97e468e3-cfe5-4bd1-8a27-aebfff14fa1d · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-1255-674/2019

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00113-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 17 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Ž.,

jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

institucijos suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovui T. D.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

N. Ž. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nes Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. pagal pil. A. K. ir G. J. paaiÅ¡kinimus dėl nelegalaus darbo nustatė, kad tarp Å¡alių - darbuotojų A. K. ir G. J. ir UAB „D. u." direktoriaus N. Ž. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. G. J. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. dirbo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Taip pat G. J. paaiÅ¡kino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. A. K. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. dirbo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Taip pat A. K. paaiÅ¡kino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytojas A. S. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad yra nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl trinkelių klojimo darbų susitarė su UAB „D. u." direktoriumi N. Ž.. Å .m. gegužės 7-8 dienomis dirbo du žmonės, kurie Å¡.m. gegužės 10 d. susirinko įrankius ir iÅ¡vyko. N. Ž. bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojams G. J. ir A. K. dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Nurodoma, kad tuo UAB „Dirbu uoliai"'' direktorius N. Ž. pažeidė LR Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. Tokiais savo veiksmais N. Ž. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

N. Ž. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, jaučiasi apgautas, paaiÅ¡kino, kad asmenų G. J. ir A. K. kaip darbuotojų nesamdė, nes jie nenorėjo įsidarbinti. Socialiniame tinkle jam“ ant sienos „parašė pažįstamas žmogus vardu G., kuris dabar yra Norvegijoje, pasakė, kad trinkelių klojėjų brigada ieÅ¡ko darbo, gal gali kÄ pasiÅ«lyti. Jis tada parašė savo telefono numerį, kad su juo susisiektų. Tie asmenys patys jį susirado, sakė, kad jie yra trinkelių klojėjų brigada, ieÅ¡ko darbo.

Tada jie telefonu susitarė susitikti prie prekybos centro „Mega“. Pokalbio metu G. J. paaiÅ¡kino, kad dirba pagal individualiÄ veiklÄ , o kitas asmuo sakė, kad jau tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiuos ir iÅ¡siims individualiÄ veiklÄ . Jis su Å¡iais asmenimis sudarė žodinę rangos sutartį. Papildomai pats jų netikrino. Su užsakovu A. S. buvo sudaryta rangos sutartis, o Å¡i asmenų brigada buvo subrangovai. Atsiskaityti buvo sutarta tada, kai jie pateiks sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Tai normali praktika, dažnai taip atsiskaito su asmenimis, dirbančiais pagal individualiÄ veiklÄ .

Jų įmonė turi daug darbo, daug objektų, tačiau pastoviai trÅ«ksta darbuotojų. Jis mielai priimtų naujų darbuotojų, tačiau Å¡ie asmenys nenorėjo įsidarbinti, norėjo dirbti individualiai. Tiems žmonėms buvo nurodyta, kad objektas Raseiniuose, pasakė kainÄ už dedamas plyteles ir trinkeles, - sutarė, kad darbai bus atlikti per savaitę, visa darbų suma 600 eurų, už 1m2 trinkelių sudėjimÄ mokės 5-6 eurus, o už vieno borto padėjimÄ 5 eurus. Turėjo sudėti 100m2 trinkelių ir 24 bortus.

Jis atvažiavo parodyti objektÄ . Pradėję dirbti tie žmonės atvažiavo beveik be nieko, turėjo tik karutį ir du kastuvus, todėl darbo įrankius jis davė savo, o medžiagos buvo užsakovo – S.. Su Å¡iais asmenimis raÅ¡tu sutarties pasirašę nebuvo, jų dokumentų netikrino. IÅ¡ objekto jie buvo iÅ¡vyti, nes tie žmonės per keturias dienas nesudėjo dvideÅ¡imties bortų, todėl užsakovas sakė viskÄ susirinkti ir važiuoti. Kilus konfliktui, tie žmonės sekmadienį susirinko savo daiktus ir iÅ¡vyko.

Jis buvo du kartus atvykęs pasižiÅ«rėti, matė, kad dirbo trise, suprato, kad tai yra dar vienas brigados narys, su kuriuo jis nieko nesitarė. Jis atvyko pirmadienį, tačiau savo įrankių nerado, pareikalavo G. J., kad grÄ Å¾intų įrankius, o jis sako – sumokėk už darbÄ , tada įrankius grÄ Å¾insiu. Tačiau darbai buvo neatlikti, objektas prarastas, įrankiai pasisavinti. Å iai dienai jie pasitraukę ir daugiau nedirbo. Jis pasakė, kad kreipsis į policijÄ . Tada Å¡ie asmenys parašė pareiÅ¡kimus Darbo inspekcijai.

Jam darbuotojų trÅ«ksta, jis ir dabar ieÅ¡ko darbuotojų, tačiau skelbimų nededa, klausinėja per pažįstamus, iÅ¡ gatvės nepriima. Jis nepadarė jokio pažeidimo, praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad jam reikėjo iÅ¡sigrįsti kiemÄ trinkelėmis ir jam parekomendavo UAB „D. u.“. Jie pasirašė rangos sutartį, pradėjo darbus. Jam iÅ¡griovė visÄ kiemÄ , privežė skaldos, darbus žadėjo baigti iki Velykų, po to iki gegužės. Tada jis griežtai pareikalavo baigti darbus ir pažadėjo, kad samdys kitus darbininkus ir darbus baigs kiti. Tie subrangovai vos pastovintys ant kojų ir jis liepė po trijų dienų susirinkti viskÄ ir iÅ¡eiti. Tie subrangovai beveik nedirbo, rÅ«kė, kieme mėtėsi alaus ,,bambaliai“. KiemÄ griovė ir darė pagrindus buvo visai kiti asmenys, jie dirbo su technikÄ . O Å¡itie subrangovai turėjo sudėti bortelius ir pakloti trinkeles. Tačiau pridarė broko, viskÄ reikėjo iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo daryti. Tie subrangovai per tris dienas sudėjo kokius septynis bortelius. Su subrangovais jis pats nekalbėjo, jam nerÅ«pėjo kieno jie darbuotojai. Bendravo tik su N. Ž.. Jie buvo sutarę atsiskaityti tada, kai baigs darbus.

Liudytojas A. K. nurodė, kad jis G. J. pažįsta, yra draugų draugai. Jis neturėjo darbo, G. J. tai žinojo. Paskambino G. J. ir pasakė, kad draugas jam davė telefono numerį kur bus darbo prie trinkelių klojimo, pasakė, kad jis galėtų bÅ«ti kaip pagalbinis darbininkas. Jis nebuvo dirbęs prie trinkelių klojimo, todėl į meistrus nepretendavo. Jis tuo metu turėjo individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su statyba - griovimo darbai. Tačiau jis tuo metu nedirbo pagal tÄ veiklÄ . Jis su savo automobiliu važiavo kartu su G. J. prie „Megos“ prekybos centro, kur buvo susitikę su N. Ž.. Su N. Ž. kalbėjo G. J., su juo N. Ž. nekalbėjo. Sutarė, kad mokės 40 eurų už darbo dienÄ , abiems vienodai turėjo bÅ«ti mokama. Kokiai įmonei atstovavo N. Ž., jis neklausė. N. Ž. jų jokių dokumentų nereikalavo, darbo sutarties nesudarė. Objektas buvo Raseiniuose, reikėjo sudėti bortus ir trinkeles. Jie dirbo su savo įrankiais, atsivežė savo kastuvus, karutį. G. J. turėjo lazerį. Kitus įrankius buvo davęs N. Ž. – kampinį Å¡lifuoklį, vibro plokÅ¡tę, trinkelių vežimėlį. Reikėjo nukasti skaldÄ , nes jos buvo per daug pripilta. Jie dėjo bortus. Buvo du kartus atvažiavęs N. Ž.. Kadangi buvo sunkus darbas, G. J. pagal skelbimÄ surado dar vienÄ Å¾mogų, kurį jie atsivežė iÅ¡ Kauno. Jis kasė ir vežė skaldÄ , padėjo jiems dėti bortus. Kas tas žmogus, jis nežino, G. J. jį buvo suradęs. Tačiau jis pasitempė nugarÄ su bortais ir negalėjo dirbti. Kas jam mokėjo už darbÄ , jam nežinoma, jis nemokėjo. Jis važinėjo į Raseinius su savo automobiliu, už savo pinigus pylė kurÄ . Jam G. J. sakė, kad N. Ž. sumokės už kurÄ . Tačiau nesumokėjo. Jis tikėjosi, kad bus įdarbintas pastoviam darbui. N. Ž. telefonu bendravo tiktai su G. J., G. J. perduodavo, kÄ kalbėjo su N. Ž.. Jis nežinojo įmonės pavadinimo, bet internete suvedus telefono numerį, Rekvizitai parodė ir Ž. pavardę, ir įmonės pavadinimÄ .

Liudytojas G. J. parodė, kad jis ieškojo papildomo darbo, norėjo dirbti prie trinkelių klojimo. Kalbėjo su draugu G., esančių Norvegijoje, gavo iš jo N. Ž. telefono numerį. Liepė pasiskambinti. Jis pasakė A. K., kad yra darbo prie trinkelių, pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku. Jis paskambino N. Ž., sakė, kad turi patirties darbo prie trinkelių klojimo, susitarė susitikti prie „Megos‘ prekybos centro. Nuvyko kartu su A. K. susitikti su N. Ž.. Jis N. Ž. A. K. pristatė kaip savo komandos narį su kuriuo žada dirbti.

N. Ž. sakė, kad yra „degantis“ objektas, reikia dirbti Raseiniuose. Jokio dokumento neprašė parodyti. Žadėjo mokėti po 40 eurų už dienÄ . Jis tikėjosi, kad bus įdarbintas pagal darbo sutartį. Kartu su N. Ž. jie atvyko į Raseinius, jis parodė, kur dirbti, dalį įrankių jie turėjo, o kitÄ dalį davė N. Ž. – davė vibro plokÅ¡tę, pjaustyklę, žirkles, juostas, vežimÄ trinkelėms, kampinį Å¡lifuoklį. Pradėjo dirbti antradienį. Jis iÅ¡ tikro neturi patirties darbui su trinkelių klojimu, yra tiktai sau namuose kiemÄ dėjęs. Buvo daug papildomų darbų, reikėjo daug skaldos nukasti, sudėti bortus, paskui sudėti trinkeles.

Buvo sutarta, kad padarys per savaitė. Tačiau darbai buvo sunkÅ«s, atvažiavo N. Ž., sako – atsiliekate su darbais. Jis tada surado skelbimuose žmogų, kuriam pasiÅ«lė dirbti prie trinkelių klojimo, pažadėjo mokėti po 30 eurų už dienÄ . TÄ Å¾mogų iÅ¡ Kauno jie buvo atsivežę dirbti. Su N. Ž. dėl Å¡io žmogaus nieko nederino. Tačiau N. Ž. buvo atvažiavęs ir tÄ Å¾mogų matė. N. Ž. jis pasakė, kad Å¡is žmogus yra jo brigados narys. Kas tas žmogus, jis nežino.

Tas žmogus dirbo tÄ patį, kÄ ir jie, kasė ir vežė skaldÄ , padėjo dėti bortus. Tačiau jis pasitempė nugarÄ , daugiau nedirbo. Jis tam žmogui sumokėjo iÅ¡ savo pinigų 30 eurų. Jis pats neturi darbo patirties, nėra dirbęs prie trinkelių. Tačiau mano, kad jokio broko nepadarė, jam niekas pretenzijų nereiÅ¡kė. Penktadienį N. Ž. pasakė, kad juos atleidžia. Jie susirinko savo įrankius ir iÅ¡vyko. Dirbo 4 dienas. Jis laiko, kad N. Ž. skolingas jiems abiems 400 eurų.

Jis tuo metu dirbo ir dabar dirba UAB ‚R.“ generaliniu direktoriumi. Jis žino, kaip turi bÅ«ti žmonės priimami į darbÄ ir kaip atleidžiami iÅ¡ darbo. Tačiau pas jį viskÄ tvarko buhalterė. PrieÅ¡ metus laiko jis vertėsi individualia veikla. Yra individualiÄ Ä¯monę turėjęs.

Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirta byloje surinkta medžiaga: N. Ž. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kur nurodytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), pateikiami G. J. ir A. K. skundai dėl nelegalaus darbo ir paaiÅ¡kinimai (b. l. 3, 4, 5, 6), A. S. paaiÅ¡kinimas, kur nurodė, kad jis objekto savininkas, bet su darbininkais neturėjo jokio kontakto, viskÄ derino su UAB ,,D. u.“ direktoriumi N. Ž., apie darbininkų įdarbinimÄ nieko nežino (b. l. 7), N. Ž. paaiÅ¡kinimas, kur nurodė, kad G. J. nurodė, kad jie vykdo individualiÄ veiklÄ , darbintis nenori. Aptarė darbus ir jie dirbo dvi dienas, po to Å¡eimininkas sakė darbus nutraukti, o kai atvyko susirinkti įrankių jų nerado. Susitikus su G. Å¡is pareikalavo atlygio, jis nemokėjo, nes darbai buvo atlikti blogai. Taip pat pareikalavo grÄ Å¾inti įrankius, jam padaryta 300 Eur žala. (b. l. 8). IÅ¡ VSDFV informacinės sistemos matyti, kad UAB ,,D. u.“ nei G. J., nei A. K. įdarbinti nebuvo (b. l. 9) G. J. individualiÄ veiklÄ vykdė nuo 2017-03-04 iki 2018-10-08, dirba UAB ,,R.“ nuo 2019-01-16; o A. K. vykdė individualiÄ veiklÄ nuo 2019-04-17, taip pat dirba UAB ,,A.“ nuo 2019-05-23 (b. l. 10, 11). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Ž. pateikė rangos sutartį sudarytÄ 2019 m. kovo 15 d. - užsakovas A. S., rangovas UAB ,,D. u.“ atstovaujama direktoriaus N. Ž. (b. l. 32-35).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ . Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp Å¡alių susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimo kodekso 95 str. 1 d. dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbo kodekso 43 str. 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ .

Kad darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Å ioje byloje nustatyta, kad tarp N. Ž., kaip UAB „D. u.“ direktoriaus, ir G. J. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo Raseiniuose, adresu Dainų g. 6, pas A. S.. IÅ¡ bylos medžiagos ir paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad N. Ž. nesitarė su G. J. bei tuo labiau su A. K. dėl jų priėmimo dirbti į UAB „D. u.“. Nepaneigta N. Ž. versija, kad asmuo, kuris jam paskambino ir susitarė su juo susitikti prie prekybos centro ,,Mega“, tai yra G. J., prisistatė kaip trinkelių klojėjų brigados vadovas, turintis verslo liudijimÄ (individualiÄ veiklÄ ) ir ieÅ¡kantis su brigada darbo. Tokius N. Ž. parodymus patvirtina įrodymai esantys byloje – iÅ¡ socialinio tinklo atspausdintas G. V. laiÅ¡kas, kad yra brigada trinkelių dėjimui, tik darbo trÅ«ksta, praÅ¡o perleisti kokį nors objektÄ . Å is laiÅ¡kas atitinka ir N. Ž. aiÅ¡kinimÄ teisme, ir A. K. bei G. J. aiÅ¡kinimus teisme, kur jis pripažino, kad draugas G., esantis Norvegijoje, davė jam N. Ž. telefono numerį ir tarpininkavo dėl trinkelių klojimo darbų gavimo. Taip pat iÅ¡ SODROS duomenų bazės matyti kad G. J. individualiÄ veiklÄ vykdė nuo 2017-03-04 iki 2018-10-08, dirba UAB ,,R.“ generaliniu direktoriumi nuo 2019-01-16; o A. K. vykdė individualiÄ veiklÄ nuo 2019-04-17. Teismas dėl Å¡ių objektyvių bylos duomenų neturi pagrindo netikėti N. Ž. parodymais teisme, kad asmenys – tiek K., tiek J., jam pirmojo susitikimo metu sakė turintys individualiÄ veiklÄ , o vienas iÅ¡ jų pažadėjo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ . Tai, kad G. J. pats yra darbdavys (UAB „R.“ generalinis direktorius) ir supranta, kaip turi bÅ«ti priimami ir atleidžiami žmonės iÅ¡ darbo, patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei jo paties paaiÅ¡kinimai teisme. Jis nurodė, kad susisiekė su A. K. ir jam pasiÅ«lė dirbti pagalbiniu darbininku klojant trinkeles. Be to jis pats pagal skelbimÄ surado dar vienÄ asmenį, kurį irgi priėmė dirbti pagalbiniu darbininku, jį atsivežė į objektÄ , mokėjo jam darbo užmokestį, t.y. 30 eurų už darbo dienÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, bÅ«tent G. J. Å¡iuo atveju elgėsi kaip darbdavys.

Teismo vertinimu, liudytojai A. K. ir G. J. į Darbo inspekcijÄ kreipėsi iÅ¡kilus asmeniniam konfliktui dėl darbo įrankių grÄ Å¾inimo su N. Ž., o ne dėl nelegalaus darbo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. Teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d., 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje nėra nustatyta N. Ž. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str., 1 d. požymių.

Administracinė byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 p., 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637 straipsniais,

n u t a r i a:

 administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė