97dfd86e-e6ea-4e5e-9e6c-a4386eb30dac · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                              Civilinė byla Nr. 2A-342-154/2013Teisėja R. Milvydaitė                                   Proceso Nr. 2-41-3-01650-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.; 75.6.1; 75.7; 75.8; 99;121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės, teisėjų Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-342-154/2013 pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-641/2012, iÅ¡keltoje pagal G.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. G., tretiesiems asmenims AB DNB bankui ir N. B., byloje dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto pasidalinimo ir kt.,           n u s t a t ė: IeÅ¡kovė G. G. patikslintu ieÅ¡kiniu Å iaulių rajono apylinkės teismo prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo S. G. kaltės; palikti jai G. pavardę; nustatyti vaikų I.

G. ir G. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja; nustatyti, jog atsakovas gali netrukdomai bendrauti su dukromis; priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams I. G. ir G. G. po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki pilnametystės ir 22 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ Â lygiomis dalimis; nesumokėtÄ kreditÄ AB DNB bankui pagal 2003-05-06 bÅ«sto kredito sutartį priteisti solidariai iÅ¡ G.

G. ir S. G.; priteisti 7440,50 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo S. G. kaltės, nes atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje jÄ dažnai žemino psichologiÅ¡kai, fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jÄ ir dukras, dėl to ne kartÄ buvo kviesta policija, kuri paprastai S. G. tik įspėdavo. S. G. santuokos metu iÅ¡ banko paimtÄ 37 000 Lt kreditÄ , kuris buvo skirtas Å¡eimos poreikiams tenkinti, panaudojo savo nuožiÅ«ra savo asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu bÅ«du sumažindamas bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nurodė, kad kilnojamÄ jį turtÄ sutuoktiniai pasidalino 2009-06-21, t.y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovė su vaikais iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir persikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nuo to laiko atsakovas neteikia iÅ¡laikymo dukroms ir su jomis nebendrauja. Teigia, jog I. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui per mėnesį reikia apie 1035 Lt, o G. G., gim. (duomenys neskelbtini), reikia apie 1077 Lt. Be to, abi mergaitės turi sveikatos problemų, papildomų poreikių dėl užklasinės veiklos, nes abi mokosi muzikos.

A. S. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad būtų priteistas išlaikymas vaikams po 250 Lt kas mėnesį, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis. Pripažino, kad iš 37 000 Lt banko paskolos 760 Lt panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nes įsigijo 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį bei tai, kad prievolė AB DNB bankui po santuokos nutraukimo liktų solidari su G.

G.. Kitoje dalyje su G. G. ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra nekaltas, o ieškovės teiginiai dėl agresyvaus jo elgesio ir smurto yra nepagrįsti. Tvirtina, jog šeimoje niekada nevartojo smurto nei prieš sutuoktinę, nei prieš savo vaikus, tuo tarpu pati ieškovė į konfliktines situacijas reaguodavo neadekvačiai, į šeimos reikalus dažnai kišdavosi G. G. tėvai ir giminės. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad nuo 2009-06-21 nesirūpino dukromis ir jų neišlaikė, kadangi dėl ieškovės giminių jam padarytų sužalojimų ir emocinių pergyvenimų buvo visiškai palūžęs ir bijojo susitikti su mergaitėmis.

IÅ¡laikymo vaikams neteikė, kadangi tuo metu vienas mokėjo banko paskolÄ . Jo pajamos yra tik 227 Lt per mėnesį, be to, turėjo iÅ¡laidų dėl gydimosi. Kadangi ieÅ¡kovės G. G. finansinė padėtis yra žymiai geresnė, dėl pilvaplėvės iÅ¡varžos jis turi ribotas galimybes įsidarbinti (po operacijos kurį laikÄ negalės dirbti fizinio darbo), praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo priteistinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams kiekvienai dukrai priteisiant tik po 250 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės. Teigia, jog jis vienas kas mėnesį nuo 2009-06-21 dengdamas kreditÄ taip prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo, tačiau ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , visiÅ¡kai to neįvertino.

Prašė mažinti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ (duomenys neskelbtini)Å iaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas S. G..Po santuokos nutraukimo abiems paliko santuokines pavardes.Nustatė, kad nepilnamečių I.

G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jų motinos G. G. gyvenamoji vieta. Nustatė, kad S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G..Priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. iÅ¡laikymÄ : už 2011 m. lapkričio mėn. - po 50 Lt bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.Priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. 22 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametėms I.

G. ir G. G. už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. G. G. įpareigojo nepilnamečių I. G. ir G. G. iÅ¡laikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, t. y. Å¡ias lėšas skirti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ taip: G. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatė, jog santuokos metu bendrai įgyti kilnojamieji daiktai yra pasidalinti tarp Å¡alių gera valia iki santuokos nutraukimo.Nustatė, jog atsakovas S. G. ir ieÅ¡kovė G. G. po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui (kreditoriui) AB DNB bankui pagal santuokos metu sudarytÄ 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. ieÅ¡kovės G. G. naudai 380 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.Priteisė iÅ¡ atsakovo S. G., ieÅ¡kovei G.

G. bylinėjimosi iÅ¡laidas: 139 Lt žyminio mokesčio ir 801,10 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ .Priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas: 582,40 Lt žyminio mokesčio bei 48,23 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. G. Valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas: 211,81 Lt žyminio mokesčio ir 11,97 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.SprendimÄ , dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas S. G., būdamas šeimoje kilusių konfliktų iniciatoriumi, savo netinkamu ir agresyviu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su ieškove (sutuoktine) ir dukromis (šeimos nariais), nuo 2009-06-21 nepalaikė ryšių su savo dukromis ir jų neišlaikė, nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.), dėl to konstatavo, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu yra įsigytas Å¡is nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2 339 Lt, ir sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11 900 Lt (1 t., 9-10, 12-13). Taip pat Å¡alys santuokos metu įgijo ir turi kreditorinį įsiskolinimÄ AB DNB bankui, nes pagal 2003-05-06 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 37 000 Lt paskola ir abu sutuoktiniai yra solidarÅ«s skolininkai, įsiskolinimo likutis yra 14 881,00 Lt.

IeÅ¡kovė G. G. asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir asmeninių skolų neturi. A. S. G. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei asmeninį įsiskolinimÄ N. B.. Atsakovas taip pat yra įsteigęs UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu jis yra, tačiau įmonė kapitalo ir pelno nėra sukaupusi.

Kadangi ieÅ¡kovė teigia, jog dalį Å¡eimos turto, t. y. kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys pasidalino bendru sutarimu iki bylos iÅ¡kėlimo, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kilnojamojo turto padalinimo byloje nepareiÅ¡kė, objektyvių įrodymų, jog toks kilnojamasis turtas bylos iÅ¡kėlimo dienai bÅ«tų nepadalintas, nepateikė, teismas sprendė tik dėl likusio nepadalinto turto, t. y. nekilnojamojo turto ir įsiskolinimo padalijimo. Å alys byloje sutarė, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas – žemės sklypas ir sandėlis – po santuokos nutraukimo jiems bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis ir kad jie kreditoriui AB DNB bankui pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais.

Teismas konstatavo, kad toks šalių turto aktyvo ir pasyvo padalinimo būdas neprieštarauja įstatymo normos, pačių sutuoktinių ir kreditoriaus interesams, todėl teismas jį patenkino ir padalino taip: šalims po santuokoje nutraukimo atitenka po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo AB DNB bankui lieka solidariais skolininkais pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu šalių bendrai paimta 37 000 Lt paskola buvo panaudota S. G. asmeniniams poreikiams tenkinti, išskyrus atsakovo pripažintus 760 litus, kuriuos jis panaudojo savo sodo namelio remontui. Teismas sprendė, jog atsakovo pripažinta ir jo asmeniniams poreikiams panaudota, suma (760 Lt) buvo sumažinta bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė turi teisę į ½ dalį šios sumos, t. y.

į 380 Lt kompensacijÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad po paskolos paėmimo sutuoktiniai bendrai įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir sandėlį, bei į tai, kad pati ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad atsakovas savarankiÅ¡kai disponuotų paskolos lėšomis ir jų faktiniu panaudojimu nesidomėjo, teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog didžioji dalis paskolos lėšų (37000 – 760 = 36240 Lt) panaudota Å¡eimos poreikiams, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo tenkino tik iÅ¡ dalies (380 Lt).

Nepilnamečių vaikų: I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ teismas nustatė su motina, nes vaikai nuo 2009-06-21 gyvena su motina, atsakovas su tuo sutiko, byloje dalyvavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pritarė motinos reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Konstatavo, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byloje nėra, todėl teismas leido atsakovui nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G..Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, nes atsakovas nuo 2009-06-31 nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus.

Teismas vadovavosi tuo, kad šalių nepilnametės dukros turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos (I. G. serga bronchine astma, o G. G. serga atopiniu dermatitu), todėl joms reikalingas nuolatinis gydymas bei padidintas higienos priemonių poreikis, taip pat mergaitės užsiima nuolatine užklasine veikla, siekia muzikinio išsilavinimo, mokosi smuiko specialybės, abi yra muzikinio ansamblio narės ir dalyvauja Lietuvoje bei užsienio šalyse rengiamuose koncertuose ir konkursuose, dėl to objektyviai turi padidintų finansinių poreikių.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad optimaliam vieno vaiko iÅ¡laikymui reikalinga bent 800 Lt per mėnesį, kad bÅ«tų patenkinti bÅ«tiniausi fiziologiniai poreikiai ir užtikrinamas tinkamas socialinis vaiko vystymasis, reikiamos bendravimo ir pažinimo galimybės, laisvalaikio praleidimas, poilsio garantavimas. Teismas atsižvelgė, kad nors atsakovo pajamos nedidelės ir jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakovui priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas turi itin rimtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Pripažino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo vaikams suma nevirÅ¡ija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui bÅ«tinos sumos dydžio (1 MMA), todėl iÅ¡ atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2011-11-04) iki dukrų pilnametystės. Teisme nagrinėjant bylÄ S. G. sumokėjo dukrų iÅ¡laikymui 700 Lt sumÄ , todėl teismas minėta suma mažino 2011 m. lapkričio mėn. iÅ¡laikymÄ .Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti 22 400 Lt iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismÄ dienos, skaičiuojant po 400 Lt vienam vaikui kas mėnesį, teismas nurodė, jog tėvų turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, materialinio gerbuvio stoka ar trumpalaikiai sveikatos sutrikimai patys savaime nepanaikina jų pareigos teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , todėl tai, kad S. G. mokėjo paskolÄ bankui, neatleido jo nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Taip pat teismas atmetė kitus atsakovo argumentus dėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos sumažinimo kaip neįrodytus. Atsižvelgęs į tai, kad S. G. dukroms iÅ¡laikymo neteikia nuo 2009-06-21 ir nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu bÅ«tų teikęs dukroms iÅ¡laikymÄ ar mergaičių poreikiai bÅ«tų buvę ženkliai mažesni, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 22400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G., už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį.

Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina, iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise teismas pavedė disponuoti vaikų motinai G. G.. Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ 2013-02-08 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų ir panaikinti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28d. sprendimo dalis, kuriomis:- ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės; - nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka - atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis;- iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametėms dukroms už 2011 m. lapkričio mėn. po 50 Lt bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų kiekvienai dukrai;- iÅ¡ atsakovo priteistas 22400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01.Apeliantas praÅ¡o Å¡ių reikalavimų dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :- ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;- nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : atsakovas turi teisę praleisti su nepilnametėmis dukromis du savaitgalius per mėnesį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. vaikų gyvenamoje vietoje arba kitoje atsakovui priimtinoje vietoje, atsakovui pasiimant dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ aukščiau nurodytais terminais;- iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms nuo 2012-12-28 iki dukrų pilnametystės ne daugiau nei po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų kiekvienai dukrai;- priteisti iÅ¡ atsakovo 8883,43 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

G. atsakovo S. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama sprendimo dalimi buvo pažeistos iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimÄ reglamentuojančios teisės normos bei nepagrįstai iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukroms buvo priteistas „dvigubas“, tai dviem skirtingais procesiniais sprendimais iÅ¡laikymas už laikotarpį nuo 2011-11-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2012-12-28.2. Skundžiama sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametėms dukroms po 400 litų kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų kiekvienai dukrai, buvo netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo dydį, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

IeÅ¡kovės pateiktas poreikių paskaičiavimas nepatvirtina realios sumos, iÅ¡leidžiamos dukrų iÅ¡laikymui per mėnesį. Teismo priteistas iÅ¡laikymas po 800 Lt per didelis ir neatitinka nepilnamečių dukrų realių poreikių. Atsižvelgiant į dabartinę sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, dukroms iÅ¡laikymÄ gali teikti ne daugiau nei 500 litų, t.y. po 250 litų kiekvienai dukrai. Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiama sprendimo dalimi buvo pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau nepagrįstai neįvertinta ieÅ¡kovės dalis iÅ¡laikymo prievolėje, didesnė dukrų iÅ¡laikymui reikalingos sumos dalis.3.

Teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 22400 litų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. Apeliantas teigia, kad prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. Atsakovas įvykdęs ieÅ¡kovės prievolių už 5116,57 litų netiesiogiai Å¡ia suma prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo, kadangi tikėjosi, jog ieÅ¡kovė įvykdytos prievolės dalį paskirs dukrų iÅ¡laikymui.

Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai skaičiuojant iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kaip pagrindas buvo imama 400 litų suma per mėnesį kiekvienai dukrai.4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta abstrakti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nedetalizuojant bendravimo laiko ir sÄ lygų, kadangi Å¡i tvarka neužtikrina ieÅ¡kovės ir atsakovo nepilnamečių dukrų interesų bei atsakovo teisės netrukdomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis bei sudaro pagrindÄ ateityje kilti Å¡alių ginčams dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo.5.

Apeliantas mano, kad netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose ir nepagrįstai ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir dukromis ir, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nepalaikė ryÅ¡ių su dukromis bei nesirÅ«pino Å¡eima, todėl, neva, pažeidė sutuoktinio pareigas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G.

G. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo agresyvaus elgesio, sistemingo konfliktų inicijavimo, ieÅ¡kovės žeminimo vaikų akivaizdoje. Teismas pagrįstai tokius S. G. veiksmus kvalifikavo kaip žiaurų elgesį su sutuoktine CK 3.60 str. 3 d. prasme, taip pat esminį sutuoktinio pareigų pažeidimÄ .

Atsakovas nepateikė vaikų poreikiams tenkinti skirtų iÅ¡laidų sÄ matos, kuria bÅ«tų objektyviai pagrįsta kitokio iÅ¡laikymo dydžio galimybė. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad iÅ¡laikymas buvo priteistas antrÄ kartÄ už tÄ patį laikotarpį. Apeliaciniu skundu atsakovas kelia pirmosios instancijos teisme neiÅ¡keltÄ ir nenagrinėtÄ reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo atsakovui, už atsakovo asmeninėmis lėšomis įvykdytÄ solidarios prievolės dalį, įskaitant Å¡ia kompensacijÄ Ä¯ iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalį.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė, nesuformulavo, kokia turėtų bÅ«ti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su AB DNB banko, kaip ieÅ¡kovės G. G. ir atsakovo S. G. kreditoriaus, interesais, todėl praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spęsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius įrodymus. Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nustatymo.Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Apelianto manymu teismas nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir dukromis ir, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nepalaikė ryšių su dukromis bei nesirūpino šeima, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino fakto, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir dukromis. Apelianto nuomone, santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes skirtingi charakteriai lėmė negalėjimÄ iÅ¡saugoti santuokÄ . Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004 suformavo vieningÄ praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose.

Å iose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. PraÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovė nurodė, kad paskutinius keletÄ metų iki santuokos nutraukimo atsakovas Å¡eimoje elgėsi agresyviai, dėl atsakovo grasinimų ir fizinio smurto ne kartÄ kviesti policijos pareigÅ«nai. Pagrindiniai ieÅ¡kovės įrodymai, pagrindžiantys jos nurodytas aplinkybes, yra liudytojų parodymai apie 2009-06-21įvykį, iÅ¡sikraustant iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių.Byloje esantis Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. sausio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame yra nurodyti liudytojų G. G., J. V., J. V., D. G. ir V. G. parodymai, patvirtina apie agresyvų atsakovo elgesį savo sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu iÅ¡sikraustymo metu. Civilinėje byloje liudytoja 2012-12-18 apklausta I. G. patvirtino, kad tėvai dažnai bardavosi, buvo naudojamas fizinis smurtas, yra kliuvę ir jai, tėvas stumdydavo mamÄ , grasino, kad pribaigs, kad mama mirs, apdraskydavo mamÄ ir tai buvo nuolatinis tėvo pyktis.

Nurodė, kad su tėvu ji nebendrauja jau trejus metus ir tik prieÅ¡ savaitę tėvas pervedė pinigų, kad mama nebuvo barnių iniciatorė (2 t., 106-109 b. l.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nenaudojo smurto ieÅ¡kovės ir vaikų atžvilgiu, arba, kad smurtÄ naudojo ieÅ¡kovė (CPK 178 str.). Nors apeliantas teigia, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia netinkamo atsakovo, kaip sutuoktinio elgesio, kadangi nurodytų įvykių metu Å¡alys buvo sutuoktiniai ir vienas kito atžvilgiu turėjo vykdyti įstatyme (CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.) numatytas sutuoktinių pareigas.

Apelianto argumentas, kad liko nevertintos jo pastangos siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , atmestinas, kadangi, pirma, tokių aplinkybių atsakovas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo, ir antra, vien atsakovo praÅ¡ymas skirti terminÄ susitaikymui, negali bÅ«ti vertinamas kaip siekis iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nes byloje nėra pateikta įrodymų apie konkrečias atsakovo pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nė su sutuoktine, nė su savo vaikais nebendravo.

Tai, kad atsakovas S. G. mokėjo bankui paskolÄ , nepatvirtina teikto iÅ¡laikymo dukroms, o tuo pačiu atsakovo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nes apelianto po 2009-06-21 (gyvenant skyrium) mokėta paskola bankui ir vaikų iÅ¡laikymas yra visiÅ¡kai skirtingos atsakovo prievolės: paskola yra sutartinė prievolė bankui, o nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymas yra įstatymu nustatyta pareiga savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.1 d.), ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų tėvai buvo susitarę tokiu bÅ«du, t. y. dengiant bendrÄ paskolÄ , teikti iÅ¡laikymÄ vaikams (CK 3.193 str.1,2 dalys).Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. netinkamai elgėsi su ieÅ¡kove ir Å¡eimos nariais, daugiau nei vienerius metus visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo Å¡eima ir tai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 dalis).

Atsakovas, tvirtindamas, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepateikė ieÅ¡kovės kaltės (kad ji nesirÅ«pino atsakovu, nebuvo jam lojali, elgėsi su juo netinkamai ir pan.) įrodymų (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimÄ iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgai, todėl atsakovas turėjo realiÄ galimybę pateikti savo įrodymus.

Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant atsakovo kaltę, yra priimtas esant pakankamai objektyvių įrodymų, iÅ¡nagrinėjus jų visetÄ (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Å is draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (CPK 7, 301 straipsniai).

Pabrėžtina, jog atsakovas reikalavimo nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė. Kadangi Å¡iuo atveju yra nagrinėjamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo klausimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bet ir sutuoktinio kaltės klausimas, todėl negali bÅ«ti taikoma Å¡ių taisyklių iÅ¡imtis - leidimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Å iÄ apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-2009). Dėl dukroms priteisto iÅ¡laikymo dydžio.Apelianto manymu, teismas, priteisdamas iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms po 400 litų kas mėnesį kiekvienai dukrai, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančios iÅ¡laikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis, tačiau nepagrindžia objektyvaus pagrindo naudotis jose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, todėl negalima iÅ¡vada, jog teismas turėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis pateiktų nutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes dėl skirtingų faktinių aplinkybių precedentinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai jos neturi.Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovės pateiktas poreikių paskaičiavimas nepatvirtina realios sumos, iÅ¡leidžiamos dukrų iÅ¡laikymui per mėnesį, o teismo priteistas iÅ¡laikymas po 800 Lt per didelis ir neatitinka nepilnamečių dukrų realių poreikių.

IeÅ¡kovė G. G. byloje yra pateikusi pakankamai detaliÄ vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tinų iÅ¡laidų sÄ matÄ , kurioje nurodyta, kad I. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1035 Lt, o G. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1077 Lt (1 t., 40-47 b. l.). IÅ¡ atsakovo dukrų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti po 400 Lt, vadinasi abiejų tėvų iÅ¡laikymo suma yra 800 Lt per mėnesį. Atsakovas S. G., sutikdamas skirti po 250 Lt dukrų iÅ¡laikymui, nepateikė jokių įrodymų, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡laikomos dukros iÅ¡ bendros 500 Lt sumos, nes abu tėvai turi vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

AiÅ¡kindamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad vieno mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-24 nutarimas Nr.718, nuo 2013-01-01 MMA yra 1000 Lt). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas orientuotis į vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydį, atitinkantį minimaliÄ mėnesinę algÄ .

Reikalaudamas sumažinti teismo nustatytÄ dukroms reikalingo iÅ¡laikymo dydį, apeliantas nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog 17 ir 12 metų dukroms mėnesiui pakaktų 500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo sutikimas teikti po 250 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui Å¡ioje konkrečioje byloje aiÅ¡kiai neatitinka vaikų poreikių ir interesų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad 400 Lt dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui Å¡iuo konkrečiu atveju yra bÅ«tinas minimaliems poreikiams patenkinti ir skirtinas iÅ¡ abiejų tėvų lygiomis dalimis.

Nors CK 3.192 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis nustatomas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, tačiau nustatant kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį yra vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra įsakmi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. G. dirba, yra darbingas, nepateikė į bylÄ duomenų, kad negali papildomai dirbti, ar kad jam nepavyko rasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų dėl sveikatos bÅ«klės ar yra kitokių rimtų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų per mėnesį uždirbti daugiau nei 227,50 Lt ir neiÅ¡sigalėtų teikti bÅ«tino iÅ¡laikymo dukroms.

Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti arba iÅ¡laikymas gali bÅ«ti pakeistas priteisiant tam tikrÄ turtÄ (CK 3.196 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad nustačius faktinę aplinkybė, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, teismo neįvertinta didesnė ieÅ¡kovės dalis iÅ¡laikymo prievolėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas Å¡alims padalintas lygiomis dalimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo namelis su žemės sklypu (1 t., 158-159, 160-161 b. l.) ir nors ieÅ¡kovė gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau jai tenka kitos iÅ¡laidos (komunalinių paslaugų ir pan.).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio priteisimo klausimÄ yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, pas kurį iÅ¡ tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu bÅ«du jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Apeliantas akivaizdžiai neįvertino, kad ieÅ¡kovei G.

G. be tiesioginių finansinių iÅ¡laidų, skiriamų vaikams, tenka pareiga kasdien rÅ«pintis maisto gaminimu, skalbimu, gydymu ir kitu vaikų aptarnavimu, kuriam panaudojami ieÅ¡kovės laiko ir sveikatos resursai, kurie taip pat turi bÅ«ti įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Nurodytų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo pripažinti didesnę dalį iÅ¡laikymo prievolėje ieÅ¡kovei.Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , kad iÅ¡ atsakovo S. G. priteistas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelis ir reikalingas vaikų minimaliems poreikiams patenkinti ir kad tokį iÅ¡laikymÄ atsakovas teikti gali.

Dėl priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir jo dydžio.Apelianto argumentas, kad jis laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01 prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo, nes yra sumokėjęs ieÅ¡kovei tenkančios paskolos dalį (5116,57 litų), todėl netiesiogiai Å¡ia suma prisidėjo prie dukrų iÅ¡laikymo, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas dėl anksčiau nutartyje nurodytų aplinkybių, o taip pat dėl to, kad apelianto nurodytos prievolės yra skirtingos ir vykdomos skirtingiems asmenims, todėl viena prievolė negali bÅ«ti užskaitoma už kitÄ prievolę.

Esant sutartiniams materialiniams įsipareigojimams bankui, atsakovas turėjo pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti paskolos mokėjimo naÅ¡tÄ savo iÅ¡laikytiniams. Taip pat pažymėtina, kad prievolė bankui yra ne dalinė, o solidarioji, todėl skolininkų dalių Å¡ioje prievolėje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kinys teisme priimtas 2011-11-21 ir bylÄ nagrinėjant teisme atsakovas vaikų iÅ¡laikymui yra sumokėjęs tik 700 Lt, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip dalinį iÅ¡laikymo vaikams sumokėjimÄ už 2011 m. lapkričio mėnesį.

Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo prievolių sumokėjimas bankui negali bÅ«ti laikomas prisidėjimu prie dukrų iÅ¡laikymo. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu įsiskolinimo dydžiu, kuris nustatytas 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas iÅ¡ viso ar jeigu jis neteikiamas iÅ¡ dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprÅ«pinimas, kuris nepatenkina vaiko visų bÅ«tinų poreikių.

Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi bÅ«ti konstatuojamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas ir jis gali bÅ«ti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008;2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas dukroms iÅ¡laikymo neteikė nuo 2009-06-2, t. y. kada ieÅ¡kovė su dukromis iÅ¡sikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu bÅ«tų teikęs dukroms iÅ¡laikymÄ ar pastarųjų poreikiai bÅ«tų buvę mažesni.

Todėl pagrįstai teismas priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui, kuris sudaro 22 400 Lt. Dėl „dvigubo“ iÅ¡laikymo priteisimo.Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukroms buvo priteistas „dvigubas“, t. y. dviem skirtingais teismo procesiniais sprendimais, iÅ¡laikymas už laikotarpį nuo 2011-11-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-28.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Å iaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. dukrų I. ir G. laikinam iÅ¡laikymui po 300 Lt nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2011-11-04, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., 50-51 b. l.).Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas iÅ¡laikymas, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

IÅ¡sprendęs Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismas nustato teiktinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams Å¡alių vaikams, kuris gali bÅ«ti nustatytas tiek didesnis, tiek mažesnis už laikinai priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Nustačius, jog Å¡alių nepilnamečiams vaikams teiktinas mažesnis iÅ¡laikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos iÅ¡laikymo sumos vykdymo procese bÅ«tų įskaitytos. Ir prieÅ¡ingai, konstatavus, kad laikinai priteistos iÅ¡laikymo sumos yra per mažos nepilnamečių vaikų bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas priteisia tokias iÅ¡laikymo sumas, kurias pripažįsta pagrįstomis ir bÅ«tinomis.

Byloje nustatyta, kad nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme momento iki teismo sprendimo priėmimo momento, t. y. vykdydamas Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį, atsakovas vaikų iÅ¡laikymui yra sumokėjęs tik 700 Lt. Taigi, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos tik 700 litų apimtyje. Skundžiamu sprendimu, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes atsižvelgė ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I.

G. ir G. G. iÅ¡laikymÄ už 2011 m. lapkričio mėn. ne po 400 Lt, o po 50 Lt, ir tik nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės priteisė iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Kas reiÅ¡kia, jog atsakovo teiktÄ iÅ¡laikymo sumÄ kiekvienai dukrai po 350 litų, pirmosios instancijos teismas įskaitė į skundžiamu teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ , atitinkami už vienÄ mėnesį, t. y. 2011 m. lapkričio mėnesį, priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ sumažindamas nuo 400 Lt iki 50 Lt.

Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečiams vaikams yra priteistas „dvigubas“ iÅ¡laikymas. Bet kokiu atveju periodinio iÅ¡laikymo, priteisto Å¡iuo sprendimu, suma kiekvienam vaikui iÅ¡ S. G. negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma didesnė nei 400 Lt kas mėnesį, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (LR CK 3.208 str.). Dėl bendravimo su dukromis tvarkos.Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta abstrakti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nedetalizuotas bendravimo laiko bei sÄ lygos, todėl tai sudaro pagrindÄ ateityje kilti Å¡alių ginčams dėl bendravimo su vaikais bei jų auklėjimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. G. prašė nustatyti, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G.. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu visiÅ¡kai sutiko (1 t., 145 b. l.), atskiro reikalavimo, kuriame bÅ«tų praÅ¡oma detalizuoti bendravimo laikÄ ir sÄ lygas, pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiÅ¡kė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais, atsakovas S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. ir G.

Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pateikta tik apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui nepareiÅ¡kus žemesnės instancijos teisme atskiro reikalavimo nustatyti detalizuotÄ bendravimo su dukromis tvarkÄ , Å¡is apeliacinio skundo argumentas laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu.Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, aktyvaus teismo vaidmuo nėra taikomas.Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.Apeliantas S. G. už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 300 Lt žyminį mokestį (2 t., 147 b. l.). Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi S. G. atidėjo likusios dalies, t. y. 549, 00 Lt, žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki apeliacinio teismo sprendimo byloje priėmimo (2 t., 154 b. l.). Todėl apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apelianto S. G. priteistina Valstybei 549,00 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., 96 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje duomenų nepateikė, todėl jos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 98 str.).Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 549,00 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                   Danutė Matiukienė                                                                                           Jolanta Badaugienė                                                                                                 Laisvė Aleknavičienė