97d8245d-aeee-4261-a1ea-acdb9a61322e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-62-317-2015Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00486-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos:                                  1.1.8.1; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Danutės Giačaitės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui Vytautui NacikÅ«nui, gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, RamÅ«nui GudaÅ¡iui, Sandrai Pilkauskaitei, Romualdui Lincevičiui, Alvidui Tamulioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ ja bylÄ pagal nuteistųjų R.

A., L. C., nuteistojo M. K. gynėjo advokato Reno BradÅ«no, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Vytauto NacikÅ«no apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo:R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti V. Ž.) 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti N. O. butÄ ) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės iÅ¡ dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 25 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime (suėmime bei sulaikyme) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. liepos 25 d.L. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti E. A.) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vairuotojų mokyklos turto vagystė organizuotoje grupėje) 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal 180 straipsnio 3 dalį (E. A. ir metalo supirktuvės plėšimas) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės iÅ¡ dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 25 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime (suėmime bei sulaikyme) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. liepos 25 d. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti V. Ž. organizuotoje grupėje) 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti N. O. butÄ ) 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti E. A. organizuotoje grupėje) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vairuotojų mokyklos turto vagystė organizuotoje grupėje) 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (E. A. ir metalo supirktuvės plėšimas) 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas, gabenimas) 45 parų areÅ¡to bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės iÅ¡ dalies sudėtos bei apimta bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aÅ¡tuoneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 25 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime (suėmime bei sulaikyme) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. liepos 25 d.M. K. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylÄ nuspręsta perduoti prokurorui, kad imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę iÅ¡ J.

V. namų padariusį (-sius) asmenį (-is).VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir solidariai iÅ¡ nuteistųjų M. K., L. C., E. S. bei D. Å . priteista civilinio ieÅ¡kovo naudai 817,20 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai septyniolika Lt 20 ct), kas atitinka 236,68 Eur[1] turtinės žalos.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. S. bei D. Å ., tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų negauta.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Kaltinamieji nuteisti už Å¡ias nusikalstamas veikas:R.

A., M. K. ir A. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, kaip asmuo aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, rengėsi įvykdyti plėšimÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje, o bÅ«tent: dalyvaudami organizuotoje grupėje, kuriÄ 2012 metų gruodžio mėnesį, įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusikaltimams vykdyti subÅ«rė M. K., pastarajam suorganizavus nusikalstamÄ veikÄ , sudarius nusikaltimo planÄ ir jam vadovaujant, parÅ«pinus bendrininkams priemones nusikaltimui įvykdyti, tai yra, automobilį į įvykio vietÄ nuvykti, laužtuvÄ seifui atlupti, maiÅ¡Ä seifui iÅ¡neÅ¡ti, ir plastikinius užtempėjus nukentėjusiajai suriÅ¡ti, 2012-2013 metų žiemos metu, tiksli data įrodymų tyrimo metu nenustatyta, kelias paras stebėję nukentėjusiųjų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, dienos metu buto Å¡eimininkei N. O. vienai bÅ«nant namie, A.

P. ir R. A., plėšimo tikslu, ketindami įsibrauti į butÄ , suriÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ ir pagrobti iÅ¡ minėto buto seifÄ su 50000 Lt (80000 Lt), tÄ pačiÄ dienÄ , du kartus skambino į buto duris, kad, buto Å¡eimininkei jas atidarius, galėtų įsibrauti į buto vidų ir įvykdyti plėšimÄ , tačiau bute buvusi N. O. neatidarė jiems buto durų, dėl ko veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje.Be to, R. A., M. K. bei A. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, pasikėsino įvykdyti plėšimÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje, o bÅ«tent: dalyvaudami organizuotoje grupėje, kuriÄ 2012 metų gruodžio mėnesį, tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, nusikaltimams vykdyti subÅ«rė M.

K., pastarajam suorganizavus nusikalstamÄ veikÄ , parengus nusikaltimo planÄ ir jam vadovaujant, davus bendrininkams nurodymus bei 2013 m. sausio 10 d., prieÅ¡ ruoÅ¡iantis įvykdyti nusikaltimÄ , M. K. sekant nukentėjusįjį V. Ž. bei telefonu organizuotos grupės nariams A. P. ir R. A. nurodžius, kur nukentėjusysis randasi, 2013 m. sausio 10 d., apie 13 val., A. P. ir R. A., daugiabučio namo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, plėšimo tikslu, tikslu iÅ¡ nukentėjusiojo V.

Ž. atimti auksinę grandinėlę, kurios vertė 1500 Lt, užpuolė einantį namo V. Ž., kuriam abu sudavė ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, pargriovė jį, dėl ko V. Ž. jautė fizinį skausmÄ , nuo V. Ž. kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, bet savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nutrauktÄ nuo kaklo grandinėlę pametė, įvykį pamatė paÅ¡aliniai asmenys ir užpuolikai, palikę grandinėlę, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.Be to, M.

K., L. C., E. S., D. Å . ir A. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, įvykdė svetimo turto pargobimÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje, o bÅ«tent: veikdami organizuotoje grupėje, kuriÄ 2012 metų gruodžio mėnesį, įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusikaltimams vykdyti subÅ«rė M. K., pastarajam bei L. C. suorganizavus nusikalstamÄ veikÄ , parengus nusikaltimo planÄ , paskirsčius nusikaltimo bendrininkams vaidmenis, 2013 m. balandžio 14 d., apie 00.30 val., A.

P. automobiliu „O. O.“, valstybiniai numeriai nenustatyti, kuro vagystės tikslu nuvežus D. Å . ir E. S. į įvykio vietÄ bei su pagrobtu dyzeliniu kuru iÅ¡vežus iÅ¡ įvykio vietos, D. Å . ir E. S., perlipę per tvorÄ , pateko į aptvertÄ ir rakinamÄ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ , esančiÄ Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), E. S. laužtuvu nulaužus automobilio „MAN“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuro bako užraktÄ , pagal M. K. ir L. C. parengtÄ planÄ , pagrobė 180 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė yra 4,54 Lt, bendra vertė 817,20 Lt ir bendrais veiksmais padarė VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ bendrÄ 817,20 Lt turtinę žalÄ .Be to, M.

K., L. C., E. S. ir D. Å . rengėsi įvykdyti plėšimÄ , panaudojant specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ dujų balionėlį, dalyvaudami organizuotoje grupėje, o bÅ«tent: dalyvaudami organizuotoje grupėje, kuriÄ 2012 metų gruodžio mėnesį, įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusikaltimams vykdyti subÅ«rė M. K., pastarajam ir L. C. suorganizavus nusikalstamÄ veikÄ , sudarius nusikaltimo planÄ , parodžius kur gyvena nukentėjusysis ir kur reikės jį užpulti, bei perdavus bendrininkams priemones, t. y., dujų balionėlį ir telefono kortelę nukentėjusiajam skambinti, 2013m. balandžio 13 d., apie 22 val., E. S., vykdydamas parengtÄ planÄ , paskambino E. A.

į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešė apie „IKI“ prekybos centro aikÅ¡telėje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), tariamai apgadintÄ nukentėjusiojo automobilį „BMW 525“, taip plėšimo tikslu, siekdamas E. A. iÅ¡vilioti iÅ¡ namų, esančių Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), kad E. S. ir D. Å ., panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ dujų balionėlį, galėtų iÅ¡ E. A. atimti auksines grandinėles, kurių vertė 15000 Lt, tačiau veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje, nes E. A. iÅ¡ namų neišėjo, nes jo tuo metu namuose nebuvo.

Be to, M. K., L. C., E. S., D. Å . ir A. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, įvykdė plėšimÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje ir panaudodami specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ dujų balionėlį, o bÅ«tent: dalyvaudami organizuotoje grupėje, kuriÄ 2012 metų gruodžio mėnesį, įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusikaltimams vykdyti subÅ«rė M.

K., pastarajam ir L. C. suorganizavus nusikalstamÄ veikÄ bei parengus nusikaltimo planÄ ir vadovaujant, paskirsčius nusikaltimo bendrininkams vaidmenis bei M. K. perdavus bendrininkams nusikaltimo priemones, t. y., aliuminio ratlankį ir dujų balionėlį, kurį galėtų panaudoti tuo atveju, jei nukentėjęs prieÅ¡intųsi, 2013 m. balandžio 16 d., apie 10 val., A. P. automobiliu „Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plėšimo tikslu nuvežus D. Å . ir E. S. į įvykio vietÄ , kurie tiesiogiai turėjo atlikti plėšimo vykdytojų veiksmus bei, jau vėliau po nusikaltimo su pagrobtais pinigais iÅ¡vežus E. S. iÅ¡ įvykio vietos, D.

Å . ir E. S., plėšimo tikslu pagal M. K. ir L. C. parengtÄ planÄ , apsimetus, kad parduoda M. K. duotÄ aliuminį ratlankį, įsibrovė į nukentėjusiojo V. A. nuosavo namo valdoje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), esantį garaÅ¾Ä , kur panaudoję fizinį smurtÄ , t. y. E. S. sugriebus nukentėjusįjį E. A. rankomis, D. Å . panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ M. K. duotÄ aÅ¡arinių dujų balionėlį, t. y., papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajam E. A.

į akis, taip bendrais veiksmais atėmę nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, dėl odos nubrozdinimo kairio paakio, deÅ¡inio peties, abiejų alkÅ«nių, dilbių, riešų ir deÅ¡inio klubo srityse padarius nukentėjusiajam E. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡ garaže esančios metalinės spintos pagrobė nukentėjusiajam V. A. priklausančiÄ piniginę su joje buvusiais 6974,47 Lt.Be to, M. K. 2013 m. balandžio 16 d. neteisėtai laikė ir gabeno D. Å . priklausančiame automobilyje „VW Polo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,3960 gramo kanapių dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol minėtÄ dienÄ Marijampolės mieste, Vasaros ir Sporto gatvių sankryžoje, apie 14.30 val., automobilio apžiÅ«ros metu, nurodytas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Be to, M. K. tyrimo metu buvo kaltinamas suorganizavęs ir įvykdęs vagystę bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y., laikotarpyje nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 m. sausio 2 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, vagystės tikslu įsibrovė į J.

V. sodybos gyvenamÄ jį namÄ , esantį Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ J. V. priklausantį žoliapjovę – traktoriukÄ , kainuojantį 4000 Lt, savaeigę benzininę žoliapjovę, kainuojančiÄ 500 Lt, plazminį televizorių LG, kainuojantį 4500 Lt, LCD televizorių „Bush“, kainuojantį 2000 Lt, tris rankines žilines žoliapjoves, kainuojančias 600 Lt, aliumines kopėčias, kainuojančias 250 Lt, muzikinį centrÄ â€žPanasonic“, kainuojantį 1500 Lt, elektrinę mėsmalę, kainuojančiÄ 200 Lt, metalinį 20 litrų kanistrÄ , kainuojantį 20 Lt, su 20 litrų A-95 markės benzino, kainuojančio 80 Lt, du elektrinius metalo Å¡lifuoklius, kainuojančius 370 Lt, namų kino garso sistemÄ , kainuojančiÄ 600 Lt, garso stiprintuvÄ â€žTechnics“, kainuojantį 280 Lt, elektrinę bulvių tarkavimo maÅ¡inÄ , kainuojančiÄ 50 Lt, elektrinį vandens siurblį, kainuojantį 300 Lt, du svetainės staliukus, kainuojančius 1050 Lt, elektrinį virdulį, kainuojantį 150 Lt, virtuvinį garų surinkėjÄ , kainuojantį 500 Lt, tris pÅ«kines antklodes, kainuojančias 1500 Lt, keturias pagalves, kainuojančias 200 Lt, paveikslÄ , kainuojantį 200 Lt, du stiklinius kepimo indus, kainuojančius 100 Lt, keptuvę „Tefal“, kainuojančiÄ 50 Lt, dėžę su raktais, kainuojančiais 50 Lt, žiÅ«ronus, kainuojančius 200 Lt, padarydamas J.

V. bendrÄ 19250 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, ir jį visiÅ¡kai iÅ¡teisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas ne įrodymų visuma, neginčijamai patvirtinančia teismo padarytas iÅ¡vadas, o tik prielaidomis, prieÅ¡taringais parodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Å ie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie sÄ lygojo visiÅ¡kai nepagrįstų iÅ¡vadų priėmimÄ , tokiu bÅ«du sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Apeliantas R. A. skunde teigia, jog nuosprendis dėl pasikėsinimo organizuotoje grupėje apiplėšti V. Ž., yra grindžiamas iÅ¡ esmės vieno asmens – nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A.

P. parodymais, kadangi jokie byloje nustatyti faktiniai duomenys nepatvirtina, jog bÅ«tent M. K. suorganizavo šį nusikaltimÄ , o apeliantas su A. P. jį bandė įvykdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad kiti liudytojai, iÅ¡skyrus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistÄ A. P., nurodė tik matę du asmenis, kurie bandė užvaldyti V. Ž. turtÄ â€“ grandinėlę, bet atpažinti ar bent detaliau apibÅ«dinti juos, negalėjo. Nukentėjusysis taip pat negalėjo Å¡ių asmenų apibÅ«dinti, nors su jais grÅ«mėsi ir buvo artimame kontakte.

Nuteistojo R. A. manymu, remtis vieninteliais duomenimis – A. P. parodymais, nėra pagrindo, nes jų daugiau niekas nepatvirtina. Pažymi, kad Å¡iame epizode nekelia jokių abejonių tik faktas, jog nusikaltime dalyvavo A. P., kadangi jis įvardijo daugumÄ detalių, nurodė įvykio vietÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du nepatvirtina apelianto kaltės. Be to, paties A. P. parodymai byloje yra abejotinos įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi jų iÅ¡gavimo aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad siekdamas naudos sau, t. y. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis turėjo apkalbėti kitus asmenis, o ypač M.

K.. Juolab, kad teisme apklausiamas kitas kaltinamasis - L. C. nurodė, jog tyrėjas D. Z. jam sakė, kad jeigu duos parodymus prieÅ¡ M. K., jis bus atleistas nuo atsakomybės. Minėjo, jog taip yra sutarta su kitais įtariamaisiais, kurie jau duoda parodymus apie jį, tačiau, jeigu neduos parodymų, tokiu atveju bus padarytas nusikaltimo bendrininku ir teisiamas griežta bausme. Be to, kaip matosi iÅ¡ situacijos byloje, tokie teiginiai turėjo pagrindÄ , nes bÅ«tent A. P., davęs parodymus prieÅ¡ kitus asmenis, tame tarpe – M.

K., L. C., R. A., buvo atleistas nuo atsakomybės, o D. Å . bei E. S., kurie taip pat davė kaltinimui palankius parodymus, valstybės kaltintojas prašė sÄ lyginai Å¡velnių bausmių. Tuo pačiu buvo pasiekti tikslai, kurių siekė valstybės kaltintojas bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai – kaltais pripažinti asmenis, kurių kaltės, be juos apkalbančių kitų asmenų, niekas nepatvirtina. Todėl esant tokioms aplinkybėms, kai parodymai apie nusikaltimo aplinkybes buvo iÅ¡gaunami panaudojant tam tikras priemones, sudarančias galimybę iÅ¡vengti atsakomybės asmenims, tikrai padariusiems nusikalstamas veikas, besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡ių asmenų parodymais nėra pagrindo.

Asmuo, siekdamas naudos sau – iÅ¡vengti griežtos jam gręsiančios atsakomybės, gali, o Å¡iuo atveju tai ir atliko, duoti neteisingus parodymus apie kitÄ Å¾mogų, apkaltindamas savo paties padarytu nusikaltimu. Tai, kad pats A. P. yra įvykdęs šį nusikaltimÄ yra neabejotina, kadangi nurodė daug jo detalių, tačiau jokių įrodymų, apart savo paties teiginių, patvirtinančių R. A. dalyvavimÄ jame, nepateikia. Nepaisant to, pagrįstų abejonių apeliantui R. A. kelia ir nenuoseklÅ«s nukentėjusiojo V.

Ž. parodymai dėl jų objektyvumo ir patikimumo. T. y. nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės skyrėsi ikiteisminiame tyrime bei teisme, kadangi pareigÅ«nų apklausiamas jis nurodė, jog jo grandinėlę stebėjo jam nepažystamas asmuo, o teisme – jo pažystamas, gyvenantis netoliese, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Juo labiau, kad tuo metu, kai V. Ž. buvo apklausiamas dėl Å¡io įvykio, M. K. jau buvo suimtas, todėl galėjo bÅ«ti pateikiamas nukentėjusiojo atpažinimui, kas tik bÅ«tų palengvinę tyrimÄ .

Todėl nesant objektyvių įrodymų, kad R. A. dalyvavo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.R. A. apeliaciniame skunde taip pat reiÅ¡kiamas nesutikimas su jo nuteisimu ir dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimÄ iÅ¡ N. O. buto. Apelianto teigimu, Å¡iame epizode jo kaltė taip pat buvo įrodinėjama faktiÅ¡kai liudytojo A. P. parodymais, kurie nėra paremti jokia kita įrodomÄ ja medžiaga. Nuteistojo nuomone, Å¡ie parodymai tik patvirtina tai, jog nusikaltimÄ Ä¯vykdė A. P., tačiau apelianto, kaip ir kito nuteistojo M.

K. kaltės patvirtinimui faktinių duomenų byloje nebuvo nustatyta. Todėl besÄ lygiÅ¡kai remtis nuo atsakomybės atleisto A. P. parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad jo parodymai teisme ir nebuvo iÅ¡girsti, nes, anot jo paties, praėjęs ilgas laiko tarpas ir jis neprisimena daug detalių. R. A. nuomone, akivaizdu, kad jeigu asmuo pats savo noru bÅ«tų davęs parodymus apie jam puikiai žinomas aplinkybes, jo paties padarytÄ nusikaltimÄ , jis neabejotų nei dėl įvykio detalių, nei dėl kitų svarbių aplinkybių.

Tačiau šiuo atveju parodymai buvo fiksuojami tik ikiteisminiame tyrime, kai tuo tarpu teisme A. P. jau teigė nieko neprisimenantis, negalintis papasakoti ir teismas buvo priverstas garsinti jo parodymus. Tokiu būdu kyla abejonės ne tik dėl apelianto, bet ir dėl paties A. P. dalyvavimo šiame nusikaltime, kadangi netgi patys liudytojai N. ir P. O. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad pas juos buvo kas nors atėję ar skambinę į duris. Ir, nors pats A. P. teigia, kad neturi tikslo apkalbėti kitus asmenis, tačiau tai, anot R.

A., taip pat nėra teisingi duomenys, kadangi tikslas yra ir jis yra akivaizdus – tai siekis iÅ¡vengti atsakomybės už jam pačiam gręsiančiÄ atsakomybę. Kita vertus, ikiteisminiame tyrime nebuvo surastos ir tariamo nusikaltimo priemonės (automobilis „VW Passat“, laužtuvas, kuriuo tariamai turėjo bÅ«ti laužiamos seifo durys, krepÅ¡ys, pirÅ¡tinės), nors tyrimas buvo vykdomas gana ilgÄ laikÄ ir bent jau automobilis, jeigu jis bÅ«tų buvęs ieÅ¡komas, tikrai turėjo bÅ«ti surastas.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu pas R. A. surastais žiūronais, anot A. P., buvo stebimas N. ir P. O. butas ir jie buvo apelianto nuosavybė. Tačiau tokie minėto liudytojo parodymai buvo paneigti teisme apklaustos liudytojos – R. A. sutuoktinės A. A. parodymais. Ši liudytoja teigė, kad žiūronai priklauso pačiam A. P., o A. A. bute jie liko nuo to laiko, kai A. P. su apelianto seserimi gyveno A. bute. Po to, kai A. P. išsikėlė, jo daiktai liko A. bute, o kratos metu buvo surasti policijos pareigūnų.

Taigi, anot R. A., Å¡ie parodymai paneigia A. P. parodymus apie tai, kas organizavo šį nusikaltimÄ , kas jį vykdė ir kas suteikė galimybes jo įvykdymui. Nors jis teigė, kad visos priemonės buvo bendrininkų, t. y. apelianto bei M. K., tačiau A. A. parodymais įrodyta, jog bent jau daiktai, kurie tariamai apeliantÄ siejo su nusikaltimu, iÅ¡ tiesų priklauso ne apeliantui, o pačiam A. P.. Todėl nesant jokių įrodymų, nei kad nusikaltime dalyvavo R. A., nei kad Å¡is nusikaltimas apskritai buvo padarytas, apeliantas taip pat turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ pateikė taip pat Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteisto M. K. gynėjas advokatas Renas BradÅ«nas. Å iame apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡teisinti M. K. dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimÄ V. Ž. atžvilgiu, pasikėsinimo įvykdyti plėšimÄ N. O. atžvilgiu ir dyzelinio kuro vagystės iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Taip pat praÅ¡oma pakeisti nusikalstamų veikų kvalifikacijas dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimÄ E. A. atžvilgiu bei V.

A. metalo supirktuvės plėšimo, M. K. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnį, taikyti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad advokato Reno BradÅ«no pasiraÅ¡ytas apeliacinis skundas dėl M. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su pasikėsinimu organizuotoje grupėje apiplėšti V. Ž. ir pasikėsinimu įvykdyti plėšimÄ iÅ¡ N. O. buto, grindžiamas visais aukščiau aptartais ir nuteistojo R.

A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl pakartotinai jie nekartojami. Be to, nuteistojo M. K. gynėjo advokato Reno BradÅ«no pasiraÅ¡ytame apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir ta nuosprendžio dalis, kuria M. K. nuteistas už rengimÄ si apiplėšti E. A.. Skunde nurodoma, kad M. K. kaltė Å¡iame epizode įrodinėjama taip pat tik subjektyviais kitų teisiamųjų, kuriems prokuroras paprašė skirti sÄ lyginai mažas bausmes, taip pat A. P., kuris nuo atsakomybės apskritai atleistas, parodymais.

Kitų tiesioginių bei objektyvių įrodymų byloje nėra ir surinkta nebuvo. Tiek nuteistųjų E. S. ir D. Å ., tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. P., tiek ir kitų liudytojų parodymai dėl Å¡io epizodo iÅ¡ esmės patvirtina tik tÄ faktÄ , kad E. A. buvo skambinama, bendraujama, buvo bandomas iÅ¡vilioti iÅ¡ namų, tačiau Å¡ie duomenys visiÅ¡kai nepatvirtina to, kiek įtakos Å¡iai nusikalstamai veikai turėjo pats M. K.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys, jog bÅ«tent E. S., D.

Å . bei A. P. jau buvo bandę įvykdyti plėšimÄ iÅ¡ E. A. tėvo metalo supirktuvės, ketindami užvaldyti pinigines lėšas. Tačiau to įvykdyti nepavyko, kadangi vietoje paties P. A., dirbo E. A., todėl pulti jauno amžiaus vyriÅ¡kio nedrįso. Tačiau tuo pačiu metu, bendraujant su E. A., E. S. bei D. Å . turėjo galimybę, kÄ jie patys ir pripažino, užfiksuoti jo turimas geltono metalo grandinėles, kurias ir nusprendė pasisavinti plėšimo bÅ«du. Tačiau, nors ir sukÅ«rę atitinkamÄ planÄ , kaip įvykdyti nusikaltimÄ , nežinodami nei jo gyvenamosios vietos, nei telefono numerio, neturėjo galimybės iÅ¡vilioti jo iÅ¡ namų bei apiplėšti.

Dėl to ir buvo kreiptasi į M. K., kad pastarasis padėtų, t. y. gautų telefono numerį bei sužinotų adresÄ . BÅ«tent Å¡ioje dalyje M. K. kaltu prisipažįsta ir to neneigia. Tačiau, anot nuteistojo gynėjo Reno BradÅ«no, M. K. iki Å¡io įvykio teigia nepažinojęs E. A. artimiau ir neturėjęs jokių duomenų apie jo turimas grandinėles, todėl akivaizdu, kad patys kaltinamieji E. S., D. Å . bei liudytojas A. P. buvo Å¡io nusikaltimo organizatoriai bei vykdytojai, o M. K. – tik padėjėjas, t. y. asmuo, suteikęs informacijÄ .

Todėl kaltinimas dalyje dėl tariamo nusikaltimo organizavimo bei organizuotos grupės sudarymo yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad tiek kaltinamųjų E. S., D. Å ., tiek liudytojo A. P. parodymai skirtingose proceso stadijose buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, kadangi ikiteisminiame tyrime jie nurodė, kad kaltinamasis L. C. Å¡iame epizode dalyvavo aktyviai, davė nurodymus, kÅ«rė planÄ , kaip įvykdyti nusikaltimÄ , tačiau teisme jau negalėjo nurodyti konkrečių Å¡io asmens veiksmų, teigė, kad jis tik buvo kartu, jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nurodymų niekam nedavė.

Šie asmenys apskritai teigė neprisimenantys įvykio aplinkybių, dėl ko teismas buvo priverstas garsinti jų ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kas kelia abejones dėl jų patikimumo, nuoseklumo, objektyvumo. Apelianto nuomone, žmogus dalyvavęs prieš metus laiko vykusioje veikoje, neabejotinai turi prisiminti jo aplinkybes, faktus, kitas svarbias detales, tačiau šiuo atveju minėti asmenys tik patvirtinimo jų anksčiau duotus parodymus, bet nesugebėjo jų pakartoti. Todėl kyla abejonės, ar šie parodymai yra teisingi, o ne inicijuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, surašyti taip, kad iš esmės neprieštarautų vieni kitiems, dėl ko apklausiant teisme jie nebuvo pakartoti dėl to, kad buvo pamiršti arba dėl to, kad galėjo būti supainiojami, kas tik sukeltų abejones tiek pačiais parodymais, tiek jais duodančiais asmenimis.

Skunde akcentuojama, kad M. K. vaidmuo Å¡iame epizode nebuvo pagrindinis, jis turi bÅ«ti laikomas kaip padėjėjas, t. y. asmuo suteikęs informacijÄ vykdytojams, į tai teismas turi ir privalo atsižvelgti priimdamas sprendimÄ dėl jam skirtinos bausmės. Kadangi M. K. veika kvalifikuota netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų iÅ¡teisinti jį dėl organizuotos grupės sudarymo bei nusikaltimo organizavimo, jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei, atsižvelgiant į jo mažareikÅ¡mę įtakÄ , taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Nuteistasis M.

K. visiškai nesutinka su jo nuteisimu už dyzelinio kuro vagystę iš vairuotojų mokyklos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo kaltė šiame epizode iš esmės grindžiama liudytojo A. P. parodymais, kurie skirtingose proceso stadijose skyrėsi, buvo nenuoseklūs, taip pat parodymais asmenų, kurie rėmėsi A. P. parodymais. Be to, tarp E. S., D. Š. ir A. P. parodymų yra esminiai prieštaravimai, kurie leidžia abejoti šių asmenų parodymais, jų objektyvumu bei teisingumu. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apklausiamas įtariamuoju 2014 m. kovo 22 d.

E. S. nurodė, kad nurodymÄ vogti dyzelinÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, t. y. M. K., davė telefonu bendraudamas su A. P.. Tiesiogiai, t. y. akis į akį prieÅ¡ šį nusikaltimÄ susitikę nebuvo nei su apeliantu, nei su L. C.. IÅ¡ jo parodymu seka, kad jis apskritai nežinojo su kuo kalba A. P., nes parodymuose teigiama, kad „neužilgo telefonu paskambino „(duomenys neskelbtini)“ ar tai jo draugas“. Tai reiÅ¡kia, kad nėra žinoma, su kuo apskritai buvo bendraujama – ar su M. K., ar su L.

C., ar su kitais asmenimis. Kita vertus, apklausiami D. Å . bei A. P. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad prieÅ¡ šį nusikaltimÄ jie su M. K. bei L. C. buvo susitikę ir Å¡io susitikimo metu buvo duodami nurodymai dėl vagystės. Tačiau tokie įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų esminiai nesutapimai, anot apeliacinio skundo autoriaus, duoda neginčytinÄ pagrindÄ jais abejoti. Juo labiau, kad visi Å¡ie asmenys dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė paaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes teismo posėdyje, motyvuodami galvos traumomis, pamirÅ¡imu ir pan.

Parodymai ikiteisminiame tyrime apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo duoti pakankamai neseniai – 2014 m. balandžio mėn., t. y. nepraėjus netgi trims mėnesiams, ir tuomet parodymai buvo iÅ¡samÅ«s, pilni, nekilo jokių abejonių dėl įvykio aplinkybių. Tačiau teismo posėdžio metu, praėjus keletui mėnesių, aplinkybės yra staiga pamirÅ¡tamos iki tokio lygio, kad negali jų papasakoti. Tokiu atveju iÅ¡kyla abejonės, ar Å¡ie parodymai vėlgi nebuvo suformuluoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, užfiksuoti apklausų protokoluose, po ko visi tuo metu buvę įtariamieji yra paleidžiami iÅ¡ suėmimų.

Vėliau netgi A. P. byla apskritai nutraukiama, o D. Å . bei E. S. lieka įtariamaisiais dėl kitų aplinkybių – slapstymosi nuo tyrimo, naujų nusikaltimų padarymo. Tačiau, bet kuriuo atveju valstybinis kaltintojas matė pagrindÄ praÅ¡yti teismo jiems skirti ženkliai Å¡velnesnes bausmes, nei M. K. bei L. C., galimai vien dėl to, kad patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus neteisingus parodymus, nors ir nesugebėdami jų iÅ¡samiau pakartoti. Kita vertus, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas M.

B. patvirtino, kad pats A. P. jam buvo sakęs, kad E. S. bei D. Å . jis yra susiradęs pats, siunčia juos daryti nusikaltimus ir Å¡iÄ dyzelino vagystę vykdė taip pat jo paties nurodymu.Anot apelianto, M. K. parodymų teisingumÄ dėl Å¡io epizodo patvirtina ir telefonų pokalbių iÅ¡klotinės, o bÅ«tent: kad tarp M. K. ir A. P. buvo tik vienas telefoninis pokalbis – 2013 m. balandžio 13 d. 22.09 val., nors A. P. teigia, kad pirmiausia buvo skambutis, kviečiantis juos susitikti, o vėliau buvo skambutis, kai M.

K. tariamai informavo, jog negali surasti kanistrų bei liepė juos susirasti pačiam. IÅ¡ Å¡ių duomenų akivaizdu, kad M. K. parodymai, jog jam A. P. pasiÅ«lė pirkti kuro paskambinęs vėlai vakare, yra teisingi, o paties A. P. parodymai, kad po skambučio, kviečiančio susitikti, buvo ir vėlesnių skambučių, kuriais M. K. tariamai liepė jam pačiam susirasti kanistrus – melagingi. Be to, tai, kad M. K., į kurio automobilio kuro bakÄ buvo supilta 50 l vogto dyzelinio kuro, davė A. P. pinigų, reiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du jis sumokėjo už įgytÄ kurÄ , o ne atsiskaitė už įvykdytÄ vagystę.

Apelianto teigimu, sumokėti už tariamai įvykdytÄ vagystę M. K. nebuvo jokio pagrindo, nes pats A. P. realizavo vogtÄ kurÄ savo artimiesiems, giminėms ir tai buvo daroma, kai M. K. jau buvo iÅ¡vykęs su įgytu kuru. Kiti, gi, teismo nuosprendyje užfiksuoti duomenys, anot advokato Reno BradÅ«no, iÅ¡ esmės patvirtina tik tų pačių A. P., D. Å ., E. S. kaltę dėl Å¡io nusikaltimo įvykdymo, tačiau jokiu bÅ«du ne M. K. ar L. C.. Todėl, esant tokioms aplinkybės, teismas neturėtų remtis A.

P., D. Å . ir E. S. parodymais, nes jie yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja vieni kitiems, taip pat prieÅ¡tarauja ir kitų liudytojų (pvz. M. B.) parodymams, kitiems įrodymams (telefono pokalbių iÅ¡klotinėms). Dėl tokių priežasčių M. K. dėl Å¡io nusikaltimo įvykdymo turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Nuteistojo M. K. gynėjas nesutinka ir su jo ginamojo veiksmų kvalifikavimu dėl V. A. metalo supirktuvės plėšimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. K. buvo siÅ«loma prisidėti prie Å¡io nusikaltimo, tačiau jis atsisakė ir savo dalyvavimÄ Å¡iame nusikaltime pripažįsta tik tiek, kiek tai susiję su akumuliatoriaus, ratlankio ir dujų balionėlio padavimu A.

P., D. Å . ir E. S.. O pas jį iÅ¡ metalo supirktuvės pagrobti pinigai atsirado tuomet, kai jam, važiuojant su L. C., Marijampolėje, paskambino A. P. bei paprašė susitikti. Atvykus į jo nurodytÄ vietÄ , A. P. padavė jam pinigus, kuriuos, galvodamas, kad tai yra jam grÄ Å¾inama skola, įsidėjo į automobilį. Tačiau tuo metu buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Apelianto nuomone, Å¡iame nusikalstamos veikos epizode apylinkės teismas vėlgi rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinamųjų E. S., D.

Š., liudytojo A. P. parodymais, kurie buvo fiksuojami ikiteisminio tyrimo metu. Pakartoti juos teisme minėti asmenys negalėjo, nes, kaip nurodė šie asmenys, yra pamiršę ir pan. Vertinant juos bendrame kontekste su tuo, kokius parodymus davė kaltinamasis L. C. dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto poveikio jam, yra akivaizdu, kad tai, ko nesutiko daryti L. C., sutiko E. S., D. Š., A. P.. Tai yra siekdami palengvinti sau atsakomybę arba apskritai jos išvengti, jie sutiko duoti melagingus parodymus apie M.

K., t. y. nurodyti, kad bÅ«tent jis yra visų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir Å¡ios organizatorius, pagrindinis veikėjas. Å ių asmenų apklausose M. K. yra įvardintas kaip „nusikalstamo pasaulio atstovas, turintis didelį autoritetÄ â€œ. Tokiu bÅ«du teismui yra suformuota nuomonė, kad bÅ«tent M. K. suformavo organizuotÄ grupę, o tai buvo padaryta tik tam tikslui, kad bÅ«tų galimybė kitus asmenis, kurie duos melagingus parodymus apie tariamÄ organizuotÄ grupę, atleisti nuo atsakomybės pasinaudojant BPK numatytomis sÄ lygomis.

Todėl visa organizuota grupė buvo suorganizuota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pastangomis, siekiant dirbtinai „pritempti“ eilinius nusikaltimus darančius asmenis – A. P., E. S., D. Å . – prie organizuotos grupės sÄ vokos, dirbtinai suformuojant tariamÄ pasiskirstymÄ pareigomis, funkcijomis, vien tik tam, kad pareigÅ«nams nepatinkantį asmenį –M. K., padaryti Å¡ios grupės organizatoriumi, jį už tai nuteisti, o tam padedančius asmenis – atleisti nuo atsakomybės apskritai arba nuteisti sÄ lyginai mažomis bausmėmis.Advokato Reno BradÅ«no pasiraÅ¡ytame apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M.

K. padarytas nusikalstamas veikas, traktavo kaip įvykdytas organizuotoje grupėje. Nors asmenys, kurių parodymais teismas turėtų pagrįstai abejoti, teigė, kad jie gaudavo nurodymus iÅ¡ M. K., buvo eiliniai vykdytojai, tačiau jokie objektyvÅ«s duomenys tai nepatvirtina. M. K. nėra žinoma, ar A. P., E. S. bei D. Å . veikė kaip organizuota grupė ar kaip paprasti bendrininkai, kadangi jų susitarimuose nedalyvaudavo, todėl jo veiksmai, dėl kurių savo kaltę jis iÅ¡ dalies pripažįsta, t. y. pasikėsinimu įvykdyti plėšimÄ E. A. atžvilgiu bei plėšimo metalo supirktuvėje, neturi ir negali bÅ«ti laikomi kaip padaryti organizuotoje grupėje.

Jo bendrininkavimas Å¡iuose nusikaltimuose vertintinas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip padėjėjo, sudariusio sÄ lygas įvykdyti nusikaltimus, bet ne kaip organizuotos grupės vadovo, kuris grupę sukÅ«rė eilės nusikalstamų veikų vykdymui ir užsiėmė jos koordinavimu, nusikaltimų organizavimu. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėtų remtis tokiomis sÄ lygomis iÅ¡gautais parodymais, juos galėtų vertinti tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja arba patvirtina kitus byloje esančius faktinius duomenis.

Kadangi Å¡ių asmenų parodymų kiti faktiniai duomenys nepatirtina, todėl remtis jais nėra pagrindo. Be to, apelianto teigimu, byloje nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl M. K. geltono metalo grandinėlės, kuri buvo pas jį rasta asmens kratos metu. Nuosprendyje Å¡io turto likimas nėra aptartas ir nėra nurodyta, kur jis turi bÅ«ti po sprendimo įsiteisėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisyti ir, kadangi nėra pagrindo taikyti jam laikinas apsaugos priemones ar pripažinti konfiskuotinu – grÄ Å¾inti M.

K..Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio padavė ir nuteistasis L. C.. Jis apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti minėto nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti E. A.); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vairuotojų mokyklos turto vagystė organizuotoje grupėje); pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (E. A. ir metalo supirktuvės plėšimas) ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo darant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Nuteistasis taip pat praÅ¡o iÅ¡nagrinėjus bylÄ , priimti nutartį, kuria informuoti prokurorÄ , kad A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant BK 391 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė ir vengė duoti parodymus, todėl BPK 217 straipsnio 6 dalies pagrindais prokuroras privalo panaikinti nutarimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti bylÄ prokurorui toliau tęsti ikiteisminį tyrimÄ dėl A.

P. padarytų nusikaltimų ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , kas sutrukdė priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, bausmės skyrimÄ ir paskyrė nepagrįstÄ ir neteisingÄ bausmę, taip pat neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio bei kitus su nuosprendžiu susijusius klausimus.

Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė, tuo sudarydamas prielaidas tikrajam organizuotos grupės organizatoriui, koordinatoriui ir vadovui A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkius nusikaltimus. Teigia, kad visos jam inkriminuotos veikos iš esmės grindžiamos liudytojo A. P. parodymais, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaip asmuo, dalyvavęs organizuotai grupei darant nusikalstamas ir aktyviai padėjęs atskleisti šios organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Tačiau, nuteistojo nuomone, nutarimas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot apelianto, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma neginčytinai įrodo, kad A. P. prisipažinimas nėra savanoriÅ¡kas, visiÅ¡kas ir nuoÅ¡irdus. Pirma, jis prisipažino ir parodymus davė ne iÅ¡kart po sulaikymo ir praneÅ¡imų apie įtarimÄ jam įteikimo, o praėjus net trims mėnesiams. Antra, prieÅ¡ prisipažindamas jis savo raÅ¡ytiniame praÅ¡yme iÅ¡kėlė sÄ lygas – parodymus duos, bendradarbiaus su tyrėjais ir padės atskleisti nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu jo veiksmai bus perkvalifikuoti iÅ¡ organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo į eilinio vykdytojo.

Todėl jo prisipažinimas pagrįstas ne nuoÅ¡irdumu, nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, ne noru bendradarbiauti su teisėsauga ir padėti atskleisti neiÅ¡aiÅ¡kintas nusikalstamas veikas, o savanaudiÅ¡kumu – siekimu bet kokiomis priemonėmis pačiam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Trečia, norÄ duoti parodymus, bendradarbiauti su teisėsauga jis iÅ¡reiÅ¡kė tik po to, kai jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriame jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo, ir kuriame buvo nurodytos faktiÅ¡kai visos esminės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, ir jis bÅ«tent dėl tų aplinkybių prisipažino, naujų esminių aplinkybių nenurodė.

Prisipažino ir parodymus davė tik po to, kai jam įteiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ buvo paÅ¡alintas kvalifikuojantis organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo požymis. Ketvirta, byloje iki jo prisipažinimo jau buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytų nusikaltimų – dyzelinio kuro vagystės ir metalo supirktuvės apiplėšimo. Dar iki A. P. prisipažinimo dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo praneÅ¡imai apie įtarimÄ buvo įteikti E. S., D. Å . (jie visiÅ¡kai prisipažino ir davė iÅ¡samius parodymus apie Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes), ikiteisminio tyrimo veiksmais surinkta pakankamai kitų įrodymų (apklausti nukentėjusieji, liudytojai, gauti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai), pagrindžiantys jo kaltę.

Tai buvo žinoma A. P., todėl jo prisipažinimas nulemtas ne savanoriÅ¡kumo, o suvokimo apie ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktus duomenis, įrodančius jo kaltę. Penkta, savo prisipažinime jis akivaizdžiai menkina savo vaidmenį organizuojant ir vykdant nusikaltimus, visÄ kaltę versdamas kitiems bendrininkams, jo parodymai prieÅ¡taringi, neiÅ¡samÅ«s, jis neigia organizavęs nusikalstamas veikas ir joms vadovavęs, tai, paneigta kitais bylos įrodymais. Å eÅ¡ta, jis ne iÅ¡ karto prisipažino dalyvavęs darant visas nusikalstamas veikas, o informacijÄ teisėsaugai teikė atskiromis dozėmis, su tam tikrais laiko tarpais, stebėdamas, kaip į tai reaguoja teisėsaugos pareigÅ«nai.

Po pirmo prisipažinimo 2013 m. rugpjūčio 9 d. jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, suprato, kad per mažai pateikė informacijos, todėl dar kartÄ savo noru davė parodymus 2013 m. rugpjūčio 12 d., pateikdamas papildomÄ informacijÄ . Toks informacijos dozavimas (duoti ne visÄ informacijÄ , o tik tiek, kiek reikia tam, kad bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), liudija jo savanaudiÅ¡kumÄ , nenuoÅ¡irdumÄ , vengimÄ sÄ Å¾iningai bendradarbiauti su teisėsauga, vengimÄ padėti atskleisti nusikalstamas veikas.

Todėl jam negalėjo bÅ«ti taikomas BK 391 straipsnis, jis negalėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra privalomosios sÄ lygos – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog A. P. ne tik nepadėjo aktyviai atskleisti kitas nusikalstamas veikas, bet ir kliudė tyrimui dėl jo pasirinktos gynybinės pozicijos – neduoti parodymų, nepripažinti kaltės nuo sulaikymo momento tris mėnesius. Taigi, nėra ir dar vienos BK 391 straipsnio taikymui privalomosios sÄ lygos – aktyvaus padėjimo atskleisti nusikalstamas veikas.

Kita vertus, nors jis ir davė parodymus apie 11 nusikalstamų veikų, tačiau pagal jo parodymus ir suteiktÄ informacijÄ buvo atskleistos tik dvi veikos: pasikėsinimas apiplėšti E. A. ir rengimasis apiplėšti N. O. butÄ . Kitų nusikalstamų veikų A. P. parodymai nepadėjo atskleisti, o dėl kai kurių iÅ¡ jų apskritai buvo tik jo iÅ¡sigalvojimai ir teisėsaugos institucijų klaidinimas. Apeliantas pažymi ir tai, kad A. P., padėjęs atskleisti tik dvi nepabaigtas nusikalstamas veikas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 4 sunkių nusikaltimų padarymÄ , todėl jo pagalba nebuvo tokia reikÅ¡minga ir vertinga, kad nulemtų jo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės už keturių sunkų nusikaltimų padarymÄ .

Be to, anot L. C., byloje objektyviai nustatyta, kad bÅ«tent A. P. asmeniÅ¡kai ir tiesiogiai į organizuotÄ grupę ir nusikaltimų darymÄ Ä¯traukė E. S. ir D. Å ., tuo tikslu parsivežė juos iÅ¡ Kauno į Marijampolę, apgyvendino savo bute, vaiÅ¡ino alkoholiu, davė jiems narkotinių medžiagų, siÅ«lė jiems daryti nusikalstamas veikas, supažindino su M. K., iÅ¡imtinai jis vežiojo juos į susitikimus su M. K., į nusikaltimų vietas, tiesiogiai koordinavo savo ir jų veiksmus nusikaltimų vietose, duodamas jiems nurodymus kur eiti, kÄ daryti ir pan.

Todėl Å¡ie duomenys sudaro pagrindÄ teigti, kad ne M. K., bet pats A. P. subÅ«rė organizuotÄ grupę, įtraukdamas į jÄ E. S. ir D. Å ., asmeniÅ¡kai jiems vadovavo ir organizavo jų nusikalstamas veikas. Taigi, anot L. C., A. P., kaip liudytojo, statusas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti pripažintas neutraliu. Jo parodymai turi esminę reikÅ¡mę vertinant ir jo paties padarytus nusikaltimus, tiriamus ir nagrinėjamus Å¡ioje byloje, dėl kurių jis buvo įtariamas Å¡ioje byloje. Jis tiesiogiai asmeniÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi – iÅ¡vengti jam pačiam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta labai griežta bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, kÄ jis ir pats pripažino teisiamajame posėdyje 2014 m. balandžio 2 d.

L. C. skunde akcentuoja, jog tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu ir jo prašė duoti parodymus prieš visus, po to – prieš M. K., už tai žadėjo paleisti iš suėmimo, o jeigu neduos tokių parodymų – prokuroras žadėjo jį nuteisti 10-15 metų.Apelianto teigimu, šioje byloje jo, kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus ir vadovo vaidmens, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymų šaltiniai. O esminiai prieštaravimai tarp jo, M. K., E. S. ir D. Š. parodymų, visiškai neigiančių jo kaltę, ir A.

P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo nuosprendžiu nepaÅ¡alinti. Be to, apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį iÅ¡ esmės grindžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais įtariamųjų E. S. ir A. P. parodymais, nuosprendžio nustatomojoje dalyje beveik pažodžiui atkartodamas jų parodymus dėl apelianto tariamo nusikaltimų organizavimo, planų rengimo ir vadovavimo kartu su M. K., ir jais vadovaujasi, motyvuotai nepasisakydamas dėl Å¡ių asmenų parodymų prieÅ¡taringumo jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis E. S. atsisakė duoti iÅ¡samius parodymus, motyvuodamas tuo, kad visko neprisimena, nes patyrė galvos traumÄ . Todėl gynyba neturėjo galimybės tinkamai jį apklausti, nes jis teisme nieko „neprisiminė“. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nepažeisdamas rungimosi ir teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo konstitucinių principų, nuosprendyje privalėjo vadovautis tik kaltinamojo D. Å . parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, dalyvaujant gynybai ir kaltinimui.

Teismas tai pat, pažeisdamas reikalavimÄ Ä¯rodymus vertinti visame jų visete, juos tarpusavyje susiejant ir sujungiant į logiÅ¡kÄ grandinę, neatsižvelgė ir į įtariamųjų tarpusavio ryÅ¡ius mobilaus ryÅ¡io telefonais per nusikalstamų veikų darymo laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 16 d., kurie, anot apelianto, objektyviai įrodo, kad organizuotos grupės vadovas buvo A. P., o ne jis. Apeliantas pažymi, kad tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek teisiamajame posėdyje jis davė analogiÅ¡kus parodymus, kad nieko apie rengimÄ si apiplėšti E. A. jis nežinojo.

Pripažįsta, kad E. A. jis pažįsta, yra jo draugas, gyvena bendrame kieme, bendravo gal metus laiko, tačiau pas jį namuose nėra buvęs. L. C. nuomone, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl jo dalyvavimo organizuojant E. A. apiplėšimo parengimÄ pagrindė liudytojo A. P. ir iÅ¡ dalies kaltinamųjų D. Å . bei E. S. parodymais. Jokių kitų objektyvių įrodymų Å¡altinių, patvirtinančių jam suformuluotÄ kaltinimÄ , ir ypač jo dalį dėl Å¡io nusikaltimo organizavimo ir jam vadovavimo byloje nėra.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei D. Å ., nei E. S. nenurodė, jog jis planavo, organizavo ar kitokiu bÅ«du prisidėjo prie Å¡io nusikaltimo rengimo. Be to, L. C. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į E. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, kuriuos davė vos 20 minučių skirtumu. Apelianto nuomone, lyginant Å¡ių apklausų protokolus matomi akivaizdÅ«s turinio ir stiliaus skirtumai. Pagal apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolÄ matyti, kad E. S. kalbos stilius, terminija ir leksika yra žmogaus, neturinčio pakankamai valstybinės lietuvių kalbos žinių, kalbos stilius buitinio lygmens, visiÅ¡kai nevartojama teisinė kalbos technika ir terminija.

Tuo tarpu tyrėjo atliktos apklausos protokolas byloja apie aukÅ¡tÄ kultÅ«rÄ , lietuvių valstybinės kalbos, profesionalų teisinių žinių ir teisinės kalbos mokėjimÄ ir įgÅ«džius. Nepaisant to, didžiausias skirtumas, anot apelianto, yra tai, kad tyrėjo suraÅ¡ytame protokole kiekvienu atveju apibÅ«dindamas M. K. veiksmus, E. S. vartoja terminus „(duomenys neskelbtini) ir jo draugas“, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis nei karto nepavartojo tokių frazių ir žodžių.

Todėl, L. C. manymu, tyrėjo suraÅ¡ytas apklausos protokolas yra ne E. S. parodymai, o tyrėjo suraÅ¡ytas tekstas, atitinkantis E. S. įteikto praneÅ¡imo turinį ir terminijÄ , o E. S. tik pasirašė protokolÄ , nes jam buvo pažadėta paleisti jį iÅ¡ sulaikymo ir neskirti suėmimo. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje E. S. parodymai užraÅ¡yti ne pagal jo parodymus teisiamajame posėdyje ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, o pagal tyrėjo suraÅ¡ytÄ atliktos apklausos protokolÄ .

Nuteistojo nuomone, Å¡io kaltinamojo parodymai teisme paneigia kaltinimo aplinkybes, kad jis parengė Å¡io nusikaltimo planÄ ir jį organizavo. O liudytojo A. P. parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui yra prieÅ¡taringi dėl jo vaidmens organizuojant šį nusikaltimÄ ir jį rengiant. Be to, byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad dujų balionėlį ir telefono kortelę E. S. ir D. Å . perdavė M. K.. Taigi, apeliantas Å¡ių daiktų jiems neperdavė, Å¡ių daiktų neįgijo, jų neturėjo, apie juos jam nieko nėra žinoma, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis Å¡iuos daiktus buvo įgijęs ir perdavė minėtiems asmenims.

Taigi, Å¡ios aplinkybės taip pat paneigia jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo, vaidmenį.Nuteistasis L. C. apeliaciniame skunde taip pat visiÅ¡kai nesutinka su jo nuteisimu dėl dyzelinio kuro vagystės iÅ¡ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)” vilkiko. Nuteistasis teigia, jog apie šį nusikaltimÄ jam apskritai nieko nežinoma, o su kaltinamaisiais tÄ dienÄ net nebuvo susitikęs. Be to, tiek D. Å ., tiek E. S. nepatvirtino jo nusikalstamų veiksmų Å¡iame epizode, o tik tvirtino, kad į susitikimÄ atvyko (duomenys neskelbtini) su draugu – L.

C.. O liudytojo A. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra prieÅ¡taringi dėl jo vaidmens organizuojant šį nusikaltimÄ ir jį rengiant. Teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Taigi, nuteistojo L. C. nuomone, Å¡ių asmenų parodymai visiÅ¡kai paneigia jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo vaidmenį. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo, kaip Å¡io nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo vaidmenį (iÅ¡skyrus liudytojo A. P. prieÅ¡taringus parodymus) byloje nėra.

Be to, anot L. C., byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad šį nusikaltimÄ organizavo ir jam vadovavo pats A. P.. Ir nors A. P. teigia, kad dyzelinį kurÄ vogti nurodė apeliantas su M. K., tačiau tai tik formalus, niekuo nepagrįstas teiginys, siekiant sumenkinti savo vaidmenį. Nuteistojo nuomone, jeigu jis ir M. K. bÅ«tų organizavę ir vadovavę Å¡iam nusikaltimui, logiÅ¡kai mÄ stant, bÅ«tų aprÅ«pinę jį ne tik nusikaltimo priemonėmis, bet ir nurodę, kur padėti, saugoti, pavogti kurÄ , kaip jį realizuoti.

Tuo tarpu pats A. P. apie tokius nurodymus net neužsimena. Objektyviai nustatyta (liudytojų M. B., V. P. bei paties A. P. parodymais), kad jis pats intensyviai ieÅ¡kojo ir susirado talpas ir žarnas, reikalingas kurui vogti, susirado pažįstamÄ M. B., iÅ¡ jo gavo žarnas ir kuro bakus vogtam kurui, nuosavu automobiliu nuvežė į nusikaltimo vietÄ tiesioginius vykdytojus D. Å . ir E. S., dalį vogto kuro susipylė į savo automobilį „O. O.”, pripildžius pilnÄ automobilio bakÄ nuvažiavo pas M.

B., gavo iÅ¡ jo dar tris didesnes talpas kurui, vėl grįžo į įvykio vietÄ , perdavė naujas talpas tiesioginiams vykdytojams, po to suorganizavo pavogto kuro pervežimÄ Ä¯ M. B. garaÅ¾Ä ir pats tiesiogiai visÄ kurÄ realizavo – dalį apie 30 litrų paliko M. B. už pagalbÄ , dalį nuvežė savo tėvui V. P. (kuras buvo supiltas į jo tėvo automobilio bakÄ ), ir tik nedidelę dalį kuro – apie 25 litrus jis pardavė už 40 litų M. K.. Dar apie 30 litrų kuro pardavė jo nenurodytiems asmenims, gautus pinigus pasiliko sau.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad procesiniuose bylos dokumentuose tiek pats A. P., tiek kaltinamieji E. S. ir D. Å . M. K. ir apeliantÄ Ä¯vardija kaip nusikalstamo pasaulio autoritetus, nuolat pabrėždami, kad bijo susidorojimo, todėl paklusniai vykdo nurodymus. Tačiau tos aplinkybės, kad A. P. pats, be L. C. ir M. K. sutikimo, savo nuožiÅ«ra realizavo visÄ pavogtÄ kurÄ , ir ypač tai, kad M. K. už kurÄ jam sumokėjo 40 litų, įrodo kad nei skundo autorius, nei M. K. apie jo suorganizuotÄ ir įvykdytÄ kuro vagystę nieko nežinojo.

Apelianto teigimu, nelogiÅ¡ka, kad M. K., kaip organizuotos grupės lyderis ir autoritetas, eiliniam grupės nariui mokėtų 40 litų už kurÄ , kurio vagystę pats organizavo ir kuriai vadovavo, kad nepareikalautų iÅ¡ A. P. ataskaitos apie gautas pajamas realizavus kurÄ bei bent dalies pinigų už jo parduotÄ kurÄ nenustatytiems asmenims. Nuteistojo nuomone, A. P. akivaizdžiai meluoja, iÅ¡sisukinėja, o teismas aklai juo patikėjo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neteisingai įvertino liudytojo M.

B. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje 2014 m. balandžio 18 d., iÅ¡ kurių akivaizdu, kad A. P. ir buvo kuro vagystės organizatorius, tÄ pats pasakė ir M. B..PanaÅ¡iais argumentais L. C. nesutinka ir su jo nuteisimu už metalo supirktuvės apiplėšimÄ . Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis parodė, kad Å¡iame nusikaltime nedalyvavo. Nurodo, kad kai pamatė E. S., D. Å . ir A. P., jie kalbėjosi ir tik iÅ¡ jų pokalbio jis sužinojo, kad jie jau buvo bandę apiplėšti, ir sakė bandys dar kartÄ .

Tačiau jis iniciatoriumi nebuvo ir negali pasakyti, kas buvo Å¡io nusikaltimo iniciatoriumi. Tai, kad jis tik girdėjo pokalbį, bet jokių konkrečių nurodymų nedavė ir nusikaltimo plano nerengė, patvirtino D. Å .. O liudytojo A. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, vėl gi, yra prieÅ¡taringi dėl jo vaidmens organizuojant šį nusikaltimÄ ir jį rengiant. Taigi, anot apelianto, Å¡ių asmenų parodymai visiÅ¡kai paneigia jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo vaidmenį.

Byloje objektyviai nustatyta, kad metalo supirktuvę buvo bandoma apiplėšti tris kartus, t. y. buvo vykdoma tęstinė veika. Visus kartus buvo naudojamas tas pats nusikaltimo planas. Trečio bandymo metu buvo pakeista tik neesminė plano detalė – vietoje akumuliatorių parduoti buvo neÅ¡ami ratlankiai, bet pagal kaltinamųjų D. Å . ir E. S. parodymus Å¡iÄ detalę pakeisti pasiÅ«lė ne apeliantas. Taigi, anot L. C., objektyviai nustatyta, kad pirmame susitikime jis nedalyvavo, todėl nei rengė nusikaltimo planÄ , nei dalyvavo jį rengiant.

O jo dalyvavimas susitikimų metu ir kitų asmenų pokalbių apie rengiamÄ nusikaltimÄ pasyvus klausymas, pokalbių žinojimas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už tÄ veikÄ net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jis priklausė organizuotai grupei (BK 25 str. 3 d., 26 str. 5 d.). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo, kaip Å¡io nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo vaidmenį (iÅ¡skyrus liudytojo A. P. prieÅ¡taringus ir neinformatyvius parodymus) byloje nėra. Nepaisant nurodytų argumentų, nuteistasis L.

C. mano, kad apskritai jo atžvilgiu kaltinimas dėl nusikaltimų planų parengimo ir jiems vadovavimo suformuotas netinkamai, t. y. šie jo veiksmai kaltinime aprašyti kaip padaryti kartu su M. K. bendrai, in corpore, nekonkretizuojant, neatribojant ir jų neindividualizuojant jo ir M. K. veiksmų: nenurodant, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, kokius nurodymus ar užduotis davė E. S. ir D. Š., kokius konkrečius daiktus jiems perdavė. Anot apelianto, iš tokių teismo išvadų sektų, kad jis kartu su M.

K. atliko sinchroniÅ¡kus veiksmus – tuo pačiu momentu kalbėjo tuos pačius žodžius, davė identiÅ¡kus nurodymus, sinchroniÅ¡kai perdavė dujų balionėlį ir telefono kortelę bendrininkams. Tačiau, akivaizdu, kad tai nelogiÅ¡ka, todėl teismas neteisėtai taikė jam ne individualiÄ , o kolektyvinę atsakomybę kartu su M. K., o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir neteisingu baudžiamojo įstatymo taikymu.Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymÄ , bylos nagrinėjimo tvarkÄ , nuteistojo teisę, kad jo byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

Pažymi, kad Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės pradėjo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Dainius Gudas. Jam nagrinėjant bylÄ atsarginis teisėjas nebuvo paskirtas. Bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo pradėtas 2014 m. balandžio 2 d. teisiamajame posėdyje. Buvo pradėtas įrodymų tyrimas, prokuroras perskaitė kaltinamÄ jį aktÄ , apklausti nukentėjusieji V. Ž., N. O., liudytojai P. O., V. G., L. G., A. U., Č. J. K., V. P., A. V., D. Å ., J. B., A. B., P. B., A.

P., civilinio ieÅ¡kovo atstovė R. K.. Teisėjas Dainius Gudas teisiamajame posėdyje 2014 m. balandžio 18 d. po pertraukos tęsė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Å iame posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. B., nukentėjusysis A. V.. Tačiau Lietuvos Respublikos Prezidentei atleidus teisėjÄ Dainių GudÄ iÅ¡ Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , Å¡ios bylos nagrinėjimui buvo paskirtas kitas Marijampolės apylinkės teismo teisėjas – Raimundas KruÅ¡inys.

Esant tokiai teisinei situacijai, naujai paskirtas teisėjas privalėjo iÅ¡ naujo atlikti visus bylos nagrinėjimo proceso veiksmus, kuriuos jau buvo atlikęs teisėjas Dainius Gudas – iÅ¡ naujo apklausti nukentėjusiuosius, liudytojus, kaltinamuosius ir kt. Tačiau naujos sudėties teismas (teisėjas R. KruÅ¡inys) BPK 223 straipsnio imperatyvių reikalavimų neįvykdė, iÅ¡ naujo atliko tik dalį ankstesnių bylos nagrinėjimo proceso veiksmų. BylÄ nagrinėjant teisėjui Raimundui KruÅ¡iniui, teisiamajame posėdyje buvo tik perskaityti ankstesniuose teismo posėdžiuose (bylÄ nagrinėjant teisėjui Dainiui Gudui) apklaustų nukentėjusiųjų A.

V., V. Ž., liudytojų N. O., P. O., V. G., L. G., A. U., Č. J. K. V. P., A. V., J. B., A. B., P. B., A. P., M. B., civ. ieÅ¡kovo atstovės R. K. parodymai, ir Å¡iais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. O tai yra esminis BPK 223 straipsnio pažeidimas.YpatingÄ apeliacinės instancijos teismo dėmesį L. C. atkreipia į tai, kad 2014 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu, pradedant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ pradžių, buvo padarytas esminis ir BPK 264 straipsnio pažeidimas – iÅ¡ teismo posėdžio salės nebuvo paÅ¡alintas į teismo posėdį atvykęs liudytojas A.

P.. Ir nors Å¡is liudytojas jau buvo apklaustas teisiamajame posėdyje bylÄ nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, bylÄ nagrinėjant naujos sudėties teismui BPK 264 straipsnio imperatyvas privalomai turėjo bÅ«ti vykdomas. Tokiu bÅ«du liudytojui A. P. buvo suteikta galimybė dalyvauti bylos parengiamajame posėdyje, iÅ¡girsti prokuroro perskaitytÄ kaltinamÄ jį aktÄ , iÅ¡ anksto susipažinti su duomenimis, kuriais bus įrodinėjamos bylos aplinkybės, apelianto L. C. ir kitų kaltinamųjų kaltė.

Be to, liudytojas A. P. buvo šaukiamas ir į visus kitus teisiamuosius posėdžius, tačiau taip ir nebuvo iš naujo apklaustas, todėl turėjo galimybę susipažinti su visais tiriamais ir tikrinamais įrodymais, girdėti apklausiamų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. 2014 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje jis girdėjo liudytojos A. A. parodymus apie bylos aplinkybes, apie kurias anksčiau nebuvo apklaustas, t. y. apie daiktinio įrodymo – žiūronų, kurie kratos metu buvo rasti R.

A. bute, ir kuriais grindžiamas kaltinimas R. A., – atsiradimo aplinkybes. Apie Å¡ias bylos aplinkybes liudytojas A. P. buvo apklausiamas tame pačiame teismo posėdyje po liudytojos A. A. apklausos, jau žinodamas jos parodymus. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas įrodymų rinkimo teisėtumo, teisingo ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo principas.Nepaisant visų aukščiau aptartų argumentų, nuteistasis L. C. mano, kad net ir pripažinus jį kaltu dėl visų inkriminuotų veikų, skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai ir nepagrįstai paskyrė jam labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams.

Apelianto teigimu, paskirdamas tokiÄ griežtÄ laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teisingumo individualizuojant bausmes principo. Todėl teismo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos bausmės dydžio turi bÅ«ti sumažinta ir suÅ¡velninta. Anot nuteistojo, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad jis nebuvo nusikaltimų iniciatorius, organizatorius ir vadovas, nusikaltimais nesiekė jokios naudos sau ir jos negavo. Jo vaidmuo buvo visiÅ¡kai pasyvus.

Jis tik iÅ¡ kitų nuteistųjų kalbų girdėjo, kad jie kalbėjosi apie metalo supirktuvės apiplėšimÄ , bet pats nedalyvavo tiesiogiai, jokie jo veiksmai neturėjo įtakos nusikaltimo rengimui ir realizavimui. Teismas neatsižvelgė į jo veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , sukeltus padarinius. Savo veiksmais nepadarė jokios fizinės, psichinės ar turtinės žalos nukentėjusiesiems. Jo kaltė tik ta, kad jis nenutraukė kitų asmenų rengiamų nusikalstamų veiksmų ir apie juos nepranešė teisėsaugos institucijoms, dėl to dabar nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Ir nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau už visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (BK 284 str. 1 d., 138 str.), tuo tarpu turtinio pobÅ«džio veikų niekada nebuvo padaręs. IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo Kauno apygardos teismui matyti, kad valstybinis kaltintojas taip pat nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalimi ir praÅ¡o:nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti: M. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę;nuosprendžio dalį dėl M.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje: pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę;nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta „Nuosprendžiui įsiteisėjus, byla perduodama prokurorui, kad imtųsi priemonių nustatyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (vagystę iÅ¡ J. V. namų) padariusį ( sius) asmenį (is )“, panaikinti;nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta „daiktinius įrodymus:

žiūronus, saugomus Marijampolės AVPK (b. l. 128-143, T. 2), perduoti su byla prokurorui“, pakeisti ir nuspręsti daiktinius įrodymus: žiūronus, saugomus Marijampolės AVPK (b. l. 128-143, T.

2) grÄ Å¾inti jų savininkui – J. V.;nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių pakeisti ir:R. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti V. Ž.) paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.R. A. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti N. O. butÄ ) paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

A. skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.L. C. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti E. A.) paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.L. C. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vairuotojų mokyklos turto vagystė organizuotoje grupėje) paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.L. C. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (E. A. ir metalo supirktuvės plėšimas) paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir galutinę subendrintÄ bausmę L.

C. skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę L. C. – 12 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.M. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti V. Ž. organizuotoje grupėje) paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.M.

K. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti N. O. butÄ ) paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.M. K. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (rengimasis apiplėšti E. A. organizuotoje grupėje) paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.M. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vairuotojų mokyklos turto vagystė organizuotoje grupėje) paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.M. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (E. A. ir metalo supirktuvės plėšimas) paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir paskirti M.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – 20 metų laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose.Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , jog M. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslÄ jas platinti ir jas platino. Tokia veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir teisinio pagrindo jÄ perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kÄ padarė pirmosios instancijos teismas, nebuvo.

Anot prokuroro, sprendžiant, ar M. K. turėjo tikslÄ â€žplatinti“ ir ar „platino“ narkotines medžiagas, ir ar bÅ«tent buvo „platinamos“ narkotinės medžiagos – kanapių dalys, teismas turėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes:

1) liudytojo A. P. bei kaltinamųjų E. S. bei D. Š. parodymai sutampa (tiek tarpusavyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), pagrindo šiais parodymai netikėti nenustatyta;

2) A. P., E. S. bei D. Š. parodė, kad M. K. narkotines medžiagas padavė iš automobilio „VW Polo“ 2013 m. balandžio 15 d., o 2013 m. balandžio 16 d. automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu, virš vairuotojo sėdynės, už plastikinės rankenėlės rastas baltos spalvos popierinis paketėlis su jame esančia žalios spalvos augaline medžiaga (b. l. 48-64, T. 1);

3) kaltinamasis E. S. teisme posėdžio metu parodė, kad narkotinė medžiaga „buvo įdėta į popierių“, taip pat parodė, kad „narkotinė medžiaga buvo žalia – marihuana, buvo džiovinta žolė“, taip pat parodė „atvežė žolės, jos neprašėm, anksčiau buvau vartojęs, buvo linksma, apsisuko galva, tai buvo vienkartinis jo padavimas tos žolės, jis paklausė Aivaro ar mes norim, kiekio aÅ¡ neįvardinsiu, jis padavė nemaÅ¾Ä Å¾iupsnelį, mes du ar tris kartus parÅ«kėm, jis davė vienÄ bendrÄ Å¾iupsnelį“ (analogiÅ¡ki parodymai duoti ir ikiteisminio tyrimo metu);

4) kaltinamasis D. Å . posėdžio metu teisme parodė, kad „pasakė, kad žolė čia, paklausiau kokia žolė, E. pasakė, kad kanapės – marihuana, anksčiau rÅ«kęs tabakÄ â€œ;

5) kaltinamasis L. C. teisme posėdžio metu parodė, kad M. K. vartojant narkotines medžiagas nematęs;

6) M. K. VÅ¡Ä® „Marijampolės pirminės sveikatos centras“ Psichiatro ir narkologo registre neužregistruotas (b. l. 170-171, T. 5). Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog įrodymų tyrimo metu buvo nustatyta tik tai, jog M. K. laikė bei gabeno automobilyje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,3960 g kanapių dalių, kuriose yra 8,4 procentai delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitais platinti. Teismas be pagrindo medžiagų įgijimo faktÄ , kaip ir laikymo, gabenimo, turint tikslÄ platinti bei platinimo aplinkybes, laikė neįrodytais ir nenustatytais.

Todėl, netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 259 straipsnio 2 dalį), teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai M. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį, dėl ko nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.Prokuroro nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡teisino M. K. dėl vagystės iÅ¡ J. V. gyvenamojo namo (pagal BK 178 str. 2 d.), dėl ko nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas Å¡ioje dalyje naujas – apkaltinamasis – nuosprendis M.

K. atžvilgiu. Apeliantas teigia, jog įvertinus teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad teismas iÅ¡teisindamas M. K., neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visetÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, tuo pačiu nepagrįstai iÅ¡teisino M. K.. Ypatingai atsižvelgtina į:

1) įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ (b. l. 63-80, T. 2); 2013-09-09 daiktų parodymo atpažinti protokolÄ , kuriame užfiksuota, kad J. V. iÅ¡ pateiktų žiÅ«ronų atpažino jam priklausančius žiÅ«ronus, pavogtus iÅ¡ jo sodybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. Jo atpažinti žiÅ«ronai yra kratos metu paimti iÅ¡ R. A. (b. l. 159-162, T. 2);

3) liudytojo A. P. parodymus, kuriuos pats teismas įvertino pasisakydamas nuosprendyje (nuosprendžio lapas 7) „teismas neturi pagrindo abejoti A. P. parodymais“. A. P. parodė, kad žiūronai buvo iš namų, iš kurių M. K. pavogė daug daiktų. Kad pavogtus žiūronus M. K. paliko pas R. A., kad šis su jais galėtų stebėti gyvenamuosius namus (b. l. 31-35, 38, 42- 49, 53, 106, T. 3);

4) nukentėjusiųjų A. V. bei J. V. parodymus, kur parodė, kad tarp pavogtų daiktų buvo pavogti ir juodos spalvos žiūronai;

5) liudytojos A. A. ir kaltinamojo R. A. parodymai apie žiūronų priklausomybę vertintini kritiškai, kadangi:

a) ji yra nuteistojo R. A. sutuoktinė ir siekia padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. A. savo kaltės nepripažįsta ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės;

b) jos parodymai prieštaringi, ji teisme parodė, kad žiūronai priklauso A. P., o vėliau parodė, kad „neatsimenu kaip tie žiūronai atrodė, jų neįsidėmėjau, nes man tai buvo neaktualu, tiesiog kratos metu iš manęs paėmė žiūronus, tai pagalvojau, kad gal šitie“;

c) jų parodymai prieÅ¡tarauja kitų asmenų parodymams, o bÅ«tent: A. P. parodymams, kuris parodė, kad tai ne jo žiÅ«ronai bei J. V. parodymams, kuris atpažino, kad tai jo žiÅ«ronai. Taigi, anot prokuroro, teisminio nagrinėjimo metu nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai leidžiantys pagrįstai vertinti M. K. veiksmus, kaip nusikalstamus. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 1, 2 d.), R.

A., L. C. ir M. K. neteisingai paskyrė bausmes, dėl ko nuosprendis Å¡ioje dalyje taip pat keistinas. Teismas skirdamas bausmes netinkamai įvertino (atsižvelgė) kaltininkų asmenybes: R. A. charakteristikÄ , kuri yra ypatingai neigiama, nepakankamai įvertino tai, jog jis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas net 8 kartus, yra recidyvistas, tarp skirtų bausmių buvo skirta ir bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, į tai, jog iÅ¡vadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, R. A. padarė 2 sunkius nusikaltimus, padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis, o dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nes pats R.

A. aktyviai ieÅ¡ko galimybių nusikalsti; L. C. charakteristikÄ , kuri yra ypatingai neigiama, nepakankamai įvertino tai, jog jis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 2 kartus, tarp skirtų bausmių buvo skirta ir bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra recidyvistas, į tai, jog nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, iÅ¡vadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, nepakankamai įvertino tai, jog L. C. padarė 3 sunkius nusikaltimus, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis, o dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nes pats L.

C. aktyviai ieÅ¡ko galimybių nusikalsti, kad nusikaltimu padarytos žalos neatlygino; M. K. charakteristikÄ , kuri yra ypatingai neigiama, nepakankamai įvertino tai, jog jis baustas administracine tvarka, yra recidyvistas, anksčiau teistas net 10 kartų, tarp skirtų bausmių buvo skirta ir bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, į tai, jog subÅ«rė organizuotÄ grupę ir jai aktyviai vadovavo vykdant nusikalstamas veikas, nepakankamai įvertino tai, jog M. K. padarė 1 apysunkį ir 6 sunkius nusikaltimus, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis, o dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nes pats M.

K. aktyviai ieÅ¡ko galimybių nusikalsti, kad nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Pirmosios instancijos teismas paskyręs vienintelę sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės rūšį, parinkdamas jos dydį, kuris turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio (BK 178 str. 3 d. – vidurkis 4 metai (8/2=4); BK 180 str. 3 d. – vidurkis 6 metai (2+10=12/2=6), pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas ir nemotyvuotai parinko žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį, nors nuosprendyje nurodė, kad skiria artimÄ sankcijos vidurkiui, ir tokiu bÅ«du paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes.Be to, apeliaciniame skunde prokuroras reiÅ¡kia nesutikimÄ ir su nuosprendžio dalimi dėl bausmių bendrinimo L.

C.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nusprendė: pripažinti L. C. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti L. C. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtÄ sias bausmes nuspręsta subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Å ios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams. L. C. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Jam taip pat paskirta 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį poveikį. Darbus nuteistasis įpareigotas atlikti per 4 mėnesius, iÅ¡dirbant kas mėnesį po 20 valandų.

Nuosprendžio vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nustatė, kad nusikaltimus L. C. įvykdė 2013 m. balandžio 14 d., 2013 m. balandžio 13 d. ir 2013 m. balandžio 16 d, akivaizdu, kad jie įvykdyti 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šioje situacijoje teismas privalėjo taikyti BK 64 straipsnio 1 dalį ir paskirtas bausmes 2011 m. liepos 5 d. ir 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiais subendrinti, tačiau bausmių nebendrino ir nuosprendyje nenurodė aplinkybių (teisinių argumentų) kodėl netaikė BK 64 straipsnio 1 dalies.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad jis baigiamosiose kalbose prašė bausmes bendrinti. Taigi, netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 64 straipsnio 1 dalį), teismas L. C. paskirtos bausmės nesubendrino su 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, dėl ko nuosprendis Å¡ioje dalyje taip pat keistinas.Nuteistųjų R. A., L. C., nuteistojo M. K. gynėjo- advokato Reno BradÅ«no apeliaciniai skundai atmestini, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Vytauto NacikÅ«no apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, todėl jų esmės nekartoja, tačiau nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria M. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (vagystė iÅ¡ J. V. namų), bei nesubendrinta L. C. paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu.

Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymų teisėtumo Nuteistieji R. A., L. C. ir nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Renas BradÅ«nas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas juos nuteisė remdamasis iÅ¡ esmės vieno asmens – A. P., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais. Tačiau, apeliantų nuomone, Å¡io liudytojo parodymai byloje yra abejotinos įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi jų iÅ¡gavimo aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad siekdamas naudos sau, t. y. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis apkalbėjo M.

K., L. C. ir R. A.. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teisme apklausiamas kaltinamasis L. C. patvirtino, jog ir jam tyrėjas siÅ«lė duoti parodymus prieÅ¡ M. K. ir už tai jis bus, neva, atleistas nuo atsakomybės. Todėl esant tokioms aplinkybėms, kai parodymai apie nusikaltimo aplinkybes buvo iÅ¡gaunami panaudojant tam tikras priemones, kurios sudarė galimybę iÅ¡vengti atsakomybės asmenims, tikrai padariusiems nusikalstamas veikas, besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡ių asmenų parodymais nėra pagrindo. Asmuo, siekdamas naudos sau – iÅ¡vengti griežtos jam gręsiančios atsakomybės, gali, o Å¡iuo atveju tai ir atliko, duoti neteisingus parodymus apie kitÄ Å¾mogų, apkaltindamas savo paties padarytu nusikaltimu.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne byloje surinktų duomenų apimtis, o jų patikimumas ir jais remiantis daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Tai reiÅ¡kia, kad vien tai, jog R. A., M. K. ir L. C. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didele dalimi grindžiama liudytojo A. P. parodymais, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas pažeidė iÅ¡ BPK 20 straipsnio kylančius reikalavimus.

Esminę reikÅ¡mę vertinant Å¡iuos parodymus ir jais grindžiant iÅ¡vadas turi Å¡ių parodymų įrodomoji reikÅ¡mė, kuriÄ nustatant atsižvelgiama ir į tai, ar tokie liudytojo parodymai gali bÅ«ti laikomi patikimais, ar byloje nėra duomenų paneigiančių Å¡iuos liudytojo parodymus arba sudarančių rimtÄ pagrindÄ jais abejoti, ar parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. P. vienaip ar kitaip gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.

Ja gali bÅ«ti suinteresuoti tiek patys nuteistieji, tiek ir kiti proceso dalyviai. Normalu, kad visi jie turi savų interesų ir tikslų. Vieni tikisi, kad bus iÅ¡aiÅ¡kintos nusikalstamos veikos ir nuteisti jas padarę asmenys, kiti (nuteistieji, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) siekia arba iÅ¡vengti atsakomybės, arba kiek įmanoma labiau jÄ suÅ¡velninti. Tačiau tai savaime nėra pagrindas atmesti Å¡ių asmenų parodymų. Tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Tai yra toks aptartas proceso dalyvio padėties specifiÅ¡kumas įpareigoja teismÄ jo parodymų patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertinti atsižvelgiant į jų turinio vidinį nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems savarankiÅ¡kiems įrodymų Å¡altiniams. Be to, tokio liudytojo parodymai prieÅ¡ juos vertinant turi bÅ«ti kruopščiai patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.Vertinant liudytojo A.

P. parodymus jų patikimumo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėto liudytojo parodymus įrodymais ir jais rėmėsi. Pažymėtina, kad šis liudytojas parodymus davė ne tik apie kitų, bet ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas, žinodamas, kad visi faktai tyrimo metu bus patikrinti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šis liudytojas buvo tiesiogiai apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, o jo parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Todėl, vien tai, kad Å¡is asmuo, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnis), nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiÅ¡kia, kad jo parodymai melagingi. Svarbu, kad tokio asmens parodymų teisingumas bÅ«tų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Kita vertus, nepagrįstai keliamas ir A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu pagrįstumo klausimas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ Nr. 16-45, kuriuo A.

P., vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo atleistas įtariamajam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, remdamasi byloje surinktais duomenimis, 2013 m. gruodžio 19 d. rezoliucija patvirtino Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja (T. b. l. 102-104).

Šis procesinis sprendimas nėra panaikintas, taigi, konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu buvo nutrauktas nepagrįstai, nėra jokio pagrindo, juolab, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo M. K. gynėjo Reno Bradūno ir nuteistojo L. C. teiginius, kad A. P. buvo šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų organizatorius, tuo tarpu tos aplinkybės, kad pastarasis dalyvavo M. K. ir L. C. organizuotose nusikalstamose veikose, dėl to prisipažino ir aktyviai padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, jokių abejonių nekelia.

Jo parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, o tai, kad jis su teisėsaugos institucijomis pradėjo bendradarbiauti tik pareiškus jam įtarimus, po kelių mėnesių nuo jo sulaikymo, tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, įtikintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų duoti parodymus prieš nuteistuosius, neleidžia jo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Pažymėtina, kad tikslas, kurio siekdamas įtariamasis pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nėra reikšmingas, nes daugeliu atvejų įtariamieji padeda atskleisti nusikalstamas veikas, patys siekdami išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę.

Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pareiga iÅ¡tirti bylÄ , iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nustatyti jį padariusius asmenis. Procesiniuose dokumentuose neprivalu nurodyti kokiÄ tardymo taktikÄ naudoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai arba prokuroras, kad atliktų minėtas savo pareigas baudžiamajame procese. Svarbu, kad ta taktika ir veiksmai bÅ«tų teisėti. Taigi, net jei tyrėjai ar prokurorai ir įtikino liudytojÄ A. P. prisipažinti ir duoti bylai reikÅ¡mingus parodymus, tai savaime nedaro Å¡io liudytojo parodymų neteisėtai gautais ir nepatikimais.

Šių duomenų patikimumas ir įrodomoji reikšmė turi būti nustatyta juos tikrinant. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. P. parodymai buvo tinkamai patikrinti jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl, pripažįstant A. P. parodymus įrodymais ir juos vertinat, BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.Kadangi nuteistieji R. A., L. C. bei nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Renas Bradūnas apeliaciniuose skunduose, ginčydami R. A., L. C. bei M. K. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės ir remiasi tik A.

P., kaip pagrindinio liudytojo, parodymų nepatikimumu, todėl pripažinusi Å¡io liudytojo parodymus, kaip tinkamÄ Ä¯rodymų Å¡altinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, plačiau neanalizuoja jų kaltės dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie pripažinti kaltais pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje. Dėl M. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iÅ¡ J.

V. gyvenamojo namo) Pirmosios instancijos teismas M. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ J. V. gyvenamojo namo) iÅ¡teisino konstatavęs, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis M. K. bendrininkų grupėje bÅ«tų apvogęs nukentėjusiojo J. V. namÄ . Apylinkės teismo nuomone, apart liudytojo A. P. parodymų, daugiau byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų. Teismui abejonių kėlė žiÅ«ronų, kurie neva pagrobti iÅ¡ J.

V. namų, atpažinimo procesinis veiksmas, nes nukentėjęs žiūronus apklausos metu apibūdino tik bendrais bruožais, neįvardindamas jų individualių ar kitokių išskirtinių požymių, net pavadinimo. Be to, atpažinimui buvo pateikti skirtingų gamintojų ir rūšių žiūronai, todėl yra pagrindo abejoti, jog nukentėjęs atpažino, būtent jam priklausančius, pagrobtus iš jo sodybos žiūronus.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai leidžiantys pagrįstai vertinti M.

K. veiksmus, kaip nusikalstamus, o bÅ«tent: A. V. bei J. V. parodė, kad tarp pavogtų daiktų buvo pavogti ir juodos spalvos žiÅ«ronai; J. V. atpažino jam priklausančius žiÅ«ronus, pavogtus iÅ¡ jo sodybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., kurie kratos metu buvo paimti iÅ¡ R. A.; liudytojas A. P. parodė, kad žiÅ«ronai buvo iÅ¡ namų, iÅ¡ kurių M. K. pavogė daug daiktų, ir juos M. K. paliko pas R. A., kad Å¡is su jais galėtų stebėti gyvenamuosius namus.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja bylÄ , visiÅ¡kai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, dalyje dėl vagystės iÅ¡ J.

V. namų, ir sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje dalyje, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.).Apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad M.

K. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo motyvai ir išvados dėl ko M. K. išteisintas, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, nes teismas nepagrįstai ne visus surinktus duomenis laikė patikimais M. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Priešingai, aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad A. V. bei J. V. parodė, jog vagystės iš J. V. namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., metu buvo pavogti, be kita ko, ir juodos spalvos žiūronai, kuriuos atpažino J.

V. (T. 2, b. l. 159-162), jokių abejonių nekelia. Asmuo, atpažindamas savo daiktÄ nebÅ«tinai privalo tiksliai nurodyti daikto tikslų pavadinimÄ ar kažkokius individualius ar kitokius iÅ¡skirtinius požymius. Akivaizdu, kad J. V. nurodė esminius žiÅ«ronų požymius – apynaujai, su medžiaginiu juodos spalvos dėklu, ant kurio buvo užraÅ¡ytas pavadinimas, žiÅ«ronai taip pat juodos spalvos plastikiniu korpusu, su uždengiamais stiklais, su medžiaginiu dirželiu ant kaklo, jų pritraukimo stiprumas 10x50 kartų, ant pačių žiÅ«ronų smulkiomis baltomis raidėmis buvo užraÅ¡ytas pavadinimas.

Be to, tai, kad M. K. su bendrininkais apvogė vienÄ gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ kurio pavogė daug daiktų, tame tarpe ir žiÅ«ronus, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. P.. Vėliau, anot liudytojo, Å¡iuos žiÅ«ronus M. K. paliko pas R. A. namuose, kad Å¡is galėtų stebėti kitus gyvenamuosius namus. Daugiau daiktų, pavogtų iÅ¡ minimo namo, jis nematė, tačiau pats M. K. jam sakė, jog pavogtus daiktus pardavė (T. 8, b. l. 34).Kita vertus, aukÅ¡tesnysis teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojos A.

A. ir kaltinamojo R. A. parodymus apie tai, kad jų namuose rasti žiÅ«ronai gali bÅ«ti A. P., kuris tam tikrÄ laikÄ gyveno jų bute. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, jog A. A. yra nuteistojo R. A. sutuoktinė ir siekia padėti sutuoktiniui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, R. A. savo kaltės nepripažįsta ir siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, A. A. parodymai prieÅ¡taringi, kadangi ji 2014 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje iÅ¡ pradžių parodė, kad žiÅ«ronai priklauso A.

P., o vėliau tame pačiame posėdyje teigė, kad neatsimena kaip tie žiÅ«ronai atrodė, jų neįsidėmėjo, nes, neva, jai tai buvo neaktualu, tiesiog kratos metu iÅ¡ jos paėmė žiÅ«ronus, todėl pagalvojo, kad gal Å¡itie. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad M. K. kaltinamas suorganizavo ir įvykdė vagystę bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y., laikotarpyje nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 m. sausio 2 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, vagystės tikslu įsibrovė į J.

V. sodybos gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ J. V. priklausantį žoliapjovę – traktoriukÄ , kainuojantį 4000 litų, savaeigę benzininę žoliapjovę, kainuojančiÄ 500 litų, plazminį televizorių LG, kainuojantį 4500 litų, LCD televizorių „Bush“, kainuojantį 2000 litų, tris rankines žilines žoliapjoves, kainuojančias 600 litų, aliumines kopėčias, kainuojančias 250 litų, muzikinį centrÄ â€žPanasonic“, kainuojantį 1500 litų, elektrinę mėsmalę, kainuojančiÄ 200 litų, metalinį 20 litrų kanistrÄ , kainuojantį 20 litų, su 20 litrų A-95 markės benzino, kainuojančio 80 litų, du elektrinius metalo Å¡lifuoklius, kainuojančius 370 litų, namų kino garso sistemÄ , kainuojančiÄ 600 litų, garso stiprintuvÄ â€žTechnics“, kainuojantį 280 litų, elektrinę bulvių tarkavimo maÅ¡inÄ , kainuojančiÄ 50 litų, elektrinį vandens siurblį, kainuojantį 300 litų, du svetainės staliukus, kainuojančius 1050 litų, elektrinį virdulį, kainuojantį 150 litų, virtuvinį garų surinkėjÄ , kainuojantį 500 litų, tris pÅ«kines antklodes, kainuojančias 1500 litų, keturias pagalves, kainuojančias 200 litų, paveikslÄ , kainuojantį 200 litų, du stiklinius kepimo indus, kainuojančius 100 litų, keptuvę Tefal, kainuojančiÄ 50 litų, dėžę su raktais, kainuojančiais 50 litų, žiÅ«ronus, kainuojančius 200 litų, padarydamas J.

V. bendrÄ 19250 litų turtinę žalÄ .AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Nors iÅ¡teisintasis M. K. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vagystėje nedalyvavo, jo kaltę patvirtina byloje sutrinktų ir aptartų įrodymų visuma. Ä®vertinęs visus aptartus įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo M.

K. kaltė padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra pilnai įrodyta, jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tinkamai kvalifikuota. Dėl M. K. nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį Nagrinėjamoje byloje M. K. nuteistas, be kita ko, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikė bei gabeno automobilyje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,3960 g kanapių dalių, kuriose yra 8,4 procentai delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitais platinti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog jis „įrodymų tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dalių“, o taip pat, kad jis Å¡ias narkotines medžiagas laikė ir gabeno, turėdamas tikslÄ jas platinti, bei platintino. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o M. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas be pagrindo medžiagų įgijimo faktÄ , kaip ir laikymo, gabenimo, turint tikslÄ platinti bei platinimo aplinkybes, laikė neįrodytais ir nenustatytais. Anot prokuroro, M. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslÄ jas platinti ir jas platino. Tai patvirtina liudytojo A. P. bei nuteistųjų E. S., D. Å . bei L. C. parodymai, duomenys apie tai, kad M. K. VÅ¡Ä® „Marijampolės pirminės sveikatos centras“ Psichiatro ir narkologo registre neužregistruotas.

Nuteistasis M. K. neginčija disponavęs policijos rastu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dalių, tačiau ginčija, kad jo nusikalstamoje veikoje buvo susiformavęs tikslas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Nurodo, kad E. S., D. Å . bei A. P. rÅ«kyti kanapių dalių kaltinime nurodytu laiku nėra davęs. Jie jį apkalba.Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė arba kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Tuo tarpu BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis skiriasi tuo, kad visi minėti neteisėti veiksmai (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atliekami, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims. Taigi, esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ neteisėtÄ Å¡ių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto Å¡ių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas.

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. IÅ¡ susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimÄ , gali bÅ«ti medžiagų kiekiai, rÅ«Å¡ių įvairovė, dozių paruoÅ¡imas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014).AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad byloje narkotinių medžiagų įgijimo faktas, kaip ir jų laikymo bei gabenimo, turint tikslÄ jas platinti ir jų platinimo aplinkybės neįrodyti – nenustatyta kur, iÅ¡ ko, už kiek ir kokį kiekį įgijo bei kiek ir kokios, jei tai ir buvo, narkotinės medžiagos, M.

K. perdavė nurodytiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos M. K. 0,3960 g kanapių dalių, kuriose yra 8,4 procentai delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos, įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, bei platinimo esminės aplinkybės. Nors M. K. ir nurodė, kad prieÅ¡ savaitę iki jų suradimo, jis policijos rastÄ kiekį narkotinių medžiagų įgijo iÅ¡ tamsaus gymio nepažįstamo asmens savo reikmėms, tačiau esminės narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės – kada, kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, už kiek, kokį tiksliai kiekį ir iÅ¡ kokio tiksliai asmens jas įgijo – nenustatytos.

Taip pat byloje nėra įrodymų, jog M. K. 0,3960 g kanapių dalių laikė ir gabeno, turėdamas tikslÄ jas platinti, o taip pat – platino. Pažymėtina, kad M. K. vairuotame automobilyje „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas narkotinės medžiagos – kanapių dalių ? kiekis 0,3960 g buvo dvylika kartų mažesnis už virÅ¡utinę Å¡ios medžiagos nedidelio kiekio ribÄ . Itin mažas vienos rÅ«Å¡ies narkotinės medžiagos kiekis leidžia abejoti tikslo parduoti ar kitaip platinti Å¡ias medžiagas buvimu.

Pats M. K. neigia Å¡iÄ medžiagÄ laikęs pardavimo tikslais. SvarbiÄ reikÅ¡mę tokiais atvejais įgauna duomenys apie tai, ar asmuo vartoja narkotines medžiagas, ar yra narkologinėje įskaitoje. Nuteistasis M. K. psichiatrijos bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose nebuvo įraÅ¡ytas, paties M. K. medicininė ekspertizė, kuri leistų nustatyti, ar jis vartoja narkotines medžiagas, ir patvirtinti ar paneigti jo parodymus, nebuvo paskirta. Nesant tvirtų įrodymų, kad jis pats nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, iÅ¡skyrus nuteistojo L.

C. parodymus apie tai, kad jis nėra matęs M. K., vartojančio narkotines medžiagas (T. 13, b. l. 22), negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad nuteistasis M. K. narkotines medžiagas laikė ne asmeniniam naudojimui, o turėdamas tikslÄ realizuoti kitiems asmenims.Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, inkriminuojant asmeniui atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , byloje turi bÅ«ti pateikti neabejotini ir neginčijami įrodymai, kad asmuo padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jie neturi kelti jokių abejonių ar prielaidų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad M. K. narkotinę medžiagÄ ? 0,3960 g kanapių dalių, automobilyje gabeno ir laikė tikslu parduoti ar kitaip platinti. O tai, kad anot liudytojo A. P. bei nuteistųjų E. S. ir D. Å ., M. K. jiems dienÄ prieÅ¡ sulaikymÄ , vaikų darželio teritorijoje davė po žiupsnelį „žolės“, t. y. kanapių, neįrodo narkotinių medžiagų platinimo fakto. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl atsakomybės už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), bÅ«tina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ , siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ bendroje jų masėje), tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis nevirÅ¡ija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos SÄ jungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

Todėl konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«tina nustatyti ne tik narkotinės medžiagos disponavimo faktÄ , bet ir tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti jų kiekį bei cheminę jų sudėtį. Nustatant Å¡ias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi bÅ«ti specialisto iÅ¡vada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis Nr. 2K-308/2013). Todėl kaltinimo dalis M. K. dėl narkotinių medžiagų platinimo laikytina nekonkrečia, iÅ¡ esmės grindžiama tik liudytojų parodymais, nesant byloje nei specialisto iÅ¡vados, nei ekspertizės akto dėl narkotinės medžiagos, kuriÄ neva dienÄ prieÅ¡ sulaikymÄ , vaikų darželio teritorijoje M.

K. davė A. P., E. S. ir D. Å ..Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas motyvuotai M. K. veikÄ kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nenustačius narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslÄ jas platinti, bei jų platinimo aplinkybių, o taip pat iÅ¡ pateikto kaltinimo paÅ¡alino nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – Å¡ios narkotinės medžiagos įgijimÄ . Dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.M. K. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnį bei paskirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, o nuteistasis L.

C. praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o griežtinti nuteistiesiems R. A., M. K. ir L. C. paskirtas bausmes. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. A., M. K. ir L. C. atskiras bausmes už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į teisiamųjų asmenų asmenybes, jų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , ir pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais dėl bausmių dydžio, konstatuoja, jog R. A., M. K. ir L. C. paskirtas bausmes laikyti aiÅ¡kiai per griežtas, ar aiÅ¡kiai per Å¡velnias, nėra jokio pagrindo. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio taikymo pagrindų. Kita vertus, pripažinus M. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iÅ¡ J.

V. gyvenamojo namo), nuteistajam už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl bausmių bendrinimo L. C. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai L. C. paskirtos bausmės nesubendrino su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nors byloje yra duomenys, kad L. C. nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdytos 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.BK 64 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies bausmes sudėdamas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu L.

C. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir jam teismas paskyrė 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, dalinai jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Å ios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams. L. C. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Jam taip pat paskirta 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį poveikį. Darbus nuteistasis įpareigotas atlikti per 4 mėnesius, iÅ¡dirbant kas mėnesį po 20 valandų.

Nuosprendžio vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.Skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu L. C. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2013 m. balandžio 14 d., 2013 m. balandžio 13 d. ir 2013 m. balandžio 16 d., taigi, padarytas Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymo metu. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos L. C. bausmės iÅ¡ dalies pridėtina Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Dėl daiktinio įrodymo grÄ Å¾inimo M. K. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Reno BradÅ«no apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl M. K. geltono metalo grandinėlės, kuri buvo pas jį rasta asmens kratos metu. Mano, jog nėra pagrindo taikyti Å¡iam turtui laikinas apsaugos priemones ar pripažinti konfiskuotinu, ir todėl jis grÄ Å¾intinas M.

K..Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Reno BradÅ«no apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl M. K. geltono metalo grandinėlės, kuri buvo pas jį rasta asmens kratos metu. Mano, jog nėra pagrindo taikyti Å¡iam turtui laikinas apsaugos priemones ar pripažinti konfiskuotinu, ir todėl jis grÄ Å¾intinas M. K..Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 16 d. M. K. asmens kratos metu iÅ¡ jo buvo paimta, be kita ko, apie 70 g 585 prabos geltono metalo grandinėlė ant kaklo (T. 10, b. l. 194).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 64-1-IL-1973 „Dėl pinigų įneÅ¡imo į Marijampolės AVPK kasÄ â€œ vadovaujantis BPK 93 straipsnio 4 dalimi, nutarta įneÅ¡ti minėtÄ grandinėlę į Marijampolės AVPK kasÄ (T. 10, b. l. 195). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendyje nepasisakyta dėl minėto daiktinio įrodymo grÄ Å¾inimo apeliantui. Kadangi nebuvo iÅ¡spręstas kitas su nuosprendžiu susijęs klausimas, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 70 g 585 prabos geltono metalo grandinėlė ant kaklo grÄ Å¾inama jo teisėtam savininkui – M.

K.. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendis atitinkamai keičiamas. Dėl procesinių pažeidimų Apeliantas L. C. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pasikeitus bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, naujos sudėties teismas neįvykdė BPK 223 straipsnio imperatyvių reikalavimų ir iÅ¡ naujo atliko tik dalį ankstesnių bylos nagrinėjimo proceso veiksmų – teisiamajame posėdyje tik perskaitė ankstesniuose teismo posėdžiuose duotus liudytojų parodymus, o taip pat pažeidė BPK 264 straipsnio reikalavimus – iÅ¡ teismo posėdžio salės nepaÅ¡alino į teismo posėdį atvykusio liudytojo A.

P..BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ turi iÅ¡nagrinėti tos pačios sudėties teismas; jeigu kuris nors iÅ¡ teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi bÅ«ti pradedama nagrinėti iÅ¡ pradžių, iÅ¡skyrus Å¡io BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) numatytus atvejus. Å iame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas užtikrina iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Pagal nagrinėjamoje byloje esančiÄ vizÄ (T. 11, b. l. 119), Å¡i byla 2014 m. vasario 19 d. buvo paskirta nagrinėti teisėjui Dainiui Gudui, kuris jÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės, atliko įrodymų tyrimÄ (2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. teismo posėdžiuose). Tačiau, Lietuvos Respublikos Prezidentei 2014 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. 1K-1820 „Dėl kreipimosi į teisėjų tarybÄ â€œ sustabdžius Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Gudo įgaliojimus, 2014 m. gegužės 16 d. buvo pakeistas bylÄ nagrinėjantis teisėjas – paskirtas teisėjas Raimundas KruÅ¡inys (T. 11, b. l. 119).

Pakeistas teisėjas atliko įrodymų tyrimÄ (2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. liepos 11 teismo posėdžiai), be kita ko, 2014 m. liepos 11 d. teismo posėdyje, kitiems proceso dalyviams, tame tarpe ir L. C. gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, neprieÅ¡taraujant (T. 12, b. l. 122), perskaitė ankstesnio teisėjo iÅ¡tirtus įrodymus; klausimų ar pastabų dėl to niekas iÅ¡ proceso dalyvių nepareiÅ¡kė; nuÅ¡alinimų teisėjui taip pat niekas iÅ¡ proceso dalyvių nereiÅ¡kė.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo sudėtis buvo pakeista įstatymų nustatyta tvarka, esant tam pagrindui, o ankstesnio teisėjo iÅ¡tirti įrodymai pagarsinti proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant ir nepažeidžiant BPK 223 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl nuteistojo L. C. apeliacinio skundo argumentai dėl to atmetami kaip nepagrįsti.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. C. kaip esminį BPK 264 straipsnio reikalavimo pažeidimÄ nurodo tai, kad iÅ¡ teismo posėdžio salės nebuvo paÅ¡alintas į teismo posėdį atvykęs liudytojas A.

P..Pagal BPK 264 straipsnį atvykę liudytojai paÅ¡alinami iÅ¡ teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas turi imtis priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais. Apklausti liudytojai paprastai paliekami posėdžių salėje. Tai daroma ne tik dėl to, kad jie nesusižinotų su nepaklaustais liudytojais, bet taip pat todėl, kad jiems gali bÅ«ti užduodami papildomi klausimai, aiÅ¡kinantis naujas aplinkybes. Kita vertus, prireikus gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas ir teismo posėdžių salėje buvęs asmuo, kuris nagrinėjant bylÄ nedalyvavo kaip liudytojas.

Vertinant tokio liudytojo parodymus, atsižvelgiama į tai, kad jis iki savo apklausos girdėjo kitų asmenų parodymus ir stebėjo visÄ bylos eigÄ . Nagrinėjamu atveju A. P. liudytoju buvo apklaustas 2014 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje ir tÄ pačiÄ dienÄ , nuteistojo L. C. gynėjo advokato Reno BradÅ«no praÅ¡ymu, liudytojo A. P. dalyvavimas sekančiuose teismo posėdžiuose pripažintas bÅ«tinu (T. 12, b. l. 22). Taigi, kadangi jis buvo apklaustas pirmame posėdyje, kituose posėdžiuose jis pagrįstai bÅ«davo paliekamas posėdžių salėje, o prireikus, 2014 m. liepos 11 d. posėdyje, jam buvo užduodami papildomi klausimai (T. 13, b. l. 21).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo L. C. argumentus dėl įrodymų rinkimo teisėtumo, teisingo ir nešališko bylos aplinkybių išnagrinėjimo principų pažeidimų ir konstatuoja, kad BPK 264 straipsnio aiškinimo ir taikymo klaidų nenustatyta. Dėl proceso išlaidų Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4344 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M.

K., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 25 d. sudaro 260,00 Lt arba 75,30 Eur. Byloje taip pat gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4360 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. A., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 25 d. sudaro 80,00 Lt arba 23,17 Eur. Be to, 2015 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 9 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-103 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R.

A., išlaidas iki 2015 m. sausio 12 d. sudaro 57,90 Eur. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ M. K. ir R. A. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 str. 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimti dėl Å¡ios nusikalstamos veikos naujÄ nuosprendį: pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam už Å¡iÄ veikÄ 3(trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant bei apimant bausmę, paskirtÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir kuria buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aÅ¡tuoneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, bei apimant bausmę paskirtÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu už veikÄ numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, bei skirti M.

K. galutinę subendrintÄ bausmę – 8 (aÅ¡tuonerius) metus laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu L. C. paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bei skirti L. C. galutinę bausmę – 6(Å¡eÅ¡is) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuosprendžiui įsiteisėjus, bylÄ nuspręsta perduoti prokurorui, imtis priemonių nustatyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (vagystę iÅ¡ J.

V. namų) padariusį asmenį. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria daiktiniai įrodymai - žiÅ«ronai, saugomi Marijampolės AVPK, perduoti su byla prokurorui ir daiktinius įrodymus - žiÅ«ronus, saugomus Marijampolės AVPK, grÄ Å¾inti jų savininkui J. V..IÅ¡ M. K. 2013 m. balandžio 16 d. asmens kratos metu paimtÄ 585 prabos geltono metalo grandinėlę grÄ Å¾inti M. K..KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                          Danutė Giačaitė                                                                                                                        Valdas Vitunskas[1] Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymÄ (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos SprendimÄ 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p.

29) ir Tarybos ReglamentÄ (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt).