2026-01-07 Nr. AB-643-3-61-3-04508-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1354-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04508-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 1P-26548 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta 2025 m. liepos 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-360 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus M. D. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius M. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nesilaikė teisės aktų reikalavimų, neįvykdė nustatytų funkcijų ir padarė tarnybinį nusižengimą. Departamento generalinis direktorius 2025 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą, o 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti prašomą sutikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad, vadovaujantis teismų praktika, Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra diskriminuojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui išimtinai dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai.

4. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.

5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Atsakovas tvirtino, jog jis, pareikšdamas nuomonę, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, savo veiklos principais bei teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Profesinės sąjungos nariams, lyginant su asmenimis, nepriklausančiais šiai organizacijai, tendencingai ir šališkai parengtą Išvadą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė duoti pareiškėjui prašomą leidimą.

6. Atsakovo vertinimu, Išvadoje akivaizdžiai ignoruojamos trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl nepagrįstai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo, nes trečiasis suinteresuotas asmuo veikė savo kompetencijos ribose, iš esmės tinkamai atliko savo darbą, o atsakomybės taikymas už priimant sprendimus padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, jeigu jie nėra šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar pan., būtų neproporcingas (neadekvatus) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Departamento prašymą, t. y. panaikino Sprendimą.

8. Teismas, įvertinęs Išvadą, nurodė, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo), t. y. Išvadoje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrinta muitinės kontrolė. Išvadoje yra išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės: trečiasis suinteresuotas asmuo, 2025 m. gegužės 3 d. atlikdamas pareigas Medininkų kelio poste, nustatęs su prie darbo vietos Nr. 7 „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV A,B, C, D, D* eismo juostose“ atvykusiu iš Lietuvos Respublikos išvykstančiu automobiliu susijusios rizikos požymius ir įvertinęs automobilį kaip rizikingą, neatrinko jo muitiniam tikrinimui ir neatliko tokiu atveju privalomo atlikti muitinio tikrinimo, paliko jam priskirtą darbo vietą Nr. 7 be posto pamainos viršininko žinios, su minėto automobilio grąžinimu į Lietuvos Respubliką susijusius veiksmus atliko kitoje darbo vietoje (Nr. 6), į kurią nebuvo paskirtas dirbti, neįformino Pranešimo apie riziką dėl su minėta transporto priemone susijusių nustatytų rizikos požymių. Teismo vertinimu, Išvadoje yra nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens padaryto teisės pažeidimo sudėtis ir nėra jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su jo veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, taip pat kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Teismas akcentavo, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo, o pažeidimo ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

III. 10. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą.

11. Atsakovas teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, jog jis, pareikšdamas nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o šiuo atveju, siekiant skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, yra taikomi dvigubi standartai, jis yra diskriminuojamas (be kita ko, nebuvo išsamiai išanalizuoti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai).

12. Atsakovas tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl Sprendime pateiktų argumentų, net nereikalavo pareiškėjo juos paneigti, taip suteikdamas pareiškėjui, kaip stipresniajai šaliai, nepagrįstą pranašumą. Teismas sprendime iš esmės atkartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes, neatliko savarankiško, objektyvaus ir visapusiško bylai svarbių aplinkybių vertinimo.

13. Atsakovo vertinimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šią bylą išnagrinėjo viena teisėja, tačiau kilęs ginčas nepatenka į tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kurias gali nagrinėti vienas teisėjas.

14. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas nurodo, kad teismo pozicija atitinka teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Šioje byloje išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Profesinės Sąjungos Sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą pareiškėjui Departamentui skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, peržengė jam suteiktų įgaliojimų ribas, nepagrįstai vertino Išvadą ir nurodė, jog pareiškėjo siekis skirti tarnybinę nuobaudą yra diskriminuojantis trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Išvadoje yra išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o byloje nėra duomenų, kad siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas ir priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris yra naikintinas.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir savarankiškai, visapusiškai, objektyviai neįvertino šiai bylai svarbių aplinkybių, neatsakė į atsakovo argumentus ir iš esmės atkartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus bei aplinkybes, be to, bylą nepagrįstai išnagrinėjo vienas teisėjas.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.

22. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėta sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, t. y. sudėtis, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 str.); kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; kt.).

23. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija.

24. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos, neįtrauktos į išimtinį sąrašą, turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos (šiuo aspektu žr. 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-47-629/2023; kt.).

26. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nėra nurodyta argumentų, dėl kurių konstatuota, jog byla priskirtina nagrinėti vienam teisėjui.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl Departamento prašyme suformuluotas reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų, kurios pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjamos vieno teisėjo, kategoriją (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2091-662/2025), taip ir kitų ginčų bylų, kurios pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjamos vieno teisėjo, kategoriją. Kadangi bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė viena Regionų administracinio teismo teisėja, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tokio aiškinimo, be kita ko, buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1721-821/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1675-662/2025; kt.).

28. Pažymėtina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2025; kt.).

29. Apibendrinant konstatuotina, jog dėl nustatyto sprendimo negaliojimo pagrindo atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.), o ne išnagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė