2018-04-13 Nr. AB-7599-3-66-3-00016-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4051-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. N. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. N. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Vilniaus pasienio rinktinė) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame buvo prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. N. H. (toliau – ir Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių sulaikymo centre (toliau – Užsieniečių sulaikymo centras), iki kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams (toliau – ir Teikimas).

2. Vilniaus pasienio rinktinė nurodė, kad Užsienietis su šeima 2018 m. kovo 8 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Taip pat jie prieglobsčio prašymus buvo pateikę 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau nesulaukę galutinio sprendimo išvyko į Vokietiją, taip pažeisdami prieglobsčio prašytojų išvykimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, ir todėl buvo nutrauktas užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas.

3. Vilniaus pasienio rinktinė teigė, kad Užsienietis trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jo teisinio statuso, taip pat gali slėptis, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietis vėl bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes.

4. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovė prašė Vilniaus pasienio rinktinės teikimo netenkinti ir paaiškino, kad jis buvo išvykęs, nes visi išvyko iš Lietuvos, jam reikia gydymo, kuris tinkamai suteiktas Vokietijoje, Lietuvoje niekas nesupranta jo kalbos, nėra giminaičių ar tėvynainių.

II. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 11 d. sprendimu tenkino Vilniaus pasienio rinktinės teikimą – nusprendė Užsienietį sulaikyti Užsieniečių sulaikymo centre kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 9 d.

6. Teismas nurodė, kad Užsienietis pažeidė teisės aktuose įtvirtintas prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis savo elgesiu anksčiau trukdė priimti sprendimus dėl jo teisinio statuso ir pasislėpė, savavališkai pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis vėl gali išvykti pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje.

7. Teismas taip pat įvertino tai, kad Užsienietis neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi teisėto pajamų šaltinio Lietuvoje, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik jį grąžinus į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III Reglamentas), teismo sprendimo priėmimo metu priimtas sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnyje.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus pasienio rinktinės teikimo netenkinti ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Taikyti sulaikymą asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, taip pat 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Nagrinėjamu atveju užsieniečių sulaikymas – netikslinga ir neproporcinga priemonė.

8.2. Priimant sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo nebuvo įvertintinas jo pažeidžiamumas (apeliantas yra keturių mažamečių vaikų tėvas, kuris yra atsakingas už šių asmenų auklėjimą ir rūpinimąsi jais), o aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, nėra.

8.3. Laikino išvykimo tvarką apeliantas pažeidė prieš ketverius metus, kadangi buvo reikalingas gydymas, kuris buvo galimas suteikti tik Vokietijoje, šiuo metu apeliantas yra pasimokęs iš savo klaidų ir daugiau laikino išvykimo tvarkos nepažeidinės.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be Teikime nurodytų argumentų, pažymima, kad 2014 m. lapkričio 21 d. priimant Užsieniečio prieglobsčio prašymą jis buvo supažindintas su informacijos prieglobsčio prašytojui, kurioje nurodytos jo teisės ir pareigos, tačiau jis neurėdamas galiojančio kelionės dokumento išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors jam buvo taikomi judėjimo laisvės apribojimai. Vilniaus pasienio rinktinė taip pat nurodo, kad pagal Įstatymo 182 straipsnį pažeidžiamais asmenimis pripažįstami „vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų“, o nagrinėjamu atveju Užsienietis atvyko katu su visa šeima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

13. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

14. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinama, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 8 d. Užsienietis su šeima buvo grąžinti Į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą. Tą pačią dieną jie pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (b. l. 4).

17. Teikime nurodyta, ir Užsienietis to neneigia, kad Užsienietis ir jo šeima jau anksčiau prašėsi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje – 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau nesulaukę galutinio sprendimo pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro (b. l. 12) ir išvyko į Vokietiją. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (15/6-6)-14PR-32 nutraukė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (b. l. 13). Kaip minėta, Užsienietis antrą kartą pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuomet jis buvo grąžintas iš Vokietijos.

18. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali dar kartą išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, o tai yra pagrindas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi ir 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu jam takyti sulaikymą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sulaikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio būtų įvykdytas. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę akivaizdu, kad minėtas tikslas bus nepasiektas.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. N. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė