2022-12-21 Nr. AB-31374-3-62-3-01918-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1228-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01918-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. (D. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje nuo 2015 m. iki 2016 m. buvo apgyvendintas 1-ojo gyvenamojo būrio 11-oje brigadoje 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 17 kv. m. Minėtu laikotarpiu buvo įrengtos 8 miegamos vietos ir apgyvendinti 8 asmenys. Vėliau nuo 2016 m. iki 2019 m. bausmės atlikimui buvo paskirtas į 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio 17 brigadą 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 30 kv. m ir įrengta 12 miegamųjų vietų, apgyvendinta 12 asmenų. Taip buvo pažeista vienam asmeniui nustatyta minimali 3,6 kv. m norma. Nebuvo įrengta būryje drabužių bei avalynės džiovinimo patalpa. Nebuvo įrengta atskira rūkymo patalpa, dūmai sklido ir tekdavo visiems kvėpuoti tabako nuodingais dūmais. Be to, po būrio patalpomis yra ūkio dalies pagalbinės ir gamybinės patalpos, iš kurių girdimas pastovus įvairių staklių gaudesys, tenka kvėpuoti iš apačios įrengtų gamybinių patalpų suvirinimo metalų kenksmingais dūmais, sklindančiais iš apačios. Taip pat nebuvo batsiuvio ir siuvėjo, dėl to teko įvairios socialinės problemos. Gyvenamosios patalpose neįrengtas radijo taškas, lipant į būrį laiptų konstrukcija techniškai netvarkinga, betonas aplaužytas, kilo baimė, kad laiptai nesugriūtų. Pravieniškių PN-AK pirminės sveikatos priežiūros centre odontologo paslaugos neatliekamos. Priešgaisrinės dėžės su įranga, vandens žarna, gesintuvu iš viso nėra, ant langų grotos, kilus gaisrui, ypač nakties metu, kai būrio lauko durys užrakintos, o antro atsarginio išėjimo nėra, baiminamasi dėl sunkesnių padarinių, pavojaus sveikatai. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius nepatogumus, orumo žeminimą, emocinius sukrėtimus. Pažeidimai nuo 2015 m. iki 2016 m. ir nuo 2016 m. iki 2019 m. buvo intensyvūs.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; prašė ginčo laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas turi būti 3,1 kv. m. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Nuteistieji pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Pataisos namų 1-ojo sektoriaus 1, 3, 5, 8, 9 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Įstaigos 1-ame sektoriuje įrengta bendra biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji. Nuteistiesiems sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius bei avalynę užtikrintos. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais.

Teisės aktai nenustato įstaigai prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pataisos namų 1-jame sektoriuje ginčo laikotarpiu dirbo siuvėjas (0,5 etato) ir batsiuvys (0,5 etato). Būriuose gyvenančių nuteistųjų aprūpinimo radijo taškais teisės aktai nenumato. Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra, laiptai techniškai tvarkingi, periodiškai atnaujinami ir remontuojami.

Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete. Pataisos namuose yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje.

Įstaigoje visuose pastatuose įrengti avariniai išėjimai. Gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.

6. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios tam tikrose patalpose momento (2015 m.), tačiau skundą surašė ir išsiuntė tik 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino, kurį prašo taikyti atsakovas. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. (daugiau kaip trejus metus iki skundo surašymo dienos) atmetė kaip nepagrįstą. Teismas analizavo pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. (įvertinant pareiškėjo skundo surašymo ir įteikimo Pravieniškių PN-AK administracijai išsiųsti momentą). Visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai vertinti nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. gyveno 1-ojo būrio 7 patalpoje, gyvenamosios vietos plotas 27,55 kv. m, miegamųjų vietų 9, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 3,06 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į senaties aspektą, vertino laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. apie 16 mėnesių, kuriuo pareiškėjui teko 0,04 kv. m mažiau, nei numatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui turėjusi tekti minimali gyvenamojo ploto norma (turėjo tekti 3,1 kv. m vienam asmeniui) nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nors ir nežymiai, tačiau buvo pažeista.

8. Teismas nurodė, kad poilsio kambario įrengimą ir užtikrinimą nuteistiesiems, kaip atskirą specialią patalpą, atsakovui imperatyviai numato teisės aktai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 p.). Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 1-ojo būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo poilsio kambario. Nurodytą aplinkybę atsakovas pripažino, nurodydamas, kad pareiškėjas gali leisti laisvalaikį bibliotekoje, savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore. Tačiau, teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai apie galimus alternatyvius laisvalaikio leidimo būdus ir vietas nepagrindžia, kad pareiškėjui iš esmės buvo užtikrinta teisė leisti laisvalaikį tam specialiai įrengtoje patalpoje, todėl šis pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

9. Teismas nurodė, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovas iš esmės turėjo būti įrengęs atskirą patalpą drabužiams džiovinti. Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie drabužių džiovyklos, kaip atskiros džiovinimo patalpos, įrengimą Pravieniškių PN-AK gyvenamajame korpuse. Drabužių džiovinimo zonos įrengimas būrio kieme gali būti tik kaip alternatyvus džiovinimo būdas, tačiau jis nėra tapatus džiovinimo patalpos įrengimui gyvenamajame korpuse ir šio džiovinimo būdo iš esmės negali pakeisti. Teismo vertinimu, atsakovas niekaip nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl džiovinimo patalpos nebuvimo. Teismas nusprendė, kad šis pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

10. Teismas, pasisakydamas dėl rūkymo patalpos, nusprendė, kad negali būti nustatyta atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo šiuo aspektu, kadangi pareiškėjo teiginiai apie kitų nuteistųjų rūkymą neleistinose zonose yra nepagrįsti jokiais įrodymais, abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Be to, pats pareiškėjas per ilgą laiką nei karto nesikreipė dėl pasyvaus rūkymo žalos į įstaigos administraciją, todėl nėra jokių įrodymų, kad jis patyrė su tuo susijusių neigiamų padarinių. Nenustatęs, kad atsakovo atstovas prieš išreikštą pareiškėjo valią sąmoningai neužtikrino jo, kaip nerūkančio asmens, laikymo nekenksmingomis sąlygomis atskirai nuo rūkančių asmenų, teismas nurodė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu pripažinti neteisėtus atsakovo veiksmus.

11. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentus dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo, pareiškėjo nurodyta baimė dėl galimo gaisro ir galimo jo nepastebėjimo yra subjektyvaus pobūdžio, neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti pagrindas pataisos namų įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimui.

12. Teismas nustatė, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos radijo taško įrengti gyvenamuosiuose kambariuose, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl radijo taško atmetė. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo batsiuvio bei siuvėjo, dėl to jam kilo įvairios socialinės problemos, nurodė, jog pareiškėjas nurodytas aplinkybes pažymėjo abstrakčiai, visiškai nedetalizuojant, kokios konkrečiai jam problemos kilo. Teismas pažymėjo, kad Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. 77-1904 nurodyta, jog 1-ame sektoriuje dirbo siuvėjas (0,5 etato) ir batsiuvys (0,5 etato), vadovaujantis nuteistųjų Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintu Nuteistųjų dirbančių ūkio aptarnavimo darbus pareigybių sąrašu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nenustatė pataisos namų įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl galimos laiptų griūties, dėl Pravieniškių PN-AK veikiančių gamyklinių patalpų ir iš jų skleidžiamų kenksmingų medžiagų, dėl odontologo paslaugų.

13. Teismas nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) nežymiai, tačiau buvo pažeistas gyvenamojo ploto kriterijus, nebuvo užtikrinta galimybė ilsėtis laisvalaikio kambaryje bei nebuvo drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos, nusprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimas ir kitų privalomų patalpų neužtikrinimas), mastą ir trukmę (pažeidimai truko 1 metus 4 mėnesius ir 24 dienas), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 14. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytu pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, galimybė ilsėtis laisvalaikio kambaryje bei nebuvo drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos, priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis.

18. Atsakovas atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija yra pažeidimo pripažinimas ir nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.)). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui ir papildomai šių aplinkybių nenagrinėja bei dėl jų nepasisako.

21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-975-442/2022 ir kt.).

22. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad šiuo atveju teisinga ir pakankama kompensacija yra pažeidimo fakto pripažinimas. Įvertinus atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, galimybė ilsėtis laisvalaikio kambaryje bei nebuvo drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos, pažeidimai truko 1 metus 4 mėnesius ir 24 dienas), atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 300 Eur sumą, kuri laikytina proporcinga ir adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė