97dc9d99-bd85-46f4-b731-5e4e2b273871 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2FB-8793-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07333-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8; 3.2.3.1; 3.2.7.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 6 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant vertėjai Daivai Sakalienei, pareiÅ¡kėjui J. B., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Mėžiniui,suinteresuotiems asmenims L. B., D. Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. B., D. Z., antstoliui Arturui Bložei, antstolei Eurikai Rulienei, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė: Å iaulių apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo J. B. pareiÅ¡kimas suinteresuotiems asmenims L. B., D. Z., antstoliui Arturui Bložei, antstolei Eurikai Rulienei, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., 1-9 b. l.). PareiÅ¡kėjas J.

B. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ (1 t.,1-9 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2015-10-22 ir Å¡iame teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad santuoka su suinteresuotu asmeniu L. B. nėra nutraukta, santuokoje gimusių bendrų vaikų neturi. 2008 m. jau turėjo II invalidumo grupę dėl kraujo spaudimo, 2012 m. atlikta Å¡irdies Å¡untavimo operacija, o 2013-11-18 transplantuotas inkstas. Turi automobilį, tačiau jis skirtas dėl invalidumo. Visas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktinei, gyvenamasis namas buvo sudegęs, dabar atstatė.

Su sutuoktine nuo 2008-10-20 yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas. Turėjo (duomenys neskelbtini) įmonę, nieko neišėjo, ji bankrutavo, gyvena iÅ¡ sutuoktinės lėšų. Sutuoktinė dirba kosmetologe. Yra įkÅ«ręs (duomenys neskelbtini), ten vienas darbuotojas dirba, o jis savininkas, bet negauna jokio atlyginimo. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas sutuoktinę, per mėnesį gauna apie 170 Eur netekto darbingumo pensijÄ . 2008 m. sudarė su D. Z. sutartį dėl statybos darbų atlikimo, dėl to yra priimtas teismo sprendimas, todėl ir susidarė visa ta skola.

Jam bÅ«tiniausiems poreikiams per mėnesį reikia apie 170 Eur. Kas mėnesį sutuoktinei į sÄ skaitÄ perveda po tam tikrÄ sumÄ , kažkur nuo 50 iki 100 Eur, taip atiduoda jai skolÄ â€“ prisideda prie žmonos jam skiriamo iÅ¡laikymo. Neseniai pirko žiemai kurÄ gyvenamojo namo Å¡ildymui, sumokėjo virÅ¡ 300 Eur. Banko sÄ skaitose pinigų neturi. IÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis neuniversitetinis, yra baigęs K. D. politechnikumÄ . Gyvenamasis namas sutuoktinės, automobilis pirktas lizingu, ne jo automobilis, o lizingo bendrovės. Nurodė, kad nėra sÄ lygų, neleidžiančių teismui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Administravimas.LT“, jam ruoÅ¡iasi mokėti po 350 Eur per mėnesį, iÅ¡ kokių pinigų žada atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti bankroto administratoriui, nežino, mano, kad neturi iÅ¡ ko mokėti, todėl visai nemokės. Papildomų pajamų gauti neketina.PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Valdas Mėžinys palaikė atstovaujamÄ jį, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Suinteresuotas asmuo L.

B. su pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, jog palaiko savo atsiliepime (1 t., 101-103 b. l.) nurodytus argumentus. 2015-10-22 ir Å¡iame teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, susituokė 1990 m., santuoka nenutraukta, bendrų vaikų neturi. Ji automobilio neturi. Turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ . Gauna 150 Eur senatvės pensijÄ , dirba pagal verslo liudijimÄ grožio salone (duomenys neskelbtini) kosmetologe, per mėnesį jos pajamos apie 400 Eur.

Turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , yra baigusi Irkutsko medicinos institutÄ , dar kitame institute 2 metus mokėsi, specialybė – gydytojas – kosmetologas, bet dirba tik kosmetologe. Serga onkologine liga (III – IV stadija), nuolat lankosi pas gydytojus. Nurodė, jog sutinka tik leisti pareiÅ¡kėjui pas jÄ gyventi ir duoti jam valgyti, už jį skolas mokėti nesutinka ir prie jų mokėjimo neprisidės.Suinteresuotas asmuo D. Z. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog palaiko savo atsiliepime (1 t., 135-137 b. l.) nurodytus argumentus. 2015-10-22 ir Å¡iame teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad skola atsirado dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir sukčiavimo, pasisavino pinigus, tačiau už juos neatliko darbų, kuriuos turėjo atlikti.

Tai teismas konstatavo įsiteisėjusiu sprendimu. Ne kartÄ teismas siÅ«lė jai su pareiÅ¡kėju susitaikyti, tačiau jis nesutiko, nes paklaustas, kiek ruoÅ¡iasi atlyginti, visada pasakydavo „nieko“. 2010-09-02 bankrutavo pareiÅ¡kėjo įmonė. Niekada jis oficialiai pajamų neturėjo, ir dabar nėra iÅ¡ ko mokėti skolÄ . Nesutinka, kad bankroto administratorius bÅ«tų paskirtas iÅ¡ Vilniaus, jų yra ir Å iauliuose. Be to, nesutinka, kad bankroto administratoriui bÅ«tų mokama per mėnesį po 350 Eur administravimo iÅ¡laidų, nes tai nėra protinga suma.

Tegul jai pareiÅ¡kėjas moka 5 metus kas mėnesį po 350 Eur, tai skola bent pamažės, nes dabar neina į jokias derybas ir gera valiai nesiruoÅ¡ia su ja atsiskaityti. Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlimo suinteresuotiems asmenims - kreditoriams praneÅ¡ta teismo Å¡aukimais ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (1 t., 87-88, 95-100 b. l., 2 t., 12-15 b. l.), gauti atsiliepimai (1 t., 101-103, 115-116, 122-123, 135-137, b. l.). Suinteresuotas asmuo antstolė Eurika Rulienė atsiliepimo nepateikė.PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenkintinas.Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis), vertinamas asmens nemokumas ir sÄ Å¾iningumas. Pagal FABÄ® 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA).

Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA yra 300 Eur. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 7500 Eur. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir vertindamas, ar pareiÅ¡kėjas yra nemokus FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies prasme, iÅ¡ pareiÅ¡kime ir kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiÅ¡kėjas J.

B. yra skolingas kreditoriams: valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM – 1345,08 Eur, D. Z. -27620,11 Eur, antstolės Eurikos Rulienės kontorai - 173,77 Eur, antstolio Arturo Bložės kontorai - 246,76 Eur, viso – 29385,72 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai virÅ¡ija 7500 Eur (25 MMA). Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjo nemokumo sÄ lyga negali bÅ«ti siejama iÅ¡imtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo bÅ«ti įvertintos ir asmens, praÅ¡ančio iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiÅ¡kėjas J. B. 1990-12-08 yra įregistravęs santuokÄ su L. B. (S.), įraÅ¡o Nr. 1729. Be to, pareiÅ¡kėjas J. B. ir suinteresuotas asmuo L. B. 2008-10-20 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (1 t., 40-41 b. l.), kuri įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre (1 t., 42-44 b. l.). Joje nurodyta, kad visos kiekvieno sutuoktinio pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė.

Nepilnamečių vaikų, kitų iÅ¡laikytinių pareiÅ¡kėjas neturi. Gyvena su sutuoktine L. B. jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 85-88 b. l.). PareiÅ¡kėjas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t., 39 b. l.). Jam nuosavybės teise priklauso apie 1000 Eur vertės automobilis „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gamybos (1 t., 81 b. l.), kuris pareiÅ¡kėjo, kaip neįgaliojo ir specialiųjų nuolatinės slaugos bei nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikių turinčio asmens, buvo įsigytas už lėšas, kurios buvo kompensuotos pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių I teritorinio skyriaus Specialiojo transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymÄ SPT-4 Nr. 0157523 (1 t., 82 b. l.).

Iš VĮ Regitra duomenų (1 t., 109 b. l.) matyti, kad 2008 m. pareiškėjas turėjo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet greitai jį išregistravo. Po to transporto priemonių savo vardu įregistruotų pareiškėjas neturėjo. Jo sutuoktinei šiuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (1 t., 189-206 b. l.) ir du automobiliai (vieno – naudotoja, kito – valdytoja) (1 t., 109 b. l.). Pareiškėjo vardu buvo registruota J. B. firma (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota 2003-09-15.

PareiÅ¡kėjas turėjo J. B. IÄ®, kuriai LITEKO duomenimis, 2009-09-07 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2010-09-22 sprendimu Å¡ios įmonės veikla buvo nutraukta. PareiÅ¡kėjas turi sÄ skaitÄ banke, į kuriÄ pervedama netekto darbingumo pensija – 182,85 Eur, santaupų nėra (1 t., 34-38 b. l.). Yra įkÅ«ręs (duomenys neskelbtini), kurioje, pasak pareiÅ¡kėjo, dirba vienas darbuotojas, o jis savininkas, bet negauna jokio atlyginimo. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas jokių kitų pajamų, iÅ¡skyrus netekto darbingumo pensijÄ , neturi.

Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai virÅ¡ija 25 MMA, t.y. pareiÅ¡kėjas yra nemokus (Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, pagal FABÄ® 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato pagrindÄ , kuriam esant asmuo gali bÅ«ti pripažintinas nesÄ Å¾iningu, t.y., jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektÄ individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, iÅ¡simokslinimo, praktinių įgÅ«džių ir pan.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pagal Lietuvoje pasirinktÄ FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sÄ lygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų bÅ«ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.).

Be to, turi bÅ«ti vertinami trys sÄ Å¾iningumo aspektai: sÄ Å¾iningumas dėl nemokumo priežasčių, sÄ Å¾iningumas teikiant pareiÅ¡kimÄ (atskleidžiant pilnÄ informacijÄ ), sÄ Å¾iningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABÄ® nustatytas skolininko pareigas). FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis kreditorius yra fizinis asmuo - D. Z. Skola atsirado Šiaulių apygardos teismui tenkinus iš dalies ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui J. B. (Šiaulių apygardos teismas, c. b. Nr. 2-265-154/2013) (1 t., 21-33 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendime (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartyje) nurodė, kad D.

Z. su pareiÅ¡kėju J. B. 2008 m. rudenį, apie lapkričio mėnesį, buvo sudariusi žodinę statybos rangos sutartį, tarp jų buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Gyvenamojo namo statybai ir jo įrengimui D. Z. pervedė 210 000 Lt avansÄ , bet darbai tinkamai nebuvo atlikti, nes pareiÅ¡kėjas darbus atliko netinkamai, vėliau jų visai nevykdė, jokie atliktų darbų priėmimo aktai visos statybos metu nebuvo raÅ¡omi, skaičiavimų suvestinės, kam iÅ¡leisti pinigai, pareiÅ¡kėjas nei teismui, nei D.

Z. nepateikė, dėl ko ir susidarė pareiÅ¡kėjo skola suinteresuotam asmeniui – D. Z. PareiÅ¡kėjui nemokant priteistos pinigų sumos, pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pareiÅ¡kėjo skola ėmė augti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, neturėdamas tinkamo iÅ¡silavinimo, patirties, sÄ lygų, jau tuomet bÅ«damas neįgalus (2008-05-22 jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), sutiko pastatyti D. Z. namÄ , kas jau neatitinka apdairaus, protingo ir rÅ«pestingo žmogaus standarto, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, savo įsipareigojimų pagal žodinį susitarimÄ D.

Z. neįvykdė, dėl ko ir buvo pradėtas teisminis procesas, o vėliau – priteista skola. Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jo nemokumÄ sÄ lygojo sveikatos problemos, kaip nepagrįstas, nes jis jau prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus buvo labai riboto darbingumo. Kaip tik tuo pačiu metu (2008-10-20), prieÅ¡ pat susitarimÄ su D. Z. tarp pareiÅ¡kėjo J. B. ir jo sutuoktinės L. B. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurioje sutuoktiniai atskyrė savo gaunamas pajamas ir turtÄ , kas rodo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ anksto ruošėsi prisiimti didelius įsipareigojimus ir jų nevykdyti, sÄ moningai siekė padaryti, kad ateityje nebÅ«tų į kÄ nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Minėta aplinkybė tik patvirtina pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu gyvena jo sutuoktinei priklausančiame gyvenamajame name, teigia, kad jokio turto, iÅ¡skyrus automobilį, skirtÄ jo, kaip neįgaliojo poreikių tenkinimui, neturi. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, gauna tik neįgalumo pensijÄ , kuri yra 182,85 Eur. Nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo, kad yra įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡ios veiklos jokių lėšų negauna. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gaunamos pensijos nepakanka jo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, todėl jam iÅ¡silaikyti padeda sutuoktinė, tačiau iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (1 t., 34-38 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į sutuoktinės sÄ skaitÄ reguliariai perveda 100 – 115 Eur sumas, kurios pareiÅ¡kėjui, kai mažas pajamas gaunančiam asmeniui, yra ganėtinai ženklios.

Neįtikinamai atrodo ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kad taip atiduoda jai skolÄ â€“ prisideda prie žmonos jam skiriamo iÅ¡laikymo. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, jog neseniai pirko žiemai kurÄ gyvenamojo namo Å¡ildymui, sumokėjo virÅ¡ 300 Eur, kas sudaro beveik dvi jo netekto darbingumo pensijas. Todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl pareiÅ¡kėjo rodomų visų gaunamų pajamų per mėnesį dydžio.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo, svarbu yra įvertinti jo elgesį iki sutartinių santykių su kreditoriais atsiradimo, elgesį prisiimant įsipareigojimus bei elgesį vykdant kreditorinius įsipareigojimus.

Teismas atsisako iÅ¡kelti nesÄ Å¾iningo fizinio asmens bankroto bylÄ dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. Kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais remiantis LR CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

Siekiant konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais, turi bÅ«ti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, prisiimdamas įsipareigojimus įvykdyti didelės apimties statybos rangos darbus, neturėjo pakankamai žinių, įgÅ«džių juos atlikti ar organizuoti, buvo riboto darbingumo, dėl Å¡ių aplinkybių jau nuo pat pradžios buvo menka tikimybė, kad pareiÅ¡kėjas galės iki galo prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti, t. y. jis veikė neatsakingai, nesÄ Å¾iningai.

PareiÅ¡kėjas su sutuoktine nuo 2008-10-20 yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas, todėl žinojo, jog neįvykdžius įsipareigojimų, nebus galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jam priklausančio turto, nes jo neturėjo. 2009-03-16 sprendimu už akių tenkintas iÅ¡ dalies AB „Turto bankas“ ieÅ¡kinys dėl 2008-01-30 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai J. B. ir L. B. (S.) perleido nekilnojamÄ jį turtÄ S. B. – J. B. dukrai, nors J. B. vardu registruota individuali įmonė (duomenys neskelbtini) buvo skolinga AB „Turto bankas“, t. y. kreditoriaus teisėms apginti buvo taikytas Actio Pauliana institutas, teismo sprendime nurodyta, kad „atsakovai J.

B. ir L. S. turi neįvykdytÄ prievolę, skolininkas sudarė sandorį, kuris neleidžia kreditoriui gauti patenkinimo iÅ¡ skolininko turto, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir teises. Atsakovai J. B. ir L. S. žinojo, jog jų sudaromas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo teises, iki Å¡iol yra skolingi ieÅ¡kovui ir savo prievolės neįvykdę, 2008-01-30 sandorį sudarė su atsakovo J. B. dukra S. B., todėl sandoris laikytinas nesÄ Å¾iningu, atsakovai J. B. ir L. S. nesÄ Å¾iningais pardavėjais, o atsakovė S. B. nesÄ Å¾ininga turto įgijėja“ (Å iaulių rajono apylinkės teismas, c. b. 2-134-68/2009).

Neigiamai pareiÅ¡kėjÄ charakterizuoja ir 2010-11-22 Å iaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriame pareiÅ¡kėjas buvo kaltinamas pagal LR BK 245 str., byla Å¡ioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tuo pačiu nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 186 str. 1 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas remiantis LR BK 40 str. pagrindu. Taigi pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas ir apgaule vengimas atsiskaityti konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nuosprendžiu. Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog sÄ Å¾iningumo aspektu yra vertinamas ir ankstesnis pareiÅ¡kėjo elgesys, turintis įtakos bankroto bylos iÅ¡kėlimui (žr., pvz.: Å iaulių apygardos teismo 2015-08-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-895-210/2015, 2015-10-05 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-1066-856/2015, kt.). O jis rodo tai, kad pareiÅ¡kėjas, prisiėmęs vykdyti didelius finansinius įsipareigojimus AB „Turto bankas“ bankui, vietoje to, kad parduotų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir už gautus pinigus grÄ Å¾intų skolas, pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , o iÅ¡ minėto sandorio gautų lėšų skolų nepadengė (2010-11-22 Å iaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis, b. b.

Nr. 1-23-459/2010), todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė kreditoriaus teises, kadangi turėdamas vertingo nekilnojamojo turto turėjo galimybę padengti dalį įsiskolinimo kreditoriams ir todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo veiksmas pripažintinas nesÄ Å¾iningu. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sÄ moningu mėginimu iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas buvo nesÄ Å¾iningas ne tik paskutinius tris metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet jau ir daug anksčiau.

Toks jo elgesys dėsningai vedė link nemokumo bÅ«senos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais, teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad fizinio asmens nesÄ Å¾iningumas bankroto bylose turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sÄ Å¾iningai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.). LR FABÄ® 4 str. 3 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti nemokumÄ sukėlusias priežastis ir pridėti (jeigu įmanoma) nemokumÄ sukėlusias priežastis patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjas gi nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukėlusių jo nemokumÄ , Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jau 2010-09-22 J. B. IÄ® likviduota dėl bankroto, pareiÅ¡kėjas jau įsipareigodamas D. Z. pastatyti namÄ , turėjo finansinių sunkumų, o neturėdamas žinių ir patirties Å¡iuose darbuose, jau tada turėdamas ribotÄ darbingumÄ , realiai neturėjo galimybių tai atlikti, vertinant jo ankstesnius veiksmus matyti, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai.PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumÄ ir nors iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

IÅ¡ pareiÅ¡kime pateiktos informacijos bei pridedamų dokumentų visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo iÅ¡laidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kai pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu gauna tik netekto darbingumo pensijÄ -182,85 Eur (1t., 168-169 b. l.). Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam bÅ«tiniausiems poreikiams per mėnesį skirti reikia mažiausiai 178,97 Eur, o dar turi bÅ«ti grÄ Å¾inama skola kreditoriams, tačiau tiek jau dabar skirti negali, todėl, teismo vertinimu, galbÅ«t nurodo ne visas savo gaunamas pajamas.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui sudėtinga bÅ«tų sudaryti mokumo atkÅ«rimo planÄ . Nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo, kad visÄ savo pensijÄ iÅ¡leidžiantis savo poreikiams, tačiau tai netrukdo jam po 100 – 115 Eur reguliariai pervesti savo sutuoktinei, be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jį remia sutuoktinė, prieÅ¡tarauja jo veiksmams ir byloje esantiems duomenims.Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jei jam bÅ«tų keliama bankroto byla, dar ir tam tikras mokestis bÅ«tų atskaitomas bankroto administratoriui, kuriam pareiÅ¡kėjas numato skirti 350 Eur per mėnesį, nenurodydamas iÅ¡ kokių lėšų galėtų padengti Å¡ias iÅ¡laidas, nors ir turi įsteigęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos jokių pajamų negauna.

Jokių teigiamų poslinkių ir galimybių, kad gautų didesnes pajamas, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Kaip jau buvo paminėta, FABÄ® 1 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naÅ¡tÄ , jis turi sÄ Å¾iningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali bÅ«ti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, nors ir turėdamas sveikatos problemų, nedėjo pastangų nors iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

FABÄ® 16 str. 1 d. yra iÅ¡vardintos Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Å io straipsnio 10 p. pasakyta, kad bankrutuojantis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ios bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas tokios savo pareigos nevykdo. FABÄ® 10 straipsnyje yra nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, jei asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitÄ turtÄ , kurių vertė virÅ¡ija vienÄ bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas savo pajamas slepia, todėl jis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės deklaruojamos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į suvokiamÄ atsakomybę atsiskaityti su kreditoriais, vertinos kaip neatitinkančias protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, o duomenų, jog jie bÅ«tų ėmęsi realių pastangų, protingų veiksmų, siekdami gauti pajamų iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti, nepateikė. Be to, vedybų sutartį sutuoktiniai sudarė bÅ«tent tada, kai pareiÅ¡kėjas su D.

Z. sudarė statybos rangos sutartį, tuo metu pareiÅ¡kėjas jau jokio turto neturėjo, visas turtas priklausė jo sutuoktinei, visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas dirbo arba pagal verslo liudijimÄ , arba steigė įmones, tačiau jokių realių pajamų iÅ¡ jo veiklos oficialiai rodoma nebuvo, nors buvo įsigyjami brangÅ«s daiktai, kurie netrukus bÅ«davo parduodami. Tai rodo, jog pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė jau tada siekė iÅ¡vengti galimų skolinių įsipareigojimų, o tokie pareiÅ¡kėjo siekiai nesuderinami su sÄ Å¾iningumo reikalavimais.

Viena esminių sÄ lygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymÄ , yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra neįgalus, bet tai netrukdė jam prisiimti atsakomybę užsiimti statybos rangos darbais, nuo 2007-12-06 iki 2010-10-20 bÅ«ti individualios įmonės savininku, o nuo 2014-03-27 įsteigti (duomenys neskelbtini) (1t., 161 b. l.), vystyti veiklÄ , samdyti darbuotojÄ , tik pačiam negauti jokių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2008-05-23 iki 2010-05-24 pareiÅ¡kėjas turėjo 35 procentų darbingumÄ , nuo 2010-05-12 iki 2012-05-11 40 procentų darbingumÄ , nuo 2012-03-15 iki 2013-03-14 15 procentų darbingumÄ , nuo 2013-03-08 iki 2015-03-07 1 procentų darbingumÄ , o nuo 2015-03-05 iki 2022-05-01 25 procentų darbingumÄ , (1 t., 74-28 b. l.), t.y.

Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė yra pagerėjusi, pareiÅ¡kėjas gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje (1 t., 79 b. l.). PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, trukdžiusių jam gauti kitų pajamų iÅ¡ kitų Å¡altinių, nenurodė jokių argumentų, iÅ¡ kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimÄ administratoriui, nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, net nepasisakė dėl to, jog neaiÅ¡ku, kaip ir kokiomis dalimis, iÅ¡ kokių pajamų bus ketinama (ruoÅ¡iamasi) dengti skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė bÅ«tų įsipareigojusi prisidėti prie pareiÅ¡kėjo mokumo atkÅ«rimo. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjo teikti paaiÅ¡kinimai laikytinai labiau deklaratyviais ir nepakankamais priimti juos svarstymui (CPK 12 str., 178 str., 179 str.). Teismas negali iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiÅ¡kia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedÅ«ros.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikslas FABÄ® prasme yra nenuraÅ¡yti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumÄ , kad vykdydamas patvirtintÄ planÄ , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABÄ® negali tapti priemone ar sÄ moningu mėginimu iÅ¡vengti ar iÅ¡sisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.SÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Fizinių asmenų bankroto procedÅ«ra negali tapti priemone ar sÄ moningu mėginimu iÅ¡vengti ar iÅ¡sisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad bankrotas iÅ¡keliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrÄ nemokumo bÅ«klę, kaip ir vertinant jo sÄ Å¾iningumÄ bendrÄ ja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo pernelyg aktyvus savo mokumui pabloginti, nes sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ir pernelyg pasyvus, nes nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus, todėl toks jo veikimas/neveikimas pripažintinas nesÄ Å¾iningu, nes jis suvokė, kad neturėdamas turto, kai turtas registruotas tik sutuoktinės vardu, nuo 2008-10-20 sudarydamas vedybų sutartį ir atskirdamas savo turtÄ nuo sutuoktinės, kaip tik tuo pačiu metu prisiėmė tokius įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo įvykdyti, nuslėpdamas gautas pajamas ir nemokėdamas kreditoriams, nesiekdamas gauti daugiau pajamų, pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir net teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti jo gaunamos netekto darbingumo pensijos tikslaus dydžio, nors nuolat teigė, kad tai jo vienintelės pajamos, todėl pareiÅ¡kėjas FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sÄ Å¾iningas, o jam iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas FABÄ® tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Å ių iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningų veiksmų (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas ir tikrųjų pajamų neatskleidimas) atlikimas rodo, kad jo pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., 1-9 b. l.) yra nepagrįstas, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas, bankroto bylÄ kelti atsisakytina (FABÄ® 1 str., 5 str. 8 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos remiantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, teismas n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmesti.Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                Asta ČebatoriÅ«tė