97cd2bf5-ff2e-4bc4-9f70-dc7ab9aa8b16 · Vilniaus apygardos teismas

Adm        Adm. byla Nr. ATP-348-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04648-2012-6                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4; 45.4.5  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo A. Č. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 1 d., nubaustas 700 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :

A. Č. pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-09-03, apie 11.26 val., Gedimino pr. ir Vilniaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä—jusių pėsčiųjų – G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje jas partrenkė bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 37 punktų reikalavimus, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeidęs KET 231.4 punkto reikalavimus.

 Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimÄ dalyje ir bylÄ jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes jis priimtas nesilaikant ATPK 9 str., 256 str., 257 str., 284 str. 1 d. nuostatų, dėl to priimtas nutarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Pasak apelianto, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, ir pilnutinai neiÅ¡tyrė visų įvykio aplinkybių ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis po pėsčiųjų partrenkimo sustojo įvykio vietoje, iÅ¡ karto bendravo su nukentėjusiomis, suteikė pagalbÄ , davė savo telefono numerį, teiravosi apie sveikatos bÅ«klę, klausė nukentėjusiųjų ar reikalinga greitoji pagalba, policija. Pasak apelianto, nukentėjusioji E. D. įvykio vietoje nenurodė, kad jai padaryti sužalojimai, jai sužalojimai buvo nustatyti vėliau vakare gydymo įstaigoje. G. Å . teismo metu parodė, kad po partrenkimo A.

Č. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , paklausė ar reikia greitosios, ji pasakė, kad nereikia, nes galvojo, kad nieko rimto, ir jos parėjo į mokyklÄ . G. Å . patvirtino, kad vairuotojas davė savo telefono numerį. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad merginos po įvykio pasiÅ¡alino, kad jis pabendravęs su liudininku taip pat iÅ¡važiavo, nes nebuvo nukentėjusiųjų, taip pat, kad jis nevengė bendrauti su nukentėjusiųjų tėvais ir pats jiems paskambino, po įvykio iÅ¡ karto nepasiÅ¡alino, bendravo su liudininku.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad po pirmo iÅ¡kvietimo policija į įvykio vietÄ neatvyko, atvyko tik po to, kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ nukentėjusiosios. Apeliantas gavęs kvietimÄ Ä¯ policijÄ iÅ¡ karto prisistatė ir davė objektyvius parodymus. Pasak apelianto, iÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, kad apeliantas bÅ«tų siekęs nuslėpti, jog tai jis sukėlė eismo įvykį ir bandęs iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ . Vertinant pateiktus duomenis ir atsižvelgiant į tai, kad po įvykio nukentėjusiosios pasiÅ¡alino, o A.

Č. neturėjo jų duomenų, spręstina, kad apeliantas sÄ Å¾iningai klydo manydamas, kad nėra nukentėjusiųjų. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Č. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nevertino kaltės formos ir nenustatinėjo jos asmens veikoje. Tokiu bÅ«du buvo neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinta ATPK 130 str. 1 d. dispozicija, kurios vienas iÅ¡ privalomų elementų yra pažeidimo subjekto tyčia. Apeliantas pažymi, kad Å¡is materialinės teisės normos pažeidimas galėjo turėti įtakos, vertinant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei iÅ¡sprendžiant bylÄ .

Apeliantas nurodo, kad liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, jie turi bÅ«ti tiriami ir vertinami kompleksiÅ¡kai, paÅ¡alinant jų tarpusavio prieÅ¡taravimus. Nagrinėjamu atveju teisminio nagrinėjimo metu apelianto atstovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ kviesti liudytojÄ A. V., kuriam apelianto atstovas turėjo klausimų, tačiau apylinkės teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė ir nenurodė jokių motyvų dėl ko praÅ¡ymas netenkintinas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. d p.), nes nesuteikė teisės apklausti kaltinimo liudytojo.  Institucija, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas netenkinamas. A.

Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. Dėl A. Č. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktÄ , nesant jo veiksmuose kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.           ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

         Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. Č. 2012-09-03, apie 11.26 val., Gedimino pr. ir Vilniaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä—jusių pėsčiųjų – G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje jas partrenkė bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 37 punktų reikalavimus, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeidęs KET 231.4 p., kuris nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra. Nukentėjusioji G.

Å . tiek paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 30), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, parodė, kad 2012-09-03, apie 11 val., jai su E. D. einant Gedimino prospekte per pėsčiųjų perėjÄ ties sankryža su Vilniaus gatve ir bÅ«nant perėjos viduryje, jos pamatė iÅ¡ kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į jos kairį Å¡onÄ . Nuo smÅ«gio jos abi nukrito, o automobilis sustojo už perėjos, vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , nes G.

Å . iÅ¡ smakro bėgo kraujas. Pasak G. Å ., vairuotojas paklausė, ar nereikia kviesti greitosios pagalbos. Nukentėjusioji atsisakė, nes manė, kad nieko rimto neatsitiko, nors nuo smÅ«gio skaudėjo Å¡onÄ . E. D. taip pat pasakė, kad jai viskas gerai. Anot nukentėjusiosios, prie jų buvo priėjęs dar vienas vyras, jis pradėjo barti vairuotojÄ . G. Å . paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje ji skambino mamai, pranešė apie įvykusiÄ situacijÄ ir mama jai pasakė papraÅ¡yti numerio. Pabendravus su vairuotoju apie 15-20 minučių, jis davė G.

Å . savo telefono numerį bei iÅ¡važiavo. Po to ji kreipėsi į gydytojÄ , jai buvo susiÅ«tas smakras (b. l. 86-87). IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji E. D., kuri tiek paaiÅ¡kinime policijai, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012-09-03 eidamos su G. Å . per pėsčiųjų perėjÄ Gedimino prospekte, jos pamatė iÅ¡ kairės pusės atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Nukentėjusioji pagalvojo, kad automobilis sustos, todėl ėjo toliau, tačiau automobilis atsitrenkė į jas ir tada sustojo.

Po susidÅ«rimo E. D. pajuto skausmÄ alkÅ«nėje ir klube, o atsisukusi pamatė, kad G. Å . guli nukritusi ant gatvės. G. Å . buvo iÅ¡sigandusi, iÅ¡ smakro jai bėgo kraujas. IÅ¡lipęs vairuotojas domėjosi jų sveikata, išėmęs vaistinėlę, užklijavo G. Å . smakrÄ . G. Å . paprašė vairuotojo telefono numerio, jis davė, paklausė, ar viskas gerai ir iÅ¡važiavo, o jos liko stovėti Å¡aligatvyje. E. D. paaiÅ¡kino, kad žino, jog praeivis kalbėjo su policija, praneÅ¡inėjo apie tai telefonu (b. l. 88-89).

Eismo įvykį matęs liudytojas A. V. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad 2012-09-03, apie 11.20 val., ėjo kairiuoju Å¡aligatviu Gedimino prospektu link Seimo rÅ«mų, priėjęs sankryÅ¾Ä su Vilniaus gatve pastebėjo, kaip nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ant važiuojamosios dalies partrenktos automobilio krenta dvi merginos. Automobilis sustojo, iÅ¡lipo vairuotojas. Liudytojas matė, kad merginos atsistojo, vienai iÅ¡ jų buvo prakirsta barzda, bėgo kraujas. A. V. priėjo prie merginų, vairuotojÄ pabarė, kad Å¡is neatsakingai vairuoja automobilį, ir paskambino pagalbos telefonu 112.

Kol liudytojas kalbėjo telefonu, vairuotojas pleistru užklijavo kraujuojančiÄ merginos žaizdÄ (b. l. 32). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojas policijai apie įvykį pranešė 2012-09-03, 11 val. 26 min. (b. l. 6). Daroma iÅ¡vada, kad Å¡ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti Å¡iomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A.

Č. parodymus, matyti, kad jis paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams nurodė, kad 2012-09-03 jis važiavo Gedimino prospektu nuo Seimo link Katedros, važiavo pagrindiniu keliu, pravažiavo sankryÅ¾Ä , už kurios stovėjo mikroautobusas su įjungtais avarinio sustojimo žibintais, už jo buvo pėsčiųjų perėja, į kuriÄ tik spėjęs įvažiuoti A. Č. pamatė kliÅ«tį ir stabdė. Jis nebuvo įsitikinęs, kad kliudė merginas, todėl sustojo Å¡alikelėje, įjungė avarinio sustojimo žibintus ir prilėkė prie merginų, klausė jų, ar viskas gerai, ar nereikia iÅ¡kviesti greitosios pagalbos ar policijos.

Pasak A. Č., jos atsisakė, nes sakė, kad skuba į pamokÄ , atsisveikino ir išėjo. Priėjęs prie merginų, A. Č. jokių sužalojimų neįžvelgė, merginos patvirtino, kad viskas gerai, todėl sėdęs į automobilį jis iÅ¡važiavo (b. l. 29). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Č. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus, paaiÅ¡kino, kad 2012-09-03 jis važiavo Gedimino prospektu nuo Seimo link Katedros apie 30 km/h greičiu ir sankryžoje nepastebėjo dviejų pėsčiųjų.

Ä®vykio dienÄ buvo giedra ir sausa, matomumas buvo geras, tačiau prie vieÅ¡bučio stovėjo mikroautobusas, kuris trukdė A. Č. gerai matyti, kas įžengė į pažymėtÄ pėsčiųjų perėjÄ . Kliudęs priekine maÅ¡inos dalimi abi pėsčiÄ sias, jis sustojo maždaug 5 metrų atstumu nuo įvykio vietos, įjungė avarinį signalÄ . Mergaitės parkrito ant grindinio ir G. Å . prasiskėlė barzdÄ , todėl jis iÅ¡sitraukė vaistinėlę ir suteikė mergaitei pirmÄ jÄ pagalbÄ .

E. D. nieko nenutiko. PasirÅ«pinęs G. Å ., jis davė jai savo telefono numerį, klausė, ar kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ . G. Å . pasakė, kad nereikia, nes kažkur skubėjo, todėl jie susitarė nekviesti jokių viešųjų įstaigų ir iÅ¡siskirstė. A. Č. nesutiko, kad pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, manė, jog bÅ«tina suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ ir iÅ¡kviesti tarnybas bei užregistruoti įvykį. Pasak A. Č., įvykio jie neužregistravo, teisiÅ¡kai yra pasitraukimas. Nurodė, kad liudytojas A.

V. skambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį numeriu 112, A. Č. žinojo, kad žmogus apie įvykį pranešė. A. Č. už 5 metrų, įjungęs avarinius automobilio ženklus, stovėjo 20 minučių, nesulaukęs policijos iÅ¡važiavo (b. l. 85-86). IÅ¡ Å¡ių duomenų galima spręsti, kad A. Č. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, partrenkė pėsčiųjų perėjoje nukentėjusiÄ sias, jis teismo posėdyje prisipažino, jog matė G. Å . sužalojimus, suteikė jai pirmÄ jÄ pagalbÄ , paliko jai savo telefono numerį, tačiau jis iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė, nepranešęs apie jį policijai.

Kaip minėta, KET 231.4 p. imperatyviai nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Å ių pareigų A. Č. nevykdė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino ir apie įvykį pranešė eismo įvykį matęs praeivis A.

V., A. Č. tÄ Å¾inojo ir suprato, tačiau nesulaukęs policijos iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ , paliko savo telefono numerį, bendravo su nukentėjusiųjų tėvais po eismo įvykio, neÅ¡alina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Å iuo atveju į minėtas aplinkybes atsižvelgtina pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudÄ . KET 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis.

KET 250 p. numatyta, kad asmenys, pažeidę Å¡ias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimÄ gavo 2011-08-01, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus ir privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant minėtus KET 231.4 p. reikalavimus, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Minėtos aplinkybės rodo, kad jis sÄ moningai, t. y. tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos vengdamas atsakomybės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A. Č. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl liudytojo A. V. neiÅ¡kvietimo į teismo posėdį, nagrinėjamu atveju nepažeidžia apelianto teisės į teisingÄ teismÄ , nes Å¡io asmens paaiÅ¡kinimai, kaip matyti iÅ¡ jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡ esmės negali įtakoti apelianto veiksmų, kuriuos jis pats pripažino, teisinio vertinimo.

LiudytojÄ buvo praÅ¡oma Å¡aukti į teismo posėdį, siekiant nustatyti, ar abi nukentėjusiosios pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, ar viena jų liko laukti, tačiau faktinės aplinkybės, ar nukentėjusiosios, ar vairuotojas pirmiau pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, neÅ¡alina vairuotojo pareigos vykdyti KET reikalavimus įvykus eismo įvykiui. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A. Č. pažeidimai yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                          Angelė Ikasalienė