvyko jos dukra su D. J. ir jaunimas pasiimti „Š“ automobilio. PareigÅ«nai sakė:

„jeigu O. pasakys, kad ji nevairavo, atiduodame „Š“, susiraskit vairuotojÄ ir visi laimingai iÅ¡siskirstome“. O. pergyveno dėl vaiko, dėl maÅ¡inos, nes maÅ¡ina jos mamos. O. B. buvo pasakyta „jeigu tu pasakai, kad vairavo L., pasiimi „Š“ ir važiuojate namo“. Nežino, kodėl pareigÅ«nai taip sakė. Atvykus vairuotojui parvaryti „Š“, automobilis nebuvo atiduotas, jį užkėlė ant „tralo“ ir iÅ¡vežė. Visus paleido, nevežė į areÅ¡tinę.

Viskas vyko apie 3 valandas. Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo, parodymų neduos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo supažindintas, kad gali neduoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra klaidų. Su protokolu susipažino, pasirašė, bet jam buvo grasinama, kad jeigu neliudys, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Grasino tyrėja, kuri apklausė, dėl grasinimų niekur nesikreipė. Teisių ir pareigų neskaitė, pasirašė, nes pasitikėjo pareigÅ«nais. Teises iÅ¡aiÅ¡kino žodžiu, turbÅ«t praleido tÄ sakinį, kad gali neduoti parodymų.

Automobilio gražinimas siejamas buvo su prisipažinimu. O. turėjo prisipažinti, kad vairavo. Ten kažkoks farsas ir balaganas vyko, nežino, ar galėtų tai pavadinti pareigÅ«nu darbu, liudytojai po vienÄ vedami į Å¡onÄ pasikalbėti. Kamera viena kartÄ Ä¯jungta, kitÄ kartÄ iÅ¡jungta. Å iandien yra atvykę tie pareigÅ«nai, kurie grasino. Liudytojas J. N. parodė, kad yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. KaltinamÄ jÄ pažįsta iÅ¡ matymo kaip to paties miesto gyventojÄ .

Dirbo su G. N., važiavo nuo L. link Pakruojo ir prie K. kaimo pamatė maÅ¡inÄ be Å¡viesų, ji riedėjo pamažu, paskui įjungė Å¡viesas. Privažiavo iÅ¡ galo. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Automobilis sustojo, nuo jų automobilio Å¡viesų apsiÅ¡vietė jo salonas ir akivaizdžiai matėsi, kaip susikeičia priekyje sėdintys asmenys vietomis. Nepasakys, kiek viso buvo stabdomame automobilyje žmonių. Lauke nebuvo dar visai sutemę. Sustojo, kolegė nuėjo prie vairuotojo pusės, jis priėjo truputį vėliau.

Priėjus matėsi, kad automobilyje visi keleiviai neblaivÅ«s, gale sėdėjo du vyrai. Nustatinėjo neblaivumÄ , tuo metu sėdėjusiai moteriai už vairo ir Å¡alia sėdėjusiai. Sunkiai sekėsi, nes nenorėjo duoti dokumentų. Paskui moteris, kuri sėdėjo už vairo sakė, kad astma serga. Jie moterims pasakė, kad matė kaip jos susikeitė vietomis. Už vairo sėdėjusi iÅ¡ pradžių sakė, kad ji vairavo, paskui pasakė „jÅ«s matėte, jog mes apsikeitėme vietomis“ ir tada neigė vairavusi.

Nekilo abejonių, kad automobilio priekyje vyksta susikeitimas. Moteris, kuri sėdėjo prie vairo, aiÅ¡kino, kad ji neturi teisės vairuoti, o ta kuri atsisėdo į keleivio vietÄ â€“ nenorėjo prarasti teisių. Viskas vyko ilgokai, nes jos nenorėjo pÅ«sti į alkotesterį, vyrai buvo neramÅ«s, atvažiavo jų draugai. Kai sulaukė kolegų, tik tada pavyko nustatyti girtumÄ , moterys nenorėjo bendrauti, vengė nusistatyti girtumÄ , sakė, kad neiÅ¡eina pÅ«sti, trÅ«ksta oro, nemoka, nenorėjo pateikti automobilio dokumentų, sakė, kad jų neturi, po to iÅ¡siaiÅ¡kino, kad dokumentai buvo automobilyje.

Už vairo sėdėjusi moteris sakė „aÅ¡ neatsisakau pÅ«sti, bet nesugebu, o Å¡alia sėdėjusi moteris sakė „aÅ¡ nepÅ«siu, nes nevairavau“. Buvo paaiÅ¡kinta, kad automobilis bus vežamas į saugomÄ aikÅ¡telę. O. nenorėjo, kad automobilį iÅ¡vežtų ir pasakė „jÅ«s gi matėte, kad mes susikeitėme vietomis ir aÅ¡ nevairavau“. Atvykus antrajam policijos ekipažui, pareigÅ«nai bendravo su vairuotoja, aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, tik tuomet nustatė girtumus ir tada O. paaiÅ¡kino, kad jos apsikeitė vietomis.

Vienu metu L. G. sakė, kad vairavo, paskui neigė vairavusi, paskui vėl sakė vairavusi. Norėjo paimti paaiÅ¡kinimÄ , kad vairavo, paskui raÅ¡ant ji sakė „raÅ¡ysiu, kad pareigÅ«nai taip liepė raÅ¡yti“. L. G. jo klausė, ar tikrai matė, kad jos apsikeitė vietomis, atsakė, kad matė. Dar klausė, ar verta samdytis advokatÄ , atsakė, kad tai jos reikalas. Kitu policijos ekipažu atvyko I. Å . ir D. S., dar vienos pareigÅ«nės vardo nežino, pavardė lyg B., ji nesenai pradėjo dirbti.

Buvo penki pareigÅ«nai. Visi pareigÅ«nai turėjo asmenines kameras, matė degančias kamerų lemputes. KamerÄ turi įjungti kai atvyksta į įvykį. Keturi pareigÅ«nai kameras tikrai turėjo. Nežino, ar jo kamera buvo filmuojama iÅ¡tisai, jÄ Ä¯jungė ir nebuvo iÅ¡jungęs. Ä® įvykio vietÄ atėjo vyriÅ¡kis iÅ¡ sodybos, paskui atvyko dar vienas automobilis, iÅ¡vežė atėjusį, po to užmigusį keleivį paėmė, o kitÄ vyrÄ iÅ¡vežė anksčiau. Dar buvo atvykusi L. G. dukra.

Matė, kaip moterys keitėsi vietomis, kai apÅ¡vietė, akivaizdžiai kai iÅ¡ vienos sėdynės perlipa į kitÄ . Yra tikras ir garantuotas, kad ten vyko susikeitimas, paskui tai pripažino ir vairuotoja. Tikrai vairuotoja nesiekė užsisegti dirÅ¾Ä , ne rankÄ iÅ¡tiesė, o visu kÅ«nu perlipo į kitÄ pusę. Liudytoja G. N. parodė, kad ji yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariato vyriausioji patrulė. Tikslios datos neatsimena, apie 23 val., netoli K. kaimo buvo sustabdytas automobilis „Š“, dirbo su kolega J.

N. Stabdė, nes automobilis kėlė įtarimÄ , važiavo be Å¡viesų. Priartėjo su garso ir Å¡viesos signalu iÅ¡ galo ir automobilis sustojo, buvo dar pakankamai Å¡viesu, tik pradėję temti. Tik sustojus automobiliui, pamatė, kad priekyje sėdintys asmenys pradėjo keistis vietomis, viskas matėsi gerai. Priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, pastebėjo, kad vairuotoja stengėsi segtis dirÅ¾Ä , atidarius duris klausė „kÄ darote, kodėl susikeitėte?“, bet jos kategoriÅ¡kai atsakė, kad nesikeitė.

Taip sakė abi moterys. Keleivio vietoje sėdėjusi L. G. nuo pat pradžių neigė vairavusi, o už vairo sėdėjusi O., sakė, kad vairavo. Paskui jos pozicija keitėsi „tai vairavau, tai nevairavau“. Moterims sakė, kad matė, kaip jos susikeitė, todėl sakė, kad prisipažintų. Negrasino tikrai, tik laiko sumetimais sakė, kad prisipažintų kaip buvo iš tikrųjų ir greičiau baigs. Buvo du keleiviai gale, vyrai. Po kiek laiko atvažiavo L. G. dukra su draugu ir pravažiuojančių dar buvo.

Policijos ekipažai buvo du, penki pareigÅ«nai. Tik sustoję, dar sėdėdami automobilyje pamatė apsikeitimÄ , aptarti nespėjo, atsisegė dirÅ¾Ä ir iÅ¡karto ėjo prie automobilio. Abejonių dėl apsikeitimo vietomis nekyla. Priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjusi moteris buvo pasimetusi, susijaudinusi, keleivė irgi, bet mažiau. Vairuotojos akys bėgiojo, rankos virpėjo. Vairuotoja iÅ¡karto pasakė vardÄ , pavardę, nustatyti girtumÄ bandė keletÄ kartų, bet nepÅ«tė, teigė, kad serga astma.

L. G. kategoriÅ¡kai atsisakė nusistatyti girtumÄ ir tapatybę. O. pasakė, kad vairavo L. G., o ji pati neturinti teisės vairuoti. L. G. turi vairuotojo pažymėjimÄ ir galimai bijodama jį prarasti taip pasielgė. Matė, kaip priekyje sėdinčios moterys persėdo, viena į vienÄ pusę, kita į kitÄ . Su rankomis atsiremia į atloÅ¡us ir persėda viena per priekį, kita per nugarÄ . Matė, kaip rankomis atsiremia į sėdynės atloÅ¡Ä ir pozicijos persikeitė, per vidurį sėdynių yra tarpas ir matėsi, yra tikra.

Nežino, ar buvo atvykęs vairuotojas parvaryti „Š“ automobilio, bet automobilis jiems buvo svarbus, O. klausinėjo ar gali bÅ«ti, kad automobilis nebus iÅ¡vežtas. PaaiÅ¡kino, kad priklauso nuo to. kiek promilių įpÅ«s, ar turi teisę vairuoti. Neatsimena tiksliai, bet apie vaikus pokalbių nebuvo. Jos kamera veikė, bet kai buvo nuėjusi nuo asmenų ar automobilio, kamera buvo iÅ¡jungta, taupant baterijÄ . Gale sėdintys asmenys iÅ¡ pradžių sėdėjo automobilyje, O. irgi, tik L. G. buvo iÅ¡lipusi.

Po to visi buvo iÅ¡lipę, tik vienas keleivis buvo prisnÅ«dęs. L. G. laikinai sulaikė pačioje pabaigoje, nes norėjo nustatyti jos asmenybę ir girtumÄ . Jos vardo ir pavardės nežinojo, jos nepažįsta, tarnybos eigoje neteko susidurti, kolega jos irgi neįvardijo. Kaltinamoji buvo sulaikyta kaip įtariamoji, nes jos asmenybė nebuvo aiÅ¡ki, ji kategoriÅ¡kai atsisakė sakyti vardÄ ir pavardę. Ilgai užtruko kol iÅ¡siaiÅ¡kino, nes negalėjo nustatyti asmenybės ir girtumo. O. ilgÄ laikÄ nesugebėjo nusistatyti girtumo.

Moterys buvo laikomos, kad nustatyti visas aplinkybes. O. buvo paaiÅ¡kinta, kad jeigu ji vairavo, turi teisę vairuoti ir nustatys iki 1,5 promilės girtumÄ â€“ automobilio neiÅ¡veÅ¡, o jeigu vairuotojo pažymėjimo neturi, yra neblaivi, tai tada automobilį iÅ¡veÅ¡. Spaudimo ir grasinimo nebuvo, tik sakė, kad prisipažintų kaip buvo ir viskas greičiau baigsis. O. sakė, kad vairavo ne ji, o L. G., siÅ«lė prieiti ir pasakyti tai L. G., nes ji kategoriÅ¡kai neigė vairavusi. Spaudimo nebuvo, tik viskÄ paaiÅ¡kino.

O. paaiÅ¡kino, dėl ko gali bÅ«ti nuvežtas automobilis, tada ji prisipažino, kad vairavo ne ji, o L. G. Liudytojas T. C. parodė, kad kaltinamoji yra jo draugės mama. Ä®vykyje nedalyvavo, tai vyko K. kaime, datos neprisimena, buvo vakaras, sutemę, pamatė Å¡vyturėlius ir nuėjo pažiÅ«rėti kas nutiko. Ėjo iÅ¡ sodybos į keliÄ , gatvės pavadinimo nėra, namo numeris 5. Pamatė pažįstamÄ automobilį, tai sidabrine „Š“. Tuo automobiliu naudojasi O. B. Ėjo vienas, pamatė, kad automobilis sustabdytas, buvo du policijos ekipažai ir penki pareigÅ«nai.

Vairuotojo vietoje sėdėjo O., o keleivio vietoje L., gale gulėjo V. B. Iki tol, kol nuėjo į keliÄ , Å¡ventė L. G. gimtadienį jo sodyboje. Å ventėje dalyvavo jis, L., O., U., V., jo tėtis. Nežino, kas ir kaip atvyko į Å¡ventę ir kaip iÅ¡vyko nematė, svečių neiÅ¡lydėjo. Kieme buvo O. „Š“, L. „T“. L. savo automobilį paliko kieme, iÅ¡vyko su „Š“. Policijos automobilis buvo apie 100–200 metrų nuo sodybos. Jam atėjus, įvykio vietoje buvo policijos pareigÅ«nai ir keturi asmenys važiavę „Š“ automobiliu, daugiau nieko nebuvo.

Po to atvyko U., jÄ atvežė pažįstamas. Kiek vėliau atvyko ir jo pažįstami, kad parvairuoti automobilį „Š“, tai A. N. Jis jį pakvietė, kad parvairuoti automobilį „Š“, nes sakė, kad automobilį atiduos. Kai atvyko A. N., automobilio neatidavė. Ä®vykio vietoje buvo iki pat galo, po to grįžo į sodybÄ . Matė kaip L. laipino į policijos automobilį, U. verkė, kad mama prisipažintų, nes buvo grasinimai, kad iÅ¡veÅ¡ į Å iaulius. PareigÅ«nai vis kartojo, net jam sakė, kad iÅ¡veÅ¡, jeigu L.

G. neprisipažins. Liudytoja V. P. parodė, kad jos dukterėčia O. B. iÅ¡tekėjusi už L. brolio. Jos vardu registruotas automobilis „Š“, bet jis jos sesers, ji gyvena užsienyje, jos dukra O. B. Automobilis kurį laikÄ stovėjo jos kieme, juo niekas nesinaudojo. Kai O. grįžo į LietuvÄ , ji automobiliu naudojosi, persivarė į savo kiemÄ , tik buvo likęs užregistruotas jos vardu. IÅ¡ sesės S. B. sužinojo, kad automobilis policijoje. Ji paskambino ir paaiÅ¡kino. Ji nesigilino kodėl taip įvyko, vėliau irgi nesiaiÅ¡kino aplinkybių.

Tik gavo Å¡aukimÄ iÅ¡ policijos ir buvo ten nuvykusi. Automobilis nebuvo jos priežiÅ«roje jau du metai. O. priežiÅ«roje jis buvo, niekas jos neatsiklausia, kur galima ar negalima juo važiuoti. Ä®vykio aplinkybės jai nėra žinomos. Liudytoja O. B. parodė, kad kaltinamoji yra jos vyro V. B. sesuo. Liudytoja O. B. pagarsino savo suraÅ¡ytus parodymus (1 tomas, b. l. 192). Ä®vykio vietoje buvo žiauriai baisu, dvi valandas pralaikė ant gatvės, liepė sakyti, kad ji nevairavo, nors iÅ¡ tiesų ji vairavo.

Neatsimena, kuris pareigÅ«nas liepė sakyti. Iki Å¡iol dar jaučia psichologinio spaudimo pasekmes, bÅ«tent dėl pareigÅ«nų ir tyrėjos veiksmų. 2020 m. birželio 19 d. einant į apklausÄ , lipant laiptais buvo tyrėjos įspėta, kad bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus ir pasidavė spaudimui kaip ir tÄ dienÄ kai sustabdė. Su jais buvo elgtasi kaip su gyvuliais, nusivedė jÄ už maÅ¡inos, matė, kad gal prie kÅ«no iÅ¡jungė ar įjungė kameras, matėsi, kad kažkÄ daro.

JÄ labai paveikė policininko žodžiai „jeigu aÅ¡ pasakysiu, kad aÅ¡ vairavau, man gražins maÅ¡inÄ ir paleis, o jeigu pasakysiu, kad nevairavau, atims maÅ¡inÄ , iÅ¡veÅ¡ į Å iaulius“, o tuo metu vaikas buvo su aukle. Ji buvo vartojus alkoholį. PareigÅ«nas sakė iÅ¡sikviesk vairuotojÄ , atvažiavo du vairuotojai, kurie galėtų parvaryti maÅ¡inÄ , pareigÅ«nas sako „važiuok namo, mes maÅ¡inÄ pasiimame“. Tyrėja jos klausė, kokį darbÄ dirba, sakė „jeigu darbdavys sužinos ar nori, kad tave iÅ¡mestų?“.

Ä® apklausÄ vyras ėjo vienÄ dienÄ , o ji – kitÄ . Kai vyras grįžo, jo paklausė „kaip jautiesi?“, atsakė, kad normaliai ir sakė „tyrėja liepė tau perduot, kad jeigu tu keisi parodymus, tai bÅ«si patraukta baudžiamojon atsakomybėn“. Vyras irgi sakė, kad jo atžvilgiu buvo daromas spaudimas. Ä®vykio vietoje buvo daromas spaudimas, 2020 m. birželio 18 d. irgi daromas spaudimas, o birželio 19 d. vyko į apklausÄ , į advokatÄ nesikreipė, nes tiesiog supratimo neturėjo, o Å¡iai dienai supratimas atėjo, nes jau laiko praėjo.

Apklausos metu kabinete buvo dviese su tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus, nes buvo mažai laiko praėję, viskas Å¡viežia buvo. Parodymus davė pati. ProtokolÄ â€žprametė akimis“. Tuo metu buvo apėmusi isterija, ji verkė, norėjo greičiau iÅ¡eiti. Gavosi, kad protokolÄ buvo priversta pasiraÅ¡yti, nes buvo „žiauriai“ įbauginta, palūžo. JÄ baugino įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės, nes kiekviena smulkmena baugina. Visi jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Tyrimas buvo perduotas jai atlikti po to, kai tyrimÄ atliko tyrėja J. P. Ji apklausė liudytojus, peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ . Ä®vykio vietoje nedalyvavo. O. B. asmeniÅ¡kai nepažįsta, apklausė jÄ ir jos vyrÄ , į apklausÄ juos kvietė skambindama V. B. Jis pasakė, kad O. labai pergyvena, pasakė, kad perduotų O., jog ji nusiramintų ir jai patogiu laiku atvyktų.

Jis sakė, kad O. pergyveno dėl to, kad reikia atvykti į policijÄ . Jo teiravosi dėl to vairavimo, matė jis ar ne, tai jis atsakė „tegul ji atvyksta ir pati viskÄ paaiÅ¡kina“. V. B. sakė, kad įvykio metu miegojo ir nieko nematė, paskui suprato, kodėl jis galėjo taip sakyti, nes jis įvardino, kad L. yra jo sesuo. Teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ visiems ir visada perskaito, paklausia, ar suprato, kai žmogus patvirtina, kad suprato, ji sistemoje pasiraÅ¡o ir pradeda apklausÄ .

Visada taip daro, nėra iÅ¡imčių. Duoda žmogui persiskaityti pačiam ir pasiraÅ¡yti. Su V. B. konfliktinės situacijos nebuvo, po apklausos jis klausė „O kaip jÅ«s elgtumėtės mano vietoje, nes ji mano sesuo?“. O. B. atėjo labai susijaudinusi, drebėjo rankos, davė stiklinę vandens, palaukė, kol ji nurimo, paaiÅ¡kino teises, pareigas ir atsakomybę, ji patvirtino, kad suprato ir pradėjo apklausÄ . Parodymai buvo suraÅ¡yti iÅ¡ jos žodžių. Prisimena, kad ji patvirtino, kad ji vairavo.

Parodymus perskaitė garsiai. O. B. gal irgi perskaitė, turėtų bÅ«ti paraÅ¡yta „protokolÄ perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“, jei taip, vadinasi ji pati perskaitė ir pasirašė. O. B. neminėjo, kad įvykio vietoje pareigÅ«nai jai darė spaudimÄ ar grasino. Suprato, kad O. susijaudinusi buvo dėl to, kad ji bijojo L., nes ji vis klausė „ar L. matys mano parodymus?“. Atsakė, kad matys. Ji labiausiai dėlto ir iÅ¡gyveno. Suprato, kad jų santykiai negeri, kad L. daro spaudimÄ O. dėl to įvykio, o O. jos bijo.

O. tvirtai pasakė „aÅ¡ tos maÅ¡inos nevairavau“. Spaudimo O. B. tikrai nebuvo, dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus įspėjo iÅ¡aiÅ¡kinant teises, daugiau nieko nesakė. Suinteresuotumo jokio Å¡ia byla neturi. L. žinojo iÅ¡ anksčiau, bet Å¡iaip nepažįsta, neturi jokių asmeninių reikalų. V. B. perskaitė teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , jam teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos iki apklausos, jis jas suprato. V. B. apklausos eigoje pasakė, kad L. jo sesuo.

Su įtariamÄ jÄ L. G. ikiteisminio tyrimo veiksmų turėjo, atÅ¡vietė ir įteikė jai dokumentus, skambino ir klausė, ar ji sutiktų duoti parodymus, iÅ¡aiÅ¡kino teises, kad byla gali bÅ«ti baigiama pagal laidavimÄ , ji atsakė, kad pagalvos, po to perskambino ir sakė „aÅ¡ nieko nepripažinsiu ir nieko nenoriu“. Liudytoja J. P. parodė, kad ji yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Kai gavo Å¡iÄ bylÄ , ji pasirodė kaip ir visos kitos, neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų ikiteisminio tyrimo medžiagų.

Ä®tariamoji atsisakė duoti parodymus ir sakė, kad duos parodymus tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ä®vykio aplinkybių nepasakojo, iÅ¡aiÅ¡kino teises, įteikė praneÅ¡imÄ . Negavo jokių nusiskundimų apie galimai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus įvykio vietoje ir vėliau tyrimo eigoje. Ä®vykio vietos filmuotos medžiagos nematė. Apklausė pareigÅ«nÄ J. N. Klausė liudytojo to, kas susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kÄ jis papasakojo, tÄ ir užrašė. Liudytoja D.

S. parodė, kad ji yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Buvo įvykio vietoje atliekant tarnybines pareigas. KaltinamÄ jÄ Å¾ino iÅ¡ matymo. Ä® įvykį vyko su kolega I. Å ., nes gavo patrulių praneÅ¡imÄ , kad sustabdytas automobilis su neblaivia vairuotoja, yra daugiau neblaivių asmenų, reikia pagalbos. Nuvykus į įvykio vietÄ , bandė iÅ¡skirstyti žmones, kad juos iÅ¡vežtų, nes vidury miÅ¡kų viskas vyko.

Bandė aiÅ¡kintis aplinkybes, kolegos pasakojo, kad matė, kaip susikeitė. Ä®vykio vietoje teko bendrauti su ponia L. ir kita moterim, vardo nežino, kuri teigė, kad ji vairavo. Pirmiausia, iÅ¡klausė kolegų, paskui bandė bendrauti su vienu ir kitu įvykio dalyviu. Chaosas vyko dėl neblaivių asmenų, kol jie susiieÅ¡kojo kas juos parveÅ¡, tai viskas ir užsitęsė. Turėjo ir tralÄ iÅ¡kviesti, jo sulaukti, užplombuoti. Ä®vykio metu atsisakinėjo pÅ«sti į alkotesterį, O. B. teigė, kad serga astma.

Bendradarbiavimo nebuvo. Paskui sužinojo, kad neserga, pavyko įpÅ«sti į alkotesterį. IÅ¡aiÅ¡kino, kokia atsakomybė gresia. Kiek viskas užtruko laiko, nežino, nes atvyko į įvykį ne nuo pradžių. Ji sprendė klausimÄ sulaikyti ar ne. Teisės aktai reglamentuoja, kad automobilis tokiu atveju yra nuvežamas be iÅ¡imčių, kalbos apie automobilio gražinimÄ nepamena. Ä®vykio metu naudojo „body“ kameras. Atvykus į įvykį įjungia, o jeigu neatlieka veiksmų – iÅ¡jungia, kad taupytų baterijÄ .

Buvo, kad iÅ¡jungė kamerÄ , kai nebendravo su poniomis, tuo metu skambino budėtojui, tai įprasta. Automobilyje pildant dokumentus, kamera iÅ¡jungia, nes filmuoja automobilio kamera. Nepamena, ar įvykio metu pildė kokius dokumentus ir juos iÅ¡metė. Tai ne pirmas kartas jos darbe, kai vairuotojai susikeičia vietomis. Automobilį vizualiai apžiÅ«rėjo, apsikeisti tikrai buvo įmanoma. Jos abi smulkaus kÅ«no sudėjimo. Kai žmogui stresas, apsikeisti trunka labai greitai. Neabejojo pareigÅ«nų žodžiais, jiems nėra tikslo meluoti.

Kaltinamosios dukra irgi lyg buvo įvykio vietoje. Tikrai nesakė, kad automobilis bus gražintas. SiÅ«lė iÅ¡sikviesti tik vairuotojÄ , kad iÅ¡sivežtų asmenis. SiÅ«lė susirinkti asmeninius daiktus iÅ¡ automobilio, nes automobilis bus iÅ¡vežamas. O. minėjo, kad vaikÄ kažkas prižiÅ«ri. Ji jokio protokolo nerašė, negali tokio dalyko raÅ¡yti, kad ir bÅ«tų aiÅ¡kios įvykio aplinkybės. L. G. gal į girtumo knygÄ rašėsi, gal ant transporto priemonės nuvežimo akto, negali pasakyti, nes neprisimena.

Jai sakė, kad „neraÅ¡ykite savo visos istorijos, reikia tik paraÅ¡o“. L. G. buvo neblaivi, kokie galėjo bÅ«ti parodymai. L. G. norėjo raÅ¡yti kažkokiÄ â€žlitanijÄ â€œ, pasakė kad nereikia. Viskas, kas surinka įvykio vietoje, buvo sudėta į bylÄ . Liudytoja A. B. parodė, kad ji yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nė. Patruliavo su kolega I. Å . ir D. S. Buvo neseniai pradėjusi dirbti Pakruojo policijos komisariate. Atsimena, kad įvykio vietoje buvo vyriÅ¡kis, jauna mergina, vyresnė moteris ir dar vienas vyras.

Visi buvo neblaivūs. Mergina teigė, kad vairavo automobilį, kitame ekipaže dirbantys pareigūnai paaiškino, kad vairuotoja apsikeitė su keleive vietomis. Po ilgų pokalbių, vyresnio amžiaus moteris prisipažino, kad vairavo ji. Kažkiek bendravo su moterimis, pačios situacijos nepamena, bet viskas buvo filmuojama „body“ ir automobilio kameromis. Buvo dar vyriškis, kuris sakė moterims „sakykit taip kaip yra ir viskas, kad negaišti laiko“. Ilgai viskas užtruko, nes kol moteris prisipažino kad ji vairavo, aiškino, kad „čia netoli“, prašė, kad nebūtų sulaikyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas, įteiktas šaukimas.

Kai atvyko, moterys nebuvo nusiteikusios geranoriÅ¡kai bendradarbiauti. Vyresnio amžiaus moteris prisipažino ir jai, kad vairavo. Tuo momentu jaunesnė moteris sakė, kad neturi teisių, kad ji iÅ¡gėrusi vairavo, paskui, kad lyg ir nevairavo, kad nori namo. Buvo kalba apie vežimÄ Ä¯ areÅ¡tinę, adresuota buvo moterims. L. G. atsisakė tikrintis girtumÄ , paskui, kai prisipažino, kad vairavo, patikrino girtumÄ , formino dokumentus. PareigÅ«nai darė tai, kÄ privalo daryti. Liudytojas I. Å . parodė, kad jis yra Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis.

Kai patruliai sustabdė automobilį, dirbo su D. S., nuvyko ten. To įvykio metu visus sprendimus priėmė D. S. Nuvykus į įvykio vietÄ buvo automobilis ir dvi moterys ir du vyrai. Tyrėja aiÅ¡kinosi su patruliais, kas vairavo automobilį, jis prižiÅ«rėjo, kad girti asmenys neitų į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. AiÅ¡kinosi, kuri iÅ¡ jų dviejų vairavo. Nežino, kiek viskas užtruko, bet užtruko, nes keleivius turėjo atvažiuoti pasiimti, automobilis buvo iÅ¡vežtas. Kamera ant jo rÅ«bų buvo, iÅ¡lipus ar atsitraukus nuo automobilio kamerÄ visada įjungia.

Kameros neišjunginėjo, o ar kiti tai darė, nematė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 22.50 val., dirbdama su kolega J. N., Pakruojo r., L. sen., kelyje P–L–N 5,7 km, sustabdė automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tik sustabdžius automobilį pamatė, kad priekyje sėdintis vairuotojas ir keleivis susikeičia vietomis.

Priėjus prie automobilio, iÅ¡ vairuotojo pusės, prie vairo sėdėjo O. B., o priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo L. G., kurios bandė greitai užsisegti saugos diržus. Automobilio gale sėdėjo V. B. ir A. C. PapraÅ¡ius pateikti O. B. vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus, ji teigė, kad nieko su savimi neturi, viskas palikta namuose. Paklausus, ar ji yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemonę, ji atsakė, kad taip. Paklausus, kokiu tikslu susikeitė su L. G. vietomis, ji paaiÅ¡kino, kad nesusikeitė ir nesuprantanti, kodėl Å¡ito klausiama, nes ji vairavo transporto priemonę.

TÄ patį patvirtino ir L. G. Automobilio gale sėdintys asmenys nekomentavo, kas vairavo automobilį. Po kiek laiko O. B. prisipažino neturinti teisės vairuoti transporto priemones ir teigė, kad vairavo L. G., kai automobilis buvo stabdomas. Taip pat O. B. paaiÅ¡kino, kad L. G. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir, bijodama jÄ prarasti, nes buvo neblaivi, apsikeitė vietomis. Taip pat po ilgo neigimo prisipažino ir pati L. G. vairavusi minėtÄ automobilį. L. G. paaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo ji, o apsikeitė, nes bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimÄ , nes buvo neblaivi.

Alkoholio matavimo prietaisu O. B. buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, L. G. pirmu patikrinimu – 1,65 promilių girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 1,78 promilių girtumas (1 t., b. l. 5–6); įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta Pakruojo r., L. sen., kelio P–L–N 5,7 km, ties K. k., stebimas pilkos spalvos lengvasis automobilis „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–19); objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus vaizdo ir garso įraÅ¡Ä iÅ¡ tarnybinio automobilio „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o 22:51:26 laiku tarnybinis automobilis lėtėja, 22:51:28 tarnybinio automobilio salone pasigirsta vyriÅ¡kas balsas „kas čia vyksta“, policijos pareigÅ«nė tuo pat metu atsisega saugos dirÅ¾Ä , 22:51:30 laiku iÅ¡lipa iÅ¡ tarnybinio automobilio, matosi, kad sparčiu žingsniu eina link tarnybinio automobilio priekio.

Policijos pareigÅ«nas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa 22:51:40 laiku (1 t., b. l. 46–48); objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus vaizdo ir garso įraÅ¡Ä iÅ¡ „body“ kamerų, vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2020_0530_233121_005“, nuo 23:34:00 laiko girdisi, kaip O. B. pripažįsta, kad apsikeitė, neturi teisės vairuoti, ji yra iÅ¡gėrusi, apsikeitė iÅ¡ baimės, sutinka nusistatyti neblaivumÄ , nurodo, kad ji automobilio nevairavo, jį vairavo L. O. B.23:37 val. nustatytas 1,48 promilių girtumas.

Ä®raÅ¡e pavadinimu 2020_0530_233620_006, L. G. nustatinėjamas neblaivumas, pirmas pÅ«timas nepavyksta, antras pÅ«timas pradedamas vaizdo įraÅ¡o 23:37:18 val., policijos pareigÅ«nė nurodo laikÄ 23:39 val., nustatomas 1,65 promilių girtumas. PareigÅ«nė nurodo laukti 15 minučių. Ä®raÅ¡e pavadinimu 2020_0531_000215_012, atliekamas L. G. testavimas – eiti tiesia linija, iÅ¡tiesti į priekį abi rankas, užsimerkus pirÅ¡tu paliesti nosį. Ä®raÅ¡uose girdisi, kaip L. G. tai pripažįsta kaltę vairavusi automobilį, tai jÄ neigia.

Įraše pavadinimu „2020_0531_002911_015“, policijos pareigūnui L. G. nurodo, kad pripažįsta vairavusi automobilį (1 t., b. l. 49–51); neblaivumo nustatymo aktu matyti, kad iš L. G. burnos juntamas alkoholio kvapas, alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529) 2020 m. gegužės 30 d., 23.39 val., L. G. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, 2020 m. gegužės 31 d., 0.01 val. – 1,78 promilių girtumas. L. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 86).

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodomosios galios prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.

IÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios L. G. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Abejonių dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu L. G. buvo neblaivi ir alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo didesnė, negu 1,51 promilės, nėra. Å i aplinkybė nustatyta raÅ¡ytiniais įrodymais: 2020 m. gegužė 31 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad L. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikatas Nr. 1175529) 2020 m. gegužės 30 d. 23.39 val. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 86).

Nustatyto neblaivumo fakto neginčija ir kaltinamoji, tačiau neigia vairavusi automobilį, nurodo, kad automobilį „S“ vairavo O. B., o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymus L. G. atsisakė (1 t., b. l. 114–115). Kaltinamosios L. G. parodymus teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , kuria siekiama iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi jie prieÅ¡tarauja teisme apklaustų liudytojų J. N., G. N., D. S. ir A. B. parodymams. BÅ«tent automobilį „S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžiusio ekipažo policijos pareigÅ«nai J.

N. ir G. N., apklausiami liudytojais nurodė, kad jie aiÅ¡kiai matė, kaip asmenys, sėdėję automobilio priekinėse sėdynėse, tai yra vairuotoja ir keleivė, apsikeitė vietomis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad lauke buvo dar pakankamai Å¡viesu, tik pradėję temti, salono vaizdÄ apÅ¡vietė automobilio Å¡viesos. PareigÅ«nė G. N. detaliai paaiÅ¡kino, kaip aptariamas apsikeitimas vyko: pozicijomis vairuotoja ir keleivė apsikeitė perlipant iÅ¡ vienos sėdynės į kitÄ rankomis atsiremiant į sėdynės atloÅ¡Ä , vienai lendant per priekį, kitai per nugaros pusę.

Patvirtino, jog buvo atliekamas ne koks kitas veiksmas, o bÅ«tent apsikeitimas pozicijomis. Abu policijos pareigÅ«nai nurodė, jog dėl to, kÄ matė yra tikri, dėl to nekilo jokių abejonių (1 t. b. l. 181–183). PareigÅ«nų parodymus patvirtina ir tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraÅ¡e girdima pareigÅ«nų reakcija stabdant automobilį. PareigÅ«nų naudojamų „body“ kamerų vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad pareigÅ«nai J. N. ir G. N. atvykusiems kolegoms nurodo, kad moterys apsikeitė vietomis.

Minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, sutapo tarpusavyje, todėl pagrindo abejoti jais nėra. Juolab, kad aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima suabejoti Å¡ių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų L. G., o teismui nebÅ«tų pagrindo jais tikėti, byloje taip pat nėra. Paminėtina, kad apklausiami teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, prieÅ¡ingai nei kaltinamoji, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ .

Paminėtina ir tai, kad abi moterys smulkaus kūno sudėjimo, iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu buvo apsirengusios sportiškai, o tai, kad judėjimas tarp priekinių sėdynių nebuvo apsunkintas matyti ir iš teisiamajame posėdyje ištirto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip lengvai O. B. iš automobilio vairuotojo pusės atsiduria keleivio pusėje ir pro keleivio duris išlipa iš automobilio. Be to, tiek jau anksčiau minėti liudytojai, tiek ir teismo posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė A.

B. patvirtino, kad dar įvykio vietoje O. B. iÅ¡ pradžių teigusi, jog automobilį vairavo ji, vėliau pripažino, kad automobilį vairavo L. G. Dar daugiau, paaiÅ¡kino netgi savo elgesio apsikeičiant vietomis su L. G. motyvus, t. y. tai, kad ji neturi teisės vairuoti, o L. G. nenorėjo prarasti teisių (1 t., b. l. 5–6, 182). Nors L. G. pozicija ir buvo kintanti, tačiau ir ji įvykio vietoje buvo nurodžiusi, jog tai ji buvo automobilio vairuotoja, be to, klausė pareigÅ«no J. N., ar tikrai matė, kad jos apsikeitė vietomis, ar verta samdytis advokatÄ (1 t., 181–183, 2 t., b. l. 13–14).

Tai paneigia kaltinamosios gynėjos teiginį, jog L. G. nuo pat automobilio sustabdymo neigė vairavusi automobilį. Kaltinamosios L. G. parodymus teisiamajame posėdyje, kad automobilį vairavo ne ji, o jos brolio žmona O. B., patvirtino vienintelė liudytoja O. B., apklausiama teisiamajame posėdyje. L. G. nurodė, kad prisipažinti įvykio vietoje, jog vairavo ji, jÄ vertė policijos pareigÅ«nai darydami spaudimÄ , naudodami grasinimus. Liudytoja O. B. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, automobilį vairavo ji, o anksčiau teigė, jog vairavo L.

G. tik dėl jai policijos pareigūnų ir tyrėjų daryto psichologinio spaudimo. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios, liudytojos O. B., o taip pat ir V. B. parodymai yra nepagrįsti. Juos paneigia liudytojų J. N., G. N., D. S., A. B., I. Š. parodymai, taip pat pareigūnų naudojamų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Liudytojai J. N., G. N. parodė, kad, jiems sustabdžius automobilį, abi moterys atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, atsisakė pateikti automobilio dokumentus, atsisakė tikrintis dėl neblaivumo, be to, sumaištį kėlė ir kiti automobilyje buvę neblaivūs asmenys.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties į įvykio vietÄ iÅ¡kviestas dar vienas policijos ekipažas. Tiek minėti liudytojai, tiek įvykio vietoje buvusios pareigÅ«nės liudytojos D. S., A. B. parodė, kad įvykio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimas užtruko dėl pačių asmenų, vykusių automobilyje, nenoro bendradarbiauti, dėl moterų nenoro vykdyti jų teisėtų reikalavimų: nurodyti savo asmens duomenis, pateikti dokumentus, nustatyti neblaivumÄ . Be to, ilgiau užtruko dar ir dėl to, kad įvykio vietoje buvo daug asmenų, reikėjo palaukti, kol iÅ¡siskirstys, kol juos iÅ¡veÅ¡.

Turėjo ir tralÄ iÅ¡kviesti, jo sulaukti, užplombuoti. PareigÅ«nų naudotų „body“ kamerų įraÅ¡uose aiÅ¡kiai užfiksuota, kad L. G. ir O. B. juos sustabdžiusius pareigÅ«nus pasitinka prieÅ¡iÅ¡kai, atsisako pÅ«sti į alkotesterį. O. B. teigė, kad serga astma, paskui teigė, kad negali pÅ«sti, jai nepavyks. PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamoji, O. B., pareigÅ«nai elgėsi ramiai, neužfiksuota jokių gÄ sdinimų, grasinimų. PrieÅ¡ingai nei teigė L. G., vaizdo įraÅ¡uose matyti, jog jos dukra įvykio vietoje neverkė, o keliskart prašė mamos, kad Å¡i vykdytų pareigÅ«nų reikalavimus, be to, prašė pareigÅ«nų suprasti tokį netinkamÄ mamos elgesį, nes „taip bÅ«na, kai geriama dvi paras“.

Teismo vertinimu, vaizdo medžiaga leidžia spręsti, jog mergina puikiai suvokia įvykio situacijÄ , pareigÅ«nų reikalavimų teisėtumÄ ir praÅ¡o L. G. liautis netinkamai elgtis. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip pareigÅ«nė D. S. net kelis kartus pasako iÅ¡ bagažinės susirinkti ir paimti daiktus, į tai O. B. atsako, kad jai daiktų nereikia, kas paneigia O. B. parodymus, kad jai neleista ir pasiimti daiktų. Minėtoje medžiagoje nematyti ir O. B. verkiant, praÅ¡ant jÄ paleisti. Teiginys, jog pareigÅ«nų spaudimas jai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad jai neleista grįžti pas laukiantį vaikÄ , vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi O.

B. esant neblaiviai, jos galimybės užtikrinti tinkamÄ mažamečio vaiko priežiÅ«rÄ , buvo abejotinos. Kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti vertintini kaltinamosios, liudytojų O. ir V. B. teiginiai, kad policijos pareigÅ«nai vis į/iÅ¡junginėjo naudojamas „body“ kameras. Liudytojais apklausti pareigÅ«nai teisminio nagrinėjimo metu tokias aplinkybes paneigė, nurodė, kad atvykus į įvykį kameros įjungiamos. Liudytoja D. S. parodė, kad jeigu neatliekami veiksmai, kameros iÅ¡jungiamos taupant baterijÄ .

Tiriant byloje esančiÄ vaizdo medžiagÄ nenustatyta, kad kameros bÅ«tų tam tikromis aplinkybėmis iÅ¡jungiamos, skirtingų pareigÅ«nų vaizdo kamerų įraÅ¡ai fiksuoja tas pačias įvykio aplinkybes. Pagrindo manyti, kad pareigÅ«nai, vienu, neva jiems nenaudingu, metu iÅ¡junginėtų ar įjunginėtų kameras, nenustatyta. Atskirai aptartinas liudytojų O. B. ir V. B. parodymų patikimumas, ir objektyvumas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad automobilį nagrinėjamo įvykio metu vairavo L.

G., detaliai paaiškinusi jos kaip keleivės ir automobilį vairavusios kaltinamosios apsikeitimo vietomis aplinkybes, motyvus ir kt. (1 t., b. l. 69–71), teisminio nagrinėjimo metu ji savo parodymus pakeitė nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, duoti dėl pareigūnų ir tyrėjos psichologinio spaudimo. V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad įvykio metu jis miegojo, tačiau jo žmona O. B. jam teigė, jog ji automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo L. (1 t., b. l. 75–77) teisme parodymus duoti atsisakė, nes kaltinamoji yra jo sesuo.

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad liudytojų parodymų pasikeitimas (atsisakymas tuos teikti) yra teisėsaugos pareigÅ«nų psichologinio spaudimo proceso dalyviams, grasinimų ar pan. padarinys. Duomenų, kuriems esant bÅ«tų galima spręsti, kad liudytojais apklausti pareigÅ«nai turėtų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar siektų apkalbėti L. G., nenustatyta. Tiek įvykio vietoje, tiek vėliau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iÅ¡aiÅ¡kinama atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip spaudimas duoti vienokius ar kitokius parodymus ir reiÅ¡kia tik viena – raginimÄ duoti teisingus parodymus.

Liudytoja J. P. parodė, kad Å¡i byla niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų ikiteisminio tyrimo medžiagų. Jokių nusiskundimų apie galimai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus įvykio vietoje ir vėliau tyrimo eigoje negauta (1 t., b. l. 198–199). Ä® apklausÄ V. B. buvo kviečiamas jau kitos tyrėjos, t. y. J. M. birželio 18 d., o O. B. buvo kviečiama jai patogiu laiku, ji atėjo į apklausÄ dar kitÄ dienÄ â€“ birželio 19 d. Liudytojos J. M. parodymais L. G., taip pat O. B., nei V. B. ji asmeniÅ¡kai nepažįsta.

O. B. tyrėjai J. M. davė iÅ¡samius parodymus, dėl tyrėjo bei kitų pareigÅ«nų galimai netinkamo elgesio niekur nesikreipė. Jokio spaudimo nei V. B., nei jo sutuoktinei nebuvo daroma, atlikti tik visi bÅ«tini ir įprasti veiksmai, reikalingi atliekant apklausÄ (1 t., b. l. 197–198). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisme liudytojos O. B. duotais parodymais teismas nesiremia, vertina juos kaip siekimÄ padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės savo vyro seseriai L. G., juolab, kad jie paneigti anksčiu minėtais byloje surinktais įrodymais.

Visais Å¡iais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad L. G., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimÄ , vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, todėl jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y.

į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji L. G. įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 93–94), 2014 m. gruodžio 15 d. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, pagal laidavimÄ , nustatant 1 metų laidavimo terminÄ be užstato (1 t., b. l. 96–97), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 98–101), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 102), nedirbanti (1 t., b. l. 103).

Atsižvelgiant į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytÄ ir prokurorės praÅ¡omos rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ , nustatant kiek didesnį už minimalų jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ä®vertinus kaltinamajai paskirtos baudos dydį, kitas jai nuosprendžiu taikomas baudžiamojo poveikio priemones, jų pobÅ«dį, nustatytinas deÅ¡imties mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminas baudos sumokėjimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kadangi L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasi turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. birželio 1 d. nutarimais L. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 123–126) ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo –paėmimas (1 t., b. l. 117–120). Prokurorė prašė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – terminÄ skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi vairuotojo pažymėjimo L.

G. nepateikė, teigdama, jog jį pametė. Nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereguliuoja ir nenustato specialios uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios ir tvarkos, todėl turėtų bÅ«ti taikoma bendra taisyklė, pagal kuriÄ tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Vis dėlto tam tikrų kategorijų bylose asmuo faktiÅ¡kai nebegali naudotis jam suteikta specialia teise nuo pat baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo dienos, nes, tiek siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, tiek ir kitiems teisės pažeidimams, yra bÅ«tina apriboti Å¡iÄ teisę tuojau pat.

Tokia situacija susiklosto baudžiamosiose bylose, kai asmuo vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Tokia veika yra pavojinga, todėl asmuo iÅ¡ karto nuÅ¡alinamas nuo vairavimo ir dažniausiai iÅ¡ jo paimamas dokumentas, patvirtinantis, jog asmuo turi Å¡iÄ teisę – vairuotojo pažymėjimas. Nuo ikiteisminio tyrimo dėl tokios veikos pradžios iki galutinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo paprastai praeina nemažas laiko tarpas, kurio metu asmuo faktiÅ¡kai negali naudotis Å¡ia teise, tad paskyrus BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, ir jos terminÄ pradėjus skaičiuoti tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, faktiÅ¡kai asmens teisės bÅ«tų suvaržomos ilgesniam laikotarpiui nei teismas sprendė, jog yra bÅ«tina.

Tokiu būdu būtų pažeistas teisingumo principas, reikalaujantis, jog kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne vienoje byloje yra pasisakęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018), jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui realiai buvo apribota galimybė naudotis šia teise.

Pažymėtina, jog tokį vertinimÄ kasacinis teismas yra iÅ¡sakęs bylose, kuriose asmeniui vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas ir taikoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Tokios pačios pozicijos turi bÅ«ti laikomasi ir tose bylose, kuriose asmeniui kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nebuvo taikoma, tačiau asmuo nuo pažeidimo padarymo dienos faktiÅ¡kai nebegalėjo naudotis Å¡ia jam suteikta specialia teise (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-795/2019).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ L. G. vairuotojo pažymėjimas paimtas nebuvo nei iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio nei 2020 m. birželio 1 d. nutarimu paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) – paėmimÄ , kadangi L. G. minėto dokumento nepateikė. Taigi, nors kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – L. G. ir buvo paskirta, tačiau faktiÅ¡kai ji nebuvo vykdoma. Tačiau prokurorės 2020 m. birželio 1 d. nutarimu L. G. buvo paskirta ir kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 123–126).

Å ios kardomosios priemonės turinys visiÅ¡kai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobÅ«džio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog bÅ«tent kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo – momentas yra tas momentas, nuo kurio laikytina, jog asmeniui realiai apribota galimybė naudotis Å¡ia teise, nepriklausomai nuo to, kur tuo metu yra asmens vairuotojo pažymėjimas.

Ne tapačiomis, bet iÅ¡ esmės panaÅ¡iomis aplinkybėmis kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , kad transporto priemonės vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , nepriklausomai nuo vairuotojo pažymėjimo ne/turėjimo reali galimybė vairuoti transporto priemones laikoma atimta nuo tada, kai paskiriamas specialiosios teisės sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

Paėmus vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau VÄ® „Regitra“ nesant duomenų apie asmeniui paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ asmuo nepraranda teisės vairuoti atitinkamas transporto priemones (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-606/2020). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminas L.

G. skaičiuotinas nuo 2020 m. birželio 1 d. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymÄ . BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia, o jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas.

Tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 392 699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį.

Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju L. G. vairavo V. P. vardu registruotÄ transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apklausiama liudytoja V. P. parodė, kad minėtas automobilis yra tik registruotas jos vardu, jis iÅ¡ tikro priklauso jos sesei, kuri gyvena užsienyje, o Å¡iuo automobiliu naudojasi O. B. Automobilis nebuvo jos priežiÅ«roje jau du metai, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis yra O. B. žinioje. Niekas jos neatsiklausia, kur galima, kur negalima Å¡iuo automobiliu važiuoti, įvykio aplinkybės jai nėra žinomos.

Ä®vertinus liudytojos V. P. parodymus ir įvykio aplinkybes, kad tiek automobilio naudotoja O. B., tiek L. G. dalyvavo toje pačioje Å¡ventėje, vartojo alkoholį, abi buvo neblaivios, spręstina, kad O. B., žinodama, kad L. G. yra iÅ¡gėrusi, leido jai vairuoti automobilį. Taigi, Å¡iuo atveju, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra pagrindas taikyti kaltinamajai ir kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: rakteliu ir dokumentais (BK 72 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 43).

L. G. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 117–120) ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 123–126), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ (BPK 94 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297–299 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

L. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – 100 MGL (vieno Å¡imto minimalaus gyvenimo lygio dydžio), t. y. 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) baudÄ . Nustatyti 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ , nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui. IÅ¡aiÅ¡kinti L. G., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801.

Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimÄ turi bÅ«ti pristatytas Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų raÅ¡tinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tokiu atveju kaltinamoji antstolių kontorai privalės padengti baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 1 d. Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pavesti vykdyti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimÄ , konfiskuojant jos vairuotÄ V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotÄ automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais, perduotÄ saugojimui Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomÄ UAB „O“ automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu Å iaulių m., P. g. 2C, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn. L.

G. paskirtas kardomÄ sias priemones: specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (3 vnt.), esančius vokuose prie baudžiamosios bylos pirmo tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus.

Teisėja Kristina Jurevičienė