2024-09-11 Nr. AB-13019-3-61-3-03038-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-27-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03038-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti kartu su atsakovo Sprendimu Nr. 1 įteiktą VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 2022-SF/2-177 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. CPVA priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame konstatavo Administracijos įgyvendinamo projekto metu įvykdytą pažeidimą bei nustatė 25 proc. finansinę korekciją. Kartu su 2021 m. birželio 21 d. pateiktu Sprendimu Nr. 1 CPVA pateikė pareiškėjui ir susijusį sprendimą dėl grąžintinų lėšų (Sprendimas Nr. 2).

2.2. Pareiškėjas riboto konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo skelbimas įdėtas 2015 m. liepos 8 d. „Valstybės žinių“ priede Nr. 53 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS), skelbimo Nr. 165357. Pirkimas susijęs su Projekto vykdytojo įgyvendintu projektu „Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba“, projekto Nr. 07.l.l-CPVA-V-906-01-0002 (toliau – ir Projektas). 2016 m. rugsėjo 9 d. su jungtinės veiklos pagrindu veikiančių ūkio subjektų grupe akcine bendrove (toliau – ir AB) „Axis Industries“ ir uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Deglas“ (toliau – ir Tiekėjas) buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. J9-1544 (toliau – ir Sutartis). Statybos darbai buvo pradėti 2016 m. lapkritį, o baigti 2018 m. kovo mėnesį. 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas ir CPVA sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-V-906-01-0002/J9-772 (toliau – ir Finansavimo sutartis). Kilęs ginčas susijęs su Tiekėjo pasiūlymu ir pareiškėjo priimtais sprendimais dar tebevykstant Pirkimo procedūroms.

2.3. Tiekėjas 2016 m. sausio 20 d. pateikė pasiūlymą (ginčui aktuali tik pasiūlymo A (techninė) dalis) (toliau – ir Pasiūlymas). Pasiūlymo 11–12 puslapiuose, be kita ko, pateiktas siūlomo šilumos siurblio „GeoKat 25“ (toliau – ir Siurblys) techninis pasas. 2016 m. sausio 28 d. Perkančioji organizacija kreipėsi į Tiekėją prašydama pateikti paaiškinimus, be kita ko, ar Siurblys yra lygiavertis (arba geresnis) įrenginiui, kuris yra specifikuotas techniniame projekte. 2016 m. vasario 2 d. Tiekėjas pateikė Perkančiajai organizacijai paaiškinimus ir Siurblio naudingumo koeficiento apskaičiavimą.

Pateikti Tiekėjo paaiškinimai suponavo, kad jis, siūlydamas Siurblį, siekia pasiūlyti geresnį įrenginį nei nurodytas techniniame projekte, todėl 2016 m. vasario 10 d. Perkančioji organizacija pakartotinai kreipėsi į Tiekėją ir prašė pateikti paaiškinimus. 2016 m. vasario 15 d. Tiekėjas pateikė paaiškinimus. 2016 m. vasario 15 d. Perkančioji organizacija paprašė Tiekėjo pateikti paaiškinimus dėl siūlomo Siurblio, t. y. ar bus naudojamas dušų nuotekų vanduo šilumai atgauti. Perkančioji organizacija informavo, kad jeigu būtų nustatyta, jog įrenginys nėra lygiavertis ir tinkamas pagal techninį projektą, tokiu atveju vertinimui būtų naudojama projektinė reikšmė (4,00).

Perkančioji organizacija paprašė Tiekėjo patvirtinti, kad laimėjimo atveju atliekant darbus būtų panaudoti techniniame projekte numatyti šilumos siurbliai. 2016 m. vasario 19 d. Tiekėjas pateikdamas Perkančiajai organizacijai paaiškinimus nurodė, kad siūlomas Siurblys yra lygiavertis ir tinkamas. Perkančioji organizacija, įvertinusi visus Tiekėjo teiktus paaiškinimus, nusprendė, kad įrodymų dėl Tiekėjo pasiūlyto Siurblio lygiavertiškumo neužtenka, ir 2016 m. vasario 24 d. raštu paprašė pasirinkti: (i) teikti papildomus įrodymus dėl pasiūlyto šilumos siurblio „GeoKat 25“ koeficiento 4,28 reikšmės arba (ii) patvirtinti, kad bus montuojamas Pirkimo techninėje dokumentacijoje nurodytas šilumos siurblys ir kad Tiekėjo Pasiūlymo vertinimui bus naudojamas minimalus koeficientas 4.

Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad Tiekėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, turi pateikti papildomus paaiškinimus, kurie pagrįstų, jog Siurblys yra geresnis. 2016 m. vasario 29 d. Tiekėjas pateikė Perkančiajai organizacijai patvirtinimą, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas siurblys. Atsižvelgusi į tai, 2016 m. kovo 3 d. Perkančioji organizacija nustatė, kad Tiekėjo Pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kadangi Tiekėjas surinko daugiausia balų, jis buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju.

2.4. CPVA 2022 m. gegužės 18 d. atnaujino pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą Nr. 1, kad Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes Tiekėjo Pasiūlymas neva turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Todėl CPVA Sprendimu Nr. 1 nusprendė: pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas (4 144 890,63 Eur); susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį (3 943 234,90 Eur); pripažinti išskaičiuotinomis netinkamų finansuoti išlaidų dalį (201 655,73 Eur).

Sprendimas Nr. 1 paneigia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų esmę ir tikslus bei prieštarauja taikytinai kasacinio teismo jurisprudencijai. Pirkime naudoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo metodikos tikslas buvo gauti kuo geresnius pasiūlymus (efektyvesnius šilumos siurblius). Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygomis ne tik leido, tačiau ir skatino tiekėjus siūlyti įvairius efektyvesnius šilumos atgavimo įrenginių variantus, o efektyvesnių techninių sprendinių siūlymas neįmanomas be analogiškų (lygiaverčių) nei Techninėje specifikacijoje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyti techniniai sprendiniai siūlymo.

Pirkimo sąlygų 96 punkte pateiktos lentelės 2.6 papunktyje Perkančioji organizacija expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, jog siūlomo šilumos siurblio metinis naudingumo koeficientas negali būti mažesnis nei 4. Tad Tiekėjas, siekdamas pasinaudoti Pirkimo sąlygose numatyta galimybe gauti papildomų ekonominio naudingumo balų už efektyvesnį šilumos siurblį, 2016 m. sausio 20 d. pateikė Pasiūlymą montuoti šilumos siurblį „GeoKat 25“, nurodydamas, kad jo metinis naudingumo koeficientas yra 4,28. Siūlomų šilumos siurblių metinis naudingumo koeficientas (SPF) turi būti apskaičiuotas pagal standartą LST EN 15450 „Pastatų šildymo sistemos.

Šildymo sistemų projektavimas su šilumos siurbliais projektavimas“. Tiekėjas pateikė Siurblio metinio naudingumo koeficiento apskaičiavimą, tad nėra ginčo dėl to, kad Tiekėjas pasiūlė Siurblį, kurio metinis naudingumo koeficientas SPF yra 4,28. Tai pripažino ir CPVA Sprendime Nr.1, tačiau ji visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygose expressis verbis buvo numatyta galimybė siūlyti nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančius (geresnius) sprendinius, tik tokiu atveju tiekėjai turėjo reikiamus techninės dokumentacijos patikslinimus įskaičiuoti į Pirkimui teikiamą pasiūlymą.

Būtent taip ir pasielgė Tiekėjas pasiūlydamas šilumos siurblį „GeoKat 25“. Dėl to Sprendimo Nr. 1 išvada, jog neva Siurblys turėjo būti lygiaverčio sprendinio, t. y. atitikti esminius reikalavimus ir nekeisti techninio projekto sprendinių, nes iškiltų nepalyginamų pasiūlymų rizika, kai dėl nelygiaverčio siurblio turėtų būti keičiami ir kiti techninio projekto sprendiniai, o tai kartu keistų patį Pirkimo objektą, dėl kurio varžosi tiekėjai, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2.5. Viešųjų pirkimų reglamentavimo (procedūrine) prasme galimybė siūlyti nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančius (geresnius) sprendinius pareiškėjo buvo tiesiogiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose, o Pirkime gautų pasiūlymų palyginimas yra užtikrinamas tiekėjams (tarp jų ir Pirkimą laimėjusiam Tiekėjui) į pateiktą kainos pasiūlymą įskaičiuojant visus nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančių (geresnių) sprendinių realizavimui reikalingus kaštus. Nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančių (geresnių) sprendinių siūlymas buvo leidžiamas ir Pirkimo sutarties (12 p.) sąlygomis.

2.6. Viena esminių ginčo aplinkybių, jog 2016 m. vasario 24 d., po keleto patikslinimų, pareiškėjas informavo Tiekėją, kad jam vis dar trūksta pagrindimo, jog siūlomas šilumos siurblys „GeoKat 25“ gali atlikti visas Pirkimo techninėje dokumentacijoje numatytas funkcijas, todėl pasiūlė Tiekėjui pasirinkti, ar teikti papildomus įrodymus, ar patvirtinti, kad bus montuojamas Pirkimo techninėje dokumentacijoje nurodytas šilumos siurblys. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnio 8 dalimi ir Pirkimo sąlygų 12 punktu, elgėsi teisėtai prašydama Tiekėjo paaiškinti siūlomos prekės (Siurblio) lygiavertiškumą, o Tiekėjo pasirinkimas neįrodinėti lygiavertiškumo (nebeteikiant Perkančiajai organizacijai detalesnių apskaičiavimų) ir atsisakant ekonominio naudingumo balų negali būti laikoma Pasiūlymo esmės pakeitimu. Sprendime Nr. 1 nurodoma jokiais faktiniais įrodymais ar teisiniais argumentais nepagrįsta pozicija, kad Perkančioji organizacija neva leido vienam Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą ir taip pažeidė VPĮ principus.

2.7. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas paprašė visų Pirkimo dalyvių paaiškinti pasiūlymų dalį dėl siūlomų šilumos siurblių naudingumo koeficiento apskaičiavimo. Pirkime gautų pasiūlymų paaiškinimų rezultatas buvo toks, jog nė vienas iš Pirkimo dalyvių (įskaitant Tiekėją) tinkamai nepagrindė atitikties didesnei reikšmei nei Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje nurodytas minimalus metinis naudingumo koeficientas SPF, todėl nė vienas tiekėjas už tai negavo papildomų balų (svertinio L6 koeficiento 0,10). Perkančioji organizacija nereikalavo iš Pirkimo dalyvių pateikti jų siūlomų naudoti medžiagų ir įrenginių apibūdinimus, Pirkimo sąlygose nebuvo numačiusi sprendinių, gautų ekonominio naudingumo vertinimui, privalomos atitikties Pirkimo techniniams reikalavimams. Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru statybos darbus, o ne šilumos siurblį, todėl tam, kad atmestų visą Tiekėjo baseino statybos darbų Pasiūlymą dėl Siurblio neatitikties Pirkimo sąlygoms, būtina turėti aiškius ir neginčijamus įrodymus, kad Siurblys iš tikrųjų yra netinkamas ir jo neįmanoma pritaikyti Perkančiosios organizacijos poreikiams pagal Projektui keliamus tikslus.

2.8. Šilumos atgavimo įranga sudaro itin nedidelę viso Pirkimo objekto dalį – šilumos siurblio vertė buvo nustatyta iki 10 000 Eur, kai Sutarties vertė – 16 579 562,52 Eur. CPVA Sprendime Nr. 1 šios aplinkybės nevertino ir neįrodinėjo, kad Tiekėjo pasiūlytas šilumos siurblys „GeoKat 25“ netinkamas baseino statybos darbams. CPVA neteisėtai ir nepagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 1, kadangi anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Perkančioji organizacija pagrįstai pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju, nepažeisdama jokių VPĮ nuostatų, principų ar taikytinos teismų praktikos.

2.9. Nagrinėjamo ginčo ir tariamo Pirkimo metu atlikto pareiškėjo pažeidimo kontekste itin svarbu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 (toliau – ir 2022 m. birželio 20 d. nutartis) visiškai pakeitė (panaikino) ankstesnę kasacinio teismo jurisprudenciją, kuria vadovavosi CPVA Sprendime Nr. 1, ir pripažino gerokai platesnę teisę viešųjų pirkimų dalyviams (šiame ginče Tiekėjui) teikti paaiškinimus ir patikslinimus tebevykstančių pirkimo procedūrų metu. Nagrinėjamu atveju Tiekėjas patvirtino, kad bus įgyvendinti minimalūs Pirkimo techniniai reikalavimai, tačiau daugiau nieko neįrodinėjo dėl Pirkimo ekonominio naudingumo balų, tad vadovaujantis naujausia LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, negalėjo lemti esminio Pasiūlymo pakeitimo (viešųjų pirkimų principų pažeidimų).

2.10. Sprendime Nr. 1 nurodomi pareiškėjo veiksmai neatitinka „pažeidimo“ teisinės sudėties, reglamentuotos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.1303/2013 (toliau – ir Reglamentas). CPVA nenustatė, jog tam tikros išlaidos negalėjo būti pagrįstos arba nebuvo pateikti jas galintys pagrįsti dokumentai, nes nei Pirkimo, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu nesusidarė nepagrįstos išlaidos. Tad CPVA nenustačius jokių nepagrįstų išlaidų, trečiasis Reglamento 2 straipsnio 36 punkte numatytas „pažeidimo“ požymis negalėjo ir negali būti nustatytas. Vertinant galimą atsakomybės taikymą už CPVA nustatytą tariamą pažeidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad Tiekėjo Pasiūlymas tiek prieš pareiškėjo prašymą pagrįsti siūlomo šilumos siurblio „GeoKat 25“ naudingumo koeficientą SPF, tiek Tiekėjo pasirinktas pristatyti ir Pirkimo sąlygų techniniuose reikalavimuose nurodytas šilumos siurblys atitiko Pirkimo sąlygas. Tad nesant nustatytų visų teisės pažeidimo sudėties elementų, teisinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

2.11. Priimant Sprendimą Nr. 1, CPVA vadovavosi ne Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, patvirtintomis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 (toliau – ir 2013 m. gairės), o Su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir 2019 m. gairės), neatsižvelgė į galimai padaryto pažeidimo formalumą ir mažareikšmiškumą. 2013 m. gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį, negu rekomenduojamas dydis 2013 m. gairėse, arba finansinės korekcijos apskritai netaikyti. Net ir nustačiusi pažeidimą, pritaikydama finansinę korekciją, CPVA neatsižvelgė į Tiekėjo pasiūlyto Siurblio vertę (iki 10 000 Eur) visos Pirkimo sutarties vertės kontekste (16 579 562,52 Eur). Akivaizdu, kad vertinant visą Pirkimo objektą tai yra itin mažareikšmė suma. Vadovaujantis 2013 m. gairėmis finansinė korekcija neturėjo būti taikoma, todėl Sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. CPVA Sprendimu Nr. 1 neginčijo ekonominio naudingumo kriterijaus, susijusio su šilumos siurblio našumu, teisėtumo ir pagrįstumo. Šio pažeidimo atveju esminis klausimas yra tai, ar pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, leidęs Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, (ne)pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatų. Pareiškėjas neteisėtai leido pakeisti Tiekėjo Pasiūlymą iš esmės taip, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimų tapo juos atitinkančiu, bei sudarė jam sąlygas laimėti Pirkimą, nors Tiekėjo Pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Apie LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 CPVA negalėjo būti objektyviai žinoma priimant Sprendimą Nr. 1, tačiau joje naujai suformuota kasacinio teismo praktika nekeičia pažeidimo nustatymo aplinkybių, o ir pagal naująją kasacinio teismo praktiką pareiškėjas turi būti laikomas padariusiu pažeidimą. Pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytus pažeidimo požymius, nes jis savo aktyviais veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Egzistuoja visi teisės pažeidimo sudėties elementai: pažeidimą padaręs subjektas yra pareiškėjas, kuris veikė kaip specialusis subjektas, t. y. perkančioji organizacija, teisės pažeidimo objektas – viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, o objektyviąją teisės pažeidimo pusę sudaro pareiškėjo objektyvūs neteisėti veiksmai, leidus Tiekėjui neteisėtai patikslinti Pasiūlymą ir pripažinus jį Pirkimo laimėtoju. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų panaudojimui.

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, daroma išvada, kad, taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realių tiesioginių padarinių ES lėšų panaudojimui, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, kadangi jie gali paveikti finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus. CPVA pagrįstai ir tinkamai pritaikė finansinę korekciją, išimtinai vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis (2013 m. gairėmis ir tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Sprendime Nr. 1).

Tiek pagal 2013 m. gaires, tiek pagal 2019 m. gaires pareiškėjo pažeidimas traktuojamas kaip sunkus, už kurį siūloma taikyti 25 proc. finansinę korekciją.

3.2. Pareiškėjas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą iš esmės, pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 3 str. 1 d. nurodytus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 39 str. 1 d.). Pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų 86 punkto nuostatomis, siekė įsitikinti, kad Tiekėjas siūlo šilumos siurblį, kuris yra lygiavertis techniniame projekte nurodytam, t. y. pareiškėjas aiškinosi siurblio atitiktį Pirkimo sąlygų (techninio projekto) reikalavimams, o ne tik tenkinosi deklaruotais šilumos siurblio „GeoKat 25“ parametrais.

Tiekėjas, atsakydamas į kelis pareiškėjo paklausimus, nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad jo siūlomas Siurblys savo techniniais parametrais yra lygiavertis siurbliui, nurodytam techniniame projekte, todėl pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, Tiekėjui nurodė, kad, nepateikus atitinkamų įrodymų dėl siūlomo Siurblio parametrų, jo Pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Taigi, viso Pirkimo metu pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nuolatos abejojo Tiekėjo pasiūlyto Siurblio atitiktimi techninio projekto reikalavimams ir šių abejonių Tiekėjas neišsklaidė, tačiau vietoje to, kad Tiekėjo Pasiūlymą atmestų, pasiūlė jį pakeisti, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų taptų jas atitinkančiomis.

Šio Pirkimo atveju susidaro situacija, kad nors pasiūlyto Siurblio našumas buvo didesnis nei minimalus, tačiau Tiekėjas nei savarankiškai teikdamas Pasiūlymą, nei reikalaujant pareiškėjui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad siūlomas šilumos siurblys „GeoKat 25“ yra lygiavertis sprendinys, palyginti su techniniame projekte nurodytu siurbliu, ir užtikrins tinkamą šildymo sistemos veikimą, taip paneigdamas pareiškėjo teiginius dėl jo lygiavertiškumo. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas tikslinti jų pasiūlymus ir nė vienam iš jų nesuteikė jokios pirmenybės, nes tai neatitinka Pirkimo vykdymo faktinių aplinkybių.

Šiuo atveju negalima sutapatinti šio Tiekėjo ir kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų padėties, nes visi kiti tiekėjai pasiūlė techniniame projekte nurodytą siurblį, tačiau netinkamai nurodė jo naudingumo koeficientą. Šie tiekėjai, tikslindami savo pasiūlymus, nurodė projektinį naudingumo koeficientą, tačiau nekeitė pasiūlyto siurblio. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai sutapatino tiekėjų, kurie pasiūlymuose nurodė techniniame projekte numatytą siurblį, padėtį su Tiekėjo, kuris pasiūlė Siurblį, padėtimi, nes jos skyrėsi iš esmės.

3.3. Šio ginčo atveju yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui nedaro įtakos šilumos atgavimo siurblio vertė, nes yra sprendžiama dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti Tiekėją Pirkimo laimėtoju teisėtumo. Pareiškėjas negali savo neteisėtų sprendimų, kurie pažeidžia viešųjų pirkimų principus, grįsti tuo, kad su pažeidimu susijusi Pasiūlymo dalis yra mažos vertės, palyginti su visa Pasiūlymo verte, todėl bet kokie pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo turi būti atmesti.

3.4. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą kitais būdais nei pasitelkiant advokatą, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbų pirkimas“. Pirkimo skelbimas paskelbtas 2015 m. liepos 8 d. „Valstybės žinių“ priede Nr. 53 ir CVP IS, skelbimo Nr. 165357. Atlikus Pirkimą 2016 m. rugsėjo 9 d. su jungtinės veiklos pagrindu veikiančių ūkio subjektų grupe AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. J9-1544. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK) atliko Projekto auditą ir 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-259 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (devynių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ pateikė pastebėjimą EX.2 dėl Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodytų kvalifikacinės atrankos kriterijų 2–4 pastabų ir Tiekėjo Pasiūlymo esminio pakeitimo pasiūlymų vertinimo metu. Atsižvelgdama į VK pastebėjimus, CPVA atliko pažeidimo tyrimą ir 2020 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame už VK nurodytus viešųjų pirkimų pažeidimus pritaikė finansines korekcijas, t. y.: už Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodytas kvalifikacinės atrankos kriterijų 2–4 pastabas, kurios ribojo tiekėjų galimybes sumuoti savo pajėgumus, buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija; už Tiekėjo atliktą esminį Pasiūlymo pakeitimą Pirkimo procedūrų metu, kurį Perkančioji organizacija leido atlikti, kai pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas tapo jas atitinkančiu, buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

5.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2123-602/2021, įvertinęs ginčo aplinkybes, nurodė, kad: Projekto vykdytojas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodytas kvalifikacinės atrankos kriterijų 2–4 pastabas, pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą, tačiau tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-978-178/2016. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Projekto vykdytojas nepadarė tokio viešųjų pirkimų pažeidimo, už kurį galėtų būti taikoma finansinė korekcija; sprendimo dalis dėl Tiekėjo atlikto esminio Pasiūlymo pakeitimo buvo panaikinta, nurodant, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, CPVA, kaip atsakinga institucija, neveikė nešališkai ir objektyviai, ginčo sprendimų nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šių sprendimų rezultato, todėl buvo pažeisti viešojo administravimo principai ir pagrindinės viešojo administravimo procedūros. CPVA, įvertinusi tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2020 m. kovo 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, atnaujino pažeidimo tyrimą, siekdama pašalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus sprendimo dėl pažeidimo trūkumus.

5.3. CPVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktą paaiškinimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė sprendimą, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, nustačiusi Tiekėjo Pasiūlymo neatitiktį, Pirkimo metu paprašė Tiekėją pakeisti Pasiūlymą taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis Pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu, t. y. Tiekėjui po visų paaiškinimų buvo leista vietoje iš pradžių siūlyto šilumos atgavimo siurblio „GeoKat 25“ Pasiūlyme nurodyti 2015 m. UAB „Cloud architektai“ parengto techniniame projekte Nr. CLOUD_KB_14/05/08_J9-616_TP (toliau – ir Techninis projektas) nurodytą siurblį ir taip laimėti Pirkimą. Taigi, Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes Tiekėjo Pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (4 144 890,63 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 16 579 562,52 Eur su PVM). Lėšos, kurias pareiškėjui reikia grąžinti, sudaro 3 943 234,90 Eur.

6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-118, 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-141 ir 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. (14.20)-VPS-169 (toliau – ir 2016 m. vasario 24 d. raštas) kreipėsi į Tiekėją, prašydamas pateikti paaiškinimus. 2016 m. vasario 24 d. raštu pareiškėjas nurodė, jog Tiekėjo pasiūlytas šilumos siurblys „GeoKat 25“, kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atitikti visų Techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų, pažymėjo, jog paaiškinimu Tiekėjas negali pakeisti Pasiūlymo esmės, prašė patvirtinti, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas Techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys. Taigi pareiškėjas abejojo, ar siūlomas Siurblys be papildomos įrangos atliks visas Techninio projekto specifikacijose numatytas funkcijas. Tiekėjo 2016 m. vasario 2 d. raštas Nr. 10.1-5D-134, 2016 m. vasario 15 d. raštas Nr. 10.1-SD-200, 2016 m. vasario 19 d. raštas Nr. 10.1-SD-220 patvirtino, kad jis nepašalino pareiškėjo abejonių dėl pateikto Pasiūlymo. Tiekėjas 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 10.1-SD-278 (toliau – ir 2016 m. vasario 29 d. raštas) patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas Techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tiekėjas 2016 m. vasario 29 d. raštu atsisakė pateikti pareiškėjui detalesnius apskaičiavimus dėl Siurblio atitikties Techniniame projekte nurodytam siurbliui, o pareiškėjas skunde nurodęs, jog jam trūko pagrindimo, kad Tiekėjo siūlomas šilumos siurblys gali atitikti visas Pirkimo techninėje dokumentacijoje numatytas funkcijas, pripažino, jog Tiekėjo siūlytas Siurblys neatitiko techninėje dokumentacijoje numatytų funkcijų. Kadangi Pirkimo sąlygų 86 punkto nuostatos įpareigoja tiekėjus pateikti paaiškinimus, nekeičiant pasiūlymo esmės, teismas vertino, jog pareiškėjas, prašydamas pateikti paaiškinimus, 2016 m. vasario 24 d. raštu taip pat pasiūlė Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, t. y. pakeisti siurblį iš Techninės specifikacijos neatitinkančio į atitinkantį.

7. Kadangi pareiškėjas leido Tiekėjui Pasiūlyme nurodytą šilumos siurblį „GeoKat 25“ pakeisti į siurblį, atitinkantį Techninėje specifikacijoje nurodytą siurblį, todėl, pripažinus Tiekėją laimėtoju, buvo pakeistas Pasiūlymas. Teismas Tiekėjo pateiktą patvirtinimą, kad bus įgyvendinti minimalūs Pirkimo techniniai reikalavimai, neteikiant papildomų apskaičiavimų, nagrinėjamoje byloje vertino kaip nereiškiantį, kad buvo patikslintas pats Pasiūlymas, kadangi pareiškėjas leido pakeisti siurblį, kuris neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, į tokius reikalavimus atitinkantį siurblį. Kadangi pasiūlytas siurblys „GeoKat 25“ negalėjo tinkamai funkcionuoti be papildomos įrangos, kuri nebuvo įtraukta į Pasiūlymą, todėl paties siurblio pakeitimas į Techninę specifikaciją atitinkantį siurblį ir šį Tiekėją pripažinus laimėtoju, reiškia, kad buvo pakeistas Pasiūlymas, todėl teismas sprendė, jog pagrįstai priimtas pareiškėjo ginčijamas Sprendimas Nr. 1. Šiuo atveju nebuvo ištaisoma neesminė klaida, o pakeistas pats Pasiūlymas, ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo pateiktas naujas pasiūlymas. Teismas nurodė, jog LAT 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 išaiškinimai niekaip nekeičia Sprendime Nr. 1 padarytos išvados, kad pareiškėjas atliko pažeidimą.

8. Teismas sprendė, jog nustačius, kad pareiškėjas pripažino Tiekėjo Pasiūlymą tinkamu ir leido jam pakeisti Pasiūlymą, šilumos įrangos vertė visoje Pirkimo dalyje neturi reikšmės nustatant jo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, 39 straipsnio 1 ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, vertino, jog nors poveikis ES biudžetui nėra tiesioginis, tačiau pareiškėjo pažeidimas nustatytas, jam taikyta finansinė korekcija, pažeidimas dėl esminių viešųjų pirkimų organizavimo principų pažeidimo nėra mažareikšmis, todėl pripažino ir Reglamento 2 straipsnio 36 punkto trečiąjį pažeidimo sudėties požymį. Teismas sprendė, jog nustačius Reglamento 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintus elementus, pažeidimas konstatuotas teisėtai bei pagrįstai.

9. Kadangi atsakovas vadovavosi 2019 m. gairėmis, jų 2.2 lentelės 14 punktu, teismas sprendė, jog Sprendime Nr. 1 pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, kurios mažinti teismas nenustatė pagrindo, juolab, kad pareiškėjas nenurodė svarių aplinkybių, sudarančių pagrindą finansinę korekciją sumažinti. Teismas pabrėžė, kad 2013 m. gairės suformuluotos taip, kad finansinės korekcijos dydis parenkamas atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

10. Teismas nusprendė, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, todėl juos paliko nepakeistus. Kadangi teismas pareiškėjo skundą atmetė, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

12.1 Pareiškėjas neturėjo pagrindo atmesti Tiekėjo pateiktą Pasiūlymą, kadangi Techniniame projekte įvardinti reikalavimai šilumos siurbliui yra sutarties vykdymo sąlyga. Techniniame projekte numatyti reikalavimai yra preliminarūs ir gali būti keičiami vykdant Pirkimo sutartį. Tiekėjo pateiktas Pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus ir ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas pagrįstai, be kita ko, neegzistavo nė vienas pagrindas, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas būtų turėjęs teisę ir pareigą Tiekėjo pateiktą Pasiūlymą atmesti. Techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtinas Pirkimo sutarties vykdymo etapui ir dėl to negali būti pagrindu pašalinti Pirkimo dalyvius iš Pirkimo procedūrų, taigi ir riboti jų tarpusavio konkurencijos. Teisiškai nepagrįstus CPVA ir teismo sprendimus lėmė netinkamas Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto turinio vertinimas, dėl kurio CPVA neatliko išsamaus vertinimo ir Sprendime Nr. 1 nepasisakė.

12.2 Techninio projekto rengimo, keitimo ir atsakomybės reikalavimai nepatenka į VPĮ 25 straipsnio (techninė specifikacija) taikymo sritį, o atitinkami tiekėjai turi teisę keisti atitinkamame pirkime naudotą techninį projektą statybą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

12.3 Teismas neteisėtai „perkvalifikavo“ pareiškėjui taikytinos atsakomybės pagrindą; nepaisant to, nei 2019 m. gairių 2.2 lentelės 14, nei 16 punktais nustatyti pažeidimai nebuvo atlikti. CPVA Sprendime Nr. 1 išdėstyta motyvacija neatitinka CPVA Sprendime Nr. 1 nurodyto finansinės korekcijos taikymo pagrindo sudėties. Vien dėl šios aplinkybės CPVA Sprendimas Nr. 1 yra laikytinas nemotyvuotu, nepagrįstu, o dėl to – neteisėtu ir naikintinu.

12.4 Teismas netinkamai įvertino 2013 m. gairių netaikymo nagrinėjamu atveju svarbą ir pasekmes, šiuo aspektu pasisakė deklaratyviai ir visiškai neįvertindamas pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų. CPVA Sprendime Nr. 1 vadovavosi netaikytinu teisės aktu, neatsižvelgė į galimo pareiškėjo pažeidimo mažareikšmiškumą. Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėjas vis dėlto atliko pažeidimą, nurodytą CVPA Sprendime Nr. 1, pažeidimas privalėtų būti laikytinas mažareikšmiu, o taikyta finansinė korekcija – neproporcinga.

12.5 CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, todėl CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai arba jo išvis neatliko, pakartojo VK išvadoje pateiktas prielaidas ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytą objektyvumo principą.

13. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

13.1 Techninis projektas buvo sudedamoji Techninės specifikacijos dalis, kurioje buvo aiškiai apibrėžti šilumos atgavimo siurblio parametrai, kurių Tiekėjo pasiūlytas Siurblys neatitiko ir negalėjo būti laikomas lygiaverčiam nurodytam Techniniame projekte. Atitinkamai, Tiekėjui negalėjo būti suteikta teisė tikslinti savo Pasiūlymą ir jis turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Tiekėjas negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju.

13.2 Pareiškėjas savo poziciją, kad Techninis projektas yra sutarties vykdymo dokumentas, o ne Techninė specifikacija, grindžia subjektyvia nuomone, nepateikiant jokios konkrečios viešųjų pirkimų teisės normos, teismų praktikos arba kompetentingos institucijos nuomonės, kad tokius teiginius patvirtintų. Techninis projektas yra neatsiejama Techninės specifikacijos dalis, apibūdinanti Pirkimo objektą, kurį siekė įsigyti pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija. Tą patvirtina teisinis reguliavimas, Pirkimo sąlygos ir pareiškėjo, kaip Perkančiosios organizacijos, Pirkimo metu pateikti paaiškinimai.

13.3 Atsakovas finansinę korekciją taikė vadovaudamasis 2013 m. gairėmis. Neatsižvelgiant į tai, kokios finansinių korekcijų gairės būtų taikomos, pareiškėjo pažeidimo sunkumas lemia tai, kad bet kuriuo atveju būtų taikoma 25 proc. dydžio finansinė korekcija, todėl teismo atliktas pažeidimo kvalifikavimas pagal 2019 m. gairių 2.1 lentelės 14 punktą nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Tokio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, nes buvo padarytas sunkus viešųjų pirkimų pažeidimas, todėl Sprendimu Nr. 1 buvo pritaikyta finansinė korekcija, kuri yra proporcinga tokio pobūdžio pažeidimui.

13.4 Pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami, kad jis galėtų tinkamai atstovauti save teisminiame procese.

14. Atsakovas su atsiliepimu pateikė prašymą dėl naujo įrodymo, t. y. Perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 12 d. rašto Nr. (14.20.)-VP3-51, prijungimo prie bylos, ir prašė jį priimti, nes pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, jame nurodė naują argumentą, kad Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dalis, kuris nebuvo teikiamas atliekant pažeidimo tyrimą ir pirmosios instancijos teismo procese.

15. Pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti šiuos rašytinius paaiškinimus ir prijungti prie administracinės bylos, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų:

15.1 Ar 2004/18/EB direktyvos VII priedo 1 punkte pateikta techninės specifikacijos samprata turi būti aiškinama taip, jog techninė specifikacija apima ir statinio techninį projektą, kuriame yra pateikiami perkančiosios organizacijos siekiamam įsigyti objektui nustatyti indikatyvūs reikalavimai, kurie vykdant pirkimo sutartį gali būti keičiami vadovaujantis nacionaliniu statybos teisiniu reguliavimu?

15.2 Ar 2004/18/EB direktyvos 44 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad savarankišku tiekėjo pateikto pasiūlymo atmetimo pagrindu negali būti indikatyvūs reikalavimai, kurie nors ir apibūdina perkančiosios organizacijos pirkimu siekiamą rezultatą, tačiau nėra numatyti pirkimo techninėje specifikacijoje ar kitur pirkimo sąlygose?

15.3 Ar 2004/18/EB direktyvos 44 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, jog perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus pagrindu, nustačiusi, jog atitinkamo tiekėjo pasiūlymas neatitinka konkretaus pasiūlymų vertinimo kriterijaus turi pareigą neskirti ekonominio naudingumo balų tiekėjo pateiktam pasiūlymui atitinkamo kriterijaus apimtyje ir neturi teisės atmesti tiekėjo pateikto pasiūlymo, jeigu pirkimo sąlygų reikalavimuose nėra aiškiai nustatyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjo pateiktas pasiūlymas neatitiks atitinkamo pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, šis bus atmestas?

16. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tiekėjo Pasiūlymo neatitiktis Techninio projekto indikaciniams reikalavimams nebuvo ir negalėjo būti pagrindas pareiškėjui atmesti Tiekėjo Pasiūlymą. CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl Techninio projekto „tapatinimo“ su Techninės specifikacijos reikalavimais yra nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties absurdiškais bei prieštaraujančiais Pirkimo sąlygų nuostatoms ir statybos rangos darbų rinkos praktikai laikytini ir CPVA argumentai dėl menamos Tiekėjo pateikto Pasiūlymo neatitikties Techninio projekto reikalavimams, kurie neva turėjo nulemti Tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Pareiškėjas nesutiko su CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija dėl neva eksperto nepakankamos kvalifikacijos atlikti baseine montuotino šilumos siurblio atitikties tam tikriems parametrams vertinimą. Pareiškėjas negalėjo atmesti Tiekėjo Pasiūlymo dėl šios menamos neatitikties Techninio projekto reikalavimams, kadangi jis yra laikytinas Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, kuri nėra kvalifikuotina Techninės specifikacijos reikalavimu, o neatitiktis šiai – savarankišku tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindu nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal VPĮ, nei pagal 2004/18/EB direktyvą. CPVA argumentai dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti.

17. CVPA atsikirtimuose į Administracijos 2023 m. spalio 13 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašė priimti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos šiuos rašytinius paaiškinimus; klausimą dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus argumentus, nepriteisti pareiškėjui (apeliantui) bylinėjimosi išlaidų.

18. CVPA nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dalis buvo pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl bet kokie argumentai, kad teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes yra visiškai nepagrįsti. Bet kuriuo atveju, apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pozicija yra nepagrįsta ir ydinga, nes:

i) tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta jokiu teisiniu reguliavimu, teismų ir kompetentingų institucijų praktika, o tik subjektyviu Pirkimo sąlygų vertinimu; ii) jeigu vadovautis pareiškėjo formuojama pozicija susidaro situacija, kad rangos darbų pirkimo atvejais tiekėjai gali teikti pasiūlymus, siūlydami visiškai kitą pirkimo objektą, nei siekia įsigyti perkančioji organizacija, tai motyvuojant tuo, jog vis tiek techniniame projekte nurodyti rangos darbai gali keistis vykdant sutartį. CPVA nurodė du eksperto 2022 m. lapkričio 17 d. išvados esminius trūkumus:

i) joje nėra pasisakyta, ar pastato šildymo sistema veiks tinkamai, sumontavus tiekėjo nurodytą šilumos atgavimo siurblį, o pasisakoma tik dėl siurblio, kaip savarankiško įrenginio; ii) eksperto kvalifikacija, vadovaujantis statybos procesą reguliuojančiais teisės aktais, nėra pakankama, kad jis būtų galėjęs pasisakyti dėl pastato šildymo sistemos tinkamo veikimo, nes neturi atitinkamo atestato, suteikiančio teisės vadovauti konkrečiai projekto daliai, specialiesiems statybos darbams arba prižiūrėti specialiųjų statybos darbų vykdymą, kurie yra susiję su pastato šildymo sistemos įrengimu.

Šių aspektų rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas nepaneigė, nes dėl pirmo trūkumo nebuvo pateikta jokių argumentų, o dėl antro trūkumo buvo pasisakyta tik dėl vadovų atestavimo, tačiau ne dėl specialiųjų darbų vadovų atestavimo, kurie būtent ir yra atestuojami pastato šildymo sistemų projektavimo / vykdymo ar priežiūros srityse. Priimdama Sprendimą Nr. 1 bei taikydama finansinę korekciją, CPVA pritaikė tinkamos redakcijos teisės aktą bei tinkamą punktą. CPVA teigė, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nepateikė jokios informacijos, jog šiame ginče nebuvo pajėgus atstovauti pats save, o byla teisiškai sudėtinga.

Atsakovas pažymėjo, kad nemato objektyvaus poreikio kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes tai užvilkins bylos nagrinėjimą, patys klausimai suformuluoti ydingai, o teisinis reguliavimas bei teisminė praktika šiuo klausimu yra aiški bei leidžia išspręsti ginčą iš esmės be kreipimosi į ESTT.

IV. 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi, nei, atsižvelgiant į pakartotinį prašymą, Nutartimi.

21. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų naujų argumentų ir aplinkybių, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo, CPVA aplaidaus / neatlikto pažeidimo tyrimo, Valstybės kontrolės išvadų perrašymo), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalimi.

22. Vadovaudamasis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus įrodymus (pareiškėjo 2023 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, atsakovo CPVA 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktus atsikirtimus į rašytinius paaiškinimus, prie atsiliepimo pridėtą Administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. sausio 12 d. raštą Nr. (14.20.)-VP3-51), nes nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, ir dėl to, kad juose dėstomi nauji argumentai, dėl kurių nenagrinėjimo pasisakyta Nutarties 21 punkte.

23. Vadovaudamasis VPĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs CPVA Sprendimo Nr. 1 turinį bei patikrinęs pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, leidęs Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas.

24. Aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog jos patvirtina, kad pareiškėjas neįrodė, kad šilumos atgavimo siurblys „GeoKat 25“ yra lygiavertis ir tinkamas pagal Techninį projektą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas niekaip nepaaiškino ir nepaneigė eksperto išvados trūkumų, todėl ja pagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teismas.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatyto pažeidimo sudėtis, nes apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pažeidimo sudėties buvimo. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad esminės teismo išvados dėl pažeidimų buvimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, nes LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi vadovautasi tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, o pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė subjektyvią LAT 2022 m. birželio 20 d. nutarties interpretaciją, kuri nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Sprendime Nr. 1 nurodytos santrumpos ir tekstinė išraiška akivaizdžiai patvirtina, jog nors nurodoma, kad buvo vadovautasi ir 2019 m. gairėmis, tačiau pareiškėjui nurodytas 2013 m. gairių 2.2 lentelės 16 punkto pažeidimas, todėl nebeliko ginčo tarp šalių dėl taikytinų gairių. Teismas atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl CPVA pareigos motyvuoti konkretaus korekcijos dydžio taikymą, nes Sprendime Nr. 1 motyvai yra pateikti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo motyvų netikslumai šiuo aspektu nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad pažeidimas formalus ir mažareikšmis, pažymėjo, jog ginčo atveju nenustatytas pagrindas pareiškėjui už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą taikyti mažesnį nei 25 procentų finansinės korekcijos dydį. Teismas nusprendė, jog CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą Nr. 1. Teismas nurodė, jog apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti CVPA Sprendimą Nr. 2.

28. Apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

29. Netenkinęs apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

V. 30. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo Administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

31. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartoja bylos faktines aplinkybes, aptaria Nutarties motyvus ir nurodo šiuos argumentus:

32.1. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo netinkamu Techninės specifikacijos ir Techninio projekto kvalifikavimu ir aplaidžiu CPVA tyrimu, nepagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nebuvo pareiškęs jokių naujų reikalavimų, tiesiog detaliau išdėstė argumentus, grindžiančius skunde pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepagrįstai atsisakęs nagrinėti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo, CPVA aplaidaus / neatlikto pažeidimo tyrimo, VK išvadų perrašymo, neišnagrinėjo didžiosios dalies pareiškėjo argumentų, todėl Nutartis laikytina iš esmės nemotyvuota (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.). Net jei aptariami argumentai būtų laikomi naujais apeliacinės instancijos teismui pateiktais argumentais, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui egzistavo teisinis pagrindas (ABTĮ 140 str.) peržengti apeliacinio skundo ribas ir šiuos argumentus tinkamai įvertinti tiek dėl neabejotinai egzistuojančio viešojo intereso (pareiškėjas neturi beveik 4 mln. Eur „laisvų“ CPVA skirtų lėšų, iš kurių galėtų grąžinti finansinę korekciją sudarančią sumą), tiek dėl Administracijos teisėtų interesų pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi priėmė formalų sprendimą ir neįvykdė teisingumo, kurį kiekvienoje byloje įvykdyti reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalį ir peržengti apeliacinio skundo ribas dėl viešojo intereso.

32.2. Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto:

32.2.1 Apeliacinės instancijos teismas, sutapatinęs Techninės specifikacijos reikalavimus su Techniniame projekte pateiktais indikatyviais sprendimais, konstatavo, kad pareiškėjas, leidęs Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Būtent toks aplinkybių vertinimas ir kvalifikavimas lėmė akivaizdžią materialiosios teisės – VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies – normų taikymo klaidą, turėjusią įtakos neteisėtai Nutarčiai priimti.

32.2.2 Pakartojęs apeliacinio skundo argumentus, jog Techniniame projekte įvardinti reikalavimai šilumos siurbliui yra sutarties vykdymo sąlyga, pareiškėjas teigia, jog teisiškai nepagrįstą CPVA Sprendimą Nr. 1, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį lėmė netinkamas Pirkimo sąlygų (11, 12 p. (Pirkimo objektas)) ir Techninio projekto turinio vertinimas. Pareiškėjas pagal Pirkimo sutarties vykdymo metu detalizuotus Techninio projekto reikalavimus negalėjo vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymų, jų palyginti ir (ar) atmesti. Dėl šios priežasties Techniniame projekte nustatyti reikalavimai negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos Pirkimo dalyvių tarpusavio konkurencijai. Techniniame projekte numatyti reikalavimai yra preliminarūs ir gali būti keičiami vykdant Pirkimo sutartį, tai reglamentuoja statybos sektoriaus teisės aktai, o ne VPĮ.

32.2.3 Pakartojęs apeliacinio skundo argumentus, jog Tiekėjo pateiktas Pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus ir ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas pagrįstai, jog visos pareiškėjo ir Tiekėjo diskusijos dėl Tiekėjo siūlyto šilumos siurblio atitikties Techninio projekto reikalavimams (kurie nėra laikytini nei kvalifikacijos reikalavimais, nei kvalifikacinės atrankos kriterijais, nei pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, nei Techninės specifikacijos reikalavimais) ir Tiekėjo patvirtinimas, kad bus sumontuotas Techniniame projekte nurodytas sprendinys, nėra ir negalėjo būti Tiekėjo Pasiūlymo atmetimo pagrindu, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Tiekėjo pateiktas Pasiūlymas jokia apimtimi Pirkimo procedūrų metu nebuvo neleistinai pakeistas.

32.2.4 Nutarties argumentai dėl būtinybės atmesti Tiekėjo pasiūlymą dėl menamos šio neatitikties Techninio projekto reikalavimams yra prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, kuria išaiškinta, jog techninio projekto svarba vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus yra aktuali tiek, kiek yra aiškiai išreikšta atitinkamos perkančiosios organizacijos valia įsigyti tai, kas yra apibrėžta techniniame projekte, ir vertinti visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitiktį techninio projekto reikalavimams. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas vertins visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitiktį Techniniame projekte nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas skatino tiekėjus teikti pasiūlymus, kurie skiriasi nuo Techniniame projekte apibrėžtų sprendinių, siekiant gauti ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus. Pirkimo procedūrų vykdymo metu neegzistavo nė vienas Pirkimo sąlygose (91 p.) nustatytas pasiūlymų atmetimo pagrindas.

32.3. Nutartyje pateikti argumentai prieštarauja iki Nutarties priėmimo suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai – 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-828-525/2023 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas), todėl egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

33. Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir proceso neatnaujinti. Atsakovas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, jog pareiškėjas subjektyviai pateikia faktines aplinkybes bei jas iškreipia, ydingai traktuoja Nutartį, ją aiškindamas kūrybiškai, tokiu būdu sukuriant neegzistuojančią problemą, siekiant proceso atnaujinimo. Atsakovas atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

33.1. Pareiškėjo teiginys, kad Techninėje specifikacijoje, kurios dalis buvo Techninis projektas, nebuvo nurodyti šilumos atgavimo siurblio techniniai parametrai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visi Pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus laimėtoją, savo pasiūlymuose pasiūlė Techniniame projekte nurodytą siurblį, tačiau nurodydami netinkamą jo naudingumo koeficientą, t. y. visų tiekėjų pirminiai pasiūlymai faktiškai atitiko Techninio projekto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, visiems šiems tiekėjams Perkančioji organizacija pasiūlė naudoti Pirkimo sąlygose ir Techniniame projekte nurodytą minimalų siurblio naudingumo koeficientą. Tiekėjai sutiko su tokiu Perkančiosios organizacijos pasiūlymu, nekeisdami siurblio nurodyto pasiūlyme, todėl jie visi gavo vienodą ekonominio naudingumo balų skaičių. Tiekėjas, siekdamas dalyvauti tolimesnėse Pirkimo procedūrose ir gauti ekonominio naudingumo balus, privalėjo pakeisti pasiūlytą siurblį „GeoKat 25“, kuris neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, į siurblį nurodytą Techniniame projekte.

33.2. Pareiškėjo teiginys, jog Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dokumentas buvo pateiktas tik apeliaciniame skunde. Kadangi pirmosios instancijos teismo procese nebuvo ginčo dėl to, ar Techninis projektas yra / nėra Techninės specifikacijos dalis, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokios pareigos šio klausimo spręsti ir dėl jo pasisakyti. Vien tai, kad pareiškėjas po pirmosios instancijos teismo sprendimo nusprendė, jog Techninis projektas jau nebėra Techninės specifikacijos dalis, nesudaro jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokią nors teisės taikymo klaidą.

33.3. Pareiškėjo teiginys, kad CPVA finansinę korekciją taikė vadovaudamasi 2019 m. gairėmis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sprendime Nr. 1 aiškiai vartojamos dvi savarankiškos sąvokos (Gairės, t. y. 2013 m. gairės ir naujos Gairės, t. y. 2019 m. gairės).

33.4. Neegzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė jokios konkrečios materialiosios teisės normos, kuri buvo pažeista, jokių akivaizdžių įrodymų, kurie įrodytų, kad priimant Nutartį buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtai Nutarčiai priimti. Pareiškėjas savo poziciją, kad Techninis projektas yra sutarties vykdymo dokumentas, o ne Techninė specifikacija, iš esmės grindžia savo subjektyvia nuomone, nepateikia jokios konkrečios viešųjų pirkimų teisės normos, teismų praktikos arba kompetentingos institucijos nuomonės, kad tokius teiginius patvirtintų. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti statybos procesą reguliuojantys teisės aktai ir LAT praktika, kuri pareiškėjui Pirkimo metu, CPVA atliekant pažeidimo tyrimą objektyviai negalėjo būti žinoma, neįrodo, kad Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dokumentas, kaip jis suprantamas viešųjų pirkimų reguliavime. Pareiškėjas formuoja ydingą poziciją, jog Perkančiajai organizacijai Pirkimo vykdymo metu buvo svarbus tik šilumos atgavimo siurblio našumas, o tai, ar kitoks siurblys nei nurodytas Techniniame projekte iš viso gali būti naudojamas vykdant darbus, ar jis radikaliai nekeistų Techninio projekto sprendinių, kas keistų patį Pirkimo objektą dėl kurio buvo varžomasi ir pan., reikšmės pasiūlymų vertinimui neturėjo. Pagal teisinį reguliavimą (VPĮ 25 str.) Techninis projektas yra neatsiejama Techninės specifikacijos dalis. Jokiame Pirkimo sąlygų punkte arba jų priede nėra nurodyta, kad Techninis projektas yra aktualus tik vykdant viešojo pirkimo sutartį ir jis nėra aktualus tiekėjams teikiant pasiūlymus, nes jis yra tik sutarties vykdymo dokumentas.

33.5. Pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, prieš suteikdama ekonominio naudingumo balus, privalėjo įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų, įskaitant Techninės specifikacijos, kurio sudedamoji dalis yra Techninis projektas, reikalavimus (94–96 p., siūlomo (siūlomų) šilumos siurblio (siurblių) metinį naudingumo koeficientą (Parametras 6). Pirkimo sąlygose nebuvo nuostatos, kad tiekėjai, siūlydami kitokį siurblį, pagal Parametrą 6 gali keisti arba siūlyti alternatyvius Techninio projekto sprendinius, t. y. keisti Pirkimo objektą ir iš esmės. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta minimali priimtina siurblio naudingumo koeficiento vertė Perkančiajai organizacijai. Tiekėjui pasiūlius kitą siurblį nei nurodytas Techniniame projekte, siurblys turėjo būti lygiaverčio sprendinio, t. y. atitikti esminius reikalavimus ir nekeisti Techninio projekto sprendinių, nes iškiltų nepalyginamų pasiūlymų rizika, kai dėl nelygiaverčio siurblio turėtų būti keičiami ir kiti Techninio projekto sprendiniai, kas kartu keistų patį Pirkimo objektą, dėl kurio varžosi tiekėjai. Šio Pirkimo atveju susidarė situacija, kad nors pasiūlyto siurblio našumas buvo aukštesnis nei minimalus, tačiau Tiekėjas nei savarankiškai teikdamas Pasiūlymą, nei reikalaujant pareiškėjui, nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad siūlomas siurblys „GeoKat 25“ yra lygiavertis sprendinys, lyginant jį su Techniniame projekte nurodytu siurbliu, ir užtikrins tinkamą šildymo sistemos veikimą, tokiu būdu paneigiant paties pareiškėjo teiginius dėl jo nelygiavertiškumo. Vienintelis įrodymas, kuriuo pareiškėjas grindžia Tiekėjo pasiūlyto siurblio „GeoKat 25“ lygiavertiškumą šilumos atgavimo siurbliui nurodytam Techniniame projekte yra 2022 m. lapkričio 17 d. eksperto išvada, tačiau, kaip procesiniuose dokumentuose nurodė CPVA, ši išvada turi esminių trūkumų.

33.6. Neegzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą. Sistemiškai vertinant ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas negali keisti skundo apimties, t. y. reikalavimo ir pagrindo, kuriuo tas reikalavimas yra grindžiamas. Vienintelis pareiškėjo argumentas šiuo aspektu yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė vertinti pareiškėjo argumentus, kad Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dalis, nors šie argumentai buvo pateikti tik apeliaciniame skunde. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių argumentų, kad yra būtina peržengti apeliacinio ginčo ribas. Bet kuriuo atveju, prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikti argumentai dėl viešojo intereso yra deklaratyvūs ir bendro pobūdžio, kuriuos būtų galima pritaikyti bet kokiai, savo verte didesnei finansinei korekcijai, ir bet kokiam projekto vykdytojui, kuris yra finansuojamas biudžeto lėšomis bei teikia viešąsias paslaugas. Pagal Finansavimo sutartį pareiškėjas iš esmės savanoriškai prisiėmė riziką dėl žymiai didesnės sumos, nei nustatyta finansinė korekcija, todėl netinkamų finansuoti išlaidų grąžinimas yra veikimas pagal Finansavimo sutartį, kurios nuostatos pareiškėjui buvo žinomos jau nuo 2017 m. kovo 30 d. CPVA Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas 2022 m. birželio 20 d., todėl jau nuo šios datos pareiškėjui buvo žinoma, kad jam reikės grąžinti išmokėtų Projekto finansavimo lėšų dalį ir jis galėjo imtis atitinkamų veiksmų, planuojant savo biudžetą ir formuojant atitinkamą atidėjinį finansinei korekcijai padengti.

33.7. Neegzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą, nes pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas nėra precedentinis, šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Ginčo byloje nebuvo jokio Techninio projekto neaiškumo, kuris leistų konstatuoti, kad Tiekėjo pasiūlymas buvo įvertintas tinkamai ir atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus. Priešingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime, ginčo byloje Tiekėjui buvo leista savo pasiūlymą pakeisti iš esmės, tokiu būdu sudarant jam sąlygas toliau dalyvauti Pirkime, ir pažeidžiant kitų tiekėjų teisėtus interesus.

34. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti ir prijungti prie bylos, kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų klausimų, atnaujinti administracinės bylos Nr. A-2041-1047/2023 procesą, panaikinti Nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

35. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo:

35.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartis turėjo konkrečius praktinius padarinius, kurie de facto sukuria naują teisinę situaciją. Nutartyje pritarta CPVA pozicijai, kad perkančiosios organizacijos privalo vertinti tiekėjų pasiūlymus ne tik pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, bet ir pagal Techninio projekto sprendinius. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos faktiškai įpareigotos atlikti detalesnę ir sudėtingesnę vertinimo procedūrą, kurios iš jų anksčiau nebuvo reikalaujama, ir tai sukuria naują teisės taikymo taisyklę. Aplinkybė, kad Techninėje specifikacijoje buvo pateikta nuoroda į Techninį projektą, negali būti lemiama sprendžiant dėl indikatyvių sprendinių kvalifikavimo Techninės specifikacijos reikalavimais, kadangi tai paneigia Techninės specifikacijos tekste nurodyta nuostata dėl techninių sprendinių keitimo galimumo.

35.2. Nė vieno tiekėjo pateiktas pasiūlymas negavo papildomų ekonominio naudingumo balų. Vykstantis teisminis ginčas dėl tam tikros dalies atliktų darbų kokybės dar nereiškia, kad visas baseino statybos projektas nebuvo įgyvendintas sėkmingai. Baseinas funkcionuoja, teikia naudą Klaipėdos miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams, todėl Projektas užbaigtas sėkmingai.

35.3. Argumentai dėl Techninės specifikacijos ir Techninio projekto skirtumų apeliaciniame skunde atsirado tik dėl pirmosios instancijos teismo padarytos esminės teisės taikymo klaidos, nepagrįstai sutapatinant pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, Techninio projekto reikalavimus ir viešojo pirkimo procedūrų metu vertintas Techninės specifikacijos nuostatas. Šie argumentai yra būtini siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, o jų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra visiškas teisėtas ir pagrįstas.

35.4. Pirkimo sąlygų 72.2 punktas skirtas išimtinai tiekėjų pasiūlymų kainai nustatyti (kiekių žiniaraščiai, kuriuose jokių reikalavimų, susijusių su šilumos siurbliu ar jo įrengimu nebuvo nustatyta).

35.5. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė subjektyvų pareiškėjo argumentų dėl viešojo intereso gynimo vertinimą, nepagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjas iš viso nepateikė jokių argumentų, įrodančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareigą ginant viešąjį interesą peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

35.6. Dėl būtinybės kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pareiškėjas kartoja argumentus, nurodytus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. spalio 13 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose bei formuluoja analogiškus klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

VI. 36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

37. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); ir kt.).

38. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

39. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).

40. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

41. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

42. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

43. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

45. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia netinkamu ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu, t. y. tuo, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartyje, nepagrįstai atsisakęs nagrinėti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo, CPVA aplaidaus / neatlikto pažeidimo tyrimo, VK išvadų perrašymo, neišnagrinėjo didžiosios dalies pareiškėjo argumentų, bei tuo, kad nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalį ir peržengti apeliacinio skundo ribas dėl viešojo intereso.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Nutarties motyvuojamosios dalies turinio galima aiškiai suprasti, kad teismas įvertino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jas atitinkamai pagrindė bei motyvuotai paaiškino, kodėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su Nutartyje atskirai teismo išspręstu klausimu – atsisakymu nagrinėti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus naujus argumentus, kurių jis nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo, CPVA aplaidaus / neatlikto pažeidimo tyrimo, Valstybės kontrolės išvadų perrašymo), kritikuoja teismo pateiktus argumentus šiuo aspektu. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė, bet ir nurodė proceso teisės normomis bei teismų praktika pagrįstus argumentus, dėl kurių atsisakė vertinti apelianto nurodytus naujus argumentus ir aplinkybes. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos sprendžiant, ar ginčijami CPVA sprendimai yra pagrįsti, o vien tam tikrų argumentų, kurie, be kita ko, nebuvo pateikti apeliaciniame skunde (dėl viešojo intereso) neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai. Dėl to prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens, pareiškėjo (apelianto), netenkinantys ar neišsamūs, netinkami teismo nutarties motyvai atskirais teismo Nutartyje išspręstais klausimais, negali būti prilyginami motyvų nebuvimui, nes, kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tam tikrų proceso dalyvio argumentų neaptarimas teismo sprendime ar nutartyje savaime nereiškia teismo motyvų nebuvimo teismo sprendime ar nutartyje apskritai.

47. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo Nutartis pareiškėjo nurodyta apimtimi (tiek, kiek nenagrinėjo naujų argumentų, nepasisakė dėl viešojo intereso) yra be motyvų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

48. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; ir kt.).

49. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; ir kt.).

50. Pareiškėjas, siekdamas proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, iš esmės cituoja VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išreiškia savo nuomonę, kaip jos turėtų būti aiškinamos ir taikomos šio ginčo kontekste, t. y. pareiškėjas nesutinka su Nutartyje padaryta išvada, jog Tiekėjo Pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimų sąlygų, o pareiškėjas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas.

51. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai, tačiau nenurodo susijusios teismų praktikos ar mokslinės doktrinos pavydžių, kurie pagrįstų jo poziciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu detaliai aptaria argumentus, kurių, kaip naujai pateiktus, apeliacinės instancijos teismas Nutartyje nenagrinėjo (dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo (Techniniame projekte įvardinti reikalavimai šilumos siurbliui yra sutarties vykdymo sąlyga, Techniniame projekte numatyti reikalavimai yra preliminarūs ir gali būti keičiami vykdant Pirkimo sutartį), todėl jie negali būti nagrinėjami ir proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, metu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

52. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

53. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Nutartyje pateikti argumentai prieštarauja iki Nutarties priėmimo suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai – 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-828-525/2023.

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-828-525/2023 buvo sprendžiamas ginčas, kilęs dėl CPVA 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 nustatyto pažeidimo Švenčionių rajono savivaldybės administracijai įgyvendinant projektą Nr. 08.2.1-CPVA-R908-01-0007 „Kompleksinis Švenčionėlių miesto viešųjų erdvių sutvarkymas“, kuriuo metu supaprastinto atviro konkurso būdu vykdytas „Kompleksinis Švenčionėlių m. daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Žemutinės ir Žilvičių gatvių, sutvarkymas“ darbų pirkimas Nr. 188844. CPVA, konstatavusi, jog pagal Techninio projekto brėžinį (Eismo organizavimo ir dangų planą) prie riedučių ir riedlenčių rampos įrengimo buvo numatyta įrengti trinkelių dangą, tačiau faktiškai buvo įrengta betoninių plytelių 500x500x70 danga, pripažino aptariamos bylos tiekėjo AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, o kadangi Švenčionių rajono savivaldybės administracija AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu ir sudarė su juo sutartį, CPVA nusprendė, jog šiuo atveju buvo pažeistas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime, be kita ko, nurodė, jog pripažinus aplinkybę, kad „Techninio projekto brėžinys nebuvo tiek aiškus, jog pagrįstų perkančiosios organizacijos valią prie riedučių ir riedlenčių rampos įrengti trinkelių dangą, o kitas Techninio projekto, pagal Pirkimo sąlygas pateikto visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, dokumentas aiškiai detalizavo, jog prie minėtos rampos įrengtina 500x500x70 betoninių plytelių danga, spręstina, kad perkančioji organizacija (Administracija), sudariusi sutartį su Pirkimą laimėjusiu Tiekėju, nepažeidė savo pačios parengtuose Pirkimo dokumentuose reikalavimų“. 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime taip pat pažymėta, jog „abu Pirkime dalyvavę tiekėjai (AB „Eurovia Lietuva“ ir AB „Utenos melioracija“) perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus vertino vienodai“.

56. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį ir pareiškėjo prašyme nurodytame kitame procesiniame sprendime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime) nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog šios bylos nėra tapačios, nes ginčo byloje nebuvo Techninio projekto neaiškumo, kuris leistų konstatuoti, kad Tiekėjo pasiūlymas buvo įvertintas tinkamai ir atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, ginčo bylos esmė – Tiekėjui buvo leista iš esmės pakeisti savo pasiūlymą, tokiu būdu sudarant jam sąlygas toliau dalyvauti Pirkime. Taigi aptariamų bylų (ginčo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-828-525/2023) skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumo.

57. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai dėl Nutartyje pateiktų argumentų prieštaravimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai – 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-828-525/2023 – yra nepagrįsti.

58. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; ir kt.).

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

60. Atsisakius atnaujinti procesą, nenagrinėjami pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai bei prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2041-1047/2023 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė