97e24d1b-a3a3-45d7-ad43-e2e583ed3062 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-841-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02283-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.18.8; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1127-467/2020 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,SANTRA“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 55 191,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su palÅ«kanomis. Nurodė, kad 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu atsakovei AB „SANTRA“ ne aukciono tvarka 99 metams buvo iÅ¡nuomotas 15 097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 28 d. buvo sudaryta valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis, kuri buvo tikslinama 2000 m. gruodžio 8 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. balandžio 8 d. susitarimais, mažinant atsakovės nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį. 2004 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis su visais pakeitimais buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, atsakovė toliau naudojosi ginčo žemės sklypu, nes laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2016 m. žemės sklype turėjo ir vis dar turi nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl atsakovei AB „SANTRA“, kaip valstybinės žemės naudotojai, iÅ¡liko pareiga mokėti mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme.

2. Atsakovė AB „SANTRA“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčiai už valstybinę žemę nesumokėti dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad atsakovė buvo informuota apie planuojamÄ nuomos sutarties nutraukimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo minėtai sutarčiai nutraukti. Be to, tarp Å¡alių sudaryta sutartis numato, kad nutraukus sutartį anksčiau laiko, sklype esančių pastatų naudojimo sÄ lygos nustatomos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo į bylÄ nepateikė įrodymų, kad su atsakove buvo tariamasi dėl žemės naudojimo po sutarties nutraukimo.

Kas iÅ¡ tiesų naudojosi atsakovei pagal sutartis ir sklypo planÄ priskirta žeme, duomenų nėra. Nesant planų, kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis pastatų savininkai ir savininkų pozicijų suderinimo, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir NŽT veiksmai, pasiraÅ¡ant nuomos bei panaudos sutartis, yra neteisėti, o iÅ¡ ne teisės negali kilti teisė. NŽT įsakymai yra tik prielaidos žemės nuomos sutartims sudaryti, jų pagrindu žemės nuomos sutartys su atsakove nebuvo sudarytos, nuomos mokestis nenustatytas.

Jeigu būtų pripažinta, kad 2004 m. gruodžio 22 d. nutraukus nuomos sutartį, atsakovė naudojosi žeme, tai jos plotas yra ne didesnis kaip 1 119 kv. m, t. y. toks, kokį užima atsakovei priklausantys pastatai.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (NŽT) prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovė AB „SANTRA“ nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos ar valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties. 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu buvo nutraukta 2000 m. vasario 28 d. valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis su jos vėlesniais pakeitimais. Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme atsakovei kyla ne tik iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iÅ¡ įstatymo, todėl atsakovei, kaip valstybinės žemės naudotojai, besinaudojančiai žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – iÅ¡ atsakovės AB „SANTRA“ priteisė ieÅ¡kovei Vilniaus miesto savivaldybei 42 595,66 EUR nuomos mokesčio skolos, 12 595,46 EUR palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (55 191,12 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavęs, kad nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo dalies, bÅ«tinos atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Å¡alių 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tačiau nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei iÅ¡nyko pareiga mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si žemės sklypu, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei AB „SANTRA“ nuosavybės teise priklausė dalis statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 19 894,84 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 457,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 6 848 Eur iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti.

Priteisė iš atsakovės valstybei 477,29 EUR žyminio mokesčio.

7. Teismas nustatė, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad atsakovė po nuomos sutarties nutraukimo faktiÅ¡kai naudojasi valstybinės žemės sklypu, t. y. tiek ginčo laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti įsiskolinimÄ (nuo 2005 m. iki 2016 m.), tiek Å¡iuo metu, nes nuosavybės teise jam priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (atsakovo statiniais užstatytas 1 119,41 kv. m sklypo plotas).

8. Nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimÄ , konstatavo, kad Å¡alių 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tačiau nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei iÅ¡nyko pareiga mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si žemės sklypu, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei AB „SANTRA“ nuosavybės teise priklausė dalis statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei AB „SANTRA“ nuosavybės teise priklausė dalis statinių, esančių valstybiniame žemės sklype (atsakovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė), teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovei priskirta žemės sklypo dalis kito (tai didėjo, tai mažėjo). Tokiu atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, įgaliota valstybės institucija turi siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o Å¡iam nesutikus, kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

10. Nustatė, kad ieÅ¡kinys (skolos dydis) iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tik Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymais, kuriais valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „SANTRA“ ir kitiems žemės sklypo nuomininkams (naudotojams) buvo priskirtos naudotinos ginčo sklypo dalys. Atsakovė AB „SANTRA“, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pateikė 2019 m. liepos 15 d. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ matininko S. V. . žemės sklypo planÄ â€žÅ½emės sklypo planas ML1000 pastatų eksploatacijai“ ir matininko 2019 m. liepos 1 d. paskaičiavimus.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės parodymais, kad, remiantis paminėtu matininko planu ir paskaičiavimais, jos statiniai užima 1 119,41 kv. m žemės plotÄ , todėl mokesčiai už naudojimÄ si žeme gali bÅ«ti priteisti tik dėl Å¡io ploto, o nuo kitos ieÅ¡kinio reikalavimo dalies atsakovė turėtų bÅ«ti atleista, taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nes nustatyti, kiek už žemės naudojimÄ turi mokėti atsakovė, o kiek kiti asmenys, Å¡ioje byloje nėra galimybės, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės to ir neįrodinėja.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais neįrodė, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ginčo laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Å ių aplinkybių neįrodžius, konstatavo įgaliotų valstybės institucijų netinkamus veiksmus, kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ teismui iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės egzistavimo (CK 6.253 straipsnis).

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad metodikos, detaliai reglamentuojančios, kokia tvarka turėtų bÅ«ti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, nėra. Naudojamų kitos paskirties valstybines žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 nenumato, koks tiksliai plotas turėtų bÅ«ti priskiriamas atskiro konkretaus statinio naudojimui, todėl Å¡is klausimas paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planÄ , diskrecijai.

Konstatavo, kad nustatant žemės sklypų dalis, reikalingas pastatų eksploatavimui, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais, išdėstytais paminėtų Taisyklių 8 punkte, o tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamame žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame 2019 m. liepos 15 d. plane nėra iÅ¡skirta bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis į kiekvienam statiniui eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra kliÅ«tis remtis Å¡iuo planu ir paskaičiavimais, nustatant mokėtino žemės mokesčio dydį ginčo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė jokių objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtų įrodymų neteikia, o teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovė iÅ¡ dalies gali bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės.

13. Teismas sutiko su NŽT argumentu, kad tuo atveju, jeigu tokiu planu bÅ«tų remiamasi atsakovui pageidaujant sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo arba nuomos sutartį, NŽT, prieÅ¡ priimdama įsakymÄ dėl dalių nustatymo statiniams eksploatuoti, turėtų įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenimis apie žemės sklype esančius pastatus/statinius/įrenginius ir jų nuosavybę, tačiau taip pat atsižvelgti į Å¡ių statinių paskirtį, jų nusidėvėjimÄ , fizinį egzistavimÄ ir pan. Nurodė, kad teismas tokių klausimų nesprendžia, t. y. Å¡iuo atveju nėra nagrinėjamas ginčas tarp atsakovės ir NŽT, tačiau yra aktualu įvertinti atsakovės pareigÄ mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimÄ si žemės sklypu, o, nesant jokių objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtų įrodymų, teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie yra byloje ir kuriuos pateikė atsakovė.

14. Nustatė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek NŽT savo procesiniuose dokumentuose atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams tenkančiÄ ginčo žemės sklypo dalį skaičiuoja remdamiesi iÅ¡skirtinai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos/ Nacionalinės žemės tarnybos įsakymais, kuriais buvo nustatyta dalis, tenkanti AB „SANTRA”. Teismas nurodė, kad nors minėti įsakymai ir nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, bet jie nepripažintini pakankamais įrodymais, galinčiais patvirtinti faktinį atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ ginčo laikotarpiu, kÄ Ä¯siteisėjusioje nutartyje Å¡ioje byloje buvo konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, nes objektyviais įrodymais nustatyta, kad atsakovei priskirta žemės sklypo dalis ginčo laikotarpiu kito (tai didėjo, tai mažėjo).

15. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad matininkas AB „SANTRA“ tenkančiÄ dalį – 15 097 kv. m – paskaičiavo proporcingai AB „SANTRA“ priklausančių pastatų bendrÄ plotÄ padauginęs iÅ¡ viso žemės sklypo ploto ir padalinęs iÅ¡ visų žemės sklype esančių pastatų bendrų plotų, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas Å¡iais matininko paskaičiavimais rėmėsi ir laikė, kad iÅ¡ atsakovės priteistinas žemės nuomos mokestis ginčo laikotarpiu už 15 097 kv. m. plotÄ , o kitoje dalyje atsakovė nuo Å¡io mokesčio mokėjimo atleistina CK 6.253 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas įvairiomis valstybinės žemės sklypo nuomos/panaudos sutartimis yra iÅ¡nuomotas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, o ieÅ¡kovė jokių objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtų įrodymų, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ginčo laikotarpiu, nepateikė.

16. Nustatė, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87, 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1048 ir 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles, kurių 17 punktas nustatė, kad žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Valstybinės žemės nuomininkų mokėtinas mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ , padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, nustatyto Å¡ių Taisyklių 9 punkte. Taigi, mokesčio dydis yra gaunamas apmokestintos sklypo dalies vertę dauginant iÅ¡ žemės nuomos mokesčio tarifo.

17. Tesimas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės nuomos mokestis atsakovei skaičiuotinas už 15 097 kv. m žemės plotÄ , nustatė, kad iki 2012 m. balandžio 1 d. atsakovės faktiÅ¡kai naudoto žemės sklypo indeksuota vertė yra 171 728,37 Lt (1 kv. m x 1 509,7), už 1 metus žemės nuomos dydis – 6 869,13 Lt (171 728,37 Lt x 4 proc. tarifo) arba 1 989,43 EUR. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. atsakovės faktiÅ¡kai naudoto žemės sklypo indeksuota vertė yra 171 743,47 Lt (1 kv. m x 1 509,7), už 1 metus žemės nuomos dydis – 6 869,73Lt (171 743,47 Lt x 4 proc. tarifo) arba 1 989,61 EUR.

Žemės mokesčio nepriemoka, imant duomenis iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos lentelės atitinkamai pakeičiant nuomos mokesčio dydį pagal faktiÅ¡kai naudotÄ plotÄ , nuo 2005 m. iki 2014 m. sudaro 19 894,84 EUR (1 989,43 x 7 + 1 989,61 x 3). Sprendė, kad Å¡iai sumai ieÅ¡kinys tenkintinas ir Å¡i suma iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina, o likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas, atleidžiant atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

18. Teismas konstatavo ieÅ¡kovės ar trečiojo asmens veiksmų neteisėtumÄ , dėl kurių buvo pagrindas iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad valstybinės institucijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu neteisėtai su atsakove nutraukė 2000 m. vasario 28 d. valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 90 su visais pakeitimais, sudarė pagrindÄ spręsti apie atsakovės interesų pažeidimÄ .

19. Nustatė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje pripažino, kad atsakovė jau nuo 2004 m. gruodžio 22 d. nėra ginčo žemės sklypo nuomininke, nemoka jokio mokesčio už naudojimÄ si žeme, o jos faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo dalis kito, tačiau nesiėmė jokių teisėtų priemonių padėčiai pakeisti, nors tokiu atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, įgaliota valstybės institucija turi siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o, Å¡iam nesutikus, kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Å ios aplinkybės leido teismui spręsti apie Å¡ių institucijų neteisėtus veiksmus ar atsakovės interesų pažeidimÄ .

20. Teismas sprendė, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės iÅ¡ dalies, o bÅ«tent: nuo 35 296,28 EUR (55 191,12 EUR (ieÅ¡kinio suma) - 19 894,84 EUR (priteisiama suma)) valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su palÅ«kanomis už naudojimÄ si valstybine žeme 2005-2016 m. laikotarpiu priteisimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovės reikalavimai netenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 21.1. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 29 d. įsakymu, 2006 m. vasario 9 d. įsakymu, 2008 m. gruodžio 26 d įsakymu ir 2012 m. kovo 13 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu atsakovei buvo nustatyti naudojamo žemės sklypo plotai. Apeliantė šių įsakymų pagrindu apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokesčius, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui su visais paaiškinimais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nenustatė, kad paminėti įsakymai yra neteisėti ar negaliojantys, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo nesivadovauti kompetentingų institucijų priimtais sprendimais, atlikdama valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimus. 21.2. Remiantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomos sklypų naudojimo“ 6 punktu, juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.

AB „SANTRA“ nuo 2003 m. sausio 1 d. nėra pateikusi ieÅ¡kovei nei vienos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, kurioje bÅ«tų apskaičiavusi savo valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje turėjo nurodyti ir jos naudojamo sklypo dalies plotÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė turėjo pareigÄ nurodyti, kokį valstybinės žemės sklypo plotÄ naudoja ir pateikti žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimus. 21.3.

Teismas neturėjo remtis atsakovės skaičiavimais ir jos pateiktu matininko parengtu žemės sklypo planu kartu su apskaičiavimais. IÅ¡ byloje esančio 2004 m. gegužės 25 d. sklypo plano matyti, kad pastatai yra iÅ¡sidėstę visoje sklypo teritorijoje. Norint prie jų privažiuoti ir juos eksploatuoti reikia naudotis sklypo plotu, esančiu ne tik po pastatais, bet ir aplink juos. Atsakovė, sudarydama 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pakeistÄ 2000 m. gruodžio 8 d., 2005 m. gegužės 30 d. ir 2004 m. balandžio 8 d. susitarimais, sutikdavo nuomotis sklypo dalį ne tik esančiÄ po tuo metu nuosavybės teise valdomais pastatais, tačiau ir plotÄ Å¡alia pastatų.

Atsakovės pateiktame 2019 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo plane, kuriuo buvo grindžiama pozicija, kad žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas tik už 1 119,41 kv. m plotÄ , nėra kitų sklypo naudotojų parašų, kurie patvirtintų, kad sutinka su atliktais matavimais. Teismas į šį faktÄ neatsižvelgė. 21.4. Nesutinka su teismo argumentais dėl CK 6.253 straipsnio taikymo. Tai, kad valstybinės institucijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, priėmė įsakymus, su kuriais atsakovė nesutinka bei keičiantis Å¡ių pastatų savininkams Å¡iais įsakymais buvo keičiami jų naudojamo ginčo žemės sklypo plotai, nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡ių institucijų neteisėtus veiksmus ar atsakovės interesų pažeidimÄ ir atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės. 21.5.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. vasario 28 d. įsakymu atsakovei ne aukciono tvarka 99 metams buvo iÅ¡nuomotas 15 097 kv. m žemės sklypas. Minėta sutartis su visais pakeitimais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu buvo nutraukta. IeÅ¡kovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes sutartis nutraukta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu. Remiantis Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliantė atliko žemės nuomos mokesčio surinkimo funkcijÄ kompetentingų institucijų įsakymais.

Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos apeliacinis teismas, grÄ Å¾inęs bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apie atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės nepasisakė. PrieÅ¡ingai, nurodė, kad nors valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tačiau tai nepanaikina atsakovės prievolės mokėti žemės nuomos mokestį.

22. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 22.1. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, grÄ Å¾inęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovė, siekdama visa apimtimi patenkinti savo reikalavimus, taip pat privalo objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais įrodyti, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę jų paskirtį ginčo laikotarpiu.

Apeliantė Å¡ios pareigos nevykdė ir įrodymų neteikė, nepaisant pirmosios instancijos teismo siÅ«lymų. 22.2. Byloje yra 2003 m. vasario 19 d. A. M. įmonės parengtas 15 097 km. m žemės sklypo planas, pagal kurį UAB „SANTRA“ priskirta naudotis atskirai 10 546 kv. m ir bendrai 337 kv. m žemės. Å is planas su atsakove suderintas. Iki nutraukiant žemės nuomos sutartį A. M. įmonė 2004 m. gegužės 28 d. parengė žemės sklypo planÄ , pagal kurį atsakovei buvo planuojama palikti 6 495 kv. m žemės atskirai ir 337 kv. m žemės bendrai.

Å is planas nei su vienu iÅ¡ statinių savininkų nesuderintas. Po 2004 m. gegužės 28 d. 15 097 kv. m žemės sklypo planas dėl savininkų naudojamų žemės sklypo dalių tikslinamas nebuvo. Laikantis apelianto logika, reiktų laikyti, kad atsakovei buvo priskirta naudojimui 6 832 kv. m ploto žemės sklypo dalis, tačiau taip nebuvo ir tÄ Ä¯rodo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymai, kuriuos apeliantas bando pateikti kaip teisėtus ir galiojančius. 22.3. Skunde apeliantas iÅ¡ naujo dėsto teiginius, dėl kurių jau buvo nuspręsta apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties 47 punkte buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad vien Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymų nepakanka pagrįsti koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams naudoti. Apeliantas procese neteikė įrodymų (planų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokie žemės sklypo plotai reikalingi atsakovės statinių naudojimui. 22.4. Nesutinka su apeliantu, kad atsakovė turėjo teikti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kuruose turėjo apskaičiuoti žemės mokesčio dydį ir nurodyti naudojamos žemės plotÄ .

Nuo to momento, kai Vilniaus apskrities viršininkas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė žemės nuomos sutartį su atsakove, žemės sklypo planus turėjo rengti ir derinti NŽT ir informuoti, koks žemės plotas skirtas naudoti atsakovei. Kaip turėjo elgtis Vilniaus apskrities viršininko administracija aiškiai buvo nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje. 22.5. Byloje esantys Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT įsakymai rodo, kad žemės plotai pagal teisės aktų reikalavimus skaičiuojami nebuvo.

Atsakovei priskirti žemės plotai svyravo nuo 68 arų iki 15 arų. Objektyvaus paaiÅ¡kinimo, kodėl taip buvo, byloje nėra. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių dalis žemės ploto 15 097 kv. m žemės sklype iÅ¡ viso nepriskirti jokiam asmeniui. 22.6. Apeliantė ginčija UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ 2019 m. liepos 15 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , motyvuodama tuo, kad Å¡is planas nesuderintas su kitais statinių savininkais. Plano sudarymo tikslas buvo nustatyti bÅ«tinus atsakovės statinių naudojimui žemės plotus, kai atsakovė nevykdo veiklos.

BÅ«dama žemės naudotoja atsakove neturėjo nei teisės, nei pareigos atlikti derinimus ir nustatyti naudojimosi 15 097 kv. m žemės sklypu tvarka. 22.7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais įrodymais, pagrįstai sprendė, kad dėl valstybinių institucijų kaltės nėra galimybės objektyviai nustatyti kokia žemės sklypo dalis buvo priskirta naudojimui UAB „SANTRA“, todėl pagrįstai ir teisėtai taikė CK 6.253 straipsnyje nustatytÄ atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės iÅ¡ dalies.

23. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o tenkinti apeliantės skundÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais netiksliais dokumentais, neįvertino teisinio reglamentavimo, todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisingÄ sprendimÄ . Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktame žemės sklypo plane, kuriuo buvo grindžiama pozicija, kad žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas tik už 1 119,41 kv. m plotÄ , nėra kitų sklypo naudotojų parašų, kurie patvirtintų, kad sutinka su atliktais matavimais, tačiau teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatkreipė dėmesio. 23.2.

Sutinka su apeliante, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å io teisinio reguliavimo pobÅ«dis yra imperatyvus. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. 23.3.

Tiek iÅ¡nuomojamų, tiek parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal nustatytÄ ja tvarka parengtÄ parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje sistemoje, kurioje turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Iki 2004 m. lapkričio 18 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido pastatų savininkams susitarti ir nustatyti žemės sklypo dalis tenkančias pastatams eksploatuoti, remiantis raÅ¡ytiniu susitarimu, o tais atvejais, kai nėra susitariama, dalių dydis buvo nustatomas apskrities virÅ¡ininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pastato, įrenginio, statinio dalį, t. y. proporcingai. Taigi nesant plano pastatams eksploatuoti, žemės sklypo dalys pastatams, statiniams eksploatuoti yra apskaičiuojamos proporcingai, kas ir buvo daroma valstybinės žemės patikėtinio.

Tais atvejais, kai žemės sklype yra keletas savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių, Taisyklių 8 punktas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo planÄ savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, kuriame bÅ«tų iÅ¡skiriamos dalys nustatytos statiniams, pastatams eksploatuoti planų rengimÄ organizuoja asmenys, pageidaujantys tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojai), t. y. jie rengiami jų iniciatyva. 23.4. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 nutartyje, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo konstatavo, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta neteisėtai, tačiau NŽT vertinimu, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų.

Å ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Sprendžiamas klausimas dėl mokėtino mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme. Nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų konstatuotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ar NŽT priimtų įsakymų, kuriais nustatytos dalys, tenkančios atsakovės pastatų eksploatacijai, neteisėtumas, arba įsakymo, kuriuo buvo nutraukta sutartis, neteisėtumas, todėl sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad civilinėje byloje esantys planai, įsakymai ir paskaičiavimai yra teisingi, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. 23.5.

Nėra ginčo, kad atsakovei priklauso dalis pastatų valstybiniame žemės sklype. Žemės nuomos sutartis nuo 2004 m. nutraukta. Valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Nemokant mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme, apeliantės įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami – nesurenkamos pajamos į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 25. Nustatyta, kad 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu ne aukciono tvarka 99 metams atsakovei AB „SANTRA“ iÅ¡nuomotas 15 097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 28 d. AB „SANTRA“ sudarė valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartį, kuri buvo tikslinama 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimu, 2003 m. gegužės 30 d. susitarimu, 2004 m. balandžio 8 d. susitarimu, mažinant atsakovei nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį, atitinkamai iki 14 047 kv. m, 12 383 kv. m ir 10 883 kv. m.

Atsakovė AB „SANTRA“ 2004 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti dalį atsakovei nuosavybės teise priklausiusių statinių (garaÅ¾Ä ir sandėlį), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2004 m. kovo 3 d. iÅ¡davė pažymÄ , jog neprieÅ¡tarauja pastatų pardavimui, tačiau pastatų įgijėjas turi kreiptis dėl sklypo nuomos, o atsakovė dėl nuomos sutarties patikslinimo. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2004 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu informavo atsakovę AB „SANTRA“, kad dalis pastatų, patenkančių į jai iÅ¡nuomotÄ 10 883 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso D.

I. ir P. I. bei prašė kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių tam, kad Å¡alių susitarimu bÅ«tų pakoreguota minėta sutartis kitų statinių savininkų naudai, taip pat informavo, kad prieÅ¡ingu atveju nuomos sutartis bus nutraukta prieÅ¡ terminÄ . Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė AB „SANTRA“ kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, nėra. 2004 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu 2000 m. vasario 28 d. valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis su visais pakeitimais nutraukta.

26. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. kovo 29 d. įsakymu nustatė, kad AB „SANTRA“ iÅ¡nuomojama 6 017 kv. m ploto žemės sklypo dalis sklype (duomenys neskelbtini) (sutartis nesudaryta). 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu UAB „SANTRA“ priskirta 3 369 kv. m ploto žemės sklypo dalis 15 097 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė po nuomos sutarties nutraukimo faktiÅ¡kai naudojasi valstybinės žemės sklypu, t. y. tiek ginčo laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti įsiskolinimÄ (nuo 2005 m. iki 2016 m.), tiek Å¡iuo metu nuosavybės teise jai priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (atsakovės statiniais užstatytas 1 119,41 kv. m sklypo plotas).

27. Nustatyta, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti 55 191,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su palÅ«kanomis už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2016 m. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisė 19 894,84 Eur, taikė CK 6.253 straipsnį ir atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės, t. y. nuo 35 296,28 Eur įsiskolinimo už naudojimÄ si valstybine žeme 2005-2016 m. laikotarpiu. Savo sprendimÄ teismas iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, koks žemės sklypo plotas buvo bÅ«tinas atsakovės pastatams eksploatuoti, taip pat nustatė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens veiksmų, pažeidusių atsakovės interesus, neteisėtumÄ .

28. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad naudojamo žemės sklypo plotai buvo nustatyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymais, todėl, praÅ¡ydama priteisti įsiskolinimÄ , pagrįstai jais rėmėsi, taip pat nesutinka su CK 6.253 straipsnio taikymu, teigdama, kad ieÅ¡kovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio ir prievolės apimties 29. CK 6.545 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.

30. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Nurodyta CK nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

31. Kasacinis teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme kyla ne tik iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iÅ¡ įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimÄ si valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012).

32. IÅ¡ byloje esančio sklypo plano nustatyta, kad atsakovei priklausantys pastatai yra iÅ¡sidėstę visoje valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad net ir esant nutrauktai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atsakovei, kaip valstybinės žemės naudotojai, pareiga mokėti nuomos mokestį neiÅ¡nyko. Ginčas Å¡ioje byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl to, už kokį valstybinės žemės sklypo plotÄ atsakovė turi mokėti nuomos (naudojimosi) mokestį.

33. Teisėjų kolegija sutinka, kad norint privažiuoti prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir juos eksploatuoti reikia naudotis sklypo plotu, esančiu ne tik po pastatais, bet ir aplink juos. Kita vertus, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, koks sklypo plotas yra bÅ«tinas atsakovės pastatams eksploatuoti (CPK 178 straipsnis), kadangi naudojamo žemės sklypo dydis turi tiesioginę įtakÄ nuomos mokesčio dydžiui.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad metodikos, detaliai reglamentuojančios, kokia tvarka turėtų bÅ«ti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) nenumato, koks tiksliai plotas turėtų bÅ«ti priskiriamas atskiro konkretaus statinio naudojimui, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡is klausimas paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planÄ , diskrecijai.

Taigi nustatant žemės sklypų dalis, reikalingas pastatų eksploatavimui, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais, išdėstytais Taisyklių 8 punkte, o tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamame žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

35. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ priteisti 55 191,12 Eur žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ grindė tik Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymais, kuriais valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „SANTRA“ ir kitiems žemės sklypo nuomininkams (naudotojams) buvo priskirtos naudotinos ginčo sklypo dalys. Å ios sklypo dalys, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčo laikotarpiu vis kito. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau antrÄ kartÄ .

Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria Å¡i byla jau buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavo, kad vien nurodytų institucijų įsakymų nepakanka pagrįsti, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams naudoti, o iÅ¡vada, kad pastatams eksploatuoti bei naudoti juos pagal paskirtį reikalinga didesnio ploto žemės sklypo dalis, nei tik ta, kuriÄ jie užima, laikytina abstrakčia. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama patenkinti visa apimtimi savo ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat privalo objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais įrodyti, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ginčo laikotarpiu, o Å¡ių aplinkybių neįrodžius, svarstytinas klausimas dėl ieÅ¡kinio patenkinimo apimties.

Nustatyta, kad, nepaisant Å¡ių apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų, ieÅ¡kovė, reikalaujamo priteisti įsiskolinimo dydį už naudojimÄ si valstybine žeme ginčo laikotarpiu, ir toliau grindė paminėtais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymais. Ginčo laikotarpiu atsakovei buvo priskirtas tai didesnio, tai mažesnio ploto žemės sklypas, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei, pirmosios instancijos teismo pavedimu, trečiasis asmuo NŽT, net ir bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, jokių papildomų įrodymų, pagrįstų objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais, koks žemės sklypo dydis yra bÅ«tinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį ginčo laikotarpiu, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Taip pat nepagrindė, kuo remiantis buvo keičiami žemės sklypo plotai, skirti atsakovės pastatų eksploatacijai tais laikotarpiais, kai atsakovei priklausančių pastatų ir statinių plotas nekito, t. y. kaip buvo nustatoma, koks sklypo plotas atsakovei reikalingas ir priskirtinas, kokie kriterijai lėmė, kad administraciniais aktais, nederinant jų su pastatų ir statinių savininkais, bei – atitinkamai valstybinės žemės savininkais ar faktiniais naudotojais, vienu metu tų pačių pastatų eksploatavimui buvo priskiriamas vienokio dydžio, o kitu metu – kitokio –žemės plotas.

36. Nors, apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi grÄ Å¾inęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nenustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymai yra neteisėti ar negaliojantys, todėl ji neturėjo pagrindo nesivadovauti kompetentingų institucijų priimtais sprendimais, atlikdama valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju sprendžiant priteistino žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo dydį sprendžiamas klausimas ne dėl Å¡ių įsakymų galiojimo ar teisėtumo, bet dėl jų įrodomosios vertės pakankamumo, nustatant už kokį plotÄ atsakovė turi prievolę mokėti žemės nuomos mokestį.

Sutiktina su atsakove, kad apeliantė, remdamasi tik paminėtais įsakymais, skunde iš naujo dėsto teiginius, dėl kurių jau buvo nuspręsta ir pasisakyta apeliacinės instancijos teismo, aiškiai nurodant, kad vien šių įsakymų nepakanka pagrįsti, koks žemės sklypo dydis buvo būtinas atsakovės statiniams naudoti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentai, kad ji pagrįstai rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT įsakymais ir kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo jais remtis, nepagrįsti.

37. Nustatyta, kad nei ieÅ¡kovei, nei NŽT neteikiant teismui jokių papildomų įrodymų, atsakovė pateikė teismui UAB „Baltijos matavimų organizacija“ matininko S. V. L. sudarytÄ Å½emės sklypo planÄ pastatų eksploatacijai ir minėto matininko atliktus skaičiavimus. Taip pat kartu su Å¡iais duomenimis atsakovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kad, remiantis paminėtais matininko duomenimis, įrodyta, kad AB „SANTRA“ statiniai užima 1 119,41 kv. m žemės plotÄ , už kurį ir turėtų bÅ«ti priteistas žemės nuomos įsiskolinimas.

38. Nors apeliantės ir trečiojo asmens NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis atsakovės pateiktu matininko S. V. L. žemės sklypo planu ir paskaičiavimais, kuriais buvo grindžiama pozicija, kad žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas tik už 1 119,41 kv. m plotÄ , nes jame nėra kitų sklypo naudotojų parašų, kurie patvirtintų, kad sutinka su atliktais matavimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėto plano sudarymo tikslas buvo nustatyti bÅ«tinus atsakovės statinių naudojimui žemės plotus, kai atsakovė nevykdo veiklos.

Tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo, kritikuodami atsakovės pateiktÄ matininko planÄ ir skaičiavimus, patys jokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors tokia pareiga, kaip minėta, ieÅ¡kovei buvo nustatyta apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, atkreipiant dėmesį į galimas pasekmes tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nepateiks teismui jokių papildomų įrodymų. Nepaisant to, reikalavimÄ priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ ieÅ¡kovė ir toliau grindė iÅ¡skirtinai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT įsakymais, kurių, kaip jau ne kartÄ buvo minėta, nepakanka pagrįsti koks žemės sklypo plotas reikalingas atsakovės pastatams eksploatuoti, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovei priskirtino sklypo plotas nuolat kito, o valstybinės žemės sklypas, ant kurio iÅ¡sidėstę atsakovės pastatai, įvairiomis valstybinės žemės nuomos (panaudos) sutartimis buvo iÅ¡nuomotas dar ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Taigi apeliantė, siekdama patenkinti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ visa apimtimi, turėjo elgtis ne pasyviai ir toliau procese priteistino įsiskolinimo dydį grįsti vien paminėtais įsakymais, dėl kurių įrodomosios vertės buvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai pasisakyta, o teikti teismui įrodymus ar kreiptis į skunde minimas kompetentingas institucijas, priėmusias Å¡iuos įsakymus, praÅ¡ant pateikti reikiamus duomenis, kurie pagrįstų, kad bÅ«tent tokie įsakymuose nurodyti žemės sklypo plotai buvo bÅ«tini ir reikalingi atsakovės pastatų eksploatavimui ar kad atsakovė bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypo dalimi faktiÅ¡kai naudojosi nurodomais laikotarpiais.

39. Taigi ieÅ¡kovei procese elgiantis pasyviai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ už kokį žemės sklypo plotÄ priteistinas nuomos įsiskolinimas, pagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktu matininko Žemės sklypo planu pastatų eksploatacijai ir atliktais paskaičiavimais, nes prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra pateikta.

40. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors, kaip nurodo apeliantė, atsakovės pateiktu matininko planu ir skaičiavimais buvo grindžiama pozicija, jog žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas tik už 1 119,41 kv. m plotÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, rėmęsis paminėtais dokumentais ir atsakovės paaiÅ¡kinimais, žemės nuomos mokestį priteisė ne už 1 119,41 kv. m plotÄ , t. y. ne vien už atsakovės statiniais užstatytÄ plotÄ , o už didesnį – 1 509,7 kv. m plotÄ (žr. teismo sprendimo 49 punkte pateiktus skaičiavimus).

41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, remiantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomos sklypų naudojimo“ 6 punktu, atsakovė turėjo pareigÄ teikti ieÅ¡kovei valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kuriose turėjo nurodyti naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies plotÄ ir apskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, tačiau Å¡ios pareigos nuo 2003 m. sausio 1 d. nevykdė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad su atsakove sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2004 m. gruodžio 22 d. Minėta, kad po sutarties nutraukimo, atsakovė ir toliau naudojosi valstybinės žemės dalimi, nes ant jos yra atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, todėl sutiktina, kad apskaičiuoti ir mokėti nuomos mokestį ji privalėjo. Kita vertus, Å¡ios skunde nurodytos aplinkybės, esant ginčui tarp Å¡alių, nepaneigia pačios apeliantės pareigos įrodyti, kad bÅ«tent tokie įsakymuose nurodyti žemės sklypo plotai, už kuriuos reikalaujama priteisti žemės nuomos įsiskolinimÄ ginčo laikotarpiu, buvo reikalingi atsakovės pastatų eksploatavimui.

Taip pat pažymėtina, kad pareigos deklaruoti naudojamos valstybinės žemės plotÄ bei sumokėti už jį žemės nuomos mokestį nevykdymas savaime nepagrindžia, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, už kuriÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimÄ .

42. Be to, teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl atsakovės pareigos mokėti žemės nuomos mokestį nesilaikymo, negali neatkreipti dėmesio ir į pačių valstybinių institucijų padarytus įstatymo pažeidimus. Byloje nustatyta, kad po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atsakovei pastatų eksploatacijai būtini žemės sklypo plotai Vilniaus apskrities viršininko ir NŽT vienašališkais įsakymais, nesant suderintos šalių valios, nuolat buvo keičiami.

Kodėl ir kuo remiantis Å¡ie plotai buvo keičiami (mažinami), kokiais duomenimis ar kriterijais vadovaujantis valstybinės institucijos, priimdamos paminėtus vienaÅ¡aliÅ¡kus įsakymus, nuspręsdavo, kad bÅ«tent toks žemės sklypo plotas yra reikalingas atsakovės pastatams eksploatuoti, nepateikė ir teismui nenurodė. Pažymėtina, kad įgaliota valstybės institucija (NŽT) turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti, tačiau, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Kasacinis teismas, tÄ padaryti gali tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

Tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, NŽT turėtų siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o Å¡iam nesutikus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

SiÅ«lant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas iÅ¡nuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų bÅ«ti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kios pakeistos žemės sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nustačiusi, kad atsakovės AB „SANTRA“ statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos, pakeistos vėliausiu 2004 m. balandžio 8 d. susitarimu, atsakovei iÅ¡nuomotas 10 883 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas, 2004 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu atsakovei siÅ«lė pakeisti 2000 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeičiant ginčo žemės sklypo plotÄ (jį sumažinant).

Atsakovė į šį pasiÅ«lymÄ nereagavo, tačiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi ne į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pateikdama įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas ieÅ¡kovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ir pridedant žemės sklypo planÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kios pakeisto žemės sklypo ribos, kaip tÄ nustato CK 6.223 straipsnis, 6.547 straipsnio 3 dalis, bet, pažeisdama nurodytas teisės normas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė žemės nuomos sutartį.

Toks valstybinių institucijų savalaikis teisėtų priemonių nesiėmimas susidariusiai situacijai pakeisti taip pat turėjo įtakos tam, kad eilę metų (nuo 2005 m. iki 2016 m.) į valstybės biudžetÄ nebuvo surenkamos lėšos už ginčo žemės sklypo naudojimÄ .

43. Taigi Å¡iuo atveju esant ginčui dėl to, už kokį žemės sklypo plotÄ atsakovė turi sumokėti žemės nuomos įsiskolinimÄ ir apeliantei, iÅ¡skyrus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir NŽT priimtus įsakymus, nepateikus jokių kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino tik dalinai. Nors, kaip nurodo apeliantė, įsakymų, kuriais buvo nustatomi žemės sklypo plotai, ji nepriiminėjo, valstybinės žemės nuomos sutarties nenutraukė, o atliko tik valstybinės žemės nuomos mokesčio surinkimo funkcijÄ , remdamasi kompetentingų institucijų priimtais įsakymais, tačiau tai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos, kilus ginčui, pateikti teismui tinkamus įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamo priteisti įsiskolinimo dydį.

44. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iÅ¡ atsakovės 19 894,84 Eur, taikė CK 6.253 straipsnį ir atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės, t. y. nuo 35 296,28 Eur įsiskolinimo už naudojimÄ si valstybine žeme 2005-2016 m. laikotarpiu, konstatavęs ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens veiksmų neteisėtumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino ne visa apimtimi, kartu pažymi, kad Å¡iuo atveju visgi turėjo bÅ«ti taikomos ne CK 6.253 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės, o tiesiog sprendžiama dėl prievolės mokėti numos mokestį apimties, remiantis teismui pateiktais įrodymais, koks valstybinės žemės plotas reikalingas atsakovei priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti arba – kokio dydžio žemės plotÄ atsakovė faktiÅ¡kai naudojo savo pastatų eksploatacijai ginčo laikotarpiu.

Atsakovei tvirtinant, kad visu ginčo laikotarpiu ji pastatais faktiÅ¡kai nesinaudojo, nes jokios veikslos įmonė nevykdė, todėl privalėtų mokėti tik už pastatais ir statiniais užstatytÄ Å¾emės plotÄ , o apeliantei tvirtinant, kad atsakovės pastatams bei statiniams eksploatuoti buvo reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, konkrečiai – bent privažiuoti prie pastatų ar statinių, turėjo bÅ«ti įrodinėjama, kokio ploto žemės sklypas bÅ«tų reikalingas bÅ«tent Å¡iai funkcijai įgyvendinti.

Tačiau apeliantė, nurodydama Å¡iuos argumentus, nepagrindžia, kad plotas, už kurį teismas priteisė įsiskolinimÄ (1 509,7 kv.m.) nėra pakankamas, kad atsakovė, esant poreikiui (nes, minėta, ji nurodo, kad pastatais nesinaudoja ir prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra), negalėtų privažiuoti prie jai priklausančių pastatų. Å iuo atveju įvertinus tai, kad net ir bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo antrÄ kartÄ ieÅ¡kovė procese elgėsi pasyviai ir neteikė objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtų įrodymų, koks žemės sklypo dydis buvo bÅ«tinas atsakovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, nors tokia pareiga jai buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisęs ieÅ¡kovei 19 894,84 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ už 1 509,7 kv. m plotÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

45. Apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 46. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nustatyta, kad AB „SANTRA“, praÅ¡ydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė 2020 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitÄ , sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir atliktų darbų ataskaitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad ji patyrė 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

48. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad suteiktos teisinės paslaugos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusias su atsiliepimo į minėtÄ apeliacinį skundÄ rengimu, t. y. 900 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „SANTRA“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliaciniame teisme.

Teisėjai Artūras Driukas Rasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė