2020-04-22 Nr. AB-8408-3-61-3-00018-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-292-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00018-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3495-20361) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos G. Š. prašymo pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pratęsti šį terminą iki 2020 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2020 m. sausio 17 d. atskirojo skundo trūkumus pašalinti, t. y. nurodyti atsakovą ir jo rekvizitus, atskirajame skunde suformuluoti reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 154 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis, nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties įteikimo pareiškėjai datą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi G. Š. apeliacinį (atskirąjį) skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepašalino teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nurodytų atskirojo skundo trūkumų iki nustatyto termino, pareiškėjai buvo išaiškintos atskirojo skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja G. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir pratęsti terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėja paaiškina, kad iki šiol neturi valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ir išverstų procesinių dokumentų į pareiškėjai suprantamą rusų kalbą.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog trūkumų pašalinti negalėjo, nes pareiškėjai neteikiama antrinė pagalba ir procesiniai dokumentai neišversti į rusų kalbą, yra nepagrįsti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje nustatytiems skundo trūkumams šalinti nereikėjo specifinių teisinių žinių ar specialių įgūdžių, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjai išaiškino jos skundo trūkumus ir kaip juos pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja atskirąjį skundą pateikė lietuvių kalba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos G. Š. apeliacinį (atskirąjį) skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį (atskirąjį) skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėja nepašalino teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – nurodyti atsakovą ir jo rekvizitus, atskirajame skunde suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 154 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis, nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties įteikimo pareiškėjai datą. Iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos pateiktas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. sausio 17 d. nurodyti atsakovą ir jo rekvizitus, atskirajame skunde suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 154 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti procesinių sprendimų rūšis, nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties įteikimo pareiškėjai datą.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų (nurodyti atsakovą ir jo rekvizitus, suformuluoti reikalavimą, nurodyti įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties neteisėtumas ir pagrįstumas, pateikti įrodymus, patvirtinančius 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties įteikimo datą) buvo esminiai ir pagal tokį pareiškėjos atskirąjį skundą trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėja minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, nors turėjo pašalinti iki 2020 m. sausio 17 d., todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjos apeliacinį (atskirąjį) skundą laikė nepaduotu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nepašalino teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė jokių argumentų ir reikalavimų dėl teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėja nurodė, kad teismas nutarė nustatyti pareiškėjai terminą iki 2020 m. sausio 17 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad iki šiol neturi valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ir išverstų procesinių dokumentų į pareiškėjai suprantamą rusų kalbą, tai sutrukdė pareiškėjai pašalinti teismo nustatytus trūkumus, tačiau pastebėtina, kad tokie pareiškėjos teiginiai yra paneigiami pačios pareiškėjos ranka surašytu ir pateiktu atskiruoju skundu.

Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos neturėjimas antrinės teisinės pagalbos ar procesinių dokumentų neišvertimas į rusų kalbą, negalėjo būti objektyvia kliūtimi įvykdyti teismo įpareigojimą ištaisyti atskirojo skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį (atskirąjį) skundą laikė nepaduotu teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų procesinio dokumento – atskirojo skundo – trūkumų.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė