97e5dbfc-dad9-4e3d-b132-4b8cc8d315e0 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Bylos Nr. 1S-1983-383/2015 Procesinio sprendimo kategorija:2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties, kuria atmestas nuteistojo V.

B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų – (toliau–Komisija) 2015-09-02 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundÄ ir susipažinęs su pateikta medžiaga, n u s t a t ė : V. B., nuteistas 2005-05-30 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (3 epizodai), 129 str. 2 d. 9 p., 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2004-07-19, bausmės pabaiga 2019-07-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 11 mėnesių ir 16 dienų.2015-09-02 Komisijos priimtu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. B., lygtino paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartimi, atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje Å¡iuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V.

B. skundžia apylinkės teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog turi stipriÄ motyvacijÄ yra įgijęs specialybę pagal kuriÄ jau dirba vienuolika metų, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje galima bÅ«tų taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Atkreipia dėmesį, jog pataisos namuose jau atbuvo beveik dvylika metų, todėl praÅ¡o teismo likusiÄ bausmės dalį leisti atlikti namuose su artimaisiais, kad galėtų stiprinti socialinius ryÅ¡ius bei įsilieti į normalų gyvenimÄ .

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra faktiÅ¡kai atlikęs 2/3 bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad V. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 64 balai, dėl ko Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

V. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba jau vienuolika metų, turi stipriÄ motyvacijÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje galima bÅ«tų taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nelaikytinos prioritetinėmis prieÅ¡ kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimÄ pilnai prisiimti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , suvokti bausmės atlikimo teigiamÄ Ä¯takÄ . Å iuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis 9 kartus baustas už vidaus tvarkos pažeidimus.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje apibÅ«dinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį nurodoma, jog V. B. bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta, arba yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio iÅ¡reikÅ¡ savo pyktį. Daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiÅ¡kių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiÅ¡kai. Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni teistumai, žalingi įpročiai laisvėje, ryÅ¡iai su blogÄ Ä¯takÄ darančiais asmenimis.

Nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas ne vienkryptiÅ¡kai, nes yra teigiamai ir neigiamai vertinamo elgesio apraiÅ¡kų. Tai patvirtina minėtoje iÅ¡vadoje nurodytos nuteistojo gautos nuobaudos ir paskatinimai. Å ios iÅ¡vardintos aplinkybės, neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Todėl Å¡velninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sÄ lygas, taikant lygtinį paleidimÄ jau Å¡iuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo.

AukÅ¡tesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ Ä¯statymui. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Netikėti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir kompetentingų įstaigų pateiktais oficialiais duomenimis, aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Jie teismo buvo įvertinti objektyviai. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neatlikta bausmės dalis yra labai didelė. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, kÄ teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei požiÅ«rį į taikomÄ valstybės prievartos priemonę.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Taip pat pažymėtina, jog teismas anksčiau buvo parodęs pasitikėjimÄ nuteistojo atžvilgiu, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, amnestijos įstatymas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau iÅ¡vadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo ypatingÄ pavojingumÄ visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ . Taigi, nors Å¡iuo metu V. B. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimÄ .

BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kuriÄ atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutÄ , tačiau Å¡i įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad neatliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamÄ teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. B. skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti galioti.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas              Valdas Vitunskas