2023-01-19 Nr. BB-405-1-01-1-14552-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-231/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14552-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo S. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis S. G. kasaciniame skunde prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymus vertino atsietai - vieniems įrodymams suteikė prioritetą, o kai kuriems visai neteikė reikšmės. Kasatorius mano, kad kaltinamajame akte jam pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas, nepatvirtintas objektyviais įrodymais, nes jo blaivumas buvo tikrinimas ne tuo metu kai jis vairavo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o tik po to, kai jis galimai padarė eismo įvykį (sugadino kieme bordiūrą) ir po eismo įvykio vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad Šalčininkų r. PK nutarimas, kuriuo kasatorius buvo trauktinas administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio (bordiūro sugadinimo) buvo panaikintas, todėl galima reziumuoti, kad nesant eismo įvykio kasatorius turėjo teisę vartoti alkoholį minėdamas savo vardadienį. Teismas neturėjo įrodymų (mokslinių tyrimų, ekspertizės aktų ar išvadų), kad kasatorius vairavo automobilį neblaivus dar iki jo patikrinimo alkotesteriu. Teismas nepaisė BPK 301 straipsnio nuostatų, nes byloje objektyvių įrodymų dėl kasatoriaus kaltės nėra. Kasatorius neigė, kad automobilį 2021 m. gegužės 8 d., apie 12.34 val., vairavo neblaivus bei tvirtino, kad grįžęs į namus išgėrė degtinės ir alaus. Byloje nėra šią versiją paneigiančių įrodymų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, S. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. S. G., prašydamas jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo S. G. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė