97c86368-b4f7-412d-ae01-2c8b5cd45f39 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.1.-2967-963/2015Proceso Nr. 4-06-3-02510-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2015 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,atstovui advokatui Romanui Lupeikai,dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei A. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje R.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : R. B., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., įmonės veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), autodetalių parduotuvėje, M.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasiraÅ¡ius darbo sutartį, ir apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje.Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė A.

P. parodė, jog R. B. neneigia, jog jis ieÅ¡kojo darbuotojų, tačiau neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su M. K., kadangi jo manymu priimti darbuotojÄ neįvertinus jo darbinių gebėjimų yra rizikinga, apie tai, jog pasibandyti dirbti, t. y. nuplauti automobilį patvirtina ir dėl darbo į autodalių parduotuvę atvykęs M. K.. Teisminio nagrinėjimo metu R. B. patvirtino, jog M. K. pradėjo dirbti 2015 m. birželio 24 d., tačiau darbo sutartyje numatyta, kad asmuo gali pradėti dirbti tik 2015 m. birželio 25 d.

PraÅ¡o teismo R. B. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje, skirti nuobaudÄ .Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ ir parodė, jog jis yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, yra baigęs kÅ«no kultÅ«ros institutÄ , iÅ¡situokęs, jį iÅ¡laiko dukra ir žentas, Å¡iuo metu yra įmonės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, gauna apie 400,00 Eur darbo užmokestį.

Taipogi dirba pagal individualiÄ veiklÄ , Rietavo turguje prekiauja automobiliais. (duomenys neskelbtini) reikėjo naujų darbuotojų, t. y. prekių iÅ¡neÅ¡iotojų, vairuotojų. KartÄ atvažiavo M. K. ir priėjęs prie jo, pasiteiravo ar nereikia darbuotojo. Pastarajam jis atsakė, kad reikia, ir M. K. paklausė ar nusimano apie automobilius, ar moka juos vairuoti, ar sugebės dirbti prie kasos. Tam, kad pažiÅ«rėti kaip M. K. dirba, jam liepė nueiti iÅ¡ pardavėjos pasiimti kibiriukÄ ir nuplauti jo asmeninio automobilio galinį bamperį, po ko, jei darbas bus gerai atliktas, jį priims į darbÄ .

M. K. į autodetalių parduotuvę įėjęs nebuvo. MinėtÄ automobilį jis ruošė pardavimui, kuris Å¡iuo metu jau yra parduotas. Kuomet M. K. plovė automobilį, prisistatė darbo inspekcijos atstovas ir užfiksavo aplinkybes. PaaiÅ¡kino, jog M. K. jis nepažinojo, jam nebuvo laiko kada iÅ¡bandyti kaip pastarasis dirba, kadangi norėjo, kad asmuo pradėtų dirbti jau tÄ pačiÄ dienÄ po pietų, darbo kodekso nuostatų dėl iÅ¡bandymo laikotarpio, nežino. M. K. bÅ«tų įdarbinęs už valandos laiko, kadangi laukė kol atvažiuos buhalterė, kuri tvarko dokumentus.

PrieÅ¡ sudarant darbo sutartį su M. K., jis neaptarė darbo užmokesčio, už nuplautÄ automobilį M. K. darbo užmokesčio jis neiÅ¡mokėjo ir nežadėjo mokėti, bei pastarajam nesakė, jog darbas bus susijęs su automobilių plovimu. Nuo 2015 m. birželio 23 d. M. K. dirba jo įmonėje, darbÄ atlieka gerai. Pastarasis dirba kaip kasininkas, tiekėjas ir pardavėjas, yra siunčiamas parvežti prekes, atlieka ir kitas užduotis, tačiau į jo darbo funkcijas neįeina plovimo paslaugos. Nurodė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) vardu nebuvo parduotas nei vienas automobilis, Å¡i įmonė plovimo paslaugų neteikia.

Jo automobilis, kurį plovė M. K. stovėjo autodetalių parduotuvei priklausančioje automobilių stovėjimo vietoje. PraÅ¡o nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kadangi Å¡iuo atveju tarp jo ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai.Atstovas advokatas Romanas Lupeika parodė, jog (duomenys neskelbtini) įstatų 2.2. punktas nurodo bendrovės pagrindinę veiklÄ ir kokias paslaugas bendrovė teikia. Minėta įmonė automobilių plovimo paslaugų neteikia. M. K. plovė asmeninį R.

B. automobilį, kurį vėliau M. K. ir nusipirko. R. B. M. K.pasiÅ«lė nuplauti asmeninį jo automobilį pažadėdamas pastarÄ jį priimti į darbÄ . R. B. su M. K. nebuvo aptaręs nei darbo sÄ lygų, nei funkcijų, nei darbo laiko ir darbo užmokesčio dydžio. PraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi Å¡iuo atveju tarp R. B. ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai.Liudytojas M. K. parodė, jog jis yra vidurinio iÅ¡silavinimo, Å¡iais metais baigė 12 klasių, 2015 m. liepos 16 d. gavo mokyklos baigimo diplomÄ .

Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) reikia darbuotojo, todėl 2015 m. birželio 23 d. nuėjo į minėtÄ Ä¯monę pasidomėti dėl darbo. R. B. iki 2015 m. birželio 23 d. nepažinojo. Ä®monės direktorius R. B. jo paklausė ar jis gali neÅ¡ioti padangas, dirbti parduotuvėje prie kasos, bei liepė iÅ¡bandymui nuplauti direktoriaus asmeninį automobilį, kadangi norėjo pažiÅ«rėti kaip jis dirba. Darbo funkcijų ir darbo užmokesčio su pastaruoju neaptarė. Beplaunant minėtÄ automobilį atėjo darbo inspekcijos atstovas.

Liudytojas M. K. paaiÅ¡kino, jog darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2015 m. birželio 23 d. Po sutarties pasiraÅ¡ymo, direktorius paaiÅ¡kino kÄ reikės dirbti, parodė parduotuvę, supažindino su darbo funkcijomis, nuo sekančios dienos jis pradėjo dirbti. Å iuo metu dirba vairuotoju, parduotuvėje prie kasos ir neÅ¡ioja prekes, darbo funkcijos atitinka jo darbo sutarties sÄ lygas. Nuo 2015 m. birželio 23 d. nėra matęs, kad kas plautų automobilius, nurodė, jog R. B. neteikia automobilių plovimo paslaugų.2015 m. birželio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, jog 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A.

P. ir T. L. patikrino praneÅ¡imÄ dėl galimų darbo pažeidimų (duomenys neskelbtini) autodetalių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, prie parduotuvės rastas dirbantis, t. y. plaunantis automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog jis norėjo įsidarbinti, ir atvykus į (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ parduotuvę dėl darbo rado savininkÄ , kuris jam davė pasibandyti dirbti, tai yra nuplauti automobilį „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

M. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad su direktoriumi sutarė, jog klausimÄ dėl priėmimo į darbÄ iÅ¡spręs po „pasibandymo“, t. y. nuplovus automobilį. Nustatyta, jog patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. nurodė, jog automobilį M. K. leido nuplauti nepasiraÅ¡ius darbo sutarties ir nepraneÅ¡us apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, kadangi jo manymu priimti darbuotojo neįvertinus jo darbinių gebėjimų yra rizikinga (b. l. 5-6).2015 m. birželio 29 d. integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais nustatyta, jog M.

K. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2015 m. birželio 25 d. (b. l. 7).2015 m. birželio 23 d. darbo sutartimi Nr. 40 nustatyta, jog tarp M. K. ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. buvo sudaryta darbo sutartis dėl pagalbinio darbininko pareigų, darbo pradžia 2015 m. birželio 25 d. (b. l. 10).2015 m. gegužės 4 d. pažyma – sÄ skaita Nr. 259 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavė R. B. transporto priemonę „Toyota Alensis Verso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini) įstatais nustatyta, jog 2.2. punkte nurodyta bendrovės veikla – paslaugų pobÅ«džio, bendrovės veiklos objektas – bet kuri, įstatymų nedraudžiama Å«kinė-komercinė veikla, nustatyta ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikacijos apraÅ¡o. Nustatyta, jog pagrindinė bendrovės veikla pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikacijos apraÅ¡Ä yra: bet kokia didmeninė ir mažmeninė prekyba, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekybÄ ir remontÄ , dažų, lakų ir politÅ«rų prekybÄ , keleivinis sausumos transportas.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ .

Å i teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratÄ , aiÅ¡kinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Darbo sutarties sudarymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . Darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti.

Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veikÄ kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kojo darbuotojo, 2015 m. birželio 23 d.

M. K. buvo atėjęs dėl darbo į (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ autodetalių parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), ir norėdamas pastarÄ jį iÅ¡bandyti, M. K. liepė plauti automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį. Be to nurodė, jog Å¡iuo atveju tarp jo ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai. Tačiau, tokie R. B. parodymai atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų bylos aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 413 straipsnio sudėtį.Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių jÄ nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, reiÅ¡kia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ darbo funkcijÄ .

Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pats R.

B. teisminio nagrinėjimo metu, aiÅ¡kindamas aplinkybes, patvirtino, kad tarp jo ir M. K. buvo kalba apie M. K. įsidarbinimÄ (duomenys neskelbtini) priklausančioje autodetalių parduotuvėje, patvirtino, jog pastarojo klausė ar nusimano apie automobilius, ar moka juos vairuoti, ar sugebės dirbti prie kasos, bei, tam, kad pažiÅ«rėti kaip M. K. dirba, liepė iÅ¡bandymui nuplauti jo automobilio bamperį. Nustatyta, jog liudytojas M. K. teisminio nagrinėjimo metu taipogi nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ autodetalių parduotuvę buvo atėjęs su konkrečiu tikslu – ieÅ¡kojo darbo, R.

B. jo klausė, ar jis gali nešioti padangas, dirbti parduotuvėje prie kasos, bei išbandymui liepė nuplauti automobilį. Tai, jog į (duomenys neskelbtini) autodetalių parduotuvę atėjo norėdamas įsidarbinti ir minėtos įmonės direktorius išbandymui liepė nuplauti automobilį, M. K. nurodė ir 2015 m. birželio 23 d. rašytame paaiškinime (b. l. 9). Galiausiai administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. birželio 23 d., inspekcijos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas M.

K., kuris, kaip patikrinimo aktu užfiksuotas dirbantis, t. y. plaunantis automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vienareikÅ¡miai konstatuotina, jog M. K. - dirbo konkretų darbÄ . Be to, atkreiptina, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp R. B. ir M. K. buvo sudaryta rangos sutartis. Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo bÅ«do, technologijų ir pan.

Analizuojamu atveju M. K. pakluso darbo organizavimo nurodymams ir atliko jam nurodytÄ užduotį – pasiimti kibirėlį ir nuplauti automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį, o R. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, leido M. K. tokiomis sÄ lygomis dirbti. Nors M. K. plovė asmeninį R. B. priklausantį automobilį, tačiau pažymėtina, šį nurodymÄ M. K. atliko (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. pavedimu, kuris norėjo iÅ¡bandyti asmenį ir pažiÅ«rėti kaip pastarasis dirba.

R. B. argumentai, tai jog (duomenys neskelbtini) neteikia automobilių plovimo paslaugų, atmestini kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma suponuoja objektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B., 2015 m. birželio 23 d., (duomenys neskelbtini) veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), autodetalių parduotuvėje, įdarbino M. K. ir realiai leido dirbti M. K., nesudaręs su juo darbo sutarties, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , kas laikytina nelegaliu darbu.

Byloje nenustatyta, jog R. B. ir M. K. buvo susitarę dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau pažymėtina, jog Å¡io fakto nenustatymas savaime nepaneigia aplinkybės, jog M. K., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiÅ¡kai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas iÅ¡bandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi iÅ¡bandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti sulygstamas iÅ¡bandymas; jis gali bÅ«ti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui, iÅ¡bandymo sÄ lyga turi bÅ«ti nustatoma darbo sutartyje.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡bandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Å ių sÄ lygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (žr. nutartį byloje Nr. N575-2032/2010).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta, kad R. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymas, t.y. konstatuotina, kad tarp R.

B. ir M. K. susiklostė darbo santykiai, M. K. neabejotinai dirbo nelegalų darbÄ , o R. B., leisdamas jam dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimÄ padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuriuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta R. B.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktorius, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinant M.

K. sudaryti raÅ¡ytinės darbo sutarties, todėl pagrįstai laikytina atsakingu dėl netinkamai organizuojamos vykdomos veiklos: t. y. jis leido darbuotojui dirbti darbÄ , nesudarius su juo darbo sutarties. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiojo teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iÅ¡kreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.Duomenų apie tai, kad R. B. bÅ«tų anksčiau baustas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus byloje nėra.

Byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio paskyrimo į atsižvelgiama į R.

B. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Å¡ios rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , dirba, gyvena vienas, jo pajamas sudaro apie 400 eurų per mėnesį, yra 60 metų amžiaus, todėl pagrįstai manyta, jog Å¡iuo atveju R. B. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam už padarytÄ teisės pažeidimÄ minimaliÄ administracinę nuobaudÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje.

Apie nuobaudos paskyrimÄ R. B. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 413 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, n u t a r i a: R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 868,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.1.-2967-963/2015, įmokos kodÄ 1001. Nutarimui įsiteisėjus apie Å¡ios nuobaudos paskyrimÄ paskelbti per visuomenės informavimo priemones.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                   Rasa Stonkuvienė