2017-10-10 Nr. AB-18273-3-45-3-00012-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5029-662/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00012-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl K. K. (K. K.) sulaikymo,

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2017 m. liepos 5 d. teikimu teismo prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. sulaikymo Centre.

Pareiškėjo atstovė 2017 m. liepos 20 d. teismo posėdžio Švenčionių rajono apylinkės teisme metu prašė užsieniečio nesulaikyti.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino.

Pareiškėjas K. K. apeliaciniu skundu prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu K. K. apeliacinį skundą tenkino, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2017 m. liepos 5 d. teikimą Nr. (21/26)-7K-752 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo“ atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir pabrėžė, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Teisėjų kolegija akcentavo, jog, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 118 str. 1 d.). Teisėjų kolegija darė išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog, K. K. įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo tolesnis sulaikymas savaime tapo neteisėtu, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgdamas į pasikeitusią K. K. teisinę padėtį, Centras 2017 m. liepos 5 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą. Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Centro teikimą tenkino. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu tenkino kitą Centro teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2017 m. lapkričio 5 dienos. Pastarasis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 29 dieną.

Teisėjų kolegija rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4, 5 dalimis ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog K. K. anksčiau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, tačiau, nei teisėtai atvykęs į Europos Sąjungą, nei pasibaigus Lietuvos Respublikos ambasados išduotos vizos galiojimui, to nepadarė, beveik metus neteisėtai gyveno Europos Sąjungoje, iš pradžių savanoriškai sutiko išvykti iš Lietuvos, ir tik suimtas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas pagrindas jį sulaikyti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog, kadangi Migracijos departamentas 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-133 nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, Migracijos departamentas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-106 nusprendė užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio ir pastarasis sprendimas buvo apskųstas teismui, laikytina, kad galutinis sprendimas dėl K. K. prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, todėl jis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 p.) ir atitinkamai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 5 d., 221 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija darė išvadą, kad nebegalima teigti, jog K. K. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pagrįstų abejonių dėl jo asmens tapatybės nėra, todėl išnyko Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas jį sulaikyti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad užsienietis, Migracijos departamentui nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, būtų teikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, nebendradarbiavęs, kitaip trukdęs atlikti veiksmus, susijusius su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu iš esmės. Užsieniečio prašymas nebuvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu dėl Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytų priežasčių. Nors Migracijos departamentui ir kilo abejonė, ar prašymas suteikti prieglobstį nebuvo pateiktas siekiant sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos (būtent todėl šis prašymas nagrinėtas skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 4 d. 6 p.)), tokia Migracijos departamento pozicija nebuvo pagrįsta jokiais motyvais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad K. K., į Europos Sąjungą atvykęs teisėtai ir vėliau joje būdamas neteisėtai, iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje nepateikė prašymo suteikti prieglobsčio, savaime nėra pagrindas padaryti išvadą, kad asmuo trukdo Migracijos departamentui priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Kitų priežasčių, dėl kurių tikimybė, jog užsienietis pasislėps ar bandys pasislėpti, galėtų būti pripažinta pakankamai didele jo judėjimo laisvės apribojimui pateisinti, teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, pasikeitus K. K. teisiniam statusui, t. y. jam tapus prieglobsčio prašytoju, išliko pagrindas jį sulaikyti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu užsienietį numatyta sulaikyti iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu (taip pat 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikiant apeliacinį skundą) minėta nutartimi nustatytas jo sulaikymo terminas jau yra suėjęs, teisėjų kolegija nevertino galimybės užsieniečiui minėtu laikotarpiu skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, be to, tokių priemonių taikymo apeliaciniame skunde neprašė ir pats užsienietis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra tikslinga ir spręsti klausimą dėl jo sulaikymo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nenutraukti K. K. sulaikymo nebuvo proporcingas siekiamiems tikslams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą sulaikyti užsienietį iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., panaikino, o K. K. apeliacinį skundą tenkino.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. K. prašymas išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-5029-662/2017 tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis galima laikyti tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-360-405/2017, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas dėl pareiškėjo sulaikymo iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas turi būti nedelsiant paleistas iš sulaikymo, nepriklausomai nuo to, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-391-7635/2017, kuris įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatytas pareiškėjo sulaikymo terminas yra pratęstas iki 2017 m. lapkričio 5 dienos.

Pareiškėjas pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-360-405/2017. Nors buvo nustatyta, kad yra įsiteisėjęs vėlesnis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-391-7635/2017 dėl pareiškėjo sulaikymo termino pratęsimo, tačiau nuspręsta, kad šioje byloje nėra tikslinga spręsti klausimą dėl pareiškėjo sulaikymo ir dėl to papildomai pasisakyti. Pareiškėjo manymu, šis klausimas nebuvo sprendžiamas dėl to, kad, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, pasikeitus pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. jam tapus prieglobsčio prašytoju, išliko pagrindas jį sulaikyti, atitinkamai vėlesnis Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl jo sulaikymo termino pratęsimo iki 2017 m. lapkričio 5 d. taip pat (savaime) laikytinas nepagrįstu ir negali būti toliau vykdomas, o pareiškėjas turi būti nedelsiant paleistas iš sulaikymo. Pareiškėjas paaiškina, kad, jo atstovams kreipusis į Centrą dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. pareiškėjo nedelsiamo paleidimo iš jo sulaikymo, buvo atsisakyta įvykdyti tokį reikalavimą, motyvuojant tuo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d., todėl užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs ir jis turi likti sulaikyme. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek jau panaikintas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimas, tiek ir šio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas buvo priimti remiantis tais pačiais Įstatyme nustatytais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino kaip pirmosios instancijos teismo pritaikytus nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5029-662/2017 ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų (96 straipsnio 3 dalis) dėl sprendimo išaiškinimo taikymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Atsakovo prašymas iš esmės yra grindžiamas viena aplinkybe, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, atitinkamai vėlesnis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir negali būti toliau vykdomas, o K. K. turi būti nedelsiant paleistas iš sulaikymo.

Aiškinant ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio, akcentuotina, kad sprendimo išaiškinimas, nekeičiant jo turinio, yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, kai yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017).

Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju Sprendimo rezoliucinė dalis, kuria panaikintas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2017 m. liepos 5 d. teikimas Nr. (21/26)-7K-752 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo“ atmestas, yra aiški ir vienareikšmė, todėl pareiškėjo prašymas dėl išaiškinimo atmestinas. Atsakovo argumentai, nurodyti prašyme, yra sietini ne su teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su tolimesnės situacijos aiškinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, o tai nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas nėra panaikintas, t. y. pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl joks kitas teismo sprendimas ar išaiškinimas negali suspenduoti jo vykdymą ar lemti jo netaikymą (panaikinimą/galiojimą).

Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu. Pareiškėjo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimą, o tolimesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, t. y. prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo tenkinti prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5029-662/2017 nėra, todėl jis atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. K. (K. K.) prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5029-662/2017 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan