2022-08-17 Nr. AB-22580-3-62-3-00645-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3534-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00645-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. U. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47866 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes šalyje vyksta karas, įvairios sukilėlių grupuotės kovoja su šalies ginkluotomis pajėgomis. Pareiškėjas yra kilęs iš vienos iš provincijų, kuriose vyksta smurtas ir ginkluoti konfliktai, – (duomenys neskelbtini) – ir jis savo akimis matė konfliktų pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, o atsakovo kritika dėl pareiškėjo neišprusimo, geografinių žinių stokos nepagrįsta, padaryta neatsižvelgiant į jo išsimokslinimo lygį bei į tai, kad pareiškėjas atvyko iš šalies, kurioje būdingas žemas išsilavinimas, maisto trūkumas ir t. t. Atsakovas tik formaliai atkartojo Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA; iki 2022 m. sausio 18 d. – Europos prieglobsčio paramos biuras) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai neištyrė asmeniškai pareiškėjui galinčių kilti pavojų, vadovaudamasis logika ir žmogišku supratimu, jog šalyje vykstantys ginkluoti konfliktai kelia grėsmę pareiškėjo saugumui ir sveikatai. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad jam nepagrįstai paskirtas išsiuntimas, nes jis savo elgesiu niekaip neparodė ketinimo išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su valstybės institucijomis ir kt., todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo pareiškėjui paskirtas maksimalus draudimo atvykti terminas yra nepagrįstas ir neproporcingas, sukeliantis pareiškėjui itin griežtas pasekmes, nes, pablogėjus situacijai kilmės šalyje, jis nebegalėtų atvykti ir prašyti prieglobsčio.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas aktualiais ir objektyviais įrodymais. Nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytus prieštaravimus kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jau beveik 4 metus gyvena pareiškėjo šeima ir į kurį jis galėtų grįžti, karinis konfliktas taip pat nevyksta. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. M. U. skundą, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 21S47866 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei juos išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas apklausoje nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jo šalyje vyksta karas, žudomi žmonės. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) provincijoje įvairios sukilėlių grupuotės kovoja su šalies ginkluotomis pajėgomis. Sukilėlių grupuotės ateina iš miško ir žudo, prievartauja. Išpuolių tikslas yra provincijoje randamos naudingosios iškasenos: (duomenys neskelbtini) ir kt. Grupuotės rengia išpuolius ir prieš civilius gyventojus. Per vieną tokį išpuolį 2017 m. (duomenys neskelbtini) buvo nužudyti pareiškėjo tėvai, išprievartauta sesuo. Po šio įvykio pareiškėjo žmona su vaikais ir savo motina išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš savo gyvenamosios vietovės išvyko 2017 m. gruodžio pabaigoje. Iš pradžių jis gyveno (duomenys neskelbtini) , vėliau atvyko pas šeimą į (duomenys neskelbtini). Paskutinė jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai, nėra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo kitose valstybėse. (duomenys neskelbtini) yra likusi pareiškėjo šeima: žmona ir vaikai. Pareiškėjas su jais palaiko ryšį. Dėl tautybės ir išpažįstamos religijos savo kilmės šalyje problemų neturėjo. Į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

7. Pagal Departamento surinktą kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini).

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21S47866 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo istorija apie tėvus ir seserį nėra patvirtinta aktualiais ir objektyviais įrodymais. Pareiškėjas pats paaiškino, kad po 2017 m. (duomenys neskelbtini) išpuolio jis persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur jokių grėsmių nekyla. Nors pareiškėjo pasakojimas apie įvykius kilmės šalyje iš esmės yra suderinamas su viešojoje erdvėje randama informacija, tačiau jo paaiškinimai apsiribojo bendro pobūdžio faktais. Pareiškėjas nepraplėtė savo pasakojimo ir nenurodė detalių. Pareiškėjo pasakojimas kelia abejonių, yra neišsamus ir nepagrįstas įrodymais. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

10. Teismas akcentavo, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) miestas, iš kurio išvyko) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas pagrįstai atmestas, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva) bei padarė išvadą, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti jam prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Taigi, pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, nuostatomis, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nelaikytinas proporcingu ir protingu. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, todėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir keistina, nustatant pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai, keistina ir Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pastarąjį terminą taip pat sutrumpinant iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjas M. M. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas apžvelgia informaciją apie kilmės šalyje vykstančius ginkluotus konfliktus, žmogaus teisių pažeidimus, kuri, jo nuomone, patvirtina jam kylančią realią persekiojimo grėsmę. Tvirtina, kad pareiškėjui nebuvo paaiškintos galimybės teikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, dėl kurių Departamentui kilo abejonių. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo individualias savybes ir gebėjimus, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas neturi dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, todėl negalima reikalauti iš jo detalių duomenų ar įrodymų bei pan. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimu. Priešingai, pareiškėjo pasakojimas laikytinas išsamiu, detaliu, leidžiančiu juo tikėti. Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovas neįvertino jam kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją. Teigia, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastys negali būti laikomos tik ekonominėmis, nes už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Atsakovas nesurinko ir neišanalizavo informacijos apie ekonominę kilmės šalies padėtį, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, nebuvo surinkta iš įvairių šaltinių, surinkti duomenys buvo selektyvūs. Be to, sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti nepagrįstai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad buvo surinkta aktuali ir išsami kilmės šalies informacija, kuri yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Ši informacija buvo įvertinta individualios pareiškėjo situacijos kontekste. Pareiškėjas negrindė savo prašymo suteikti prieglobstį argumentais apie kilmės valstybės prieš jį naudojamas ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas nepagrįstai nesurinko ir neišanalizavo informacijos apie kilmės šalies ekonominę padėtį, atmestini. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tačiau jis iki šiol nepateikė tokio prašymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau pažymėjęs, kad Departamentas nesant išimtinių aplinkybių nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, teismas minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dviejų metų.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Tvirtina, kad jam nebuvo paaiškintos galimybės teikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ir įrodymus. Atsakovas nesurinko ir neišanalizavo informacijos apie ekonominę kilmės šalies padėtį. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste. Sprendimas išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą atvykti nepagrįstai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje aplinkoje.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (paminėta tik tai, kad apeliantas norėtų būti tiesiogiai išklausytas), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, apelianto prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

22. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

23. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

24. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

26. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

27. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

28. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes šalyje vyksta karas, įvairios sukilėlių grupuotės kovoja su šalies ginkluotomis pajėgomis.

32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, kad jam kilmės valstybėje pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jo tėvai žuvo 2017 m. (duomenys neskelbtini) išpuolio metu, kai buvo užpultas jų kaimas, bet negalėjo įvardyti, kad ir kodėl šį išpuolį įvykdė. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas apie jam kylančią grėsmę kalba abstrakčiai, nurodydamas, kad „karas vyksta toks, kokį matome filmuose“, „sukilėlių grupuotės ateina iš miško ir žudo žmones“, „jų tikslas provincijoje esantys turtai“. Pažymėtina, jog po minėto išpuolio pareiškėjas pakeitė gyvenamąją vietą ir su šeima išvyko į saugesnę provinciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeima iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas nenurodė jam ar šeimai jų dabartinėse gyvenamosiose vietose iškilusių grėsmių.

33. Dėl pareiškėjo teiginių, jog nebuvo paaiškintos galimybės teikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ir įrodymus, pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat, be kita ko, ir pareiga pateikti visus turimus dokumentus ir įrodymus, galinčius patvirtinti jo pasakojimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo advokatas teikė teismui pareiškėjo asmens tapatybės dokumento kopiją, tačiau kitų dokumentų ar įrodymų pareiškėjas neteikė ir prašymų neišsakė. Taigi, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pareiškėjui nebuvo paaiškinta galimybė teikti dokumentus ar įrodymus.

34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo išvardintos išvykimo iš kilmės šalies priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmeniui dėl jo asmeninių savybių. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

35. Sprendžiant dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo remtasi analogiškais argumentais. Vertindamas situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, be kita ko, papildomos apsaugos suteikimo kontekste, Departamentas nurodė, kad kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

36. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 86–87 straipsniuose.

37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė