Legislator Case Law & Legislation
97d07e6a-a48c-4899-b79f-890aa1ceea28 AI generated

97d07e6a-a48c-4899-b79f-890aa1ceea28 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 97d07e6a-a48c-4899-b79f-890aa1ceea28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. ir S. G. ieÅ¡kovo naudai 34242 Eur negrÄ Å¾into kredito; Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 2006,35 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų;

Legislator headnote

AI generated

97d07e6a-a48c-4899-b79f-890aa1ceea28 · Utenos apylinkės teismas: AS atsakovų naudai priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog 2009 m. birželio 8 d. A. G. įmonei (įm.k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. M.. 2009-10-27 raÅ¡tu Nr. SR-42955 AB Swedbank pateikė kreditorinį reikalavimÄ visai skolai pagal Sutartį 299 713,87 Lt IÄ® A. G. įmonės bankroto administratoriui. 2011-03-14 raÅ¡tu Nr. SR-13584 AB Swedbank patikslino kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. sumažino iki 118230,82 Lt, nes atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta dalis paskolos pagal Sutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-294-664/2019 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00738-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.;3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui V. G., atsakovams S. G. ir A. G., atsakovų S. G. ir A. G. atstovei advokatei D. L., trečiajam asmeniui V. M., posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams A.

G. ir S. G. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui-bankroto administratoriui V. M.. Teismas nustatė: Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinys atsakovams A. G. ir S. G. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui-bankroto administratoriui V. M.. Ieškovas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškiniu prašo teismo:

1) Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. ir S. G. ieÅ¡kovo naudai 34242 Eur negrÄ Å¾into kredito;

2) Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 2006,35 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų;

3) Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 3081,78 Eur delspinigių;

4) Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 0,675 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo 34 242 Eur skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 29 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos;

5) Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 5 (penkių) procentu dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas; IeÅ¡kovas nuodo, jog 2006 m. balandžio 26 d. A. G. ir S. G. su AB banku „Hansabankas“ (dabar- AR Swedbank) sudarė Kredito sutartį Nr. 06-027269-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau- Sutartis). Atsakovams buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) kreditas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Atsakovai prievolių pagal Sutartį įvykdymÄ užtikrino nekilnojamojo turto įkeitimu (butas adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)).

Dėl netinkamo prievolių vykdymo Sutartis su atsakovais buvo nutraukta. 2009 m. spalio 27 d. raÅ¡tu Nr. SR-42955 AB Swedbank atsakovus informavo apie Sutarties nutraukimÄ (sutarties nutraukimo data 2009-11-27) ir kreditorinio reikalavimo visai skolai pagal Sutartį 299 713,87 Lt pateikimÄ IÄ® A. G. įmonės bankroto administratoriui. 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡tu Nr. SR-13584 AB Swedbank patikslino kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. sumažino iki 118230,82 Lt, nes atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta dalis paskolos pagal Sutartį. 2018 m. gegužės 17 d.

AB Swedbank ir P. B. OU sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018/05/17, kurios pagrindu AB Swedbank perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimÄ kreditoriui P. B. OU. 2018-05-18 P. B. OU ir P. C. AS (ieÅ¡kovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu P. B. OU perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimÄ kreditoriui P. C. AS. 2018 m. balandžio 25 dienai (įsiskolinimo suma buvo paskaičiuota rengiant reikalavimo perleidimo dokumentus, t. y. dar iki Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo) atsakovų įsiskolinimo suma sudarė 39 376,24 Eur:

· 34 242 Eur negrÄ Å¾into kredito suma · 1887,93 Eur nesumokėta palÅ«kanų suma · 3246,70 Eur nesumokėti delspinigiai 2018 m. liepos 5 d. atsakovai kreipėsi į AB Swedbank dėl įsiskolinimo sumos patikslinimo ir informacijos apie reikalavimo teisių perleidimÄ patvirtinimo. 2018 m. liepos 12 d. PraneÅ¡imu dėl reikalavimo perleidimo atsakovai buvo informuoti, kad, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie nepadengtÄ skolos dalį, tačiau AB Swedbank negavo mokėjimų skolai dengti, dėl Å¡ios priežasties 2018-05-17 AB Swedbank perleido 39 376,24 Eur dydžio reikalavimÄ naujam kreditoriui P. B.

O. A. buvo nurodyti naujojo kreditoriaus kontaktiniai duomenys. Atsakovai informacijÄ dėl kreditoriaus pasikeitimo bei skolos likučio gavo tiek iÅ¡ pirminio kreditoriaus AB Swedbank, tiek iÅ¡ naujojo kreditoriaus (ieÅ¡kovo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai geranoriÅ¡kai nesutinka padengti susidariusio įsiskolinimo, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismÄ dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovai A. G. ir S. G. gavę ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ ir jo priedus, bei teismo praneÅ¡imÄ , teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o iÅ¡ ieÅ¡kovo P. C.

AS atsakovų naudai priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog 2009 m. birželio 8 d. A. G. įmonei (įm.k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. M.. 2009-10-27 raÅ¡tu Nr. SR-42955 AB Swedbank pateikė kreditorinį reikalavimÄ visai skolai pagal Sutartį 299 713,87 Lt IÄ® A. G. įmonės bankroto administratoriui. 2011-03-14 raÅ¡tu Nr. SR-13584 AB Swedbank patikslino kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. sumažino iki 118230,82 Lt, nes atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta dalis paskolos pagal Sutartį.

Individuali įmonė po bankroto buvo išregistruota 2011 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl įmonės savininko neribotos civilinės atsakomybės pagal prievoles po įmonės likvidavimo yra nurodęs, kad laikytina, jog, po bankroto procedūros likviduojant įmonę, pasibaigia ir šios įmonės prievolės, taip pat ir prievolės jos savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010).

Be to, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Įmonės bankroto metu buvo parduotas Atsakovų asmeninis turtas.

Tai reiÅ¡kia, kad materialinis teisinis santykis atsirado ne tik tarp kreditorių ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės Ä®monės, bet ir tarp kreditorių ir Ä®monės savininkų (Atsakovų). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, visų pirma, svarbu tai, kad „Swedbank“, AB Ä®monės bankroto byloje pareiÅ¡kė finansinį reikalavimÄ Sutarties pagrindu; antra, Å¡ioje civilinėje byloje IeÅ¡kovas, perėmęs reikalavimÄ iÅ¡ „Swedbank“, AB, reiÅ¡kia reikalavimÄ taip pat Sutarties pagrindu; trečia, Ä®monės bankroto byloje kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ asmeninio Ä®monės savininkų turto, kurių procesinė padėtis bankroto procese buvo neapibrėžta, o Å¡ioje byloje jie yra patraukti atsakovais; ir, ketvirta, tai, kad Ä®monės bankroto byloje kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimas nebuvo patenkintas visiÅ¡kai, nekeičia kreditoriaus „Swedbank“, AB (dabar jau IeÅ¡kovo) ir skolininkų materialinio teisinio santykio esmės:

šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tiems patiems atsakovams. Atsakovų įsitikinimu, taip buvo pažeistos imperatyviosios CPK normos, kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Todėl IeÅ¡kovo IeÅ¡kinys apskritai negalėjo bÅ«ti priimtas. Taigi kreditorius „Swedbank“, AB reikalavimÄ pagal Sutartį buvo pareiÅ¡kęs Ä®monės bankroto procedÅ«rų metu, kurias atlikus ir likvidavus Ä®monę dalis reikalavimo buvo nepatenkinta. Tačiau likvidavus Ä®monę dėl bankroto prievolė pagal Sutartį turi bÅ«ti laikoma pasibaigusia ir Atsakovai negali bÅ«ti ir toliau atsakingi už prievolę, kuri pasibaigė. Svarbu ir tai, kad Atsakovai, pasibaigus Ä®monės bankroto procesui, pagrįstai tikėjosi, jog prievolė pagal Sutartį yra pasibaigusi, kadangi nei kreditorius „Swedbank“, AB, nei kiti asmenys daugiau kaip septynis metus nesikreipė į Atsakovus dėl Ä®monės bankroto byloje likusio nepatenkinto reikalavimo.

IeÅ¡kovo IeÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma (IeÅ¡kinio p. 1.5.), kad Atsakovai ignoruoja IeÅ¡kovo skambučius ir elektroninius laiÅ¡kus. Pažymėtina, kad pats IeÅ¡kovas pripažįsta, jog su Atsakovais buvo bendrauta tiek telefonu, tiek ir tiesiogiai IeÅ¡kovo atstovo biure. Atsakovai pažymi, kad jie niekada nevengė ir neignoravo IeÅ¡kovo, stengėsi užtikrinti bendradarbiavimÄ ir bendravo su IeÅ¡kovo atstovais prisistačiusiais asmenimis, tačiau Atsakovai laikosi pozicijos, jog jų prievolė pagal Sutartį yra pasibaigusi.

Todėl, įvertinus anksčiau pateiktus argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl iÅ¡ Sutarties kilusio reikalavimo patenkinimo Ä®monės bankroto byloje, Atsakovų prievolė pagal Sutartį laikytina pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.), o IeÅ¡kovo IeÅ¡kinys atmestinas. Taip pat atsakovai ir jų atstovė nurodė, jog perleidimo sutarčių teisėtumo neginčija, ginčija faktÄ , jog iÅ¡ esmės toks perleidimas nebuvo galimas, kadangi, atsakovų nuomone, pabaigus bankroto bylai atsakovų prievolė pirminiam kreditoriui „Swedbank“ AB pasibaigė, ir nebuvo ko perleisti.

Taip pat atsakovai ir jų atstovė patvirtino, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti sumų (kredito sumos, palÅ«kanų, delspinigių) pagrįstumo ir jų dydžio. Trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų į bylos nagrinėjimÄ Ä¯trauktas bankroto administratorius V. M. nurodė, jog 2009 m. birželio 8 d. A. G. įmonei (įm.k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi.

Nors praėjo nemažai laiko, tačiau tvirtina, jog atsakovai visÄ laikÄ iki bankroto bylos pabaigos, noriai bendravo ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su bankroto administratoriumi. Atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta tik dalis paskolos, dėl to, jog tuo metu nekilnojamojo turto kaina Lietuvoje, dėl susiklosčiusios ekonominės padėties, buvo stipriai kritusi. Mano, jog atsakovams paprasčiausiai nepasisekė. V. M. nurodo, jog atsakovai aktyviai dalyvavo bankroto procedÅ«roje, jiems buvo teikiami visi duomenys, t.y. atsakovai žinojo tiek apie pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo dydį, tiek apie atsakovams priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių kainÄ bei likusio įsiskolinimo dydį.

V. M. nurodo, jog praėjo daug laiko, todėl jis nepamena ar kalbėjo su atsakovais apie bÅ«tinybę dengti likusį kreditorinį įsiskolinimÄ pasibaigus bankroto bylai. Nesupranta kodėl kreditoriumi Å¡ioje byloje buvęs „Swedbank“, AB buvo pasyvus ir taip ilgai nereikalavo likusios paskolos dalies grÄ Å¾inimo, mano, jog Å¡iai dienai ieÅ¡kinys nėra pagrįstas. IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2006 m. balandžio 26 d.

A. G. ir S. G. su AB banku „Hansabankas“ (dabar- AR Swedbank) sudarė Kredito sutartį Nr. 06-027269-FA (b.l. 9-18), pagal kuriÄ atsakovams buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) kreditas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Atsakovai prievolės pagal Sutartį įvykdymÄ užtikrino nekilnojamojo turto įkeitimu (butas adresu (duomenys neskelbtini), Ignalina ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)) (b.l. 11). 2006 m. balandžio 26 d. tarp atsakovų A. G. ir S. G. bei AB banko „Hansabankas“ (dabar- AR Swedbank) sudaryta Kredito sutartis Nr. 06-027269-FA buvo pakeista ir papildyta: 2007 m. lapkričio 7 d. susitarimu Nr. 06-027269-FA-2 (b.l.

19) bei 2009 m. birželio 11 d. susitarimu Nr. 06-027269-FA/09-047182-FA/09-047187-FA-3, kuriuo atsakovams papildomai suteikta 13 378,00 litų kreditas (b.l. 29-35). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi A. G. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas V. M. (b.l. 42). Dėl netinkamo prievolių vykdymo pagal 2006 m. balandžio 26 d. Kredito sutartį Nr. 06-027269-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Sutartis su atsakovais buvo nutraukta, konstatuojant, jog visa skola pagal Sutartį – 299 713,87 litai (b.l. 39). 2009 m. spalio 27 d. raÅ¡tu Nr. SR-42955 AB Swedbank atsakovus informavo apie Sutarties nutraukimÄ (sutarties nutraukimo data 2009-11-27) ir kreditorinio reikalavimo visai skolai pagal Sutartį 299 713,87 Lt pateikimÄ IÄ® A.

G. įmonės bankroto administratoriui (b.l. 37). 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. SR-13584 AB Swedbank patikslino kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. sumažino iki 118230,82 Lt, nes atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta dalis paskolos pagal Sutartį (b.l. 40-41). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1653-560/2011) buvo patenkintas prašymas dėl bankrutavusios A. G. įmonės pabaigos. Bankrutavusi A. G. įmonė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota likvidavus dėl bankroto iš juridinių asmenų registro (b.l. 42-43). 2018 m. gegužės 17 d.

AB Swedbank ir P. B. OU sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018/05/17, kurios pagrindu AB Swedbank perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimÄ kreditoriui P. B. OU (b.l. 44-45, 48,100). 2018-05-18 P. B. OU ir P. C. AS (ieÅ¡kovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu P. B. OU perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimÄ kreditoriui P. C. A. R. perleidimo metu atsakovų įsiskolinimo suma sudarė 39 376,24 Eur. (b.l. 46-47, 49, 101) 2018 m. birželio 29 d. atsakovams A.

G. ir S. G. buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriame nurodyta faktinė P. B. OU reikalavimo perleidimo P. C. AS data - 2018-06-01 ir pirminio kreditoriaus (AB „Swedbank“) pateiktais duomenimis perleidimo diena bendra įsiskolinimo suma – 39 376,24 Eur (b.l. 50). Atsakovų pateiktose telefoninių skambučių ir sms žinučių skaitmeninėse kopijose matyti, jog laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 22 d., bendravo (bandė susisiekti) su AB Swedbank, P. B.

OU ir P. C. AS atstovais (b.l. 70-74), iÅ¡ atsakovų pateikto internetiniame puslapyje www.manocreditinfo.lt 2018 m. birželio 12 d. vieÅ¡osios paieÅ¡kos bÅ«du atliktos paieÅ¡kos skaitmeninio iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2018-06-12 minėtame internetiniame portale duomenų apie atsakovės S. G. įsiskolinimo AB „Swedbank“ duomenų nėra (b.l. 75-76). 2018 m. liepos 5 d. atsakovai kreipėsi į AB Swedbank dėl įsiskolinimo sumos patikslinimo ir informacijos apie reikalavimo teisių perleidimÄ patvirtinimo. 2018 m. liepos 12 d.

PraneÅ¡imu dėl reikalavimo perleidimo atsakovai buvo informuoti, kad, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie nepadengtÄ skolos dalį, tačiau AB Swedbank negavo mokėjimų skolai dengti, dėl Å¡ios priežasties 2018-05-17 AB Swedbank perleido 39 376,24 Eur dydžio reikalavimÄ naujam kreditoriui P. B. O. A. buvo nurodyti naujojo kreditoriaus kontaktiniai duomenys. Atsakovai informacijÄ dėl kreditoriaus pasikeitimo bei skolos likučio gavo tiek iÅ¡ pirminio kreditoriaus AB Swedbank, tiek iÅ¡ naujojo kreditoriaus (ieÅ¡kovo)(b.l. 102).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1653-560/2011), iÅ¡nagrinėjus kreditoriaus „Swedbank“ AB praÅ¡ymÄ dėl vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. įmonei dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, konstatuota, jog Å¡ioje bankroto byloje dėl likusios neįvykdytos 118 230,82 Lt. dydžio kreditorinio reikalavimo, pagrindo kreditoriui „Swedbank“ AB iÅ¡duoti vykdomuosius raÅ¡tus A. G. ir S. G. atžvilgiu nėra.

Nutartyje pažymėta, jog :“teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko (jo sutuoktinės) prievolės kreditoriui savaimė nesibaigia, tačiau tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti teis ę skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti CPK numatyta priverstine skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, skolininkų atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo“ (b.l. 104-105).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų, Å¡alys pripažįsta ir neginčija esminių faktinių bylos aplinkybių, tai yra, jog: 2006 m. balandžio 26 d. A. G. ir S. G. su AB banku „Hansabankas“ (dabar- AR Swedbank) sudarė Kredito sutartį Nr. 06-027269-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais , kuria atsakovams, kaip fiziniams asmenims, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai buvo suteiktas 300 000 litų (86 886 Eur) kreditas. Å i atsakovų prievolių pagal Sutartį įvykdymÄ užtikrino nekilnojamojo turto įkeitimu (butas adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini));

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi A. G. įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas V. M.; 2009 m. spalio 27 d. raÅ¡tu Nr. SR-42955 AB Swedbank atsakovus informavo apie Sutarties nutraukimÄ (sutarties nutraukimo data 2009-11-27) ir kreditorinio reikalavimo visai skolai pagal Sutartį 299 713,87 Lt pateikimÄ IÄ® A. G. įmonės bankroto administratoriui; 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡tu Nr. SR-13584 AB Swedbank patikslino kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. sumažino iki 118230,82 Lt, nes atsakovams nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo realizuotas ir padengta dalis paskolos pagal Sutartį;

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1653-560/2011) buvo patenkintas prašymas dėl bankrutavusios A. G. įmonės pabaigos. Bankrutavusi A. G. įmonė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota likvidavus dėl bankroto iš juridinių asmenų registro, o AB Swedbank patikslintas kreditorinis reikalavimas 118230,82 Lt sumai, liko neišieškotas. Šalims pripažįstant šias faktines aplinkybes ir nesant ginčo-teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat atsakovai ir jų atstovė patvirtino, jog tarp šalių nėra ginčo (atsakovai nurodė neginčijantys) dėl ieškiniu prašomų priteisti sumų (kredito sumos, palūkanų, delspinigių) pagrįstumo ir jų dydžio, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Teismo posėdžio metu tiek atsakovai, tiek jų atstovė nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti šiais pagrindais:

1) po bankroto procedūros likvidavus įmonę, pasibaigė ir šios įmonės prievolės, taip pat ir jos savininko prievolės. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-07-01 iki 2010-11-22) nustatė, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, parduodamas.

Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei ĮBĮ nereglamentavo neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) procesinės padėties Įmonės bankroto byloje bei teisinių pasekmių. Tačiau teismų praktikoje buvo suformuotos taisyklės, kurios numatė individualios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, savininkų (dalyvių) atsakomybės ribas pagal iki individualios įmonės bankroto bylos iškėlimo atsiradusias prievoles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl įmonės savininko neribotos civilinės atsakomybės pagal prievoles po įmonės likvidavimo yra nurodęs, kad laikytina, jog, po bankroto procedūros likviduojant įmonę, pasibaigia ir šios įmonės prievolės, taip pat ir prievolės jos savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010).

Be to, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). 2)ieškinys yra pareikštas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuomet yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Atsakovai ir jų atstovė nurodo, jog A. G. individualios įmonės bankroto metu buvo parduotas Atsakovų asmeninis turtas. Tai reiÅ¡kia, kad materialinis teisinis santykis atsirado ne tik tarp kreditorių ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės Ä®monės, bet ir tarp kreditorių ir Ä®monės savininkų (Atsakovų). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, visų pirma, svarbu tai, kad „Swedbank“, AB Ä®monės bankroto byloje pareiÅ¡kė finansinį reikalavimÄ Sutarties pagrindu; antra, Å¡ioje civilinėje byloje IeÅ¡kovas, perėmęs reikalavimÄ iÅ¡ „Swedbank“, AB, reiÅ¡kia reikalavimÄ taip pat Sutarties pagrindu; trečia, Ä®monės bankroto byloje kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ asmeninio Ä®monės savininkų turto, kurių procesinė padėtis bankroto procese buvo neapibrėžta, o Å¡ioje byloje jie yra patraukti atsakovais; ir, ketvirta, tai, kad Ä®monės bankroto byloje kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimas nebuvo patenkintas visiÅ¡kai, nekeičia kreditoriaus „Swedbank“, AB (dabar jau IeÅ¡kovo) ir skolininkų materialinio teisinio santykio esmės:

šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tiems patiems atsakovams. Atsakovų įsitikinimu, taip buvo pažeistos imperatyviosios CPK normos, kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Todėl Ieškovo Ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas. Dėl likviduotos individualios įmonės savininko atsakomybės už įgytas iki įmonės likvidavimo jo kaip fizinio asmens prievoles kreditoriams. Civilio kodekso (toliau-CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Už individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, prievoles, kai neužtenka individualios įmonės turto, atsako įmonės savininkas savo turtu.

CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK, nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ), nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė, po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui.

Individualios įmonės savininko – fizinio asmens – prievolės, kurias jis prisiėmė kaip fizinis asmuo, bankroto procedÅ«rų bÅ«du pasibaigia FABÄ® nustatyta tvarka, pagal kuriÄ iÅ¡keliama bankroto byla nemokiam fiziniam asmeniui, atsiskaitoma su jo kreditoriais, atliekamos kitos fizinio asmens bankroto byloje procedÅ«ros ir tik tuomet fizinio asmens prievolės pasibaigia dėl bankroto. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nėra pripažinti bankrutavusiais pagal FABÄ® (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).

Prievolių pabaigÄ ne bankroto procedÅ«rų nustatyta tvarka reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos IX skyriaus teisės normos: vienas iÅ¡ bendrųjų įprastinių prievolių pabaigos pagrindų yra prievolės pasibaigimas, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). CK nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. Atsakovai minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra Å¡io juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Nurodytas išaiškinimas byloje Nr. 3K-7-308/2004 dėl prievolių įmonės kreditoriams pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia.

Tačiau nagrinėjamoje byloje yra kitoks atvejis, kai individualios įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, asmeniÅ¡kai prisiėmė prievoles pagal sandorį (kredito sutartį), todėl Å¡ios prievolės nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. AptariamÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, taip pat 2011 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-331/2011 konstatuota, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės iÅ¡lieka.

Prievolės nepasibaigia ir tais atvejais, kai kreditorius turimÄ reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ (individualios įmonės savininkÄ , kaip fizinį asmenį) buvo pareiÅ¡kęs individualios įmonės bankroto procedÅ«rų metu, kurias atlikus paaiÅ¡kėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualiÄ Ä¯monę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti. Likvidavus individualiÄ Ä¯monę dėl bankroto sprendžiant klausimÄ , ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikÅ¡mę turi prievolių Å¡alių nustatymas – ar tai buvo Å¡ios įmonės iki jos likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės. Atsakovai ir jų atstovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003, 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003, 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006, 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir 2010 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010 konstatuota, kad individualios įmonės prievolės pasibaigia, kai ji likviduota dėl bankroto, t. y. negalimas tolesnis iÅ¡ieÅ¡kojimas tiek iÅ¡ likviduotos įmonės, tiek iÅ¡ jos savininko fizinio asmens turto.

Tačiau nurodytose nutartyse nekonstatuota, kad fizinio asmens asmeninė prievolė pasibaigtų tokiam fiziniam asmeniui priklausančiÄ individualiÄ Ä¯monę likvidavus dėl bankroto. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad „Swedbank“ AB bankas ir atsakovai buvo sudarę 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartį, taigi atsakovų kaip fizinių asmenų prievolės pagal kredito sutartį su banku nepasibaigė dėl atsakovui priklausančios individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto. Dėl to, likus visiÅ¡kai nepadengtam kreditoriaus (banko) reikalavimui likvidavus individualiÄ Ä¯monę, kreditoriui iÅ¡lieka galimybė nukreipti reikalavimÄ Ä¯ individualios įmonės savininkÄ , nes kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditoriaus ir individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio.

Todėl atsakovų teiginys, jog jų, kaip fizinių asmenų, asmeniÅ¡kai prisiimtos prievolės pagal kredito sutartį su banku pasibaigė dėl vieno iÅ¡ atsakovų vardu individualios įmonės bankroto, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl reikalavimų tapatumo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas.

Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ . Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė yra toks teisinis santykis, kada vienas subjektas – skolininkas – privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigÄ .

Esant ginčui dėl prievolės nevykdymo, svarbu nustatyti prievolės šalis. Nagrinėjamoje byloje prievolės šalys yra ieškovas P. C. AS (pagal 2018 m. gegužės 18 d. Perleidimo sutartį perėmęs reikalavimo teisę iš P. B. OU, o pastaroji pagal 2018 m. gegužės 17 d. perėmusi reikalavimo teisę iš pirminio kreditoriaus AB Swedbank) ir atsakovai: A. G. ir S. G., kaip fiziniai asmenys (skolininkai). Nagrinėjamos bylos specifiškumas yra tas, kad bylos atsakovas (skolininkas pagal prievolę) buvo individualios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininkas.

Civilinis procesas yra teismo ir Å¡alių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių veiksmų sistema tam pačiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės ar kitokio pobÅ«džio civilinei bylai iÅ¡spręsti. Bankroto procesas – tai teismo arba neteismine tvarka vykdomų įmonių bankroto procedÅ«rų visuma (Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Ä® Å¡iÄ sÄ vokÄ patenka ne tik bankroto bylos iÅ¡kėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimÄ .

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iÅ¡ bankroto teisinių santykių (Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės turto pardavimÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriais. Bankroto proceso metu iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į visÄ skolininko turtÄ . Kadangi Ä®monių bankroto įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai Ä®monių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant Å¡ių subjektų bankroto ypatumus.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å i įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Å iÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v.

R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, poreikis kreditoriams reikÅ¡ti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iÅ¡ sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ . Tai reiÅ¡kia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Ä®monių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du tenkinami kreditorių reikalavimai.

Ä®monės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylÄ yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali bÅ«ti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taigi, skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus jo individualios įmonės bankroto procesÄ , ieÅ¡kovui atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje, siekiant gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ skolininko turto.

Å ios bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Teismas pažymi, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus (kasatoriaus) ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ , t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų; reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtÄ , kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas.

Šios bylos šalys yra kreditorius ir skolininkai (fiziniai asmenys), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo, tai yra fizinių asmenų atžvilgiu bankroto procedūra nebuvo vykdoma.

Å ios faktinės aplinkybes patvirtintos ir įsiteisėjusioje, teismo iÅ¡analizuotoje, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartyje (b.l. 104-105). Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinys tenkintinas, nes prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palÅ«kanas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos ar pažeidžiamas prievolės įvykdymo terminas (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Neįvykdžiusi prievolės ar netinkamai jÄ Ä¯vykdžiusi kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų (t.y. pelno, mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų) už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas (t.y. kompensuojamojo pobÅ«džio) palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, numatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip.

Atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui tiek sutartas arba įstatyme pagal Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytas pelno (mokėjimo funkcijÄ atliekančias) palÅ«kanas, tiek ir kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanas, nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Santuokoje įgytos prievolės pagal kreditavimo sutartis yra laikomos solidariosiomis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ä®statymas numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniu, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 2 dalis). Kredito grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs, byloje nėra duomenų, kad atsakovai tinkamai vykdė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir grÄ Å¾ino visÄ paimtÄ kreditÄ bei sumokėjo priskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius, taip pat nustačius, kad reikalavimo teisę, kylančiÄ iÅ¡ Kredito sutarties, į atsakovus yra perėmęs ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinys yra tenkintinas, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 34242 Eur negrÄ Å¾into kredito ir mokėjimo funkcijÄ atliekančios 0,675 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾into 34242 Eur kredito sumos nuo 2018 m. spalio 29 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 2006,35 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 3081,78 Eur delspinigių.

Kadangi tiek atsakovai , tiek jų atstovė patvirtino, jog tarp Å¡alių nėra ginčo (atsakovai nurodė neginčijantys) dėl ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti sumų (kredito sumos, palÅ«kanų, delspinigių) pagrįstumo ir jų dydžio, todėl teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako. CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2018 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. IÅ¡ teismui pateikto 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1634 matyti, jog ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 815 Eur už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio suma (b.l. 53). Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 12,24 Eur iÅ¡laidų, todėl Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Civilinio kodekso 6.6 str.). Civilinio proceso kodekso VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarkÄ , nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno atsakovo: iÅ¡ atsakovo A.

G. priteistina ieškovui (duomenys neskelbtini)AS 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir valstybei 6,12 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės S. G. priteistina ieškovui (duomenys neskelbtini) 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir valstybei 6,12 Eur pašto išlaidų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 307 straipsniais, teismas nusprendžia: Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 34242 Eur (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 00 ct) negrÄ Å¾into kredito, 2006,35 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is eurus 35 ct) mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 3081,78 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 78 ct) delspinigių, 0,675 procentų metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo 34 242 Eur skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 29 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo (34242 Eur) priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti 815 Eur ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 407,50 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio). IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 6,12 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 12 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 6,12 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 12 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Teisėja Irena Vapsvienė