97d8253c-4d69-4aec-a1cd-3277934da855 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1564-1063/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00216-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Ryanair DAC atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Anai Svetikienei, Mariui Å lapikui, Martynui Ausčiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ryanair DAC skundÄ atsakovui Policijos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba (toliau – ir Valdyba) 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimÄ Nr. IN/8013/88/LT/17, kuriame nustatė, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – Ä®statymas) 191 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Å¡iuo pagrindu skyrė vežėjui Ryanair 4 200 Eur baudÄ (el. b., I t., b. l. 11–20).PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (el. b., I t., b. l. 22–32) ir praÅ¡o:

1) panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ byloje Nr. IN/8013/88/LT/17 (toliau – ir Nutarimas); 2) jei pirmasis praÅ¡ymas nebÅ«tų tenkintas, sumažinti byloje paskirtÄ baudÄ iki minimalios Ä®statyme numatytos baudos;

3) atlyginti pareiÅ¡kėjai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.PaaiÅ¡kino, kad atsakovo reikalavimas pateikti visÄ informacijÄ apie keleivį, esančiÄ keleivio duomenų įraÅ¡e (PNR, angl., passenger name records) (toliau – ir PNR duomenis) yra perteklinis, prieÅ¡taraujantis 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvai 2004/82/EB “Dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis” (toliau – ir Direktyva, API direktyva), nes Direktyvoje numatyta daug mažesnė keleivių duomenų apimtis.

Ä®statymu nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta Direktyvoje. Tai prieÅ¡tarauja Direktyvos tikslams ir esmei, kurie yra aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai nurodyti direktyvos tekste. Direktyva į nacionalinę teisę perkelta neteisingai. Direktyvos nuostatos, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas, yra imperatyvaus pobÅ«džio, pakankamai aiÅ¡kios ir tikslios. Direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos tam tikros teisės, t. y. teisė perduoti direktyvos reikalaujamÄ , bet ne platesnio pobÅ«džio informacijÄ direktyvoje nustatytais terminais ir tvarka, kuriai prieÅ¡tarauja Lietuvos reguliavimas.

Todėl tokiu reguliavimu pagrįstas Nutarimas naikintinas. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinęs atstovo žodžiu pateiktÄ praÅ¡ymÄ , Policijos departamento atstovas nustatė, kad praneÅ¡imas apie Ä®statymo pažeidimÄ ir bylos nagrinėjimÄ vežėjui buvo nusiųstas Ä®statymo nustatytu bÅ«du ir terminais. Tačiau pareiÅ¡kėja pažymi, jog vežėjas Ryanair yra didžiulė įmonė, todėl siunčiant praneÅ¡imus tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti tinkamam informuotai.

Nors posėdžio metu buvo praÅ¡oma paskirti mažesnę nei vidutinė baudÄ , atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakovas į jas neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjos manymu, jai paskirta bauda yra per didelė. Vežėjas bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ pažeidimÄ , pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, todėl Å¡ie veiksmai laikytini vežėjo pagalba atliekant tyrimÄ . Atsakovas niekaip neinformavo vežėjo apie privalomumÄ teikti keleivių, atvykstančių iÅ¡ ne ES valstybių duomenis pagal DirektyvÄ , nedavė pakankamai laiko jam pritaikyti duomenų bazių ir atlikti kitų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas duomenų pateikimas laiku ir tarp Å¡alių suderintomis priemonėmis, saugus duomenų perdavimas, vežėjo informacinių sistemų pritaikymas prie tinkamų sistemų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas Policijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas vykdant Ä®statymÄ , kuris įgyvendina ne vienÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ DirektyvÄ , bet iÅ¡ viso keturias Europos SÄ jungos direktyvas, kurios visos yra susijusios, persidengiančios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Galiojančios direktyvos privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemingai, atsižvelgiant į pagrindinius teisės principus, be kita ko ir į principÄ , kad vėlesnė taisyklė keičia ankstesnę taisyklę.

Vėlesnė direktyva, o konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/681 dėl keleivio duomenų įraÅ¡o (toliau – ir PNR direktyva), kurios I priede yra detalizuojama, kokius duomenis turi teikti vežėjai, apėmė ir ankstesnės 2004/82/EB direktyvos, kuri dar kitaip vadinama API direktyva, reikalaujamus pateikti duomenis. Direktyvos gali persidengti, viena kitÄ papildyti, praplėsti, todėl nagrinėjant ginčo pažeidimÄ , bÅ«tina vertinti visus tuo metu galiojusius reikalavimus vežėjui, sistemingai analizuoti direktyvų nuostatas.

API direktyva ir PNR direktyva nustato pareigÄ vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis, ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių iÅ¡vykimo kontrolės sistemose. Skirtumas yra tas, kad PNR direktyva numato pareigÄ teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Atsižvelgiant į tai, Ä®statymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad abi Å¡ios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Ä®statymu ir Å¡ie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje.

API ir PNR direktyvų nustatomas skirtingas keleivių duomenų tvarkymo režimas, duomenų saugojimo terminas ir kt. yra realizuojami techninėmis priemonėmis Keleivių duomenų įrašų informacinės sistemos funkcionalumais suteikiant atitinkamas prieigas prie skirtingų duomenų kategorijų skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į jiems teisės aktų nustatytus įgaliojimus tvarkyti duomenis. Ä®statymo leidėjo pasirinktas modelis, kai API ir PNR duomenys tvarkomi toje pačioje sistemoje techniÅ¡kai užtikrinant skirtingÄ duomenų tvarkymo režimÄ , yra Europos Komisijos pripažintas gerÄ ja praktika.

Nagrinėjant Ä®statymo I priedo reikalavimus pateikti informacijÄ pareiÅ¡kėjas atsižvelgia tik į API direktyvos reikalavimus ir nevertina kitomis direktyvomis nustatytų įpareigojimų vežėjui. Aptariamu atveju aktuali Ä®statymo redakcija (galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) reikalavo pateikti santykinai mažos apimties duomenis. Å ie duomenys didžiÄ jÄ dalimi turėjo bÅ«ti teikiami ir pagal API direktyvÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų, t. y. nepateikė nei pagal API direktyvÄ reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvÄ reikalaujamų duomenų, nei pagal Ä®statymÄ reikalaujamų duomenų, taigi nevykdė savo pareigos jokia apimtimi.

Vien Å¡iuo metu yra iÅ¡nagrinėta mažiausiai 18 bylų dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nevykdo Ä®statymo nuostatų ir neteikia Ä®statymo reikalaujamų duomenų jokia apimtimi. API direktyva suteikia valstybėms narėms diskrecijÄ nusprendžiant dėl duomenų saugojimo terminų. PareiÅ¡kėjos atstovo pasirinktas selektyvus teisės normų skaitymas galėjo suklaidinti pareiÅ¡kėjÄ ir gali suklaidinti teismÄ , todėl Å¡ia apimtimi pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas. Ä®statymo 23 straipsnis numato pareigÄ praneÅ¡ti apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ registruotu paÅ¡tu proceso Å¡alies buveinės adresu prieÅ¡ 14 darbo dienų.

Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba iÅ¡siuntė Å¡iuos dokumentus dar anksčiau, įvertinusi paÅ¡to keliavimo trukmę. Siekdamas efektyvesnio proceso, atsakovas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ karto pateikė dokumento vertimÄ Ä¯ anglų kalbÄ . PareiÅ¡kėjos pateikiamos aplinkybės, kad įmonė yra didelė, joje dirba daug darbuotojų ir pan., yra laikytinos nereikÅ¡mingomis. PraneÅ¡imo įteikimas pareiÅ¡kėjos darbuotojui yra pripažįstamas tinkamu praneÅ¡imo įteikimu, bylos Å¡alis pati yra atsakinga už efektyvų informacijos judėjimÄ Ä¯monės viduje.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomas kitas adresas, kuriuo pareiÅ¡kėja norėtų gauti korespondencijÄ dėl keleivių duomenų teikimo iki 2017 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos nebuvo pateiktas atsakovui nei Ä®statymo 23 str. 3 d. nustatyta raÅ¡ytine forma, nei kitokiu bÅ«du. Jis buvo pateiktas vežėjo atstovo raÅ¡tu 2017 m. gruodžio 20 d. Jokių aktyvių pareiÅ¡kėjos veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama suteikti pagalbos atliekamam pažeidimo tyrimui nustatyta nebuvo. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja trukdė tyrimui ir procesui, nes tyčia klaidino atsakovÄ ir vilkino procesÄ , teigdama, kad negavo oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų.

Atstovo pasitelkimas bylos nagrinėjimui nėra laikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kas galėtų padėti tyrimui. PareiÅ¡kėja klaidina teigdama, kad iÅ¡ ankstesnės komunikacijos oficialiais raÅ¡tais, elektroniniu paÅ¡tu ir vykusių susitikimų metu nesuprato apie tai, kad pareiga teikti Ä®statymo numatytus keleivių duomenis kyla iÅ¡ abiejų, API ir PNR, direktyvų. Å is aspektas bei faktas, kad Ä®statymo sÄ voka „keleivių duomenys“ apima tiek API ir PNR direktyvoje numatytus duomenis yra aiÅ¡kiai apibrėžta teisės aktuose bei buvo nuolat akcentuojama viso susiraÅ¡inėjimo ir bendravimo su vežėjais metu.

Nepaisant visų Policijos departamento pastangų, kurias įrodo anglų kalba vykdoma aktyvi komunikacija oficialiais raÅ¡tais ir elektroniniu paÅ¡tu, pastangos organizuojant susitikimus ir vaizdo konferencijas, pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad pasiruoÅ¡tų teikti duomenis teisės aktų nustatytu bÅ«du ir tvarka, vilkino sutarimÄ dėl konkrečių terminų ir konkrečių informacinių sistemų suderinimo darbų pradžios. PareiÅ¡kėjos vilkinimÄ Ä¯rodo faktas, kad konkretÅ«s darbai dėl sistemų suderinimo ir duomenų teikimo buvo pradėti tik nuo to momento, kai pareiÅ¡kėjai tapo žinoma apie jos atžvilgiu taikomÄ atsakomybę. 2017 m. gruodžio 13 d. vykusios vaizdo konferencijos metu su pareiÅ¡kėjos atstovais buvo sutarta dėl abiem Å¡alims tinkamo duomenų teikimo bÅ«do – IBM MQ protokolu duomenų teikimo formato bei tolesnių veiksmų sistemoms suderinti.

Mažiau nei per mėnesį nuo paskutinės vaizdo konferencijos dienos pareiÅ¡kėjos ir Policijos departamento informacinių technologijų specialistai atliko beveik visus reikalingus duomenų teikimo testavimo ir informacinių sistemų suderinimo darbus. Apie privalomumÄ teikti atvykstančių iÅ¡ ne ES valstybių narių keleivių duomenis pareiÅ¡kėja sužinojo vėliausiai 2016 m. lapkričio mėn., o tai savo ruožtu paneigia pareiÅ¡kėjos prielaidÄ , kad dėl to jai nebuvo suteikta pakankamai laiko pritaikyti duomenų bazes ir atlikti kitus veiksmus, kad galėtų tinkamai ir laiku pasirengti teikti keleivių duomenis.

Iki Å¡iol pareiÅ¡kėja nepateikė pilnai užpildyto, oficialaus praneÅ¡imo, kuriame bÅ«tų tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir forma oficialiai pareiÅ¡kusi apie pasirenkamus duomenų teikimo bÅ«dus, formatus bei pateikusi kitÄ reikalaujamÄ informacijÄ , nors buvo ne kartÄ raginama tai padaryti vėliau vykusių vaizdo konferencijų metu ir komunikuojant elektroniniu paÅ¡tu. Kadangi pareiÅ¡kėja ne tik nepateikė oficialaus teisės aktų numatyto pareiÅ¡kimo, bet susitikimų ir vaizdo konferencijų metu bei vykdant komunikavimÄ elektroniniu paÅ¡tu iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos nuolat keitė nuomonę ir nepasisakė aiÅ¡kiai dėl to, kokį duomenų teikimo formatÄ ir bÅ«dÄ pasirenka keleivių duomenų teikimui, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl IATA Type B bÅ«do (protokolo) naudojimo duomenų perdavimui yra nepagrįsti.

Tai papildomai įrodo faktas, kad 2017 m. gruodžio 13 d. vaizdo konferencijos metu pareiÅ¡kėjos atstovai pasirinko kitÄ nei IATA Type B duomenų teikimo bÅ«dÄ â€“ IBM MQ protokolÄ . Abiejų Å¡alių informacinių technologijų specialistai sėkmingai iÅ¡testavo IBM MQ sistemos funkcionalumus ir nuo 2018 m. sausio 11 d. „Ryanair“ pradėjo teikti kai kurių skrydžių keleivių duomenis.Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Å ioje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. priimto nutarimo Nr. IN/8013/88/LT/17, kuriame nustatyta, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjai paskirta 4 200 Eur bauda (el. b., I t., b. l. 11–20).

Nustatyta, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 13 d. įstatymo pažeidimo protokolu užfiksavo, kad vežėjas Ryanair Ltd., Ryanair DAC 2017 m. lapkričio 9 d. į Kauno oro uostÄ , Lietuvos Respublikoje, atskraidino 169 keleivius iÅ¡ Tel Avivo oro uosto, Izraelio valstybės, tačiau nepateikė bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ oro keliais keleivius. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 13 d.

įstatymo pažeidimo protokole konstatavo, kad Å¡iais savo veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus (el. b., t. I, b. l. 45–46).Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡imu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-10687 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimÄ ir bylos Nr. IN/8013/88/LT/17 nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarkÄ (el. b., t.

I, b. l. 44).Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu                               Nr. IN/8013/88/LT/17, įvertinusi 2017 m. lapkričio 13 d. įstatymo pažeidimo protokolu užfiksuotas aplinkybes, vežėjui Ryanair paskyrė Ä®statymo 20 straipsnio 4 dalyje numatytÄ keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų eurų baudÄ (el. b., I t., b. l. 11–20).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Valdybos konstatuotu Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti minėtÄ nutarimÄ , o Å¡io reikalavimo netenkinus, sumažinti paskirtÄ 4 200 Eur baudÄ iki minimalios Ä®statyme numatytos baudos dydžio.

Teigė, kad Ä®statyme įtvirtintu reglamentavimu yra netinkamai perkeltos API direktyvos nuostatos, todėl iÅ¡ vežėjų reikalaujama pateikti platesnio pobÅ«džio informacijÄ nei numatyta API direktyvoje. PareiÅ¡kėja ginčijamo Nutarimo neteisėtumÄ taip pat grindžia aplinkybe, kad siunčiant praneÅ¡imus tik oficialiuoju Ryanair registracijos adresu, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti tinkamai informuotai. Atsakovas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad Ä®statymų yra įgyvendinamos keturios direktyvos, reglamentuojančios vežėjų veiklÄ .

Ä®statymų perkeliamos API direktyva ir PNR direktyva nustato pareigÄ vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, be to, PNR direktyva numato pareigÄ teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Teigia, kad aktuali Ä®statymo redakcija (galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) reikalavo pateikti santykinai mažos apimties duomenis, teikiamus pagal API direktyvÄ .

Nepaisant to, pareiÅ¡kėja nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų, t. y. nei pagal API direktyvÄ reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvÄ reikalaujamų duomenų, nei pagal Ä®statymÄ reikalaujamų duomenų. Teismas pastebi, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja fakto, kad ji nepateikė bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų neginčija, tačiau atsakovo reikalaujamus pateikti duomenis vertina kaip perteklinius, o paskirtÄ baudÄ tokio pobÅ«džio pažeidimui, kaip per didelę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo      2017 m. sausio 1 d.), kuris įtvirtina vežėjų ir transporto infrastruktÅ«ros valdytojų veiklos bendruosius principus, transporto infrastruktÅ«ros valdytojų teisinį statusÄ , jų santykius su transporto infrastruktÅ«ros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.

Pagal Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalį, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieÅ¡ 48 valandas iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto skrydžio laiko ir iÅ¡ karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikti Å¡io Ä®statymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ar iÅ¡vykstančius iÅ¡ jos oro keliais keleivius.

Įgaliotas padalinys pagal Įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys, taigi šiuo atveju, pareiškėja nurodytus duomenis privalėjo pateikti atsakovui Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.Vertinant pareiškėjos teiginius dėl prašomų pateikti duomenų apimties, aktualūs Įstatymo 1 priede nurodyti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys, kuriuos vežėjas privalo pateikti.

Vežėjui įtvirtinta pareiga Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikti: Keleivių duomenis (kiekvieno keleivio):

1) keleivio duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas;

2) vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis;

3) pilietybė;

4) vizos ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data);

5) kelionės dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data);

6) kontaktinio adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas);

7) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris);

8) keleivio registravimo laikas, įlipimo į lėktuvÄ bÅ«sena (neatvyko, atvyko); Bilietų duomenis (kiekvieno bilieto):

1) bilieto numeris;

2) bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė;

3) skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas);

4) skrydžio duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas skrydis (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas). Analizuojant ar Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti iš vežėjo, yra nepertekliniai ir atitinka API direktyvos ir PNR direktyvos nuostatas, teismas pastebi, kad Įstatymu yra įgyvendinama tiek API direktyva, tiek PNR direktyva. Taigi Įstatymo įtvirtinti reikalavimai dėl bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų pateikimo gali apimti abiejuose nurodytose direktyvose įtvirtintus keleivių duomenis.

Pagal PNR direktyvos I priedÄ â€žOro vežėjų renkami keleivio duomenų įraÅ¡o duomenys“, atsakovas turėjo teisę reikalauti visų Ä®statymo 1 priede nurodytų bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų. Pažymėtina, kad PNR direktyvos I priede nurodyti privalomi pateikti duomenys apima ir tÄ informacijÄ , kuriÄ , vežėjai privalo pateikti pagal API direktyvos 3 straipsnio 2 dalį, todėl teigti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvo reikalaujama pateikti perteklinius duomenis, nėra teisinio pagrindo.

Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad Ä®statymo 191 straipsnio 6 dalyje nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta direktyvoje, todėl Nutarimas Å¡iuo aspektu taip pat laikytinas neteisėtu, teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka. Ä®statymo 191 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog Å¡io Ä®statymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Å io Ä®statymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įraÅ¡ymo į informacinę sistemÄ yra nuasmeninami ir užmaskuojami, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Oro vežėjo pateikti Å¡io Ä®statymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant iÅ¡trinami. Teismas akcentuoja, kad pagal API direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, keleiviams įvažiavus į Å¡alį Å¡ios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties iÅ¡orinėmis sienomis patikrinimÄ atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal nacionalinius teisės aktus ir taikant Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas.

Be to, valstybės narės taip pat gali naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų vykdymo tikslais. Kaip matyti, API direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia diskrecijos teisę naudoti vežėjo pateiktus duomenis jei to bÅ«tinybė kyla iÅ¡ nacionalinių teisės aktų. Teismas pastebi, kad pagal PNR direktyvos, kuri taip pat įgyvendinama Ä®statymu, 12 straipsnio 1 bei 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė informacijos apie keleivius skyriui, bÅ«tų saugomi informacijos apie keleivius skyriaus duomenų bazėje penkerių metų laikotarpį po jų perdavimo valstybės narės, į kurios teritorijÄ arba iÅ¡ kurios teritorijos vykdomas skrydis, informacijos apie keleivius skyriui.

Tuo tarpu pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatyme įtvirtinant duomenų saugojimo terminus yra atkartojamos PNR direktyvos nuostatos, todėl teigti, kad vežėjų pateiktus duomenis atsakovas saugo per ilgai, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Nors pareiškėja teigia, kad Nutarimas naikintinas, nes visi atsakovo pranešimai siųsti ne pareiškėjos prašytu, o kitu adresu, teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais taip pat nesutinka.

Pagal byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ nustatyta, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡imu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-10687 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimÄ ir bylos Nr. IN/8013/88/LT/17 nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarkÄ . Å is praneÅ¡imas iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjai adresu Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublin (el. b., I t., b. l. 44).

PraneÅ¡imas apie Ä®statymo reikalavimų pažeidimų bylos Nr. IN/8013/88/LT/17 nagrinėjimÄ , pridedant Ä®statymo pažeidimo protokolo kopijÄ , 2017 m. lapkričio 17 d. taip pat iÅ¡siųstas elektroninio paÅ¡to adresais: (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), (el. b., I t., b. l. 48). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovo Tado Vilčinsko 2017 m. gruodžio 20 d. gautas elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo atstovas praÅ¡o visus su pareiÅ¡kėjo nagrinėjamomis bylomis susijusius dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbiami), Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM224 1QW (el. b., I t., b. l. 49).

Teismas pastebi, kad (duomenys neskelbiami) dar 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama įtraukti jos kontaktinius duomenis, nes ji yra atsakinga už ryÅ¡ius su institucijomis API ir PNR klausimais (el. b., I t., b. l. 60). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai iÅ¡siuntė bylos Nr. IN/8013/88/LT/17 medžiagÄ pareiÅ¡kėjos registruotos buveinės adresu, o taip pat pareiÅ¡kėjos atstovės (duomenys neskelbiami) dar 2016 m. spalio 20 d. nurodytu kontaktiniu elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbiami).

Tokie atsakovo veiksmai atitiko Ä®statymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imo apie bylos nagrinėjimÄ tvarkÄ . Todėl teigti, kad pareiÅ¡kėja nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ nėra teisinio pagrindo. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. IN/8013/88/LT/17, kuriuo nustatyta, kad vežėjas Ryanair nepateikė bilietų užsakymo ir iÅ¡vykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir vežėjui Ryanair paskirta 4 200 Eur bauda, toje apimtyje, kurioje konstatuotas pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas, yra teisėtas bei pagrįstas.

PareiÅ¡kėja buvo tinkamai informuota apie bylos dėl Ä®statymo pažeidimo nagrinėjimÄ , atsakovas pagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavo pateikti Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas Å¡iuos duomenis ketino turėti savo žinioje per ilgai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo Å¡iais aspektais atmestini kaip nepagrįsti. Ä®statymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu policijos įstaiga nustato, jog Å¡io Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus Å¡io Ä®statymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta Å¡io Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo trijų tÅ«kstančių Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių iki penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiolikos eurų bauda už kiekvienÄ skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.Ä®statymo 26 straipsnis reglamentuoja sankcijų vežėjams už Å¡io Ä®statymo pažeidimus taikymÄ .

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1) vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant Å¡io Ä®statymo reikalavimų pažeidimo tyrimÄ ;

2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1) vežėjo kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti Å¡io Ä®statymo reikalavimų pažeidimo tyrimÄ ;

2) tai, kad Å¡io Ä®statymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant ekstremaliÄ ja situacija. Ginčijamu nutarimu atsakovas vertino, kad byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė pareiÅ¡kėjai baudos vidurkį, t. y. 4 200 Eur dydžio baudÄ . PareiÅ¡kėja, ginčydama atsakovo paskirtos baudos dydį, nurodė, kad paskirta bauda yra per didelė, nes pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ pažeidimÄ , pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui, todėl Å¡ie veiksmai laikytini pagalba atliekant tyrimÄ ir vertinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog griežtų sankcijų už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tam tikram teisės pažeidimui, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr. pvz.:

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2008m. sausio 21 d. nutarimus). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu paÅ¡tu priminė pareiÅ¡kėjai apie Lietuvos teisinį reguliavimÄ , pagal kurį visi oro vežėjai įpareigojami perduoti keleivių duomenis į Lietuvos keleivių duomenų informacinę sistemÄ .

Atsakovas 2017 m. spalio 17 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-9821 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad iki 2017 m. spalio 31 d. nesiėmus jokių veiksmų, jis bus priverstas taikyti Ä®statymo 20 straipsnyje numatytÄ atsakomybę. Atsakovas papildomai 2017 m. spalio 27 d. el. paÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie privalomus pateikti duomenis, nes Ryanair nuo 2017 m. spalio 29 d. pradės vykdyti iÅ¡orinius skrydžius į Izraelį (el. b., t. I, b. l. 122). Pagal atsakovo pateiktus dokumentus matyti, kad pareiÅ¡kėja duomenis, kuriuos jÄ pateikti įpareigoja Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalis pateikė atsakovui tik 2018 m. kovo 2 d.

Teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kėja įvykdė Ä®statymo 191 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ ir vykdydamas skrydžius į Izraelį nepateikė privalomų duomenų apie keleivius bei bilietus, vis dėlto vertintinas paskirtos baudos dydžio teisėtumo klausimas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos atstovė (duomenys neskelbiami) buvo paskirta kaip atsakinga už ryÅ¡ius su institucijomis API ir PNR klausimais, ji reguliariai bendradarbiavo su atsakovu dėl nurodytų duomenų teikimo, tačiau vis tik duomenys laiku pateikti nebuvo.

Tarp vežėjo ir atsakovo vyko susitikimai, vaizdo konferencijos, buvo kontaktuojama elektroniniu paÅ¡tu. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai nebuvo suteikta pakankamai laiko techniÅ¡kai iÅ¡spręsti duomenų teikimo galimybes, kitose valstybėse duomenys buvo teikiami naudojant „Type B“ informacinę sistemÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Policijos departamentas kontaktavo su pareiÅ¡kėja dėl API ir PNR duomenų teikimo techninių galimybių vaizdo konferencijos bÅ«du 2017 m. gruodžio 13 d., pokalbio metu buvo sutarta dėl kito nei IATA Type B duomenų teikimo bÅ«do – IBM MQ protokolo.

Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos veiksmus vertina kaip siekį bendradarbiauti su institucija ir tai vertina kaip pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kurio pagrindu paskirta bauda turėtų bÅ«ti mažinama nuo vidurkio iki minimalios baudos dydžio.Taigi teismas iÅ¡analizavęs aktualų Transporto veiklos pagrindų įstatymo įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjos pozityvius veiksmus Å¡alinant teisės akto pažeidimus, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, jog atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. IN/8013/88/LT/17 pagrįstas, tačiau juo paskirta 4 200 Eur dydžio bauda yra per didelė padarytam pažeidimui.

Todėl pareiÅ¡kėjos Ryanair DAC skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. IN/8013/88/LT/17 keistinas ta apimtimi, kuria pareiÅ¡kėjai paskirta bauda. Atitinkamai paskirtoji bauda mažinama iki minimalios 3 186 Eur baudos dėl nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, toks baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui. PareiÅ¡kėja praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) priimti prejudicinį sprendimÄ dėl duomenų apimties pagal DirektyvÄ 2004/82/EB ir DirektyvÄ 95/46/EB taip pat dėl nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų ilgesnių duomenų saugojimo terminų.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ydamas preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. ABTÄ® 100 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylÄ , kai kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ydamas preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 267 str. 1 d. nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai ESTT gali priimti prejudicinį sprendimÄ .

Å ioje normoje įtvirtinta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimÄ dėl:

a) Sutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimo; ir b) SÄ jungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo. Remiantis ESVS 267 str. 2 d., tokiam klausimui iÅ¡kilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo Å¡iuo klausimu, gali praÅ¡yti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimÄ . Taigi kreipimasis į ESTT, esant reikalui, yra galimas Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.IÅ¡ nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į ESTT yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į ESTT su tam tikru paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikomos Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo).

Tai reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai gali pateikti teismui savo argumentus ir iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo, tačiau tai savaime neįpareigoja bylÄ nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio praÅ¡ymÄ . Nagrinėjamos bylos atveju teismui nekyla abejonių dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alies teisė į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, kad Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos iÅ¡laidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos bÅ«tent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme.

Todėl proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas bÅ«tent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų teismui iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas paliekamas nenagrinėtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Ryanair DAC skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ Nr. IN/8013/88/LT/17 pakeisti dalyje, nutarimu paskirtÄ jÄ baudÄ sumažinant iki minimalios 3 186 Eur baudos.PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjai                                                                               Violeta Balčytienė                                                                                            Tomas Blinstrubis                                                                                            Irena Paulauskienė