97cf6830-27a6-4ccd-93c7-e4215bb044da · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-107-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12284-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. AuruÅ¡kevičiaus, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „DnB NORD lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Feliciana“.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. 35 167,95 Lt skolos, 8,28 proc. metines palÅ«kanas nuo

priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo grindė Å¡alių sudarytomis laidavimo sutartimis. Nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kinys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarčių

7.5 p. nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-12 nutartimi ieÅ¡kovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieÅ¡kinį atsisakė priimti; įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „DnB NORD lizingas“ sumokėtÄ 1 055 Lt žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog Å¡alys sudarytų laidavimo sutarčių 7.5 p. numatė, kad visi ginčai, kylantys dėl sudarytų sutarčių, sprendžiami Å¡alių tarpusavio derybų keliu, o nepasiekus susitarimo – įstatymų nustatyta tvarka LR teismo įstaigose. Ginčų sprendimo vieta – Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys susitarė dėl ginčų sprendimo vietos, bet nenumatė sutartyse aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo vietos, sutarčių 7.5 p. numatyta sÄ lyga teismo nelaikyta susitarimu dėl sutartinio teismingumo. Atsižvelgęs į Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendimÄ byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfi, priimtÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas; į tai, kad teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t. y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui; todėl byloje pateiktų Sutarčių 7.5 punktuose numatyta sÄ lyga ex officio vertinta kaip nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ . Atsižvelgęs į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismas laikė, kad Å¡io ginčo sprendimas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį panaikinti ir UAB ,,DnB NORD lizingas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui

S. G. priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, jog sutarčių

7.5 p. atskirai neaptarta bylos nagrinėjimo vieta, tačiau nurodyta, kad ginčų sprendimo vieta yra Vilniaus miestas, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ios sÄ lygos vertintinos kaip Å¡alių susitarimas dėl sutartinio teismingumo ir apima teisminių ginčų tarp Å¡alių sprendimo vietÄ . Teismas netinkamai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais vartotojų teisės klausimais; padarė klaidingas iÅ¡vadas laidavimo sutartis pripažinęs vartojimo sutartimis, atsakovÄ S. G. vartotoju, o laidavimo sutarčių 7.5 sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis. Kadangi tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens BUAB „Feliciana“ sudarytos finansinio lizingo sutartys pagal savo esmę negali bÅ«ti pripažintos vartojimo sutartimis, tai ir laidavimo sutartys, kurios sudarytos prievolėms pagal finansinio lizingo sutartis užtikrinti, negali bÅ«ti pripažįstamos vartojimo sutartimis, o atsakovas S. G. – vartotoju. Apeliantas remiasi byla Bayerische Hypotheken – und Wechelsbank AG v Edgar Dietzinger ETT ir nurodo, kad kai garantuojama verslo paskola, asmuo, suteikęs tokiÄ garantijÄ , negali bÅ«ti laikomas vartotoju.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , neteisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio. Vadovaujantis CPK 32 str.

1 d. Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ . Å ioje teisės normoje atsispindi ginčo Å¡alių autonomijos principas. Ä®statymas suteikia laisvę Å¡alims susitarti dėl kitos bylos

nagrinėjimo vietos, nei turėtų bÅ«ti pagal procesinius įstatymus. Å alių valia keisti bylos teritorinį priklausymÄ teismams yra

ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias iÅ¡imtinio ir rÅ«Å¡inio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi bÅ«ti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti. Ä®statymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginÄÄ . Teisės teorijoje ir praktikoje be prorogacinių susitarimų, kuriais ginčas perduodamas spręsti kuriam nors teismui, žinomi ir derogaciniai susitarimai, kuriais atmetama kurių nors teismų kompetencija. Tiek vieni, tiek ir kiti susitarimai patenka į CPK 32 str. 1 d. taikymo sritį. CPK

32 str. 1 d. prasme turi bÅ«ti paisoma ne tik Å¡alių valios perduoti ginÄÄ spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginÄÄ spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Teisėjų kolegija sutinka, kad Konstitucijos

5 str., Europos SÄ jungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintÄ vartotojų teisių apsaugÄ , kuri turi bÅ«ti taikoma ne tik iÅ¡ esmės nagrinėjant iÅ¡ vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sÄ lygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali bÅ«ti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ . Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Feliciana“ 2009-11-12 buvo sudarytos penkios lizingo sutartys Nr. 200911F-7040, Nr. 200911F-7041, Nr. 200911F-7042, Nr. 200911F-7043, Nr. 200911F-7044 dėl lengvųjų bei krovininių automobilių įsigijimo finansavimo (b.l. 20-25, 27-32, 34-39, 41-46, 48-53). IÅ¡ lizingo sutarčių kylančių UAB „Feliciana“ prievolių vykdymui užtikrinti buvo pasirinktas laidavimo bÅ«das. 2009-11-12 tarp ieÅ¡kovo UAB „DnB NORD lizingas“ ir atsakovo S. G. buvo sudarytos atitinkamai penkios laidavimo sutartys Nr. 200911F-7040-G, Nr. 200911F-7041-G, Nr. 200911F-7042-G, Nr. 200911F-7043-G, Nr. 200911F-7044-G, pagal kurias atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu skolininkas (UAB ,,Feliciana“) neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis (b.l. 26, 33, 40, 47, 54). Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-12 nutartimi UAB „Feliciana“ iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010-01-25; vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo16 str., nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Å alys laidavimo sutartyse taip pat numatė, jog iÅ¡ Å¡ių sutarčių kylantys ginčai sprendžiami Vilniaus mieste. IeÅ¡kovas UAB „DnB NORD lizingas“ reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 35 167,95 Lt skolos, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį nurodydamas, kad ieÅ¡kinys neteismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas savo pozicijÄ grindė tuo, jog ieÅ¡kinys teismui yra pareikÅ¡tas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kuriÄ atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis (vartotojas), o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės ribojimÄ , todėl ieÅ¡kinio teismingumas yra nustatomas pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo. Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir tikslas. Vartojimo sutartys yra tos, kurias su juridiniu asmeniu (verslininku ar asmeniu, užsiimančiu profesine veikla (CK 2.4 str. 2 d.), sudaro fizinis asmuo – vartotojas (CK 1.39 str. 1 d.). Taigi vartotojas (pirkėjas, vartojamojo kredito gavėjas, užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris perka, gauna paslaugÄ , vartojimo kreditÄ , pastarojo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350 str. 1 d., 6.504 str. 1 d., 6.672 str. 1 d., 6.886 str.). Å iuo atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė prievolių įvykdymo užtikrinimo santykiai – tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas kaip fizinis asmuo laidavo už juridinį asmenį UAB „Feliciana“, sudariusį finansinės nuomos (lizingo) sutartis, pagal kurias UAB ,,Feliciana“ buvo perduotos transporto priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys tretysis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobÅ«dį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtÄ asmeninę prievolę. Taigi, ieÅ¡kovui su atsakovu sudarius laidavimo sutartis, vartojimo santykių tarp Å¡alių kilti negalėjo, nes atsakovas sudarė ne vartojimo sutartis asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, bet laidavo, jog pagrindiniam skolininkui (juridiniam asmeniui) neįvykdžius prievolės, atsakys už jos įvykdymÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri yra naikintina, ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                        T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                D.

Kačinskienė

                                                                                                                       A.

Auruškevičius