97debda1-1d64-4dde-bdf3-25b1da81389d · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-258-988/2020 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00515-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 21.11.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal K. B. (K. B.) atstovo advokato Aivaro RaiÅ¡učio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimas (duomenys neskelbtini), kuriuo K.

B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 745 eurų dydžio administracinė nuobauda, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) K. B. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį paskirta 745 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d. 23.35 val. d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas, tai yra vežė keleivius nepateikęs savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimÄ užsiimti tokia veikla, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 punktÄ , Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. 3-460(1.5E) 28 punkto reikalavimÄ , bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs nubaustojo atstovo advokato padėjėjo D. R. skundÄ , 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi skundÄ atmetė nurodydamas, kad K. B. pavėžėjimo paslaugas teikė kaip UAB „G.“ darbuotojas, tačiau Sodroje nėra registruota duomenų, kad K. B. bÅ«tų dirbęs ar UAB „G.“, ar UAB „R.“. Taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad bendrovė „G.“ bÅ«tų pateikusi savivaldybės institucijai deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ .

Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. B. bÅ«damas fiziniu asmeniu ir teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas privalėjo pateikti deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ , tačiau nusižengimo padarymo metu jos pateikęs nebuvo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu nubaustojo asmens K. B. atstovas advokatas Aivaras RaiÅ¡utis (toliau – Advokatas) praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, panaikinti arba sumažinti K.

B. paskirtÄ 745 eurų baudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Advokato teigimu, jo atstovaujamam K. B. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas neteisėtai. Pažymi, kad nubaustasis K. B. yra UAB „G.“ darbuotojas, kuris nustatyto administracinio nusižengimo dienÄ atliko savo darbines funkcijas, teikė pavežėjimo paslaugas. Nurodo, jog UAB „R.“ ir UAB „G.“ 2017 m. sausio 2 d. yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „R.“ nuomoja programinę įrangÄ ir automobilius UAB „G.“, todėl Å¡ios sutarties pagrindu automobilis buvo tinkamai deklaruotas, o darbuotojas pagal tÄ pačiÄ bendradarbiavimo sutartį atliko sutartyje nurodytus veiksmus, tai yra nuomotu automobiliu atliko savo darbines funkcijas. 3.2.

Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad nuobauda K. B. paskirta 2019 metais, kai dar negaliojo 2020 m. teisinis reglamentavimas dėl vairuotojo deklaracijos pavežėjo veiklai pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksÄ , pagal kurį vežėjas gali bÅ«ti tik fizinis asmuo, deklaravęs savivaldybėje veiklÄ . 3.3. Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.48 straipsnio 1 dalies, ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis pažymi, kad administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik fizinis asmuo, o tuo atveju kai uždrausta veika yra padaroma juridinio asmens vardu, atsakingu vis tiek yra laikomas konkretus įgaliojimus veikti turintis fizinis asmuo ir atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas.

Pažymi, kad įstatymas numato tam tikrus konkrečius atvejus bei sÄ lygas, kai su fizinio asmens padarytu administraciniu nusižengimu susijusiam juridiniam asmeniu gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių. 3.4. Apeliantas nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. atsiliepime nurodytais duomenimis, kad K. B. niekur nedirba ir individualios veiklos nevykdo, nurodo, jog pastarasis asmuo nuo 2019 m. spalio 28 d. nepertraukiamai vykdo individualiÄ veiklÄ pagal 493900 EVRK kodÄ , tai yra „kitas niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“. 3.5.

Advokato įsitikinimu, jo atstovaujamam asmeniui paskirta nuobauda už veiksmus, kurie yra aptarti bendradarbiavimo sutartimi, jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių valstybės interesams. Pažymi, kad institucija paskirdama nuobaudÄ asmeniui turi iÅ¡samiai įvertinti pavojingumÄ , kurį sukelia administracinis nusižengimas. Nurodo, kad nuobaudos už administracinius nusižengimus turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui. Mano, kad paskirta 745 eurų nuobauda negali bÅ«ti laikoma nei teisinga, nei proporcinga. 3.6.

Advokato vertinimu, nubaustasis dirbo pagal bendrovių sudarytÄ sutartį, turėjo individualios veiklos pažymÄ , todėl tinkamai atliko visus veiksmus. Nurodo, kad K. B. vairuojamas automobilis buvo tinkamai deklaruotas savivaldybėje kaip UAB „R.“ turtas. 3.7. Advokato manymu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti apsvarstytos galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. B. netaikant administracinio poveikio priemonės, tai yra neskiriant 745 eurų baudos. 3.8.

Advokatas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad Å¡iuo atveju paskirta nuobauda gali bÅ«ti suÅ¡velninta arba iÅ¡ viso neskiriama. 3.9. Advokatas vadovaudamasis Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. 3-460(1.5E) 28 punktu, nurodo, kad remiantis įsakymu nėra aiÅ¡ki vežėjo sÄ voka, o iki 2020 m. sausio 1 d.

Å¡io įsakymo pakeitimų, galėjo bÅ«ti ir juridinis asmuo. Atkreipia teismo dėmesį, kad nubaustasis ankščiau nurodytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu turėjo teisę vykdyti veiklÄ , o juridiniai asmenys turėjo tam reikiamas deklaracijas veiklai vykdyti. 3.10. Apeliantas praÅ¡o objektyviai įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, taip pat faktÄ , jog nubaustasis suvokė savo netinkamo elgesio esmę ir dėl Å¡io įvykio labai gailisi, ateityje pasižada elgtis atsakingai bei tinkamai vertinti aso elgesio apdarius aplinkiniams.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė praÅ¡o K. B. atstovo advokato Aivaro RaiÅ¡učio apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį. 4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apygardos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog K. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas, nepateikęs savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimÄ užsiimti tokia veikla.

SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus raÅ¡ytinius duomenis vertindamas tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek ir visumoje, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės. Skundžiamos nutarties iÅ¡vados dėl nubaustojo kaltės padarius minėtÄ administracinį nusižengimÄ yra motyvuotos. Naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. B. yra UAB „G.“ darbuotojas, kuris nustatyto administracinio nusižengimo dienÄ atliko savo darbines funkcijas, tai yra teikė pavežėjimo paslaugas. Taip pat nurodoma, kad UAB „R.“ ir UAB „G.“ 2017 m. sausio 2 d. yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „R.“ nuomoja programinę įrangÄ ir automobilius UAB „G.“, todėl Å¡ios sutarties pagrindu nubaustojo vairuotas automobilis buvo tinkamai deklaruotas, o K. B. pagal 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartį atliko sutartyje nurodytus veiksmus, tai yra nuomotu automobiliu atliko savo darbines funkcijas.

7. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti veiklÄ savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietÄ arba gyvenamÄ jÄ vietÄ , jeigu vežėjas yra fizinis asmuo <.....>.

AnalogiÅ¡kÄ reglamentavimÄ nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3-460(1.5E) patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliai taksi taisyklės, kurių 28 punkte numatyta, kad vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklÄ , privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietÄ arba gyvenamÄ jÄ vietÄ , jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos pavyzdinės formos deklaracijÄ apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ .

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad K. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikė sekančius dokumentus, o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartį sudarytÄ tarp UAB „G.“ ir K. B. vykdant pavežėjo paslaugas (b. l. 36–38), 2017 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „R.“ ir „C.“ (dabartinis bendrovės pavadinimas „G.“) (b. l. 39–44) bei 2017 m. sausio 30 d. deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla UAB „R.“ įmonės vardu (b. l. 45–47), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veikslo vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71).

Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, iÅ¡skyrus bendradarbiavimo sutartį, kad K. B. yra susijęs darbo santykiais su UAB „G.“ ir (ar) su UAB „R.“, kurios vardu pateikta deklaracija apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla. Akivaizdu, jog bendradarbiavimo sutarties tarp K. B. ir UAB „G.“ nepakanka siekiant Å¡iuos, tikėtina, realius darbinius santykius laikyti teisėtais.

9. Atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 4 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „G.“ ir K. B., pastarasis įsipareigojo teikti UAB „G.“ paslaugas pagal individualios veiklos klasifikatoriaus numerį (EVRK)-493900 (pavėžėjimo paslaugų suteikimas) sutartyje nurodytas terminais ir sÄ lygomis, UAB „G.“ įsipareigojo sumokėti K. B. už suteiktas paslaugas pagal Å¡ioje sutartyje numatytÄ tvarkÄ . Minėta sutartimi UAB „G.“ pavėžėjimo paslaugai vykdyti suteikė K.

B. automobilį su visa tam reikalinga įranga. IÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. nuo 2019 m. spalio 28 d. vykdo individualiÄ veikÄ ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nubaustasis pavėžėjimo paslaugas teikė kaip UAB „G.“ darbuotojas, tačiau Sodroje nėra registruota duomenų, kad K. B. bÅ«tų dirbęs UAB „G.“ ar/ir UAB „R.“ (b. l. 72). Be to, byloje nėra informacijos, kad bendrovė „G.“ bÅ«tų pateikusi savivaldybės institucijai deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ .

10. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2019 m. lapkričio 29 d. K. B. vykdė bÅ«tent UAB „G.“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu jam priskirtas darbines funkcijas. 2020 m. sausio 9 d. bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu K. B. nurodė, jog jo niekas neinformavo, kad reikia pateikti savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijÄ apie ketinimÄ užsiimti pavežėjo veikla, manė, kad jo dokumentai veiklai vykdyti įforminti tinkamai.

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

12. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ aptartų duomenų neabejotinai nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. K. B. teikė bÅ«tent keleivių pavežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, tai yra lengvuoju automobiliu Toyota prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežė keleivius, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija ir nubaustasis, todėl teikdamas tokiÄ paslaugÄ jis kaip fizinis asmuo privalėjo laikytis vežimo metu galiojusių Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytų reikalavimų.

PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo Advokatas, ankščiau aptarto įstatymo Nr. XII-2653, 2016-09-27 redakcija, paskelbta TAR 2016-10-07, 18 straipsnio 14 dalis aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti, be kita ko, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti veiklÄ savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietÄ , jeigu vežėjas yra fizinis asmuo.

13. Papildomai prie skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytų motyvų svarbu paminėti, kad visi vežėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, siekiantys teikti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, savivaldybės institucijai privalo pateikti minėtas deklaracijas. Todėl Å¡iuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai akcentavo, kad K. B. bÅ«damas fiziniu asmeniu ir teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas privalėjo pateikti deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ , tačiau nusižengimo metu jos pateikęs nebuvo. Nubaustojo nežinojimas apie Å¡iÄ pareigÄ nesudaro pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Taigi Å¡iuo atveju K. B. skundžiama apylinkės teismo nutartimi nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

14. Atsakant į Advokato skunde nurodytÄ argumentÄ , kad ANK įstatymas numato tam tikrus konkrečius atvejus bei sÄ lygas, kai su fizinio asmens padarytu administraciniu nusižengimu susijusiam juridiniam asmeniu gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių, pažymima, jog pagal ANK 2 straipsnio nuostatas pagal šį kodeksÄ atsako tik fizinis asmuo, įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių Å¡iuo klausimu, tuo labiau, jog byloje nėra duomenų, kad K. B. bÅ«tų saistomas konkrečiais legaliais darbiniais santykiais su Å¡ioje nutartyje minėtais juridiniais asmenimis.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo 15. ANK 34 straipsnio 6 dalis (ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtina galimybę administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å ie atvejai gali bÅ«ti administracinio nusižengimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikdamas galioti paskirtÄ piniginę nuobaudÄ bei jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti atstovo skundÄ ir keisti skundžiamÄ nutartį bei suÅ¡velninti nubaustajam paskirtÄ nuobaudÄ .

17. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimÄ , už kurį K. B. paskirta administracinė nuobauda, nubaustasis padarė bÅ«damas du kartus baustas administracine tvarka (paskirtos nuobaudos galioja) už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu (ANK XXII skyrius), jis dirba. Nenustatyta nubaustojo atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. K. B. savo kaltės nepripažįsta, byloje yra duomenys, kad tik po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo teikė savivaldybės institucijai deklaracijas apie ketinimÄ teikti paslaugas lengvuoju automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jos buvo atmestos, kadangi buvo pateiktos ne pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 26).

Visų Å¡ių aplinkybių visuma yra reikÅ¡minga sprendžiant nuobaudos dydžio parinkimo klausimÄ , todėl sprendžiama, kad Å¡iuo atveju jos buvo tinkamai įvertintos nubaustajam paskiriant vidutinio dydžio ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudÄ , kuri nėra akivaizdžiai per didelė. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu tai, kad K. B. padarė administracinį nusižengimÄ , susijusį su prekyba ir finansų sistema (ANK XV skyrius), kas yra reikÅ¡minga vertinant visuomenės interesus.

18. K. B. kilusių reikÅ¡mingų finansinių pasekmių atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ arba jos visai neskirti, kadangi neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto vieÅ¡ai skelbiamuose įstatymuose, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

19. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

20. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra tiek ypatingos ar iÅ¡skirtinės, kad bÅ«tų pagrindas Å¡velninti nubaustajam paskirtÄ baudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymima, jog nuobaudos parinkimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva ir įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio.

Kadangi nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog K. B. už jo padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl sprendžiama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : K. B. atstovo advokato Aivaro RaiÅ¡učio apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ .

Teisėjas Darius Pranka