2021-10-20 Nr. AB-21917-3-61-3-02434-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-586-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vita NTP” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vita NTP” skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)„Vita NTP“ (toliau – ir Bendrovė) 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 23 d. rašto Nr. 2D-10503 „Dėl skundo tyrimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria atsisakyta surašyti savavališkos statybos aktą, atlikti projekto patikrinimą, pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą, užtikrinti, kad savavališki statiniai būtų nugriauti, užtikrinti, kad projekte būtų numatytas kelio servitutas pareiškėjo sklypui (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 23 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. liepos 21 d.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, o skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.

Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, teismas darė išvadą, kad jis yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl ABTĮ nustatyta tvarka nėra skundžiamas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo Rašto motyvų, kuriais atsakovas atsisakė patenkinti Bendrovės prašymus. Pareiškėjo manymu, Raštas nėra tarpinis dokumentas. Atsakovas Raštu išreiškė savo galutinę poziciją, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė surašyti gretimo žemės sklypo ir jame esančių neteisėtai pastatytų statinių naudotojams savavališkos statybos aktą bei atsisakė pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso.

Pareiškėjas teigia, kad Raštas sukelia jam teisines pasekmes, nes pareiškėjas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, o neteisėti statiniai, pastatyti gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjo interesus. Siekdamas pašalinti neteisėtus padarinius, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Tačiau Departamentas atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad nėra kompetentingas teikti planavimo organizatoriui privalomų nurodymų.

Pareiškėjas pažymi, jog pats atsakovas Rašte nurodė jo apskundimo tvarką – nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ar per 1 metus Inspekcijos viršininkui. Apskundimo tvarkos nurodymas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigdamas, kad Inspekcijos raštai, kuriais atsisakoma surašyti savavališkos statybos aktą, yra galutiniai šios institucijos sprendimai, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ir tokie raštai gali būti skundžiami administraciniam teismui bei gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas apibendrina, kad aukščiau nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra tarpinio, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi nuomonės, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes šiuo Raštu Inspekcija atsisakė surašyti savavališkos statybos aktą bei atsisakė pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso, t. y. išreiškė galutinę poziciją.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), kurie sukelia asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2021 m. kovo 23 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos Departamentą, prašydamas: 1) atlikti patikrinimą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti savavališkai pastatytus statinius bei surašyti savavališkos statybos aktą arba faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą; 2) atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą patikrinimą ir pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso, iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių (dalyvavusių) viešojo administravimo subjektų padaryti pažeidimai; 3) užtikrinti, kad valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti statiniai būtų nugriauti, o rengiamuose sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentuose būtų numatytas mūsų bendrovės sklypui (duomenys neskelbtini) būtinas kelio servitutas.

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas priėmė skundžiamą Raštą, kuriame konstatavo, kad Inspekcija neatlieka teritorijų planavimo valstybinės priežiūros žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais, todėl Inspekcija neturi galimybės atlikti patikrinimą bei pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių (dalyvavusių) viešojo administravimo subjektų padaryti pažeidimai (panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai). Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ar Inspekcijos viršininkui.

Kaip matyti, Raštas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, yra adresuotas pareiškėjui, jame nurodyta apskundimo tvarka, kuria vadovaudamasi pareiškėjas ir kreipėsi į teismą su skundu dėl šio Rašto panaikinimo. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad Raštas jam sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, o neteisėti statiniai, pastatyti gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjo interesus, todėl, siekdamas pašalinti neteisėtus padarinius, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis jo prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, šios išvados skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvavo, nenurodė nei teisinio reglamentavimo, nei individualių su byla susijusių aplinkybių vertinimo, todėl tokia teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vita NTP“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius